Europos Komisija > ETIT > Teisinė pagalba > Rumunija

Naujausia redakcija: 24-04-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė pagalba - Rumunija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas ir kas paprastai jas apmoka? 1.
2. Kas yra teisinė pagalba? 2.
3. Ar turiu teisę pasinaudoti teisine pagalba? 3.
4. Ar teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus ginčus? 4.
5. Ar yra speciali skubos procedūra? 5.
6. Kur galiu gauti teisinės pagalbos prašymo formą? 6.
7. Kokius dokumentus turėčiau pridėti prie teisinės pagalbos prašymo? 7.
8. Kur turėčiau registruoti teisinės pagalbos prašymą? 8.
9. Kaip sužinoti, ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą? 9.
10. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką turėčiau daryti? 10.
11. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas man parinks advokatą? 11.
12. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas? 12.
13. Jeigu turiu teisę gauti dalinę teisinę pagalbą, kas sumokės kitas išlaidas? 13.
14. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs bet kokios peržiūros, kurios galiu pareikalauti po teismo, išlaidas? 14.
15. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar galima ją atšaukti prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)? 15.
16. Jeigu neturiu teisės į teisinę pagalbą, ar galiu apskųsti šį sprendimą? 16.

 

1. Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas ir kas paprastai jas apmoka?

Pagal Civilinio proceso kodekso 274 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro: teismo mokesčiai, žyminis mokestis, su bylos nagrinėjimosi susijusios išlaidos ir proporcinis mokestis, specialistų atlyginimas, liudytojų išlaidų atlyginimas, advokatų atlyginimas ir visos kitos išlaidos, kurias gali įrodyti laimėjusioji šalis.

Pagal mūsų teisės sistemą žyminiai mokesčiai ir atlyginimai advokatams bei specialistams nustatomi pagal bylos sudėtingumą ir bylinėjimosi dalyko vertę.

Civilinio proceso kodekse išsamiai reglamentuojama, kuri šalis turi padengti bylinėjimosi išlaidas. Teoriškai atlyginti išlaidas turi pralaimėjusioji šalis, jeigu prašoma sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Nepaisant to, atsakovas, kuris pripažįsta ieškovo reikalavimus, pirmąją bylos nagrinėjimo dieną neturi apmokėti bylinėjimosi išlaidų, nebent šalis neįvykdė prievolės iki kvietimo į teismą. Be to, kai kiekvienos šalies reikalavimai patvirtinami iš dalies, teismas nusprendžia, kokia apimtimi kiekvienai iš šalių gali būti nurodyta sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu yra keletas ieškovų arba atsakovų, jiems nurodoma padengti išlaidas proporcingai arba solidariai.

Baudžiamosiose bylose bylinėjimosi išlaidų padengimo klausimas reglamentuojamas Baudžiamojo proceso kodekso 189–193 straipsniuose. Išlaidos, reikalingos pareiškimo surašymui, faktų nustatymui, daiktinių įrodymų saugojimui, advokatų atlyginimui, taip pat visos kitos išlaidos, atsiradusios nagrinėjant baudžiamąją bylą, padengiamos iš valstybės iš anksto sumokėtų arba šalių sumokėtų sumų. Baudžiamojo proceso kodekse skiriamos liudytojams, ekspertams ir vertėjams priklausančios sumos, taip pat valstybės iš anksto apmokamos bylinėjimosi išlaidos, kai byla baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir kiti atvejai, kuriais priimamas individualus sprendimas. Šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas padengia atsakovas arba nukentėjusioji šalis, priklausomai nuo teismo sprendimo dėl bylos faktinių aplinkybių.

viršųviršų

2. Kas yra teisinė pagalba?

Teisinė pagalba yra sudedamoji teisės į gynybą dalis. Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą šalys turi teisę į tai, kad joms atstovautų teisėjo parinktas arba paskirtas advokatas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalį teisinę pagalbą sudaro: atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų arba jų sumažinimas, leidimas sumokėti teismo mokesčius arba žyminį mokestį dalimis arba atidėti šių mokesčių mokėjimą ir nemokamas atstovavimas bei advokatūros paskirto advokato teikiama pagalba.

Teisės į gynybą užtikrinimas yra vienas pagrindinių baudžiamojo proceso principų. Baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnyje nustatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ir visiems kitiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė į gynybą ir kad kiekvienas proceso dalyvis turi teisę į gynėjo pagalbą nagrinėjant bylą.

Reikalaujama, kad teismai prieš fiksuodami pirmuosius įtariamojo arba kaltinamojo parodymus informuotų juos apie teisę į teisinį atstovavimą; tai turi būti įrašoma bylos protokole. Įstatyme nustatytomis sąlygomis ir atvejais teismai turi paskirti įtariamajam arba kaltinamajam advokatą, jeigu jis nėra pasirinkęs atstovo.

Kadangi teisė į gynybą yra vienas pagrindinių baudžiamojo proceso reikalavimų, įstatymų leidėjas turėjo numatyti platų spektrą teisinių priemonių, skirtų gynybą pagrindžiančioms faktinėms aplinkybėms nustatyti. Dėl to Baudžiamojo proceso kodekse šalims suteikiamos įvairios galimybės įrodyti teismams pateiktų reikalavimų ir prašymų teisingumą arba ginčyti teiginius arba pateiktus reikalavimus.

viršųviršų

Atsižvelgiant į procesines priemones, teisė į gynybą yra kompleksiška ir apima:

  • galimybę šalims gintis pačioms nagrinėjant baudžiamąją bylą;
  • teismų pareigą atsižvelgti (ex officio) į baudžiamojoje byloje dalyvaujančioms šalims palankias faktines aplinkybes;
  • galimybę, o kartais pareigą suteikti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Teisė į gynybą taip pat apima kaltinamojo teisę į atstovavimą. Pagal savo pobūdį teisinė pagalba taip pat užtikrina teisę į gynybą. Į atskirus teisės į gynybą aspektus gali būti bendrai atsižvelgiama baudžiamojoje byloje, tačiau kartais gali trūkti tam tikros teisės į gynybą sudedamosios dalies, dėl to teisinė pagalba iš esmės yra neprivaloma, ir tik tais atvejais, kai įstatyme tai aiškiai nustatyta, reikalaujama, kad gynėjas dalyvautų baudžiamosiose bylose kartu su įtariamuoju arba kaltinamuoju.

Dėl to manome, kad teisinė pagalba yra esminė teisės į gynybą garantija.

Teisinę pagalbą turime suprasti kaip pagalbą, kurią gynėjas teikia baudžiamojo proceso dalyviams, paaiškindamas, konsultuodamas ir imdamasis veiksmų kaip teisės specialistas. Teikdamas teisinę pagalbą gynėjas parengia pareiškimus dalyvaujant šaliai, kurios interesai ginami. Tik advokatai gali teikti teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kad teisinę pagalbą teikia teisinį išsilavinimą turintys fiziniai asmenys, specialiojoje literatūroje ji taip pat vadinama „technine gynyba“.

Iš esmės teisinė pagalba baudžiamojo proceso dalyviams nėra privaloma, tai reiškia, kad suinteresuotosios šalys gali nuspręsti, ar pasitelkti joms teisinę pagalbą teiksiantį advokatą. Esama šios taisyklės išimčių, nes pagal galiojančias taisykles tam tikrais atvejais teisinė pagalba gali būti privaloma.

viršųviršų

Norint teikti teisinę pagalbą, tarp byloje dalyvausiančio asmens ir advokato turi būti sudaroma teisinės pagalbos sutartis. Tarp byloje dalyvausiančio asmens ir advokato sudarytoje sutartyje nustatoma sutarto atlyginimo mokėjimo tvarka. Taip pat reikėtų nurodyti, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 171 straipsnį teisinė pagalba privaloma šiais atvejais:

„2) Teisinė pagalba privaloma, kai įtariamasis arba kaltinamasis yra nepilnametis, yra reabilitacijos arba medicinos įstaigoje, sulaikytas arba areštuotas dėl tyrimo kitoje byloje, kai asmuo sulaikytas dėl medicinos saugumo priežasčių ar jam paskirtas gydymas kitoje byloje arba kai prokuroras arba teismas mano, kad įtariamasis arba kaltinamasis negali apsiginti, ir kitais įstatyme nustatytais atvejais.

3) Teisinė pagalba taip pat privaloma tais atvejais, kai galutiniu nuosprendžiu už padarytą nusikaltimą skiriama įkalinimo iki gyvos galvos arba įkalinimo daugiau nei 5 metams bausmė.

4) Kai teisinė pagalba privaloma, o įtariamasis arba kaltinamasis nepasirinko advokato, tuomet advokatas skiriamas ex officio.

4^1) Kai teisinė pagalba privaloma, o paskirtas advokatas be pateisinamos priežasties neatvyksta į baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme nustatytą dieną arba į teismo sprendimo priėmimo posėdį nustatytą dieną ir nepaskiria savo atstovo ex officio, suteikdamas jam laiko pasirengti gynybai. Procese prasidėjus pasitarimui, kai paskirtas gynėjas nustatytą dieną be priežasties nedalyvauja ir neužtikrina pakaitinio atstovo dalyvavimo, o teisinė pagalba privaloma, tuomet teismas paskiria kitą gynėją ex officio ir suteikia jam ne mažiau kaip 3 dienas pasirengti gynybai.

viršųviršų

5) Ex officio paskirto gynėjo įgaliojimai baigiasi, kai atvyksta paskirtas gynėjas.

6) Jeigu gynėjas nedalyvauja priimant teismo sprendimą ir nėra galimybės surasti kito gynėjo pagal 41 dalį, bylos nagrinėjimas atidedamas.“

3. Ar turiu teisę pasinaudoti teisine pagalba?

Visi, kurie negali padengti bylinėjimosi išlaidų, nesukeldami sunkumų savo arba savo šeimos išlaikymui, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos (Civilinio proceso kodekso 74 straipsnis).

Baudžiamosiose bylose nemokama teisinė pagalba remiantis prašymu suteikiama tam tikrų rūšių nukentėjusiesiems, priklausomai nuo, viena vertus, padaryto nusikaltimo sunkumo ir, kita vertus, nuo nukentėjusiojo finansinės padėties (Įstatymas Nr. 211/2004 dėl nusikaltimų aukų apsaugos priemonių).

Nemokama teisinė pagalba suteikiama tiesioginėms sunkių smurtinių nusikaltimų aukoms (pasikėsinimas nužudyti, sunkus nužudymas ir nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis, sunkus kūno sužalojimas ir tyčinės veikos, dėl kurių aukai sukeltas sunkus kūno sužalojimas) arba kiti sunkūs seksualiniai nusikaltimai (išžaginimas, lytiniai santykiai su nepilnamečiu, seksualinis nepilnamečio išnaudojimas smurtiniu arba kitais būdais). Nemokama teisinė pagalba suteikiama aukoms, netiesiogiai nukentėjusioms nuo kai kurių sunkių nusikaltimų (sutuoktiniams, vaikams ir asmenims, kuriuos išlaikė tiesiogiai dėl nusikaltimo mirusi auka).

Nemokama teisinė pagalba suteikiama kitų nusikaltimų aukoms, nepaisant nusikaltimo pobūdžio, jeigu nukentėjusiojo kiekvieno šeimos nario mėnesio pajamos yra beveik lygios minimaliam darbo užmokesčiui, nacionaliniam grynajam baziniam atlyginimui, nustatytam tais metais, kai auka kreipėsi dėl teisinės pagalbos.

viršųviršų

Be to, Įstatyme Nr. 678/2001 dėl prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės, su paskutiniais pakeitimais, apibrėžtų nusikaltimų aukos turi teisę gauti teisinę pagalbą, reikalingą jų teisėms įgyvendinti pagal baudžiamojo proceso teisę visuose baudžiamosios bylos etapuose, ir pagrįsti savo prašymus ir civilinius reikalavimus asmenims, kurie padarė šiame įstatyme nurodytus nusikaltimus, nuo kurių nukentėjo aukos.

4. Ar teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus ginčus?

Įstatyme ginčai pagal savo pobūdį nėra kaip nors skirstomi, todėl galima daryti išvadą, kad teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant bet kokį ginčą.

5. Ar yra speciali skubos procedūra?

Teisinės pagalbos klausimais specialios skubos procedūros nėra.

6. Kur galiu gauti teisinės pagalbos prašymo formą?

Tipinės prašymo formos, kurią suinteresuotoji šalis turi naudoti prašydama teisinės pagalbos, nėra. Prašyme turi būti nurodyta informacija, kurios reikalaujama pagal įstatymą, ir įvykdyti visi materialūs ir formalūs reikalavimai, kurių reikia laikytis teikiant prašymus teismams. Be šių reikalavimų, teisinės pagalbos prašyme taip pat turi būti nurodoma tam tikra konkreti informacija. Prašymas turi būti rašytinis ir pateikiamas teismui, nurodant bylą, su kuria jis susijęs, bei pareiškėjo finansinę padėtį (Civilinio proceso kodekso 76 straipsnis).

7. Kokius dokumentus turėčiau pridėti prie teisinės pagalbos prašymo?

Prie teisinės pagalbos prašymo turi būti pridedami rašytiniai pareiškėjo pajamų ir finansinių įsipareigojimų įrodymai.

viršųviršų

8. Kur turėčiau registruoti teisinės pagalbos prašymą?

Teisinės pagalbos prašymas pateikiamas ir registruojamas teisme, kuriam pateikiamas prašymas.

9. Kaip sužinoti, ar turiu teisę gauti teisinę pagalbą?

Teismas išnagrinėja prašymą, paprašo šalių pateikti paaiškinimus ir įrodymus arba, jeigu reikalinga, iš vietos valdžios institucijų paprašo informacijos, ir neišeidamas į pasitarimų kambarį sprendimą priima teismo posėdžių salėje (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio pirmoji pastraipa).

Galutinis sprendimas dėl teisinės pagalbos prašymo arba teismo peržiūrėto sprendimo skirti teisinę pagalbą negali būti skundžiamas (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio pirmoji pastraipa).

Nepaisant to, priešinga šalis gali bet kuriuo metu pateikti teismui tikrosios asmens, kurio prašymas buvo patenkintas, padėties įrodymus, tačiau suteikta pagalba atliekant peržiūrą nėra sustabdoma (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio antroji pastraipa).

10. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką turėčiau daryti?

Turėtumėte imtis veiksmų, nurodytų atsakymuose į šio klausimyno 6-8 klausimus.

11. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas man parinks advokatą?

Pagal Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalies 2 punktą gynybą ir teisinę konsultaciją nemokamai suteikia advokatūros paskirtas advokatas.

viršųviršų

Įstatymo Nr. 51/1995 dėl teisininkų profesijų organizavimo ir vertimosi jomis, su pakeitimais, 68–69 straipsniuose nustatyta: „Advokatų asociacija suteikia teisinę pagalbą visais atvejais, kai gynėją turi paskirti teismas, prokuratūra arba vietos valdžios institucija arba tai daroma jų prašymu, kai šios įstaigos mano, kad asmenys akivaizdžiai negali sumokėti mokesčio.

Išimtiniais atvejais, jeigu dėl delsimo pažeidžiamos nepasiturinčio asmens teisės, advokatų asociacijos pirmininkas gali patvirtinti nemokamos pagalbos suteikimą.

Advokatų asociacija įsteigia teisinės pagalbos tarnybas visuose apskričių teismuose, kuriuose teikiama teisinė pagalba, ir vietos baudžiamojo persekiojimo įstaigose; šią paslaugą teikia nuolatinis advokatas, kurį paskyrė advokatų asociacijos taryba, o tarnybai vadovauja tarybos narys.“

12. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas?

Bylinėjimosi išlaidų kategorijas, nuo kurių teisinės pagalbos gavėjas atleidžiamas, ir teisinės pagalbos formas nustato teismas.

Kai teisinė pagalba suteikiama ex officio teismų arba prokuratūrų prašymu, išlaidas padengia Teisingumo ministerija. Kai teisinė pagalba suteikiama ex officio vietos valdžios institucijų prašymu, išlaidas padengia šios institucijos.

13. Jeigu turiu teisę gauti dalinę teisinę pagalbą, kas sumokės kitas išlaidas?

Suteikus dalinę teisinę pagalbą, Civilinio proceso kodekso arba Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidas, taikomos atsižvelgiant į konkrečią bylą.

14. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs bet kokios peržiūros, kurios galiu pareikalauti po teismo, išlaidas?

Nors įstatyme nėra aiškios nuostatos, visi, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą, gali ją gauti viso proceso metu (iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, t. y. iki buvo išnaudotos visos apskundimo galimybės).

15. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar galima ją atšaukti prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)?

Pagal Civilinio proceso kodekso 70 straipsnį, „jeigu teismas nustato, kad teisinės pagalbos prašymas buvo pateiktas nesąžiningai, nuslepiant tiesą, jis gali persvarstyti patvirtintą teisinę pagalbą ir paskirti šaliai baudą, kurios dydis lygus sumoms, nuo kurių ji buvo atleista“. Pagal 80 straipsnį teisė į pagalbą išnyksta, kai šalis miršta arba jos finansinė padėtis pagerėja.

16. Jeigu neturiu teisės į teisinę pagalbą, ar galiu apskųsti šį sprendimą?

Pagal Civilinio proceso kodekso 70 straipsnio trečiąją pastraipą galutinio teismo sprendimo dėl teisinės pagalbos prašymo arba patvirtintos teisinės pagalbos persvarstymo apskųsti negalima.

Papildoma informacija

Naudingos nuorodos:

Bukarešto advokatų asociacija: http://www.baroul-bucuresti.ro/ română.

Nacionalinė Rumunijos advokatų asociacija: http://www.uar.ro/ română.

« Teisinė pagalba - Bendro pobūdžio informacija | Rumunija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 24-04-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė