Europos Komisija > ETIT > Teisinė pagalba > Vengrija

Naujausia redakcija: 19-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teisinė pagalba - Vengrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas ir kas paprastai jas apmoka? 1.
2. Kas yra teisinė pagalba? 2.
3. Ar galiu pasinaudoti teisine pagalba? 3.
4. Ar teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus teisinius ginčus? 4.
5. Ar yra konkreti procedūra būtiniausiais atvejais? 5.
6. Kur galima gauti teisinės pagalbos prašymo formą? 6.
7. Kokius dokumentus reikia pridėti prie teisinės pagalbos prašymo? 7.
8. Kur reikia užregistruoti teisinės pagalbos prašymą? 8.
9. Kaip sužinoti, asmuo gali gauti teisinę pagalbą ar negali? 9.
10. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką tokiu atveju man reikėtų daryti? 10.
11. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas parinks man advokatą? 11.
12. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas? 12.
13. Jeigu aš turiu teisę gauti dalinę teisinę pagalbą, kas apmokės kitas išlaidas? 13.
14. Jeigu teisinė pagalba suteikiama, ar tai padengs bet kokio bylos peržiūrėjimo, kurio galiu pareikalauti po teismo, išlaidas? 14.
15. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji gali būti panaikinta prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)? 15.
16. Ar galima apskųsti sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti teisinę pagalbą? 16.

 

1. Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas ir kas paprastai jas apmoka?

Teismo išlaidas sudaro visos teisminio bylos nagrinėjimo metu susidarančios išlaidos, nepaisant to, ar byla nagrinėjama teisme, ar neteismine tvarka. Galimas bylos nagrinėjimo išlaidų rūšis ir šių išlaidų apmokėjimo tvarką reglamentuoja skirtingos civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės.

a) Civilinių bylų nagrinėjimo išlaidos:

Pagrindines teisminio civilinių bylų nagrinėjimo išlaidų taisykles nustato 1952 m. III civilinio proceso kodekso įstatymas. Pateikiant konkrečius pavyzdžius, įstatyme yra nustatytos galimos teisminio nagrinėjimo išlaidos. Tokios išlaidos, pavyzdžiui, gali būti preliminarių tyrimų ir apsikeitimo raštais išlaidos, bylos mokestis, liudytojų ir ekspertų mokesčiai, bylos nagrinėjimo ir tyrimo atlikimo vietoje išlaidos. Į teismo išlaidas taip pat yra įskaičiuojamos kitos smulkios išlaidos ir išlaidos šalies advokatui, teisinio patarėjo ir patentų agento išlaidos.

Teismas, remdamasis bylos esme, išlaidas priteisia galutiniu sprendimu, kuriame paprastai yra nustatoma, kad pralaimėjusioji šalis turi atlyginti laimėjusiosios šalies išlaidas. Pagal įstatymą teismas išimtiniais atvejais gali nenustatyti pralaimėjusiajai šaliai pareigos atlyginti teismo išlaidas arba jų dalį, tačiau gali įpareigoti atitinkamus asmenis nedelsiant sumokėti išlaidas (pvz., jeigu liudytojas, ekspertas arba kuris nors kitas byloje dalyvaujantis asmuo turi atlyginti tam tikro procesinio veiksmo išlaidas). Teismas panašaus veiksmo gali imtis, jeigu viena iš šalių sumoka kokio nors procesinio veiksmo išlaidas, neatsižvelgdama į teismo priimtą sprendimą (pvz., kai šalis procesinius veiksmus atlieka nesėkmingai ar nepateisinamai vėlai arba praleidžia veiksmo atlikimo datą ar galutinį terminą, arba kitokiu būdu padaro papildomų išlaidų). Jeigu prieš priimant sprendimą dėl bylos esmės susidaro bylos išlaidų, kurias turi apmokėti viena iš šalių, jas šalies vardu reikia atlyginti iš anksto. Jeigu teismas nusprendžia, kad išlaidos turi būti apmokėtos iš anksto, įrodinėjanti šalis arba šalis, dėl kurios veiksmų išlaidos susidarė, laikinai turi apmokėti susidariusias išlaidas. Tačiau priimdamas galutinį sprendimą teismas išsprendžia išlaidų apmokėjimo klausimą.

viršųviršų

b) Baudžiamųjų bylų nagrinėjimo išlaidos:

Pagal 1998 m. XIX baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos nagrinėjimo išlaidas sudaro:

  • išlaidos, kurias valstybė iš anksto atlygino nuo bylos pradžios iki nuosprendžio įvykdymo bei specialios apeliacinės procedūros ir specialių bylų metu;
  • kaltinamojo, aukos, civilinės šalies, privataus kaltintojo pavaduotojo, privataus kaltintojo arba kaltinamojo ar aukos teisinio atstovo smulkios išlaidos, kurios atsirado dėl bylos nagrinėjimo, net jeigu jų valstybė iš anksto neapmokėjo;
  • paskirto advokato ir kaltinamojo atstovo, civilinės šalies ir privataus kaltintojo pavaduotojo smulkios išlaidos ir mokesčiai, net jeigu valstybė jų iš anksto neapmokėjo.

Baudžiamosiose bylose teismas nusprendžia, kad baudžiamosios bylos išlaidas apmoka kaltinamasis, jeigu dėl jo yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltinamajam gali būti nustatyta pareiga apmokėti baudžiamosios bylos išlaidas, susidariusias dėl procesinių veiksmų, tik jeigu jis pripažįstamas kaltu. Tačiau kaltinamajam negali būti nustatoma pareiga apmokėti be reikalo susidariusias baudžiamosios bylos išlaidas, nesusijusias su netinkamu kaltinamojo elgesiu. Baudžiamosios bylos išlaidų dalį, kurios kaltinamasis neapmoka, padengia valstybė. Valstybė taip pat apmoka išlaidas, susijusias su tuo, kad kaltinamasis yra kurčias, nebylys, aklas, nemoka vengrų kalbos arba proceso metu vartoja regiono ar tautinės mažumos kalbą. Net jeigu kaltinamasis išteisinamas arba byla nutraukiama, jis privalo apmokėti išlaidas, susidariusias dėl netinkamo jo elgesio.

2. Kas yra teisinė pagalba?

Teisinė pagalba yra institucinė sistema, užtikrinanti, kad asmenys, teisiškai atitinkantys lėšų neturinčių asmenų padėtį, gali gauti teisinę specialisto konsultaciją, jiems gali būti paskirta atstovas ir išlaidų išmokos vykdant savo teises bei sprendžiant teisinius ginčus.

viršųviršų

3. Ar galiu pasinaudoti teisine pagalba?

2003 m. LXXX teisinės pagalbos įstatymas įsigalioja dviem etapais: 2004 m. balandžio 1 d. jau įsigaliojo teisinės pagalbos teikimo teisinėse bylose, kurios nagrinėjamos ne teisme, taisyklės, o naujos teisinės pagalbos teikimo teismo bylose taisyklės įsigalios 2008 m. sausio 1 d. Įsigaliojusios įstatymo nuostatos suteikia galimybę pasinaudoti teisinės pagalbos formomis, kurios nėra susijusios su teisminiu bylos nagrinėjimu (teisinė konsultacija ir dokumentų parengimas). Teisinė pagalba teisinėse bylose, kurios nenagrinėjamos teisme, yra tokia, kad valstybė šalies vardu atlygina arba iš anksto atlygina teisės specialisto, teikiančio šaliai įstatymų nustatytas teisines paslaugas, išlaidas.

4. Ar teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant visus teisinius ginčus?

Pagal galiojančias taisykles teisinę pagalbą galima gauti nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas. Proceso metu teisinę pagalbą iš esmės teikia teismai (baudžiamųjų bylų atveju - tyrimą atliekančios institucijos, prokuroras ir teismai). Keletas veiksnių turi įtakos nusprendžiant, ar nagrinėjant atitinkamą ginčą galima suteikti teisinę pagalbą; teisinio ginčo rūšis yra vienas iš šių veiksnių. Atsižvelgiant į teisinio ginčo rūšį, teisinės pagalbos negalima teikti civilinėse bylose, susijusiose su, pvz., įmonės registracija, notarų taisyklių laikymusi ir t. t.

Baudžiamosiose bylose teisinė pagalba iš esmės priklauso nuo kaltinamojo situacijos. Dėl to jeigu kaltinamasis, atsižvelgus į jo finansinę padėtį, pripažįstamas lėšų neturinčiu asmeniu, teisinė pagalba jam gali būti suteikiama, nepaisant to, kokio nusikaltimo padarymu jis yra kaltinamas. Pareiškėjui teisinė pagalba turi būti suteikiama nepaisant jo finansinės padėties, jeigu jis, pvz., yra nepilnametis, sulaikytasis ir t. t.

viršųviršų

5. Ar yra konkreti procedūra būtiniausiais atvejais?

Baudžiamąsias bylas nagrinėjant teismuose, kai kaltinamasis arba privataus kaltintojo pavaduotojas yra užsienio pilietis ir pažymų gavimo procedūra užvilkins bylos nagrinėjimą, teismas prašymą išsprendžia neatsižvelgdamas į reikalavimus pateikti pažymas, jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, tikėtina, kad kaltinamasis gali būti pripažįstamas lėšų neturinčiu asmeniu.

Kai teisinė byla nėra nagrinėjama teisme, pareiškėjas gali teisine pagalba pasinaudoti nedelsiant. Atitinkamos taisyklės nustato: „Jeigu teisinės paslaugos trukmė neviršija dviejų valandų arba šaliai reikia pasinaudoti teisinėmis paslaugomis, kurios teikiamos ne daugiau kaip keturias valandas, šalis, siekdama pasinaudoti šiomis paslaugomis, gali tiesiogiai kreiptis į teisinę pagalbą teikiantį asmenį“. Šiuo atveju įgaliojimas pasinaudoti teisine pagalba bus suteiktas vėliau.

6. Kur galima gauti teisinės pagalbos prašymo formą?

Teisinės pagalbos prašymą vykstant teismo procesui šalis gali gauti teisme (baudžiamosiose bylose prašymą galima gauti ne tik teisme, bet taip pat ir tyrimą atliekančioje institucijoje, prokuratūroje bei sulaikymo vietoje). Kai taikomos tokios teismo procedūrų rūšys, kurios nėra susijusios su teisminiu nagrinėjimu, formą galima gauti šalies gyvenamosios vietos teisingumo departamento vietos apygardos įstaigoje, formą taip pat galima atsisiųsti iš Teisingumo ministerijos interneto tinklalapio (www.im.hu Deutsch - English - français - magyar). Jeigu prašymas pateikiamas tiesiogiai teisinę pagalbą teikiančiam asmeniui, siekiant pasinaudoti šia pagalba nedelsiant (žr. 5 klausimą), reikalingas prašymo formas jums išduos teisinę pagalbą teikiantis asmuo.

viršųviršų

7. Kokius dokumentus reikia pridėti prie teisinės pagalbos prašymo?

Teismo proceso metu pareiškėjas prie teisinės pagalbos prašymo turi pridėti dokumentus, reikalingus nustatant, ar asmuo turi teisę gauti teisinę pagalbą. Pridedami šie dokumentai:

  • pareiškimas, patvirtinantis asmeninius pareiškėjo ir jo išlaikytinio (-ių) duomenis;
  • pareiškimas, patvirtinantis pareiškėjo ir jo išlaikytinio (-ių) finansinę padėtį;
  • jeigu pareiškėjas arba jo išlaikytinis dirba, - darbdavio pažyma apie jų pajamas prašymo pateikimo dieną;
  • pažyma apie per kalendorinius metus iki pareiškimo pateikimo gautas apmokestinamąsias pajamas;
  • jeigu pareiškėjas gauna pensiją, - paskutinė pašto pažyma apie pensijos dydį;
  • jeigu pareiškėjas arba jo išlaikytinis gauna bedarbio pašalpą ar kitą nuolat mokamą socialinę pašalpą, - pažyma, kurioje nurodomas teisės gauti pašalpą laikas ir gautas pašalpų dydis.

Toliau nurodyti dokumentai prie teisinės pagalbos prašymo turi būti pridedami tais atvejais, kai byla nėra nagrinėjama teisme:

  • pareiškimas, patvirtinantis pareiškėjo ir su juo gyvenančių asmenų asmeninius duomenis ir finansinę padėtį;
  • jeigu pareiškėjas arba jo išlaikytinis dirba, - darbdavio pažyma apie jų apmokestintas pajamas prašymo pateikimo dieną;
  • jeigu pareiškėjas gauna pensiją, - mėnesinė pašto pažyma apie mėnesio, kuris buvo iki pareiškimo pateikimo, pensiją arba paskutinis sąskaitos išrašas (kopija);
  • jeigu pareiškėjas arba jo išlaikytinis gauna bedarbio pašalpą arba nuolat mokamą socialinę pašalpą, - pažyma, kurioje nurodomas teisės gauti pašalpą laikas ir gautas pašalpų dydis.

8. Kur reikia užregistruoti teisinės pagalbos prašymą?

Teisinės pagalbos prašymai teismo byloje turi būti pateikiami teismui bylos nagrinėjimo metu (baudžiamosiose bylose tyrimą atliekančiai institucijai, prieš pateikiant kaltinamąjį aktą, vėliau - teismui). Teisinės pagalbos prašymai, susiję su teismo procesu, turi būti pateikiami Teisingumo departamentui arba šalies gyvenamosios vietos apygardos įstaigai, arba skubiais atvejais - teisinę pagalbą teikiančiam asmeniui.

viršųviršų

9. Kaip sužinoti, asmuo gali gauti teisinę pagalbą ar negali?

Galimybės gauti teisinę pagalbą sąlygas nustato atitinkami įstatymai. Jei byla nagrinėjama teisme, informaciją suteikia teismas, jei byla nagrinėjama ne teisme, - Teisingumo departamento įstaigos.

10. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ką tokiu atveju man reikėtų daryti?

Jeigu teisminio nagrinėjimo metu teismas arba prokuroras patenkina prašymą (paskiria teismo advokatą, gynybos advokatą arba atleidžia nuo išlaidų apmokėjimo), papildomas bendradarbiavimas pareiškėjo vardu nėra reikalingas.

Jeigu Teisingumo ministerijos įstaiga suteikia teisinę pagalbą bylose, kurios teisme nėra nagrinėjamos, pareiškėjas gali ieškoti teisinę pagalbą teikiančių asmenų, kad pasinaudotų jų paslaugomis.

11. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, kas parinks man advokatą?

Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu yra suteiktas leidimas paskirti atstovą arba gynėją, teisinį atstovą arba advokatą paskiria teismas. Kai bylos nėra nagrinėjamos teisme, teisinės pagalbos paslaugas gali teikti advokatai, notarai, advokatus įdarbinusios civilinės organizacijos bei universitetų teisės klinikos, ir pareiškėjai gali juos pasirinkti iš Centrinės teisingumo įstaigos tvarkomo registro.

12. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji padengs visas mano bylinėjimosi išlaidas?

Iš esmės tai priklauso nuo to, kokios rūšies pagalbą pareiškėjas gauna.

viršųviršų

a) Civilinėse bylose gali būti apmokamos šios išlaidos, atsižvelgus į jų turinį:

  • atleidimas nuo išlaidų yra plačiausia kategorija: šiuo atveju yra atleidžiama nuo teismo mokesčių, išankstinio mokesčio bei išlaidų, kurios turi būti apmokėtos bylos nagrinėjimo metu, apmokėjimo ir suteikiama galimybė prašyti teismo paskirti advokatą;
  • atleidimas nuo teismo mokesčių yra siauresnė kategorija nei atleidimas nuo išlaidų: šiuo atveju šalis yra atleidžiama nuo pareigos sumokėti teismo mokesčius, tačiau neturi teisės gauti papildomų išmokų, kurios priklauso išlaidų kategorijai;
  • kai šalis turi teisę į registracijos mokestį, ji gali būti atleidžiama tik nuo išankstinio mokesčių sumokėjimo, ir šiuo atveju teismo įpareigota šalis mokesčius turės sumokėti pasibaigus bylos nagrinėjimui.

Atleidimas nuo išlaidų, atleidimas nuo mokesčių ir teisė į registracijos mokestį nereiškia, kad bylos nagrinėjimo išlaidas turi apmokėti priešinga šalis, ir tai nėra susiję su pareiga grąžinti sumokėtus mokesčius ir vykdymo proceso šalių iš anksto sumokėtas išlaidas (vykdymo išlaidos).

b) Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, jeigu tikėtina, kad kaltinamasis dėl savo pajamų arba finansinės padėties negalės atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidų ir kaltinamasis tai patvirtina, teismas arba prokuroras nusprendžia atleisti jį nuo kaltinamojo išlaidų atlyginimo, jeigu to prašo kaltinamasis arba jį ginantis advokatas. Jeigu kaltinamasis atleidžiamas nuo pareigos sumokėti išlaidas:

  • kaltinamojo prašymu teismas, prokuroras arba tyrimą atliekanti institucija paskiria gynybos advokatą;
  • vieną kartą neturi būti mokami jokie teismo mokesčiai už baudžiamosios bylos dokumentų kopijų išdavimą kaltinamajam ir jo paskirtam gynybos advokatui;
  • valstybė apmoka teismo paskirto advokato mokesčius ir patvirtintas smulkias išlaidas.

13. Jeigu aš turiu teisę gauti dalinę teisinę pagalbą, kas apmokės kitas išlaidas?

Kadangi galiojantys įstatymai neišskiria dalinio arba visiško atleidimo nuo teismo proceso išlaidų apmokėjimo, jeigu teismas atleidžia nuo pareigos apmokėti išlaidas, tai reiškia, kad yra padengiamos visos bylos nagrinėjimo išlaidos, išskyrus 12 klausime nurodytas išimtis.

viršųviršų

14. Jeigu teisinė pagalba suteikiama, ar tai padengs bet kokio bylos peržiūrėjimo, kurio galiu pareikalauti po teismo, išlaidas?

Suteikus teisinę pagalbą, ji galioja visuose bylos nagrinėjimo etapuose, įskaitant apeliacinį ir vykdymo procesus.

15. Jeigu aš turiu teisę gauti teisinę pagalbą, ar ji gali būti panaikinta prieš baigiant nagrinėti bylą (arba netgi baigus nagrinėti bylą)?

a) Civilinėse bylose teismas patikrina, ar teisės gauti teisinę pagalbą sąlygos yra tenkinamos:

  • iki priimant galutinį sprendimą byloje - kasmet pagal įgaliojimų suteikimo datą;
  • prieš priimant vykdytiną dokumentą - jeigu praėjo vieneri metai nuo galutinio sprendimo priėmimo byloje, ir
  • bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu, įskaitant sprendimo dėl prašymo patikrinti priėmimą, - jeigu paaiškėja informacija, susijusi su faktu, kad įgaliojimų suteikimo arba vėlesnio bylos nagrinėjimo metu sąlygos nebuvo tenkinamos.

Patikrinimo metu teismas panaikina pagalbą, jeigu šalis nesilaiko teismo nurodytų reikalavimų arba jeigu patikrinimo metu teismas nustato, kad pareiškėjas nebeturi teisės gauti teisinę pagalbą.

b) Baudžiamojo proceso metu kaltinamasis, kuriam suteikiama teisinė pagalba, arba privataus kaltintojo pavaduotojas turi pranešti apie visus pasikeitimus, susijusius su kaltinamojo arba jo išlaikomų asmenų pajamomis bei finansine padėtimi - išskyrus atvejus, kai pajamos sumažėja arba jų nebegaunama, - ir visus pasikeitimus, susijusius su jo asmeninėmis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos leidimo suteikti teisinę pagalbą sąlygoms. Teismas ir prokuroras, remdamiesi pareiškimu, tačiau ne rečiau kaip kasmet, turi patikrinti, ar vis dar yra tenkinamos asmeninės atleidimo nuo pareigos apmokėti išlaidas sąlygos. Teismas arba prieš pateikiant kaltinimus kaltinamajam - prokuroras gali savo iniciatyva patikrinti, ar asmeniui teisinė pagalba gali būti suteikiama, jeigu išaiškėja informacija, kad leidimo suteikti teisinę pagalbą arba vėlesnio bylos nagrinėjimo metu sąlygos nebuvo įvykdytos.

Jeigu patikrinus paaiškėja, kad teisinės pagalbos sąlygos nebuvo įvykdytos, prokuroras prieš pateikdamas kaltinimus arba privataus kaltintojo atveju - teismas gali panaikinti teisinę pagalbą.

16. Ar galima apskųsti sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti teisinę pagalbą?

Pareiškėjas gali apskųsti teismo arba prokuroro sprendimą, kuriuo atmetamas prašymas suteikti teisinę pagalbą teismo procese. Kai teisinės pagalbos formos nėra susijusios su teismo procesu, atsakingos apygardos įstaigos sprendimą, kuriuo atmetamas prašymas, galima apskųsti Centriniam teisingumo departamentui. Taip pat galima pateikti prašymą dėl Centrinio teisingumo departamento antrosios instancijos galutinio sprendimo peržiūrėjimo teisme.

Papildoma informacija

Svarbiausią informaciją, informacijos šaltinius, susijusius su Vengrijos teisinės pagalbos sistema, galima rasti Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje (www.im.hu Deutsch - English - français - magyar).

« Teisinė pagalba - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 19-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė