Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Švedija

Naujausia redakcija: 31-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Švedija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrąjį civilinių bylų teismą, ar į specializuotą teismą? A.
B. Jei jurisdikcija priklauso bendriesiems civilinių bylų teismams, kaip galiu sužinoti, į kurį iš jų turėčiau kreiptis? B.
I. Ar yra skirtumas tarp žemesniųjų ir aukštesniųjų bendrųjų civilinių bylų teismų ir, jei yra, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą? I.
II. Kompetentingas teismas II.
1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė 1.
2. Pagrindinės taisyklės išimtys 2.
a) Kada galiu rinktis teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą ir kada – kitą teismą? a)
b) Kada turiu rinktis teismą ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą? b)
c) Ar bylos šalys gali pačios skirti jurisdikciją teismui, kuris priešingu atveju nebūtų kompetentingas? c)
C. Kai jurisdikcija priklauso specializuotiems teismams, kaip galiu sužinoti, į kurį iš jų reikia kreiptis? C.

 

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrąjį civilinių bylų teismą, ar į specializuotą teismą?

Civilinės teisės ginčus paprastai nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas. Dėl savo bylos turėtume kreiptis į jurisdikciją turintį apylinkės teismą.

Yra du specialieji teismai, kurie nagrinėja tam tikrų rūšių civilines bylas: Darbo teismas (Arbetsdomstolen) ir Rinkos teismas (Marknadsdomstolen). Yra ir tam tikrų apylinkių teismų, nagrinėjančių specifines bylas. Šių teismų jurisdikcija aptariama toliau C skirsnyje.

Kai kuriuos civilinės teisės ginčus nagrinėja institucijos, kurios nėra tikri teismai. Supaprastinta tvarka taikydama laikinąsias apsaugos priemones, teisėsaugos tarnyba gali įpareigoti bylos šalį sumokėti pinigus arba imtis kitų priemonių (žr. Teismų sistema – Švedija). Šių institucijų priimti sprendimai gali būti apskundžiami apylinkės teisme. Tam tikrus ginčus, susijusius su nuoma, nagrinėja specializuoti nuomos teismai.

B. Jei jurisdikcija priklauso bendriesiems civilinių bylų teismams, kaip galiu sužinoti, į kurį iš jų turėčiau kreiptis?

I. Ar yra skirtumas tarp žemesniųjų ir aukštesniųjų bendrųjų civilinių bylų teismų ir, jei yra, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą?

Iš esmės visos civilinės bylos pirmiausia keliamos žemiausiajame teisme – apylinkės teisme.

viršųviršų

II. Kompetentingas teismas

1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė

Pagal pagrindines taisykles byla turi būti keliama teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinis asmuo yra laikomas gyvenančiu toje vietoje, kurioje jis yra registruotas. Juridiniai asmenys paprastai yra laikomi esančiais toje vietoje, kurioje yra įsteigta jų pagrindinė būstinė.

Švedijos teisme taip pat galima kelti bylą, net jeigu asmuo negyvena Švedijoje. Jei atsakovas neturi gyvenamosios vietos, byla gali būti iškelta pagal vietą, kurioje jis yra apsistojęs, arba kai kuriais atvejais – pagal vietą, kurioje jis paskiausiai gyveno ar buvo apsistojęs. Dėl kai kurių civilinių ginčų byla Švedijoje gali būti keliama, net jeigu atsakovas gyvena užsienyje. Svarbiausias tokios jurisdikcijos pagrindas yra tas, kad turtas yra Švedijoje arba sutartis buvo sudaryta Švedijoje.

Tarptautinėse bylose svarbu atsiminti, kad Švedijos taisykles, reglamentuojančias teismų jurisdikciją, galima taikyti tik tais atvejais, kai yra Švedijos juridikcija. Dauguma atvejų Švedijos jurisdikcija yra, jei Švedijos teismas turi jurisdikciją pagal nacionalines taisykles. Šiame kontekste taip pat reikia atsižvelgti į galimus taikyti tarptautinius susitarimus. Svarbiausi iš jų Švedijai yra Briuselio I reglamentas, Briuselio konvencija ir Lugano konvencija; visi jie reglamentuoja jurisdikciją, jei atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą valstybėje, kurioje tas reglamentas arba tos konvencijos yra  taikomos. Konkrečiai juose taip pat pažymima, kad jurisdikcijos motyvai, patvirtinantys, kad ieškinys dėl įsipareigojimo mokėti gali būti pareiškiamas toje valstybėje, kurioje atsakovas turi turtą, negali būti taikomi asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą valstybėje narėje arba valstybėje tos konvencijos šalyje.

viršųviršų

2. Pagrindinės taisyklės išimtys
a) Kada galiu rinktis teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą ir kada – kitą teismą?

Yra jurisdikciją reglamentuojančių taisyklių, nurodančių, kad ieškinys taip pat gali būti pareiškiamas teisme ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, tokiuose kaip Briuselio I reglamentas bei Briuselio ir Lugano konvencijos, taip pat yra taisyklių, reglamentuojančių konkuruojančią jurisdikciją.

Svarbiausios Švedijos taisyklės, reglamentuojančios konkuruojančią jurisdikciją, yra šios:

  • Tas, kuriam buvo padaryta žala, gali pareikšti ieškinį pagal vietą, kur padarytas žalą sukėlęs veiksmas arba kur atsirado žala. Iš esmės ši taisyklė netaikoma sutarties pažeidimo atveju. Ieškinys dėl žalos, patirtos dėl nusikalstamos veikos, atlyginimo gali būti pareiškiamas traukiant baudžiamojon atsakomybėn už tą nusikaltimą.
  • Vartotojai gali kelti bylą kokiai nors bendrovei teisme pagal savo gyvenamąją vietą, jei byla yra susijusi su nedidele suma.
  • Ieškiniai, susiję su įsipareigojimu mokėti remiantis sutartimi, kai kuriais atvejais gali būti pareiškiami pagal vietą, kur ta sutartis buvo sudaryta. Kita vertus, Švedijos teisėje nėra nuostatos, pagal kurią jurisdikcija suteikiama teismui pagal vietą, kurioje sutartis turi būti vykdoma.
  • Byla kokiai nors bendrovei dėl ginčo, kilusio ryšium su verslo veikla, kai kuriais atvejais gali būti keliama pagal jos verslo vietą.
  • Ieškiniai, susiję su vaiko globa, būstu ir bendravimo teisėmis, paprastai nagrinėjami pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą (žr. taip pat Tėvų pareigos – Švedija).
  • Bylos, susijusios su vaiko išlaikymu, paprastai yra keliamos teisme pagal vietą, kur gyvena atsakovas, bet tėvystės nustatymo, santuokos bylas ir su tėvų pareigomis susijusias bylas (vaikų globa ir būstas) gali nagrinėti ir kitas teismas.
b) Kada turiu rinktis teismą ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą?

Švedijos teisėje yra išimtinės jurisdikcijos taisyklių, kurios numato, kad ieškinys turi būti pareiškiamas tam tikrame teisme. Taip pat yra išimtinės jurisdikcijos taisyklių, įtvirtintų įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, tokiuose kaip Briuselio I reglamentas bei Briuselio ir Lugano konvencijos. Jei byla, kuriai taikoma kuri nors iš šių taisyklių, yra keliama ne teisme, turinčiame išimtinę jurisdikciją, teismui neleidžiama tos bylos nagrinėti.

viršųviršų

Svarbiausios Švedijos taisyklės, reglamentuojančios išimtinę jurisdikciją, yra šios:

  • Daugumą žemės teisės ginčų turi nagrinėti teismas pagal vietą, kurioje yra ta žemė.
  • Kai kuriuos ginčus dėl nekilnojamojo turto turi nagrinėti žemės teismas arba specializuotas nuomos teismas. Vėlgi tai priklauso nuo to, kur yra tas nekilnojamasis turtas.
  • Paveldėjimo bylas turi nagrinėti teismas pagal vietą, kurioje gyveno mirusysis.
  • Ginčus, susijusius su santuoka ir turto padalijimu sutuoktiniams, nagrinėja teismas pagal vietą, kur gyvena viena iš bylos šalių.
  • Tais atvejais, kai ginčą turi nagrinėti Darbo teismas arba Rinkos teismas, byla negali būti keliama bendrosios kompetencijos teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
  • Daugeliui ginčų, susijusiu su aplinkosaugos teise, jūrų teise, pramoninės ir intelektinės nuosavybės teise bei šeimos teise ir turinčių tarptautinį elementą, galioja specialios taisyklės, suteikiančios jurisdikciją tik vienam teismui.
  • Apeliacinis teismas turi išimtinę jurisdikciją nagrinėti tam tikrus skundus, susijusius su užsienio teismų sprendimų vykdymu.
c) Ar bylos šalys gali pačios skirti jurisdikciją teismui, kuris priešingu atveju nebūtų kompetentingas?

Šalys gali sudaryti susitarimą, pagal kurį ginčą gali arba turi nagrinėti tam tikras teismas. Šis susitarimas turi būti rašytinis. Susitarime gali būti numatyta, kad išimtinė jurisdikcija priklauso vienam teismui. Taip pat galima susitarti, kad jurisdikciją turės ne tas teismas, kuris nustatomas pagal įprastas taisykles. Bylos šalys taip pat gali skirti jurisdikciją daugiau negu vienam teismui.

viršųviršų

Iš esmės teismas, bylos šalių susitarimu turintis jurisdikciją, turi priimti jame iškeltą bylą. Tačiau tai netaikoma tais atvejais, jei susitarimas prieštarauja vienai iš išimtinę jurisdikciją reglamentuojančių taisyklių. Jeigu viena iš bylos šalių pareiškia prieštaravimą, kad tam tikrą teismą numatantis susitarimas yra negaliojantis, teismas taip pat privalo išnagrinėti ta prieštaravimą ir dėl to gali nuspręsti, kad jis neturi jurisdikcijos.

Teismas, kuris kitaip neturėtų jurisdikcijos, gali turėti jurisdikciją, jei atsakovas neprieštarauja, kad bylą nagrinėtų ne tas teismas, kuriam ji teisminga (vadinamoji „tylioji prorogacija“, t. y. tylus sutikimas pripažinti teismingumą). Tačiau taip negali būti, jei taikomos išimtinės jurisdikcijos taisyklės; teismas savo iniciatyva turi apsvarstyti šį klausimą. Tačiau teismas savaime nenagrinės klausimo, ar byla keliama pažeidžiant pagrindines taisykles, konkuruojančią jurisdikciją reglamentuojančias taisykles ar susitarimą skirti tam tikrą teismą. Bet koks prieštaravimas, kad teismas neturi jurisdikcijos, turi būti pareikštas bylos šalims pirmą kartą padarant pareiškimus dėl bylos. Tačiau, jei atsakovas nepadaro jokio pareiškimo ir teismas turi priimti sprendimą jo nenaudai jam neatvykus į teismą, teismas turi nagrinėti klausimą, ar jis turi jurisdikciją.

C. Kai jurisdikcija priklauso specializuotiems teismams, kaip galiu sužinoti, į kurį iš jų reikia kreiptis?

Yra du specialieji teismai, nagrinėjantys civilinius ginčus. Darbo teismas nagrinėja darbo santykių, t. y. santykių tarp darbdavio ir darbuotojo, ginčus, o Rinkos teismas nagrinėja ginčus, susijusius su konkurencijos teise ir pardavimu.

Specifines bylas nagrinėja ir kai kurie apylinkių teismai. Iš Švedijoje esamų apylinkių teismų 25 yra ir žemės teismai. Šie teismai nagrinėja bylas, susijusias su žemės nusavinimu ir žemės dalijimu sklypais. Bylas, kurioms taikomas Aplinkosaugos kodeksas, nagrinėja penki apylinkių teismai, kurie yra ir aplinkosaugos teismai. Ginčus pagal jūrų teisę sprendžia septyni apylinkių teismai, kurie yra jūrų teisės teismai. Yra specialios taisyklės, taikomos ginčams pagal pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisę, ypač patentų teisę, pagal kurias jurisdikciją turi tik Stokholmo apylinkės teismas. Panašios nuostatos taikomos ir įvairioms tarptautinio pobūdžio šeimos teisės byloms.

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 31-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė