Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Lenkija

Naujausia redakcija: 06-03-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Lenkija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinį teismą ar į specializuotą teismą? A.
B. Jeigu jurisdikciją turi bendrosios kompetencijos civiliniai teismai, kaip sužinoti, į kurį iš jų turėčiau kreiptis? B.
I. Ar yra skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos civilinių teismų? Jeigu taip, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą? I.
II. Teritorinė jurisdikcija (miesto A ar miesto B teismas turi jurisdikciją nagrinėti mano bylą?) II.
1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė 1.
2. Pagrindinės taisyklės išimtys 2.
a) Kokiais atvejais galiu pasirinkti, ar kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos teritorijos teismą (pagal bendrąją taisyklę nustatytas teismas) ar į kitą teismą? a)
b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo gyvenamosios vietos teritorijos teismą (pagal bendrąją taisyklę nustatytas teismas)? b)
c) Ar gali šalys pačios priskirti jurisdikciją teismui, kuris priešingu atveju neturėtų kompetencijos? c)
C. Kaip sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti mano bylą, jei jurisdikciją turi specializuotas teismas? C.

 

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinį teismą ar į specializuotą teismą?

Lenkijoje civilines bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai ir Aukščiausiasis Teismas (žr. Lenkijos teismų sistema), išskyrus atvejus, kai šios bylos priklauso specializuotų teismų jurisdikcijai.

Teismų jurisdikciją reglamentuojančios normos nustatytos Civilinio proceso kodekso 16-18 ir 27-37 straipsniuose.

Apylinkės teismuose civilines bylas nagrinėja šie skyriai:

  • Civilinių bylų skyrius;
  • Šeimos ir nepilnamečių bylų skyrius (specializuoti šeimos teismai) - nagrinėja bylas, susijusias su šeimos ir globos teise, bylas dėl netinkamo nepilnamečių elgesio ir jų padarytų nusikaltimų, nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų priklausančių asmenų gydymo ir kitas bylas, kurios pagal atskirus įstatymus teismingos globos teismams;
  • Darbo ir socialinio draudimo bylų skyrius (specializuoti darbo teismai) - nagrinėja bylas, susijusias su darbo ir socialinio draudimo teise;
  • Komercinių bylų skyrius (specializuoti komercinės teisės teismai) nagrinėja bylas, susijusias su ekonomikos ir civiline teise, pavyzdžiui, ginčus tarp vienoje srityje veikiančių įmonių, įmonės vidaus ginčus, ieškinius dėl žalos atlyginimo, pateikiamus įmonės valdybos tarybos nariams dėl melagingų duomenų Valstybiniame teismų registre, ir ieškiniai įmonėms dėl žalos aplinkai sukėlimo;
  • Žemės kadastro skyrius - nagrinėja žemės kadastro įrašų bylas ir kitas civilines bylas, susijusias su žemės kadastru;
  • Miestų bylų skyrius (specializuoti miestų teismai) nagrinėja bylas supaprastinto proceso tvarka arba bylas, susijusias su teismo depozitu ir turto konfiskavimu.

Varšuvos apylinkės teisme taip pat veikia šie skyriai:

viršųviršų

  • Specializuotas konkurencijos ir vartotojų apsaugos teismas, kuriam teismingos bylos, susijusios su kartelių teisės normomis ir energijos reguliavimu;
  • Specializuotas Bendrijos prekės ženklų ir pramoninio dizaino teisių teismas, kuris nagrinėja bylas, susijusias su prekės ženklų pažeidimu, grėsme pažeisti dizainą arba pareiškimais, kad dizainas ir prekės ženklai nebuvo pažeisti, su Bendrijos pramoninio dizaino teisės panaikinimu, prekės ženklo atšaukimu arba panaikinimu ir prekės ženklų pažeidimo pasekmėmis.

B. Jeigu jurisdikciją turi bendrosios kompetencijos civiliniai teismai, kaip sužinoti, į kurį iš jų turėčiau kreiptis?

I. Ar yra skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos civilinių teismų? Jeigu taip, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą?

Paprastai apylinkių teismai turi jurisdikciją nagrinėti civilines bylas ir priimti teismo sprendimus pirmąja instancija. Apylinkių teismai turi jurisdikciją nagrinėti visas bylas, išskyrus bylas, pagal Civilinio proceso kodekso 16 ir 507 straipsnius teismingas apygardų teismams.

Pirmosios instancijos apygardų teismai turi jurisdikciją nagrinėti Civilinio proceso kodekso 17 straipsnyje nurodytas bylas, t. y. bylas, susijusias su:

  • nematerialinėmis teisėmis (pvz., santuokos nutraukimas) ir kitais reikalavimais, išskyrus reikalavimus, susijusius su vaiko tėvystės nustatymu arba ginčijimu, tėvystės atsisakymu arba įvaikinimo panaikinimu;
  • autorių ir gretutinių teisių, taip pat teisių, susijusių su išradimais, naudingaisiais modeliais, dizainu, prekės ženklais, geografinėmis nuorodomis ir integrinių schemų topografijomis ir kitų su nematerialiuoju turtu susijusių teisių apsauga;
  • reikalavimais pagal Spaudos įstatymą;
  • turtinėmis teisėmis, kai ginčijamo daikto vertė yra didesnė nei 75 000 PLN ir 100 000 PLN - komercinėse bylose, išskyrus bylas, susijusias su: išlaikymu, nuosavybės ginčais, sutuoktinių bendro turto režimo panaikinimu, žemės kadastro įrašų atnaujinimu pagal esamą teisinę padėtį;
  • nutarties, kuria keičiamas nutarimas padalyti kooperatyvą, priėmimu;
  • juridinių asmenų arba organizacijų, kurios nėra juridiniai asmenys, tačiau pagal įstatymą joms suteiktas teisinis subjektiškumas, priimtų sprendimų panaikinimu, pripažinimu negaliojančiais arba sprendimų nebuvimo konstatavimu;
  • nesąžiningos konkurencijos prevencija ir priemonėmis jai panaikinti.

Toliau išvardijamos sritys taip pat priklauso apygardų teismų kompetencijai:

viršųviršų

  • bylos dėl neveiksnumo;
  • ginčų sprendimas nagrinėjant bylas dėl valstybinių įmonių veiklos: tarp įmonės valdybos ir direktoriaus, tarp įmonės vidaus organų bei steigėjų ir tarp įmonės vidaus organų bei stebėjimo organo;
  • bylos dėl užsienio teismų sprendimų vykdymo pripažinimo ir patvirtinimo (Civilinio proceso kodekso 1148 ir 1151 straipsniai).

Bylose, susijusiose su turtinėmis teisėmis, pareiškėjas pareiškime turi nurodyti ginčo dalyko vertę, išskyrus atvejus, kai ginčo dalykas yra tam tikra pinigų suma.

Bylose, susijusiose su finansiniais reikalavimais, net ir tais, kurie buvo pateikti kaip alternatyvūs kitam reikalavimui, nurodyta suma - tai ginčo dalyko vertė.

Kitose su turtu susijusiose bylose pareiškėjas prašyme turi nurodyti ginčo dalyko sumą pagal Civilinio proceso kodekso 20-24 straipsnius.

II. Teritorinė jurisdikcija (miesto A ar miesto B teismas turi jurisdikciją nagrinėti mano bylą?)

Lenkijos civilinio proceso kodekse nurodytos keturios teismo jurisdikcijos rūšys: bendroji (Civilinio proceso kodekso 27–30 straipsniai), konkuruojančioji (Civilinio proceso kodekso 31–37 straipsniai), išimtinė (Civilinio proceso kodekso 38–42 straipsniai) ir specialioji (Civilinio proceso kodekso 43–46 straipsniai).

1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė
Bendroji teritorinė jurisdikcija

Ieškinys turėtų būti pareiškiamas pirmosios instancijos teisme, turinčiame jurisdikciją pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą.

viršųviršų

Pagal Civilinio kodekso 25 straipsnį fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje jis paprastai gyvena. Jeigu atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lenkijoje, bendroji jurisdikcija nustatoma pagal jo faktinę gyvenamąją vietą, o jeigu tokia vieta nežinoma arba ji yra ne Lenkijoje, byla turėtų būti pradedama pagal paskutinę žinomą atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą Lenkijoje.

Ieškiniai Valstybės iždui turėtų būti pareiškiami teisme, kuris turi jurisdikciją pagal įstaigos, susijusios su ginču, buvimo vietą. Tais atvejais, kai Valstybės iždui atstovauja Valstybės iždo teisės tarnyba (Prokuratoria Generalna Skarbu Państwa), ieškinys turėtų būti pareiškiamas teisme, kuris turi jurisdikciją pagal atstovybės, atsakingos už įstaigą, susijusią su ieškiniu, buvimo vietą.

Ieškiniai kitiems juridiniams asmenims arba juridinio asmens teisių neturinčioms organizacijoms turėtų būti pareiškiami teisme, kuris turi jurisdikciją pagal juridinio asmens arba organizacijos būstinės buvimo vietą (Civilinio proceso kodekso 30 straipsnis).

2. Pagrindinės taisyklės išimtys
a) Kokiais atvejais galiu pasirinkti, ar kreiptis į atsakovo gyvenamosios vietos teritorijos teismą (pagal bendrąją taisyklę nustatytas teismas) ar į kitą teismą?

Konkuruojančioji teritorinė jurisdikcija reiškia, kad kai kuriais atvejais pareiškėjai gali pasirinkti teismą, kuriame bus pareikštas ieškinys. Tokiais atvejais pareiškėjas gali pareikšti ieškinį teisme, turinčiame bendrąją jurisdikciją, arba viename iš kitų Civilinio proceso kodekso 32–37 straipsniuose nurodytų teismų.

viršųviršų

Konkuruojančioji teritorinė jurisdikcija numatyta šiais atvejais:

  • ieškiniai dėl išlaikymo, ieškiniai dėl tėvystės nustatymo ir kiti susiję ieškiniai – ieškiniai gali būti pareiškiami teisme, turinčiame jurisdikciją pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą;
  • turtiniai ieškiniai, susiję su atsakovo verslo veikla, – ieškinys gali būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal atsakovo įmonės arba verslo vietą, jeigu ieškinys susijęs su tos įmonės veikla arba verslo veikla. Tačiau tai nėra taikoma bylose, kuriose pagal įstatymą Valstybės iždui atstovauja Valstybės iždo teisės tarnyba (Prokuratoria Generalna Skarbu Państwa);
  • ieškiniai dėl sutarties sudarymo fakto patvirtinimo arba jos vykdymo, panaikinimo arba paskelbimo negaliojančia ir ieškiniai dėl žalos, kuri atsirado dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atlyginimo – ieškinys gali būti pareikštas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal ginčijamos sutarties vykdymo vietą; jeigu yra abejonių, turėtų būti pateikiami dokumentai, įrodantys sutarties vykdymo vietą;
  • ieškiniai dėl civilinės teisės pažeidimo ir (arba) delikto – ieškinys gali būti pareikštas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal pažeidimo padarymo vietą;
  • ieškiniai dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo – ieškiniai gali būti pareiškiami teisme, turinčiame jurisdikciją pagal teisinio atstovo, kuris dirbo su byla, buvimo vietą;
  • ieškiniai dėl nekilnojamojo turto nuomos arba išperkamosios nuomos, – ieškinys gali būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą;
  • ieškiniai vekselį arba čekį išdavusiam asmeniui – ieškinys gali būti pareikštas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal mokėjimo vietą. Keliems vekselius arba čekius išdavusiems asmenims ieškinys gali būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal mokėjimo vietą, arba teisme, turinčiame bendrąją jurisdikciją pagal asmens, privalančio apmokėti įsakomąjį vekselį, vietą arba skolinių įsipareigojimų arba čekių išdavimo vietą;
  • ieškiniai dėl sutarties sudarymo, jos turinio nustatymo arba pakeitimo, nagrinėjant atskiras bylas, susijusias su komercine teise, – ieškinys gali būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal sutarties vykdymo vietą (Civilinio proceso kodekso 479 straipsnis, skaityti kartu su 34 straipsniu);
  • ieškiniai dėl darbo teisės, – ieškinys gali būti pareikštas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal vietą, kurioje darbas yra atliekamas, buvo atliktas arba turi būti atliktas, arba teisme, turinčiame jurisdikciją pagal darbo atlikimo vietą (Civilinio proceso kodekso 461 straipsnio 1 dalis).
b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo gyvenamosios vietos teritorijos teismą (pagal bendrąją taisyklę nustatytas teismas)?

Išimtinė jurisdikcija reiškia, kad bylą turi nagrinėti kodekse nurodytas teismas. Išimtinė jurisdikcija numatyta šiais atvejais:

viršųviršų

  • nuosavybė arba kitos su nekilnojamuoju turtu susijusios daiktinės teisės arba nekilnojamojo turto valdymas - ieškinys turi būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą; jeigu ginčo dalykas yra servitutas, jurisdikcija nustatoma pagal turto, kuriam taikomas suvaržymas, buvimo vietą;
  • paveldėjimas arba turto saugojimas remiantis raštu, nurodymu arba kita testamento forma, - ieškinys turi būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal paskutinę testatoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą, o, jeigu nuolatinės gyvenamosios vietos Lenkijoje neįmanoma nustatyti, teisme, turinčiame jurisdikciją pagal vietą, kurioje yra palikimas arba jo dalis;
  • dėl narystės kooperatyve, įmonėje arba asociacijoje - ieškinys turi būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal institucijos registruotos būstinės vietą;
  • dėl santuokos - ieškinys turi būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal vietą, kurioje yra paskutinė bendra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš jų arba abu vis dar nuolat joje gyvena. Priešingu atveju teismas, turintis jurisdikciją pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą, turi išimtinę jurisdikciją; jeigu taikoma ir ši taisyklė, išimtinę jurisdikciją turi pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas;
  • dėl tėvų santykių arba įvaikintojo ir įvaikinto vaiko santykių - ieškinys turi būti pareiškiamas teisme, turinčiame jurisdikciją pagal pareiškėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, kol nėra pagrindo pareikšti ieškinį pagal bendrąją jurisdikciją reglamentuojančias normas.
c) Ar gali šalys pačios priskirti jurisdikciją teismui, kuris priešingu atveju neturėtų kompetencijos?

Specialioji jurisdikcija reiškia, kad specialiose normose nurodytais atvejais, teismų jurisdikcija gali būti apibrėžiama skirtingai:

viršųviršų

  1. Pareiškėjas turi teisę pasirinkti teismą.

    Jeigu yra priežasčių, dėl kurių tam tikras teismas turi jurisdikciją, arba jeigu ieškinys pareiškiamas keliems asmenims, kurių atžvilgiu pagal bendrąją jurisdikciją reglamentuojančias normas jurisdikciją turi skirtingi teismai. Ta pati taisyklė yra taikoma tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas, pagal kurio buvimo vietą nustatoma jurisdikcija, yra keliose teismų apylinkėse.

  2. Abi šalys turi teisę pasirinkti teismą atsižvelgdamos į susitarimą arba bendrą prašymą.

    Šalys gali raštu susitarti, kad esamas ginčas, kilęs dėl tam tikro teisinio santykio, arba ateityje galimi ginčai bus perduodami pirmosios instancijos teismui, kuris pagal įstatymą neturi vietos jurisdikcijos. Tuomet šis teismas turės išimtinę jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Sudarydamos rašytinę sutartį, šalys taip pat gali apriboti pareiškėjo teisę rinktis iš teismų, turinčių jurisdikciją nagrinėti tokius ginčus.

    Tačiau šalys negali pakeisti išimtinės jurisdikcijos.

    Susitarimai dėl teismo jurisdikcijos turi būti sudaromi raštu ir gali būti sudedamoji teisinės sutarties dalis (prorogacijos sąlyga) arba gali būti sudaryti kaip atskiras susitarimas.

    Bylose, susijusiose su darbo ir socialinio draudimo teise, jurisdikciją turintis teismas gali perduoti bylą nagrinėti kitam, lygiaverčiam teismui, turinčiam kompetenciją nagrinėti bylas, susijusias su darbo ir draudimo teise, atsižvelgdamas į bendrą šalių prašymą, jeigu tai yra tikslinga.

  3. Kompetentingą teismą paskiria aukštesnės pakopos teismas arba Aukščiausiasis Teismas.

    Jeigu kompetentingam teismui neleidžiama nagrinėti bylos arba atlikti kito veiksmo, aukštesnės pakopos teismas paskiria kitą teismą. Kitas teismas paskiriamas tik kai kompetentingam teismui neleidžiama nagrinėti bylos, pvz., dėl to, kad teisėjas buvo nušalintas nuo bylos arba dėl nenugalimos jėgos (force majeure).

    Aukščiausiasis Teismas turi paskirti teismą, kuriame turėtų būti pareikštas ieškinys, jeigu, remiantis bylos faktais, pagal Civilinio proceso kodeksą neįmanoma nustatyti vietos jurisdikcijos(Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis).

C. Kaip sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti mano bylą, jei jurisdikciją turi specializuotas teismas?

Specializuotų teismų sistemą sudaro administraciniai teismai ir karo teismai.

Karo teismų darbą reglamentuoja 1997 m. rugpjūčio 21 d. Specializuotų karo teismų (struktūros) įstatymas. Iš esmės šie teismai nagrinėja baudžiamąsias bylas, susijusias su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis. Šie teismai kitas bylas gali nagrinėti tik jeigu jiems tokie įgaliojimai suteikiami įstatymu.

Administracinių teismų darbą reglamentuoja 2002 m. liepos 25 d. Administracinių teismų (struktūros) įstatymas. Administraciniai teismai vykdo teisingumą kontroliuodami viešųjų įstaigų veiklą ir priimdami sprendimus dėl ginčų vietos valdžios ir centrinės valdžios kompetencijos arba įgaliojimų klausimais. Neatmestina galimybė, kad išimtiniais atvejais administracinis teismas gali priimti sprendimą civilinėje byloje, kai to reikia atliekant viešųjų įstaigų veiklos kontrolę.

Papildoma informacija

Teisingumo ministerija

http://www.ms.gov.pl/ polski

Lenkijos bendrosios kompetencijos teismų sąrašas (adresai)

http://www.ms.gov.pl/organizacja/sady.php polski

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Lenkija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-03-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė