Europos Komisija > ETIT > Teisinė pagalba > Latvija

Naujausia redakcija: 20-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė pagalba - Latvija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kas yra teisinė pagalba? 1.
2. Kaip galiu pasinaudoti teisine pagalba? 2.
3. Ar teisinė pagalba suteikiama nagrinėjant visus ginčus? 3.
4. Ar yra speciali procedūra skubos atvejais? 4.
5. Kur galima gauti teisinės pagalbos prašymo formą? 5.
6. Kokius dokumentus reikia pridėti prie teisinės pagalbos prašymo? 6.
7. Kur reikia užregistruoti teisinės pagalbos prašymą? 7.
8. Kaip sužinoti, ar asmuo gali gauti teisinę pagalbą? 8.
9. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką tokiu atveju man reikėtų daryti? 9.
10. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas man parinks advokatą? 10.
11. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas? 11.
12. Jeigu turiu teisę gauti dalinę teisinę pagalbą, kas apmokės kitas išlaidas? 12.
13. Jeigu teisinė pagalba suteikiama, ar ji padengs ir galimo teismo sprendimo apskundimo išlaidas? 13.
14. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji gali būti panaikinta prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)? 14.
15. Ar galima apskųsti sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti teisinę pagalbą? 15.

 

1. Kas yra teisinė pagalba?

Valstybės teisinės pagalbos įstatymo tikslas – užtikrinti fizinių asmenų teisę į nešališką teisinę gynybą suteikiant asmenims, gaunantiems teisinę pagalbą, valstybės garantuojamą finansinę paramą. Teisinė pagalba įvertinama valandomis ir konkrečia veikla – konsultacijomis, dokumentų parengimu ir atstovavimu teisme.

Teisinės pagalbos teikimo tvarka nustatyta Teisinės pagalbos įstatyme, 2006 m. lapkričio 6 d. Vyriausybės nutarime Nr. 920 dėl teisinės pagalbos formų, didžiausio valandų skaičiaus, išmokų dydžių ir procedūrų bei 2006 m. liepos 4 d. Vyriausybės nutarime Nr. 558 dėl asmenų teisės gauti valstybės teisinę pagalbą atsižvelgiant į jų asmenines aplinkybes, turtinę padėtį ir pajamų dydį.

Valstybė nemokamą teisinę pagalbą gali teikti civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose.

2. Kaip galiu pasinaudoti teisine pagalba?

Valstybės užtikrinama finansinė pagalba suteikia asmenims galimybę pasinaudoti visomis savo teisėmis nagrinėjant teisinius ginčus.

Valstybė gali suteikti teisinę pagalbą ir, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, apmokėti teisinės pagalbos išlaidas už:

  • ne ilgesnes kaip trijų valandų trukmės konsultacijas;
  • ne daugiau kaip trijų dokumentų parengimą;
  • atstovavimą teisme ne daugiau kaip 40 valandų.

Valstybė neapmoka teismo išlaidų, kurias asmuo turi apmokėti pagal teismo sprendimą.

3. Ar teisinė pagalba suteikiama nagrinėjant visus ginčus?

Teisinės pagalbos administracija sprendimą suteikti teisinę pagalbą civilinėse ir administracinėse bylose (baudžiamosiose bylose – nukentėjusiajam paprašius) priima remdamasi asmens prašymu suteikti valstybės teisinę pagalbą. Įtariamas, kaltinamas arba areštuotas asmuo, kaip baudžiamojoje byloje dalyvaujantis asmuo, kreipdamasis į bylą nagrinėjančią instituciją (policiją, teismą arba prokuratūrą), gali prašyti paskirti teisinį atstovą, už kurio paslaugas sumoka Teisinės pagalbos administracija.

viršųviršų

4. Ar yra speciali procedūra skubos atvejais?

Jei įmanoma, sprendimas dėl valstybės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją suteikti priimamas per dvi savaites nuo prašymo suteikti teisinę pagalbą gavimo dienos. Toks sprendimas priimamas atsižvelgus į visas pareiškėjo nurodytas skubos priežastis, kurių pagrindu Teisinės pagalbos administracija paskiria teisinę pagalbą teikiantį asmenį.

5. Kur galima gauti teisinės pagalbos prašymo formą?

Valstybės teisinės pagalbos prašymo formas galima gauti asmeniškai Teisinės pagalbos administracijos įstaigoje, esančioje: Brīvības gatve 214, Riga arba Teisinės pagalbos administracijos interneto tinklalapyje: www.jpa.gov.lv latviešu valoda, arba vietos valdžios institucijoje, kurios administracinės veiklos teritorijoje pareiškėjas gyvena arba yra teisėtai apsistojęs.

6. Kokius dokumentus reikia pridėti prie teisinės pagalbos prašymo?

Dėl teisinės pagalbos besikreipiantis pareiškėjas turi pateikti užpildytą teisinės pagalbos prašymo formą ir pridėti dokumentų, patvirtinančių formoje pateiktą informaciją, kopijas (pareiškėjo pajamas patvirtinančius dokumentus, taip pat su ginčo pobūdžiu ir eiga susijusią informaciją).

7. Kur reikia užregistruoti teisinės pagalbos prašymą?

Norėdamas gauti valstybės teisinę pagalbą, pareiškėjas turi užpildyti valstybės teisinės pagalbos prašymo formą ir pateikti ją Teisinės pagalbos administracijai. Prašymas gali būti pateikiamas asmeniškai arba siunčiamas paštu.

viršųviršų

8. Kaip sužinoti, ar asmuo gali gauti teisinę pagalbą?

Teisinės pagalbos administracija, įvertinusi asmens pateiktą prašymą suteikti valstybės teisinę pagalbą, sprendžia, ar tokią pagalbą suteikti. Apie teisinės pagalbos administracijos sprendimą pareiškėjas informuojamas laišku, siunčiamu nurodytu adresu, arba šis sprendimas įteikiamas jam asmeniškai.

9. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką tokiu atveju man reikėtų daryti?

Priėmus sprendimą suteikti valstybės teisinę pagalbą, paskiriamas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą, o pareiškėjui išsiunčiamas laiškas, kuriuo pranešama, kad buvo priimtas sprendimas, nurodoma, kokiais klausimais teisinė pagalba bus teikiama, ir tiksli asmens, teikiančio teisinę pagalbą, pavardė, jo adresas ir pirmojo priėmimo laikas bei data. Norėdamas gauti teisinę pagalbą, pareiškėjas turi atvykti pas paskirtą teisinę pagalbą teikiantį asmenį, kaip nurodyta informaciniame laiške.

10. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas man parinks advokatą?

Norėdama užtikrinti teisinės pagalbos teikimą, Teisinės pagalbos administracija sudaro sutartis su asmenimis, turinčiais teisę teikti teisinę pagalbą. Vadovaudamiesi sprendimu suteikti teisinę pagalbą, Teisinės pagalbos administracijos tarnautojai susisiekia su teisinę pagalbą teikiančiu asmeniu ir užtikrina, kad atitinkamoje byloje būtų suteikta teisinė pagalba.

11. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas?

Latvijoje suteikiamos teisinės pagalbos forma ir apimtis nustatyta Valstybės teisės pagalbos įstatyme ir 2006 m. lapkričio 6 d. Vyriausybės nutarime Nr. 920 dėl teisinės pagalbos formų, didžiausio valandų skaičiaus, išmokų dydžių ir procedūrų.

viršųviršų

Valstybė suteikia teisinę pagalbą ir apmoka teisinės pagalbos išlaidas visose administracinėse arba civilinėse bylose ir nukentėjusiojo prašymu baudžiamosiose bylose už:

  1. ne ilgesnes kaip trijų valandų trukmės konsultacijas;
  2. ne daugiau kaip trijų dokumentų parengimą;
  3. atstovavimą teisme ne daugiau kaip 40 valandų.

Tarptautinių civilinių bylų atveju, greta pirmiau nurodytų išlaidų, pareiškėjas taip pat turi teisę gauti vertėjo žodžiu ir raštu paslaugas, kai teismas arba kompetentinga institucija prašo išversti visus teisinę pagalbą gaunančio asmens pateiktus dokumentus, reikalingus bylos sprendimui priimti; nagrinėjant tokius ginčus taip pat yra apmokamos kelionės išlaidos, kai asmens dalyvavimas teisme būtinas pagal teisės aktų reikalavimus arba kai to prašo teismas, nusprendęs, kad asmens parodymai negali būti išklausomi jokiu kitu būdu.

Baudžiamosiose bylose valstybė suteikia teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kai to prašo bylą nagrinėjanti institucija.

Valstybė neapmoka teismo išlaidų, kurias asmuo turi sumokėti pagal teismo sprendimą.

12. Jeigu turiu teisę gauti dalinę teisinę pagalbą, kas apmokės kitas išlaidas?

Dalinė teisinė pagalba Latvijoje nėra teikiama. Suteikiama visa teisinė pagalba arba atsisakoma ją suteikti.

13. Jeigu teisinė pagalba suteikiama, ar ji padengs ir galimo teismo sprendimo apskundimo išlaidas?

Pagal Teisinės pagalbos įstatymą teisinė pagalba suteikiama bylas nagrinėjant visose trijose instancijose - pirmosios instancijos apylinkių (miestų) teismuose, apeliacinės instancijos apygardos teismuose ir Aukščiausiajame Teisme, kuris yra kasacinės instancijos teismas. Teisinės pagalbos dydis nustatomas pagal Teisinės pagalbos įstatymą ir 2006 m. lapkričio 6 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 920 dėl teisinės pagalbos formų, didžiausio valandų skaičiaus, išmokų dydžio ir procedūrų (žr. 2 klausimą).

viršųviršų

Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 27 straipsnį asmuo negali pateikti teisinės pagalbos prašymo antrą kartą byloje dėl to paties dalyko ir tokiu pat pagrindu, jeigu apygardos administracinis teismas atmetė ankstesnį ieškinį. Pakartotinai teisinės pagalbos prašymą byloje dėl to paties dalyko ir tokiu pat pagrindu galima pateikti iš esmės pasikeitus ieškovo asmeninėms aplinkybėms, turtinei padėčiai arba pajamų lygiui. Nustačiusi, kad teisinės pagalbos prašymas pateikiamas byloje dėl to paties dalyko ir tokiu pat pagrindu, Teisinės pagalbos administracija nenagrinės prašymo ir grąžins jį pareiškėjui.

14. Jeigu turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji gali būti panaikinta prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)?

Teisinės pagalbos teikimas gali būti nutrauktas, jeigu iš bylos aplinkybių, byloje priimtų sprendimų arba tam tikrų asmens, teikiančio teisinę pagalbą, pareiškimų matyti, kad nėra pagrindo tęsti bylą ir teisinė pagalba nėra reikalinga.

15. Ar galima apskųsti sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti teisinę pagalbą?

Teisinės pagalbos administracijos sprendimą suteikti teisinę pagalbą arba atsisakyti ją suteikti pareiškėjas gali apskųsti per vieną mėnesį nuo tokio sprendimo įsigaliojimo dienos Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriui, pateikdamas skundą Teisingumo ministerijai. Teisingumo ministerijos sprendimą per vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos galima apskųsti pateikiant ieškinį apygardos administraciniam teismui. Apygardos administracinio teismo sprendimas neskundžiamas.

« Teisinė pagalba - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 20-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė