Teisinė tvarka
Teisėtvarkos sistema
Teisininkų profesijos
Teisinė pagalba
Teismų jurisdikcija
Ieškinio perdavimas teismui
Procesiniai terminai
Taikoma teisė
Dokumentų įteikimas
Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas
Laikinosios ir apsaugos priemonės
Teismo sprendimų vykdymas
Supaprastinti ir pagreitinti procesai
Skyrybos
Tėvų atsakomybė
Ieškiniai dėl išlaikymo
Bankrotas
Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai
Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms
Automatizuotas tvarkymas
Civilinės teisės ginčus paprastai nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas. Dėl savo bylos turėtume kreiptis į jurisdikciją turintį apylinkės teismą.
Yra du specialieji teismai, kurie nagrinėja tam tikrų rūšių civilines bylas: Darbo teismas (Arbetsdomstolen) ir Rinkos teismas (Marknadsdomstolen). Yra ir tam tikrų apylinkių teismų, nagrinėjančių specifines bylas. Šių teismų jurisdikcija aptariama toliau C skirsnyje.
Kai kuriuos civilinės teisės ginčus nagrinėja institucijos, kurios nėra tikri teismai. Supaprastinta tvarka taikydama laikinąsias apsaugos priemones, teisėsaugos tarnyba gali įpareigoti bylos šalį sumokėti pinigus arba imtis kitų priemonių (žr. Teismų sistema – Švedija). Šių institucijų priimti sprendimai gali būti apskundžiami apylinkės teisme. Tam tikrus ginčus, susijusius su nuoma, nagrinėja specializuoti nuomos teismai.
Iš esmės visos civilinės bylos pirmiausia keliamos žemiausiajame teisme – apylinkės teisme.
Pagal pagrindines taisykles byla turi būti keliama teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Fizinis asmuo yra laikomas gyvenančiu toje vietoje, kurioje jis yra registruotas. Juridiniai asmenys paprastai yra laikomi esančiais toje vietoje, kurioje yra įsteigta jų pagrindinė būstinė.
Švedijos teisme taip pat galima kelti bylą, net jeigu asmuo negyvena Švedijoje. Jei atsakovas neturi gyvenamosios vietos, byla gali būti iškelta pagal vietą, kurioje jis yra apsistojęs, arba kai kuriais atvejais – pagal vietą, kurioje jis paskiausiai gyveno ar buvo apsistojęs. Dėl kai kurių civilinių ginčų byla Švedijoje gali būti keliama, net jeigu atsakovas gyvena užsienyje. Svarbiausias tokios jurisdikcijos pagrindas yra tas, kad turtas yra Švedijoje arba sutartis buvo sudaryta Švedijoje.
Tarptautinėse bylose svarbu atsiminti, kad Švedijos taisykles, reglamentuojančias teismų jurisdikciją, galima taikyti tik tais atvejais, kai yra Švedijos juridikcija. Dauguma atvejų Švedijos jurisdikcija yra, jei Švedijos teismas turi jurisdikciją pagal nacionalines taisykles. Šiame kontekste taip pat reikia atsižvelgti į galimus taikyti tarptautinius susitarimus. Svarbiausi iš jų Švedijai yra Briuselio I reglamentas, Briuselio konvencija ir Lugano konvencija; visi jie reglamentuoja jurisdikciją, jei atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą valstybėje, kurioje tas reglamentas arba tos konvencijos yra taikomos. Konkrečiai juose taip pat pažymima, kad jurisdikcijos motyvai, patvirtinantys, kad ieškinys dėl įsipareigojimo mokėti gali būti pareiškiamas toje valstybėje, kurioje atsakovas turi turtą, negali būti taikomi asmeniui, turinčiam gyvenamąją vietą valstybėje narėje arba valstybėje tos konvencijos šalyje.
Yra jurisdikciją reglamentuojančių taisyklių, nurodančių, kad ieškinys taip pat gali būti pareiškiamas teisme ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, tokiuose kaip Briuselio I reglamentas bei Briuselio ir Lugano konvencijos, taip pat yra taisyklių, reglamentuojančių konkuruojančią jurisdikciją.
Svarbiausios Švedijos taisyklės, reglamentuojančios konkuruojančią jurisdikciją, yra šios:
Švedijos teisėje yra išimtinės jurisdikcijos taisyklių, kurios numato, kad ieškinys turi būti pareiškiamas tam tikrame teisme. Taip pat yra išimtinės jurisdikcijos taisyklių, įtvirtintų įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose, tokiuose kaip Briuselio I reglamentas bei Briuselio ir Lugano konvencijos. Jei byla, kuriai taikoma kuri nors iš šių taisyklių, yra keliama ne teisme, turinčiame išimtinę jurisdikciją, teismui neleidžiama tos bylos nagrinėti.
Svarbiausios Švedijos taisyklės, reglamentuojančios išimtinę jurisdikciją, yra šios:
Šalys gali sudaryti susitarimą, pagal kurį ginčą gali arba turi nagrinėti tam tikras teismas. Šis susitarimas turi būti rašytinis. Susitarime gali būti numatyta, kad išimtinė jurisdikcija priklauso vienam teismui. Taip pat galima susitarti, kad jurisdikciją turės ne tas teismas, kuris nustatomas pagal įprastas taisykles. Bylos šalys taip pat gali skirti jurisdikciją daugiau negu vienam teismui.
Iš esmės teismas, bylos šalių susitarimu turintis jurisdikciją, turi priimti jame iškeltą bylą. Tačiau tai netaikoma tais atvejais, jei susitarimas prieštarauja vienai iš išimtinę jurisdikciją reglamentuojančių taisyklių. Jeigu viena iš bylos šalių pareiškia prieštaravimą, kad tam tikrą teismą numatantis susitarimas yra negaliojantis, teismas taip pat privalo išnagrinėti ta prieštaravimą ir dėl to gali nuspręsti, kad jis neturi jurisdikcijos.
Teismas, kuris kitaip neturėtų jurisdikcijos, gali turėti jurisdikciją, jei atsakovas neprieštarauja, kad bylą nagrinėtų ne tas teismas, kuriam ji teisminga (vadinamoji „tylioji prorogacija“, t. y. tylus sutikimas pripažinti teismingumą). Tačiau taip negali būti, jei taikomos išimtinės jurisdikcijos taisyklės; teismas savo iniciatyva turi apsvarstyti šį klausimą. Tačiau teismas savaime nenagrinės klausimo, ar byla keliama pažeidžiant pagrindines taisykles, konkuruojančią jurisdikciją reglamentuojančias taisykles ar susitarimą skirti tam tikrą teismą. Bet koks prieštaravimas, kad teismas neturi jurisdikcijos, turi būti pareikštas bylos šalims pirmą kartą padarant pareiškimus dėl bylos. Tačiau, jei atsakovas nepadaro jokio pareiškimo ir teismas turi priimti sprendimą jo nenaudai jam neatvykus į teismą, teismas turi nagrinėti klausimą, ar jis turi jurisdikciją.
Yra du specialieji teismai, nagrinėjantys civilinius ginčus. Darbo teismas nagrinėja darbo santykių, t. y. santykių tarp darbdavio ir darbuotojo, ginčus, o Rinkos teismas nagrinėja ginčus, susijusius su konkurencijos teise ir pardavimu.
Specifines bylas nagrinėja ir kai kurie apylinkių teismai. Iš Švedijoje esamų apylinkių teismų 25 yra ir žemės teismai. Šie teismai nagrinėja bylas, susijusias su žemės nusavinimu ir žemės dalijimu sklypais. Bylas, kurioms taikomas Aplinkosaugos kodeksas, nagrinėja penki apylinkių teismai, kurie yra ir aplinkosaugos teismai. Ginčus pagal jūrų teisę sprendžia septyni apylinkių teismai, kurie yra jūrų teisės teismai. Yra specialios taisyklės, taikomos ginčams pagal pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisę, ypač patentų teisę, pagal kurias jurisdikciją turi tik Stokholmo apylinkės teismas. Panašios nuostatos taikomos ir įvairioms tarptautinio pobūdžio šeimos teisės byloms.
« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »
Naujausia redakcija: 31-08-2006

