Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Bendrijos teisė

Naujausia redakcija: 02-08-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Bendrijos teisė

Bendrijos teisė jūsų kasdieniame gyvenime

Bendrijos teisė sudaro visiškai atskirą teisėtvarką, suteikiančią teises ir pareigas visiems europiečiams.

Bendrijos vidaus rinkoje tarp valstybių narių vykstantys mainai nuolat intensyvėja. Vis daugiau europiečių persikelia iš vienos vietos į kitą – apsigyvendami kitoje valstybėje, dirbdami, tvarkydami reikalus, atostogaudami ar susituokdami.

Padaugėjo aplinkybių, suvedančių skirtingose šalyse gyvenančius asmenis. Kartu padaugėjo ir galimybių kilti teisiniams ginčams.

Tokios bylos dažnai būna sudėtingesnės už kitas, nes dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės kyla įvairių klausimų, pavyzdžiui: kokios valstybės teismai turi jurisdikciją spręsti tokį ginčą? Kokį įstatymą taikys teisėjas? Kokia teisinės pagalbos sistema jis pasinaudos? Kaip vienoje valstybėje paskelbtas teismo sprendimas galės būti įvykdytas kitoje valstybėje? ir t. t.

Siekiant palengvinti piliečių gyvenimą ir teisininkų darbą, Europos Sąjungoje buvo priimta (ir dar rengiamasi priimti) daug taisyklių, atsakančių į visus šiuos klausimus.

Nuo 1999 m., įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai English, gali būti priimamos Bendrijos taisyklės civilinės ir komercinės teisės srityse.

Taigi Europos Sąjunga gali priimti:

  • reglamentus,
  • direktyvas,
  • sprendimus.

Šie aktai, kaip ir sutartys, yra Bendrijos teisės šaltinių dalis.

Teisminis bendradarbiavimas civilinės teisės srityje yra Bendrijos teisės sistemos dalis.

Ši sistema gali būti laikoma visiškai atskira teisėtvarka, nes ji yra savarankiška, skiriasi nuo valstybių narių teisėtvarkos ir turi savo teisės šaltinius.

Kitaip nei klasikinė tarptautinė teisė, kuri iš esmės skirta valstybėms, Bendrijos teisė taip pat skirta privatiems asmenims ir įmonėms.

Be to, Bendrijos teisei būdingi du požymiai, kurie ją skiria nuo tarptautinės teisės:

  • Tiesioginis poveikis.

Reglamentai tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse. Tai lemia dvi pagrindines pasekmes:

  • Kiekvienas gali pasinaudoti reglamento nuostatomis ir tiesiogiai jomis remtis teisėjo akivaizdoje, o šis privalo jas taikyti.
  • Reglamentai vienodai taikomi visoje Europos Sąjungoje. Tai, žinoma, palengvina tarp skirtingų šalių gyventojų kilusių ginčų sprendimą.

Direktyvos turi būti „perkeltos į nacionalinę teisę“, t. y. valstybės narės direktyvose išdėstytus principus per tam tikrą laiką turi įtraukti į nacionalinius įstatymus. Valstybėms narėms paliekama laisvės pasirinkti, kokiomis priemonėmis tai padaryti.

Direktyvos neturi tokio tiesioginio poveikio kaip reglamentai, nes jos pačios privatiems asmenims tiesiogiai nesukuria teisių ir pareigų. Tačiau nacionaliniai įstatymai turi būti aiškinami atsižvelgiant į direktyvose išdėstytus principus, net jei nacionaliniai įstatymai yra priimti anksčiau nei direktyvos.

  • Bendrijos teisės pirmenybė

Bendrijos reglamentai ir direktyvos sudaro dalį valstybių narių teisėtvarkos. Jiems teikiama pirmenybė nacionalinių įstatymų ir kitų nacionalinių teisės normų atžvilgiu. Kitaip tariant, teisėjas turi nepaisyti nacionalinio įstatymo, jei šis prieštarauja Bendrijos teisei.

Informaciniai dokumentai

  • Europos sutartys English

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Bendrijos teisė - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 02-08-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė