Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Suomija

Naujausia redakcija: 09-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Suomija

 

TURINIO LENTELE

1. Teisės šaltiniai 1.
1.1. Nacionaliniai teisės šaltiniai 1.1.
1.2. Tarptautiniai teisės šaltiniai ir Europos Sąjungos teisė 1.2.
2. Teisės šaltinių hierarchija 2.
3. Tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas Suomijoje 3.
4. Įgaliojimai priimti teisines normas 4.
5. Teisinių normų patvirtinimas ir įsigaliojimas 5.
6. Teisinių normų prieštaravimų sprendimas Suomijoje 6.
7. Papildoma informacija ir nuorodos 7.

 

1. Teisės šaltiniai

Sąvoka „teisės šaltiniai“ reiškia šaltinius, kuriuose yra nustatytos teisinės normos. Kai kurie teisės šaltiniai yra nacionaliniai, o kiti yra tarptautiniai. Vieni šaltiniai yra rašytiniai, kiti nerašytiniai. Visų teisės šaltinių santrauka pateikta toliau.

1.1. Nacionaliniai teisės šaltiniai

Svarbiausi nacionaliniai teisės šaltiniai yra rašytiniai įstatymai. Šiame kontekste sąvoka „įstatymai“ turėtų būti suvokiama plačiai ir reiškia Konstituciją, paprastuosius įstatymus (taip pat vadinamuosius Parlamento priimtus įstatymus), įsakus, kuriuos išleido Respublikos Prezidentas, Ministrų Taryba ar ministerijos, ir teisines normas, kurias išleido žemesnio rango institucijos. Žemesnio rango institucijų išleistos teisinės normos ir įsakai gali būti priimami tiktai vadovaujantis Konstitucija arba paprastuoju įstatymu, kuriame dažniausiai yra nurodoma šias normas tvirtinti įgaliota valstybės įstaiga arba institucija.

Jeigu rašytinio įstatymo nėra, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 1 skyriaus 11 skirsniu teisės šaltiniu yra laikomas paprotys. Paprotys laikomas privalomu, jeigu jis nėra šališkas. Paprotinė teisena yra įsisenėjusi, ir dabartinis jos supratimas yra šiek tiek nekonkretus. Šiuo metu „paprotys“ dažniausiai reiškia tam tikrą pripažintą praktiką, kuri, pavyzdžiui, yra taikoma komercinėje veikloje. Rašytiniuose įstatymuose numatytos nuostatos dabar yra pakankamai išsamios, todėl papročiai šiomis dienomis retai kada yra laikomi svarbiu teisės šaltiniu. Tačiau kai kuriose srityse, pavyzdžiui, sutarčių teisėje, paprotinė teisė net ir šiuo metu yra pakankamai įtakinga.

viršųviršų

Prie teisės šaltinių taip pat yra priskiriamas įstatymų parengiamieji dokumentai ir teismų sprendimai. Įstatymų parengiamieji dokumentai suteikia duomenų apie įstatymo rengėjo ketinimus ir dėl tos priežasties tokie dokumentai yra naudojami aiškinant įstatymus. Tarp įvairių teismų sprendimų kaip teisės šaltiniai svarbiausi yra aukščiausių teismų, tai yra, Aukščiausiojo Teismo ir Aukščiausio administracinio teismo, priimti sprendimai. Šių dviejų teismų sprendimai yra vadinami precedentais. Nors precedentai nėra teisiškai privalomi, praktikoje jie yra itin svarbūs. Kitų teismų sprendimai taip pat gali būti laikomi svarbiais teisės šaltiniais. Iš tiesų, kai žemesniojo teismo sprendimas yra galutinis, žemesniųjų teismų praktika realiai gali turėti ypatingos praktinės svarbos.

Jurisprudencija, bendrieji teisiniai principai ir faktiniai argumentai taip pat yra priskiriami prie nacionalinių teisės šaltinių. Konkreti jurisprudencijos užduotis yra tirti teisinės sistemos turinį – aiškinti ir klasifikuoti teisines normas, ir dėl šios priežasties ji taip pat yra vienas iš svarbių teisės šaltinių. Bendrieji teisiniai principai ir praktiniai argumentai irgi gali būti svarbūs kaip teisės šaltiniai. Tačiau, kaip bus parodyta toliau, šių šaltinių padėtis teisės šaltinių hierarchinėje sistemoje yra silpnesnė, palyginti su kitais pirmiau nurodytais šaltiniais.

1.2. Tarptautiniai teisės šaltiniai ir Europos Sąjungos teisė

Tarptautiniai susitarimai ir kiti Suomijos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai Suomijoje yra priskiriami prie privalomų teisės šaltinių. Tokius susitarimus taikančių tarptautinių įstaigų praktika taip pat yra svarbi kaip teisės šaltinis. Šiai kategorijai priklausančio teisės šaltinio pavyzdys yra Europos Tarybos žmogaus teisių konvencija, ir aiškinant šią konvenciją yra svarbi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

viršųviršų

Žinoma, Suomijai, kaip Europos Sąjungos valstybei narei, taip pat yra privaloma ir Sąjungos teisė. Prie svarbiausių Europos Bendrijų įstatymų yra priskiriami reglamentai ir direktyvos. Reglamentai yra tiesiogiai taikytini visose valstybėse narėse, o direktyvos valstybėse narėse turi būti įgyvendinamos. Taigi įstatymų įgyvendinimo parengiamieji dokumentai taip pat yra reikšmingi Bendrijos teisės aiškinimui, nors jų reikšmingumas yra kur kas mažesnis už nacionalinių įstatymų parengtinių dokumentų svarbą. Kiti ES įstatymų vykdymo kontrolės dokumentai Suomijoje yra privalomi tokiu pačiu mastu, kokiu jie yra privalomi kitose valstybėse narėse. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nutarimai taip pat yra reikšmingi kaip teisės šaltinis, nes jie yra Sąjungos teisės normų visumos dalis.

2. Teisės šaltinių hierarchija

Suomijos teisės šaltiniai paprastai yra skirstomi į griežtai privalomus, negriežtai privalomus ir priimtinus šaltinius. Įstatymai ir papročiai yra priskiriami prie griežtai privalomų šaltinių. Taigi jie užima aukščiausią hierarchijos poziciją. Taikyti juos yra oficiali teisėsaugos institucijų prievolė; šių įstatymų ir papročių nepaisymas yra laikomas valstybės pareigūno pareigų neatlikimu. Nacionalinių įstatymų hierarchija yra tokia:

  1. Konstitucija,
  2. paprastieji įstatymai (Parlamento priimti įstatymai),
  3. Respublikos Prezidento, Ministrų Tarybos ir ministerijų išleisti įsakai ir
  4. žemesnio rango institucijų išleistos teisinės normos.

Prie negriežtai privalomų teisės šaltinių, tai yra šaltinių, kurie yra vienu hierarchijos laipteliu žemiau, priskiriami įstatymų parengiamieji dokumentai ir teismų sprendimai. Teisėsaugos institucijai nesilaikant šių šaltinių, jokios sankcijos už valstybės pareigūno pareigų neatlikimą netaikomos, tačiau tikimybė, kad aukštesnysis teismas pakeis sprendimą, padidėja. Priimtinų teisės šaltinių kategorijai yra priskiriama jurisprudencija, bendrieji teisiniai principai ir faktiniai argumentai. Priimtini teisės šaltiniai nėra privalomi, tačiau jie gali būti panaudoti ir gali paremti argumentą ir atitinkamai sustiprinti pagrindą, kuriuo yra grindžiamas sprendimas.

viršųviršų

Tarptautiniai susitarimai hierarchinėje sistemoje užima tą pačią vietą, kaip ir jiems įgyvendinti Suomijoje taikomas dokumentas. Taigi jeigu tarptautinis susitarimas yra įgyvendinamas vadovaujantis įstatymu, to susitarimo nuostatos Suomijos teisės šaltinių hierarchinėje sistemoje užima tą pačią vietą, kaip ir įstatymo nuostatos. Tačiau jeigu tarptautinis įsipareigojimas yra įgyvendinamas vadovaujantis įsaku, jo nuostatų vieta hierarchinėje sistemoje atitinka įsako nuostatų vietą. Taigi įgyvendinimo nuostatos yra lygiavertės tos pačios hierarchinės sistemos nacionalinėms nuostatoms.

Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės viršenybės doktrina, Sąjungos teisė yra viršesnė už nacionalinę teisę. Todėl jeigu nacionalinė nuostata ir privaloma Sąjungos teisės nuostata yra tarpusavyje nesuderinamos, viršenybę, netgi mūsų nacionalinės Konstitucijos atžvilgiu, turi Sąjungos teisės.

3. Tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas Suomijoje

Suomija yra viena iš dualistinės sistemos valstybių, kuriose tarptautiniai susitarimai nėra tiesiogiai privalomi vidaus sistemoje, nebent jie yra konkrečiai įgyvendinti šalies viduje. Konstitucijoje nustatyta, kad įstatymų taikymo srityje esantys tarptautiniai įsipareigojimai turi būti įgyvendinami vadovaujantis atitinkamu įstatymu. Kitos nuostatos turi būti įgyvendinamos vadovaujantis įsaku. Tarptautinis įsipareigojimas šalyje įsigalioja jo įgyvendinimą reglamentuojančiose nuostatose numatytu laiku. Tarptautiniai susitarimai, kurie Suomijai yra privalomi, ir juos įgyvendinančios nuostatos yra skelbiamos Suomijos įstatymų sąvado sutarčių serijoje.

viršųviršų

4. Įgaliojimai priimti teisines normas

Vadovaujantis Konstitucija, įstatymų leidimo įgaliojimai Suomijoje yra suteikti Parlamentui. Parlamentas priima visus paprastuosius įstatymus ir taip pat apibrėžia Konstitucijos pakeitimus. Vadovaujantis Parlamento priimtais įstatymais arba pagrindiniais įstatymais įgaliojimai tvirtinti teisines normas konkrečiais klausimais gali būti suteikti kai kurioms kitoms įstaigoms. Tokio įgaliojimo pagrindu Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir bet kokia ministerija gali leisti įsakus. Jeigu nuostata, kurioje būtų nurodyta įsaką išleisti įpareigota įstaiga, nenumatyta, jį turi priimti Vyriausybė. Tam tikromis aplinkybėmis žemesnio rango institucija taip pat gali būti įstatymu įgaliota nubrėžti teisines normas konkrečiais klausimais, jeigu tam egzistuoja konkretus su aptariamų normų dalyku susijęs pagrindas ir kai esminė tų normų reikšmė nereikalauja jų patvirtinimo įstatymu arba įsaku. Tokio įgaliojimo taikymo sritis taip pat turi būti aiškiai apibrėžta. Įgaliojimų priimti bendrai privalomas teisines normas, be pirmiau nurodytų įstaigų, neturi nė viena įstaiga.

5. Teisinių normų patvirtinimas ir įsigaliojimas

Kad įstatymas būtų patvirtintas kaip įstatymo forma, jis turi būti pateiktas Parlamentui svarstyti kaip Vyriausybės pasiūlymas arba kaip Parlamento nario iniciatyva. Vyriausybės pasiūlymai yra rengiami ministerijose, o šios vėliau juos svarsto Vyriausybės plenariniame posėdyje. Vėliau sprendimas pateikti Vyriausybės pasiūlymą Parlamentui yra priimamas posėdyje, kuriame dalyvauja Prezidentas.

viršųviršų

Parlamente Vyriausybės pasiūlymas pirmiausia yra preliminariai svarstomas ir po to perduodamas nagrinėti atitinkamam Parlamento komitetui. Komitetas išklauso ekspertus ir rengia Vyriausybės pasiūlymo ataskaitos projektą. Vėliau klausimas yra perduodamas plenariniam Parlamento posėdžiui, kuriame klausimas yra svarstomas Parlamento komiteto ataskaitos pagrindu. Sprendimas priimti įstatymo projektus yra priimamas plenariniame Parlamento posėdyje dviem skaitymais. Parlamentas gali priimti įstatymo projektą jo nekeisdamas, pakeisti jį arba atmesti. Taigi galutinius įgaliojimus priimti sprendimą dėl įstatymo projekto likimo turi Parlamentas. Paprastieji įstatymų projektai Parlamente yra priimami paprasta balsų dauguma, o Konstitucijos pakeitimui yra reikalinga nustatyta balsų dauguma. Parlamento patvirtintas įstatymo projektas yra perduodamas tvirtinti Respublikos Prezidentui. Įstatymas įsigalioja jo įsigaliojimą reglamentuojančioje nuostatoje nurodytą dieną, tačiau bet kuriuo atveju jis neįsigalioja, kol nėra paskelbtas Suomijos įstatymų sąvade.

Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybės potvarkiai arba kokios nors ministerijos išleisti įsakymai yra rengiami už įsakų dalyką atsakingoje ministerijoje. Prezidento dekretų atveju Respublikos Prezidentas priima sprendimą išleisti dekretą vadovaudamasis Vyriausybės pateiktais pasiūlymais. Sprendimas išleisti Vyriausybės potvarkius yra priimamas Vyriausybės plenariniame posėdyje, o ministerijos įsakymų leidimo klausimą sprendžia atitinkama ministerija. Visi įsakai yra skelbiami Suomijos įstatymų sąvade. Įsakas įsigalioja pačiame įsake nurodytu laiku, tačiau bet kuriuo atveju jis neįsigalioja, kol nėra paskelbtas įstatymų sąvade.

viršųviršų

Žemesnio rango institucijų nustatytas teisines normas, kurios praktikoje paprastai vadinamos sprendimais arba normomis ir reglamentais, rengia už šių normų dalyką atsakinga institucija, kuri taip pat priima sprendimą dėl jų patvirtinimo. Žemesnio rango institucijų patvirtinti reglamentai įsigalioja juose nurodytu laiku ir yra skelbiami atitinkamos institucijos normų ir reglamentų rinkinyje.

6. Teisinių normų prieštaravimų sprendimas Suomijoje

Paprastai teisės institucijos įstatymų prieštaravimams spręsti taiko šias tris bendras taisykles:

  1. žemesnio normų hierarchijos lygio nuostatą panaikina aukštesnio lygio nuostata,
  2. lex specialis derogat legi generali (specialiosios normos yra viršesnės už bendrąsias normas) ir
  3. lex posteriori derogat legi priori (naujesnės normos yra viršesnės už seniau patvirtintas normas).

Įstatymų atitiktis Konstitucijai Suomijoje yra stebima daugiausia taikant pažangios stebėsenos sistemos priemones. Dėl šios priežasties atskiras Konstitucinis Teismas Suomijoje nebuvo įsteigtas. Konstitucinės teisės komiteto užduotis yra teikti nuomonę apie įstatymų projektų ir kitų jam svarstyti pateiktų klausimų atitiktį Konstitucijai, taip pat apie jų suderinamumą su tarptautiniais žmogaus teises reglamentuojančiais susitarimais. Taigi pagal esminį principą Parlamente parengtas įstatymas turi atitikti Konstituciją ir tarptautinius žmogaus teises reglamentuojančius susitarimus.

Tačiau vis dėlto esamą Konstitucijos ir kitų nuostatų prieštaravimą bandoma išspręsti taikant nuostatų aiškinimo priemones. Taigi yra bandoma išaiškinti įstatymą ir kitas nuostatas taip, kad prieštaravimas Konstitucijai būtų panaikintas. Kai yra nustatytas prieštaravimas tarptautiniams įsipareigojimams dėl žmogaus teisių apsaugos, Konstitucinės teisės komitetas vadovaujasi principu, kad tuo atveju, jeigu alternatyvius aiškinimus galima pateisinti, turėtų būti tvirtinama alternatyva, kuri paremtų žmogaus teisių apsaugos nuostatas, kitaip tariant, turėtų būti tvirtinama žmogaus teises palaikanti alternatyva.

viršųviršų

Jeigu toks aiškinimas prieštaravimo nepanaikina, Konstitucijoje taip pat yra numatytos kelios priemonės dėl nuostatų atitikties Konstitucijai peržiūros vadovaujantis nustatyto prieštaravimo faktu. Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyta, kad teismas privalo skirti pirmenybę Konstitucijos nuostatai, jeigu kokio nors įstatymo nuostatos taikymas teisme nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos nuostatai. Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad įsako arba kito žemesnę už įstatymą hierarchinę padėtį užimančio šaltinio nuostatai prieštaraujant Konstitucijai arba įstatymui, teismas arba kita įstaiga negali jos taikyti.

7. Papildoma informacija ir nuorodos

Daugiau informacijos apie įstatymų leidimo procesą galima rasti Teisingumo ministerijos tinklalapyje adresu (Teisė ir visuomenė English - suomi - svenska – Teisingumo ministerija). Visus Suomijoje galiojančius įstatymus ir įsakus galima rasti elektroninėje Nacionalinėje įstatymų duomenų bazėje, į kurią taip pat yra įtraukti žemesnio rango įstaigų parengtos teisinės normos; šios duomenų bazės adresas yra (FINLEX English - suomi - svenska). Duomenų bazėje taip pat yra nurodyti visi nuo 1992 m. Vyriausybės pateikti pasiūlymai ir aukščiausiųjų teismų sukurta precedentų teisė. Informaciją apie Vyriausybės pasiūlymus ir pirminius įstatymų projektų nagrinėjimo Parlamente dokumentus taip pat galima rasti Parlamento tinklalapyje (Suomijos Parlamentas English - français - suomi - svenska).

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Suomija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 09-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė