Europos Komisija > ETIT > Teisinė tvarka > Čekija

Naujausia redakcija: 07-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė tvarka - Čekija

 

TURINIO LENTELE

1. Teisės šaltiniai 1.
2. Teisės šaltinių hierarchija 2.
3. Įstatymų leidybos procedūra 3.
4. Teisės aktų įsigaliojimas 4.

 

1. Teisės šaltiniai

Čekijoje teisinę tvarką sudaro visi įstatymai ir su jais susiję teisės aktai. Svarbiausi teisės aktai yra įstatymai (zakony), t. y. elgesio taisyklių, reguliuojančių individų ir visuomenės elgesį svarbiausiose gyvenimo srityse, rinkiniai. Išsamesni aktai („kodeksai“, zakoniky) apima visą teisės sritį ir sistemiškai nustato išsamias tos srities teisines nuostatas. Įstatymai, apimantys visą procesinės teisės sritį ir nustatantys išsamias procesines taisykles, yra vadinami proceso kodeksais (řády). Įstatymai, reguliuojantys svarbiausius su valstybe, piliečiais ir žmogaus teisėmis susijusius klausimus (įskaitant Čekijos Konstituciją ir Pagrindinių teisių ir laisvių chartiją), yra vadinami konstituciniais įstatymais (ústavní zákony). Jiems taikoma speciali priėmimo procedūra.

Įstatymų galiojimas grindžiamas juos įgyvendinančiais norminiais teisės aktais: vyriausybės nutarimais, ministerijų, centrinių vyriausybės institucijų ir autonominių regionų subjektų įsakymais.

Teisinė tvarka apima ir tarptautines sutartis, kurias parlamentas yra ratifikavęs ir kurių Čekija privalo laikytis. Tarptautinės sutartys turi didesnę teisinę galią nei įstatymai, t. y. jeigu tarptautinės sutarties ir nacionalinio įstatymo nuostatos tą patį klausimą reguliuoja skirtingai, pirmenybė teikiama tarptautinei sutarčiai.

 Be pirmiau nurodytų teisės aktų rūšių, Čekijoje nuo jos įstojimo į Europos Sąjungą tokia pat tvarka kaip ir kitose valstybėse narėse yra taikoma ir Europos teisė.

viršųviršų

Paprotys Čekijoje nėra teisės šaltinis. Tačiau tam tikrais atvejais įstatymai leidžia tam tikrose teisės taikymo srityse atsižvelgti į paprotį. Šiuo atveju įstatymas konkrečiai numato tokią galimybę ir teismai gali taikyti šias nuostatas. Todėl yra paplitusi nuomonė, kad teisės šaltinis yra ne teisės principas arba paprotys, o įstatymas, kuriame jie įtvirtinti. Teismo sprendimas taip pat nėra teisės šaltinis. Kita vertus, teismas negali atsisakyti priimti sprendimo dėl to, kad įstatymas yra netobulas arba neaiškus. Dažnai teismas turi pats išaiškinti tam tikrą klausimą. Vėliau priimdami sprendimus šiuo išaiškinimu remsis kiti teismai, ir taip bus formuojamas teisinis precedentas. Jeigu sprendimai paskelbiami Sbírka soudních rozhodnutí a stanovisek (Oficialiajame teismų sprendimų ir nuomonių leidinyje), kuriame paprastai skelbiami svarbiausi aukščiausiojo teismo sprendimai, tai faktiškai yra pripažįstama teisės šaltiniu, net jeigu šie sprendimai oficialiai nepripažįstami teisės šaltiniais.

2. Teisės šaltinių hierarchija

Čekijoje teisinė tvarka turi hierarchinę struktūrą. Šios struktūros viršūnėje yra Konstitucija ir konstituciniai įstatymai; šie teisės aktai turi didžiausią teisinę galią ir gali būti keičiami tik priimant kitą konstitucinį įstatymą. Po to eina paprastieji įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės norminiai aktai, kurie teisės aktų hierarchijoje užima žemiausią vietą. Įstatymai gali būti panaikinti arba pakeisti tik priėmus tokią pat arba didesnę teisinę galią turintį teisės aktą. Tarptautinių sutarčių statusas yra ypatingas. Kaip minėta pirmiau, jos yra sudedamoji teisinės tvarkos dalis ir turi viršenybę net prieš konstitucinius įstatymus, jeigu tarp šių teisės aktų yra prieštaravimų.

viršųviršų

Kalbant apie Europos teisę, ES Bendrijos teisės viršenybės principas taikomas taip pat, kaip ir kitose valstybėse narėse. Pagal šį principą, jei yra prieštaravimų tarp nacionalinių teisės aktų (įstatymų, nutarimų ir t. t.) ir Europos teisės aktų, pirmenybė teikiama Europos teisės aktams. Tai taikoma, kai yra prieštaravimų tarp nacionalinių teisės aktų ir Bendrijos pirminės teisės aktų (sutarčių), taip pat tarp nacionalinės teisės aktų ir Bendrijos antrinės teisės aktų (reglamentų, direktyvų ir t. t.). Pagal paplitusį teisės aiškinimą ne išimtis yra ir aukščiausią teisinę galią turintys nacionaliniai teisės aktai – Europos teisės aktai turi viršenybę netgi prieš valstybių narių konstitucijas ir konstitucinius įstatymus.

Kad tarptautinės sutartys taptų teisinės tvarkos dalimi ir būtų privalomos Čekijai, parlamentas turi jas ratifikuoti, išskyrus atvejus, kai remiantis konstituciniu įstatymu tarptautinės sutartys yra ratifikuojamos paskelbus referendumą. Respublikos Prezidentas patvirtina tarptautines sutartis. Ratifikuota tarptautinė sutartis yra išverčiama į čekų kalbą ir paskelbiama Sbírka mezinárodních smluv (Oficialiajame tarptautinių sutarčių leidinyje).

3. Įstatymų leidybos procedūra

Čekijoje įstatymus priima parlamentas, kurį sudaro dveji nepriklausomi rūmai – Atstovų Rūmai (200 narių) ir Senatas (81 senatorius). Įstatymų leidybos procedūra prasideda įgyvendinus įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Teisę siūlyti naujų įstatymų projektus ir galiojančių įstatymų pataisas turi atskiri parlamento nariai arba jų grupės, Senatas, vyriausybė ir regionų institucijos. Tiktai vyriausybė gali pasiūlyti įstatymų projektus dėl valstybės biudžeto arba nacionalinių sąskaitų uždarymo; šiuos projektus svarsto ir sprendimus dėl jų priima tik Atstovų Rūmai. Tačiau vyriausybė gali pareikšti savo nuomonę dėl bet kurio pasiūlyto įstatymo projekto. Atstovų Rūmai svarsto įstatymo projektą ir, jeigu reikia, daro jo pataisas per tris vienas po kito einančius svarstymus. Įstatymo projektas patvirtinamas paprasta dalyvaujančių deputatų balsų dauguma.

viršųviršų

Atstovų Rūmų Pirmininkas kaip galima greičiau nusiunčia įstatymo projektą Senatui. Senatas projektą svarstyti gali 30 dienų – skirtingai nei Atstovų Rūmai, kuriuose projekto svarstymas dažnai užsitęsia iki kelių mėnesių. Pasibaigus terminui Senatas turi įstatymo projektą patvirtinti, atmesti arba su pataisomis grąžinti jį Atstovų Rūmams. Senatas gali nuspręsti nesvarstyti įstatymo projekto. Jeigu Senatas patvirtina įstatymo projektą arba nusprendžia jo nesvarstyti, arba pasibaigus svarstymo terminui nepateikia jokios nuomonės, įstatymo projektas laikomas priimtu ir yra perduodamas Respublikos Prezidentui pasirašyti. Jeigu Senatas atmeta įstatymo projektą, Atstovų Rūmai balsuoja dėl jo dar kartą. Įstatymas priimamas paprasta Atstovų Rūmų narių balsų dauguma. Jeigu Senatas grąžina Atstovų Rūmams įstatymo projektą kartu su pataisymais, žemesnieji rūmai balsuoja dėl Senato pateikto įstatymo projekto su pakeitimais. Projektas patvirtinamas paprasta deputatų balsų dauguma. Jeigu Atstovų Rūmai nepatvirtina Senato pasiūlytų projekto pataisų, balsuojama dėl pradinės įstatymo projekto redakcijos, kuri buvo perduota Senatui svarstyti. Įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja paprasta visų deputatų dauguma (t. y. ne mažiau kaip 101 balsas). Rinkimų įstatymus ir kitus tam tikrų rūšių įstatymus turi patvirtinti Atstovų Rūmai ir Senatas.

Respublikos Prezidentas taip pat gali turėti įtakos priimant įstatymą. Prezidentas, per 15 dienų nuo įstatymo projekto perdavimo jam, gali nuspręsti nepasirašyti projekto ir, nurodęs nepasirašymo priežastis, grąžinti jį Atstovų Rūmams pakartotinai svarstyti. Tai vadinama Prezidento veto. Atstovų Rūmai gali paprasta savo narių balsų dauguma įveikti Prezidento veto ir priimti įstatymą be jokių pataisų. Priešingu atveju įstatymas nepriimamas.

viršųviršų

Be Respublikos Prezidento, įstatymus taip pat pasirašo Atstovų Rūmų Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, tačiau tai tik formalumas.

Jeigu Atstovų Rūmai paleidžiami, Senatas nustato svarbiausias teisės priemones, reglamentuojančias tam tikras sritis, kurias paprastai turi reglamentuoti įstatymai. Senatui šias priemones gali pasiūlyti tik vyriausybė ir jas turi patvirtinti Atstovų Rūmai pirmajame posėdyje, priešingu atveju priemonės neįsigalioja.

Įstatymų leidybos procedūros išimtis yra konstituciniai įstatymai. Norint priimti šiuos įstatymus, už juos turi balsuoti trys penktadaliai visų deputatų (kvalifikuota balsų dauguma) ir trys penktadaliai dalyvaujančių senatorių, o ne paprasta parlamento narių dauguma (pusė narių), kaip reikalaujama priimant paprastuosius įstatymus. Konstituciniai įstatymai gali būti pakeisti arba papildyti tik priėmus kitus konstitucinius įstatymus (t. y. paleidus Atstovų Rūmus, Senatas negali šių įstatymų pakeisti ), ir Prezidentas negali jų vetuoti.

Ministerijos, kitos administracinės institucijos ir regionų savivaldybių institucijos pagal savo veiklos sritį gali priimti įgyvendinančius teisės aktus (taisykles, dekretus).

4. Teisės aktų įsigaliojimas

Kad teisės aktas įsigaliotų, jis turi būti oficialiai paskelbiamas. Konstituciniai įstatymai, įstatymai ir kiti teisės aktai (vyriausybės nutarimai, ministerijų įsakymai ir t. t.) yra paskelbiami Sbírka zakonů (Įstatymų biuletenyje), kurį leidžia Vidaus reikalų ministerija. Teisės aktai įsigalioja ir tampa Čekijos teisinės tvarkos dalimi jų paskelbimo Sbírka zakonů dieną. Kiekvieno biuletenyje skelbiamo teisės akto įsigaliojimo data taip pat nurodoma. Tai yra data, nuo kurios kiekvienas yra teisiškai įpareigojamas laikytis įsigaliojusio teisės akto nuostatų. Jeigu įsigaliojimo data nenurodoma, teisės aktas įsigalioja penkioliktą dieną po jo oficialaus paskelbimo. Išimtiniais atvejais, esant neatidėliotinam visuomenės poreikiui, įsigaliojimo data gali būti paankstinama, tačiau ji negali būti ankstesnė nei oficiali paskelbimo data. Vadinasi, teisės akto įsigaliojimo ir oficialaus paskelbimo datos gali sutapti, tačiau įstatymas negali įsigalioti anksčiau nei jis yra oficialiai paskelbiamas. Senato priimti teisės aktai, kaip ir kiti įstatymai, yra paskelbiami Sbírka zakonů; ratifikuotos tarptautinės sutartys skelbiamos Sbírka mezinárodních smluv (Tarptautinių sutarčių biuletenyje). Provincijos nutarimai skelbiami laikraščiuose, savivaldybių priimti teisės aktai penkiolikai dienų iškabinami skelbimų lentoje ir tuomet paskelbiami įprastu būdu.

Jeigu nacionaliniai įstatymai arba konkrečios šių įstatymų nuostatos prieštarauja konstitucinei tvarkai arba jeigu kiti teisės norminiai aktai arba jų nuostatos prieštarauja konstitucinei tvarkai ar kitiems įstatymams, Konstitucinis Teismas sprendžia prieštaraujančių teisės aktų panaikinimo klausimą.

« Teisinė tvarka - Bendro pobūdžio informacija | Čekija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 07-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė