Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Liuksemburgas

Naujausia redakcija: 07-04-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Liuksemburgas

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


Prieš pradedant teismo procesą reikia žinoti, koks teismas turi teisę nagrinėti jūsų bylą, kitaip tariant, kokio teismo jurisdikcijai priskirta jūsų byla. Jei kreipsitės ne į tą teismą arba jei kils ginčas dėl jurisdikcijos, procesas gali labai užtrukti ir jūsų prašymas net gali būti atmestas dėl to, kad teismas neturi jurisdikcijos.



 

TURINIO LENTELE

A. Kur kreiptis: į bendrosios jurisdikcijos teismą ar į specializuotą teismą? A.
B. Jei bendrosios jurisdikcijos teismai turi jurisdikciją, kaip nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją mano byloje? B.
I. Ar skiriami „žemesnieji“ ir „aukštesnieji“ pirmosios instancijos civiliniai teismai? I.
II. Teritorinė kompetencija (jurisdikciją mano byloje turi miesto A ar miesto B teismas?) II.
1. Bendroji teritorinės jurisdikcijos taisyklė 1.
2. Bendrosios taisyklės išimtys 2.
a) Kada galiu pasirinkti atsakovo gyvenamosios vietos teismą (bendrojoje taisyklėje nustatytą teismą), o kada – kitą teismą? a)
b) Kada privalau pasirinkti kitą teismą nei atsakovo gyvenamosios vietos teismas (bendrojoje taisyklėje nustatytas teismas)? b)
c) Ar bylos šalys gali nurodyti tokį teismą, kuris paprastai neturėtų jurisdikcijos jų byloje? c)
C. Jei specializuoti teismai turi jurisdikciją, kaip nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją mano byloje? C.
I. Ar skiriami „žemesnieji“ ir „aukštesnieji“ pirmosios instancijos civiliniai teismai? I.
II. Teritorinė jurisdikcija (jurisdikciją mano byloje turi miesto A ar miesto B teismas?) II.
1. Bendroji teritorinės jurisdikcijos taisyklė 1.
2. Bendrosios taisyklės išimtys 2.

 

A. Kur kreiptis: į bendrosios jurisdikcijos teismą ar į specializuotą teismą?

Liuksemburge civilines ir komercines bylas nagrinėja Apygardos teismas (Tribunal d’arrondissement). Tokie apygardos teismai yra du: vienas Liuksemburge, kitas – Dykirche.

Apygardos teismo jurisdikcijai priklauso visos civilinės ir komercinės bylos, kurios pagal įstatymą nėra priskiriamos kito teismo jurisdikcijai.

Pažymėtina, kad, kitaip nei kitose šalyse, Liuksemburge nėra specializuoto komercinių bylų teismo. Šias bylas nagrinėja Apygardos teismo specializuotos kolegijos. Tačiau komercinėms byloms taikoma supaprastinta teisena.

Specializuotų teismų jurisdikcijai iš esmės priklauso:

  • Bylos, kurių vertė nedidelė: jei ieškinio vertė neviršija 10 000 eurų, byla priskiriama taikos teisėjo jurisdikcijai. Yra trys Taikos teismai (Justices de Paix): Liuksemburge, Eše prie Alzeto ir Dykirche; kiekvienas jų turi jurisdikciją tiksliai apibrėžtoje teritorijoje. Kartais būna nelengva nustatyti ieškinio vertę: arba dėl to, kad byla susideda iš kelių dalių, arba dėl to, kad sunku ieškinį įvertinti tam tikra suma. Kilus abejonėms, rekomenduotina pasitarti su advokatu.
  • Darbo teisės bylos: jei ginčas kyla dėl darbo sutarties vykdymo, byla priskiriama Darbo ginčų teismo (Tribunal du travail) jurisdikcijai. Yra trys Darbo ginčų teismai: Liuksemburge, Eše prie Alzeto ir Dykirche; kiekvienas jų turi jurisdikciją tiksliai apibrėžtoje teritorijoje. Be to, kiekvienas Darbo ginčų teismas turi vieną skyrių spręsti ginčus, kilusius tarp darbininkų ir savininkų, bei vieną skyrių spręsti ginčus, kilusius tarp darbuotojų ir darbdavių.
  • Bylos dėl patalpų nuomos: įstatymai suteikia taikos teisėjams jurisdikciją bylose, susijusiose su patalpų nuomos sutartimis, nepriklausomai nuo ieškinio vertės. Jei byla susijusi su nuomos mokesčio nustatymu, įstatymuose numatyta, kad iš pradžių reikia kreiptis ne į teisėją, o į Nuomos ginčų komisiją (Commission des loyers), kuri yra sudaryta kiekvienoje komunoje.
  • Bylos dėl kaimynystės: dauguma šių bylų, kuriose nagrinėjami, pavyzdžiui, servituto ar bendrosios nuosavybės klausimai, priskiriamos taikos teisėjo jurisdikcijai. Tačiau jei byla virsta reikalavimu atlyginti žalą, viską lemia ieškinio vertė: kai ji viršija 10 000 eurų, jurisdikciją byloje turi Apygardos teismas.
  • Bylos dėl socialinės apsaugos: jurisdikciją nagrinėti šias bylas įstatymai suteikia Arbitražinei tarybai (Conseil arbitral). Ši Taryba yra Liuksemburge ir turi jurisdikciją visoje šalies teritorijoje.
  • Bylos dėl nepilnamečių rūpybos: jei, vykstant santuokos nutraukimo bylai, kyla ginčas dėl nepilnamečio rūpybos, jį sprendžia Apygardos teismas, dažniausiai taikydamas laikinąsias priemones. Jei šis ginčas visai nesusijęs su santuokos nutraukimu arba kyla po santuokos nutraukimo, jurisdikciją jame turi Globos ir jaunuolių teismas (Tribunal des tutelles et de la jeunesse), esantis Liuksemburge arba Dykirche.
  • Bylos dėl nemokumo: įstatymai šias bylas priskiria taikos teisėjo jurisdikcijai.

B. Jei bendrosios jurisdikcijos teismai turi jurisdikciją, kaip nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją mano byloje?

viršųviršų

I. Ar skiriami „žemesnieji“ ir „aukštesnieji“ pirmosios instancijos civiliniai teismai?

Taikos teisėjų jurisdikcijai priklauso civilinės ir komercinės bylos, kurių vertė (neskaitant procentų ir išlaidų) neviršija 10 000 eurų. Kai ši riba peržengiama, jurisdikciją turi Apygardos teismas.

Bet kuriuo atveju nagrinėti bylas, kurių negalima įvertinti pinigais, pavyzdžiui, šeimos bylas, jurisdikciją turi Apygardos teismas.

II. Teritorinė kompetencija (jurisdikciją mano byloje turi miesto A ar miesto B teismas?)

1. Bendroji teritorinės jurisdikcijos taisyklė

Apskritai jurisdikciją turi atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Ši taisyklė taikoma siekiant apsaugoti atsakovą, nes manoma, kad jam lengviau gintis teisme, kuris yra arčiausiai jo namų.

Jei atsakovas yra fizinis asmuo, jurisdikciją turi jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba gyvenamosios vietos teismas. Jei atsakovas yra juridinis asmuo (bendrovė, asociacija), jurisdikciją paprastai turi vietos, kurioje yra jo pagrindinė būstinė, teismas. Tačiau pasitaiko, kad juridinio asmens pagrindinė žinoma įstaiga yra kita nei pagrindinė būstinė. Tokiu atveju galima kreiptis į pagrindinės įstaigos vietos teismą. Didelės bendrovės, turinčios daug filialų, gali kreiptis į teismą tos vietos, kurioje yra įsikūręs vienas jos filialų.

2. Bendrosios taisyklės išimtys

viršųviršų

a) Kada galiu pasirinkti atsakovo gyvenamosios vietos teismą (bendrojoje taisyklėje nustatytą teismą), o kada – kitą teismą?

Bylos dėl sutarčių: ieškovas gali kreiptis arba į atsakovo gyvenamosios vietos teismą arba, priklausomai nuo sutarties pobūdžio, į daikto pristatymo vietos teismą ar į paslaugos suteikimo vietos teismą.

Bylos dėl atsakomybės už civilinės teisės pažeidimus arba dėl patraukimo civilinėn atsakomybėn pagal baudžiamąjį procesą: ieškinį galima pateikti atsakovo gyvenamosios vietos teismui arba teismui tos vietos, kurioje buvo patirta žala ar atsitiko žalą padaręs įvykis.

Bylos dėl nekilnojamojo turto: ieškovas gali kreiptis į teismą tos vietos, kur stovi pastatas.

b) Kada privalau pasirinkti kitą teismą nei atsakovo gyvenamosios vietos teismas (bendrojoje taisyklėje nustatytas teismas)?

Bylos dėl santuokos nutraukimo: jurisdikciją turi šeimos gyvenamosios vietos teismas. Jei sutuoktiniai gyvena atskirai, jurisdikciją turi paskiausios bendros gyvenamosios vietos teismas.

Bylos dėl paveldėjimo: jurisdikciją turi paskutinės velionio nuolatinės gyvenamosios vietos teismas.

Bylos dėl patalpų nuomos : jurisdikciją turi teismas tos vietos, kur stovi pastatas.

Darbo teisės bylos: jurisdikciją turi darbo vietos teismas. Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai darbdavys paduoda į teismą darbuotoją, gyvenantį kitoje valstybėje narėje, jurisdikciją turi darbuotojo gyvenamosios vietos teismas.

viršųviršų

c) Ar bylos šalys gali nurodyti tokį teismą, kuris paprastai neturėtų jurisdikcijos jų byloje?

Liuksemburgo įstatymai pripažįsta „susitarimą dėl jurisdikcijos“, pagal kurį sutarties šalys nurodo teismą jų ginčui nagrinėti.

Šie susitarimai ypač svarbūs tada, kai vyksta ginčas tarp bylos šalių, gyvenančių keliose valstybėse. Iš tikrųjų tokie susitarimai leidžia iš anksto nustatyti, kokiame teisme bus sprendžiamas galintis kilti ginčas. Europos Sąjungos šalims šių tarpusavio susitarimų galiojimo sąlygas nustato 2001 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001.

Taip pat galima susitarti dėl jurisdikcijos spręsti ginčus, kylančius tarp toje pačioje valstybėje gyvenančių bylos šalių. Liuksemburgo naujojo civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje nustatyta, kad šalys gali pateikti taikos teisėjui ieškinį, kurio jis, atsižvelgdamas į ieškinio vertę arba į teritorinės kompetencijos taisykles, neturi teisės nagrinėti. Dėl jurisdikcijos susitarti galima specialiai arba atsakovui sutinkant ateiti į nurodyto teismo posėdį.

viršųviršų

Susitarimas dėl jurisdikcijos galioja tik tuo atveju, jei tikrai sutinka abi bylos šalys. Pagal bendrosios teisės taisykles turi būti pateiktas šio sutikimo įrodymas.

Bylos šalių laisvę nurodyti teismą kartais riboja įstatymai. Pavyzdžiui, vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama atimti vartotojo teisę kreiptis į bendrosios jurisdikcijos teismus, yra niekiniai.

C. Jei specializuoti teismai turi jurisdikciją, kaip nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją mano byloje?

I. Ar skiriami „žemesnieji“ ir „aukštesnieji“ pirmosios instancijos civiliniai teismai?

Pagal Liuksemburgo įstatymus nustatyti specializuoti teismai (Darbo ginčų teismas, Taikos teismas, nagrinėjantis bylas dėl patalpų nuomos sutarčių, Administracinis teismas, Socialinės apsaugos arbitražinė taryba) kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja jų jurisdikcijai priskirtus ginčus nepriklausomai nuo ieškinio vertės.

Pavyzdžiui, taikos teisėjo, paprastai turinčio jurisdikciją bylose, kurių vertė neviršija 10 000 eurų, ši suma neriboja, kai jam pateikiamas ieškinys dėl patalpų nuomos sutarties.

II. Teritorinė jurisdikcija (jurisdikciją mano byloje turi miesto A ar miesto B teismas?)

1. Bendroji teritorinės jurisdikcijos taisyklė

Iš esmės jurisdikciją turi atsakovo gyvenamosios vietos teismas su išimtimis, taikomomis specializuotiems teismams.

Pavyzdžiui, bylose dėl darbo ginčų jurisdikciją turi darbo vietos, o ne vienos iš šalių nuolatinės gyvenamosios vietos darbo ginčų teismas. Taip pat ieškinį dėl patalpų nuomos reikia teikti teismui tos vietos, kur yra atitinkama nuomojamoji patalpa.

Dėl Administracinio teismo ar Arbitražinės tarybos nekyla klausimų, nes šie teismai turi jurisdikciją visoje Didžiosios Liuksemburgo Hercogystės teritorijoje.

2. Bendrosios taisyklės išimtys

Specializuotų teismų jurisdikcija yra griežtai apibrėžta ir paprastai bylos šalys negali pasirinkti kito teismo, nei nustatyta įstatymų.

Šių teismų jurisdikcija dažnai būna siejama su viešąja teise (pavyzdžiui, darbo teisės bylų atvejais), todėl netgi šalims neatvykus į teismą, šis privalo oficialiai paskelbti, kad neturi jurisdikcijos.

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Liuksemburgas - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 07-04-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė