Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Lietuva

Naujausia redakcija: 12-07-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Lietuva

Jeigu norite pradėti teisinį civilinės ar komercinės bylos nagrinėjimą, turėsite nustatyti, kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti bylą, arba, kitais žodžiais tariant, kuriam teismui byla teisminga. Jeigu kreipsitės į nekompetentingą teismą arba vyks ginčas dėl teismingumo, esama didelės uždelsimo rizikos arba byla gali būti nutraukta dėl neteismingumo.



 

TURINIO LENTELE

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismą, ar į specializuotą teismą? A.
B. Jeigu byla teisminga bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismams, kaip galiu sužinoti, į kurį iš jų turėčiau kreiptis? B.
I. Ar yra skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismų ir, jeigu yra, kuris iš jų yra kompetentingas nagrinėti mano bylą? I.
II. Teritorinis teismingumas (Ar mano byla teisminga A miesto ar B miesto teismui?) II.
1. Pagrindinė teritorinio teismingumo taisyklė 1.
2. Pagrindinės taisyklės išimtys 2.
a) Kada galiu rinktis teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą (teismą, nustatomą taikant pagrindinę taisyklę) ir kada – kitą teismą? a)
b) Kada turiu rinktis teismą ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą (teismą, nustatomą netaikant pagrindinės taisyklės)? b)
C. Kai kompetenciją turi specializuoti teismai, kaip galiu sužinoti, į kurį iš jų reikia kreiptis? C.

 

Įžanginės pastabos:

  • Aprašyta turi būti tik pirmosios instancijos teismų kompetencija, be kita ko, laikantis prielaidos, kad informaciją apie teismą, turintį teisę nagrinėti apeliacinius skundus, suteikia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas arba ją galima jame gauti.
  • Teismingumo taisyklių sistema neturi būti aiškinama per daug išsamiai, dėmesys turi būti sutelkiamas į tas situacijas, kurių praktinė reikšmė šio tinklalapio naudotojams yra svarbiausia.
  • Reikia paaiškinti, kad apskritai šiame lape aprašytos teismingumo taisyklės taikomos:
    1. grynai vidaus bylose;
    2. tarpvalstybinėse bylose, kurių atsakovas nuolat gyvena ES valstybėje narėje, nustatant konkretų valstybės narės kompetentingą teismą pagal Bendrijos teisės taisykles;
    3. tarpvalstybinėse bylose, kurių atsakovas gyvena ne ES, nebent tarptautinis susitarimas (toks kaip Lugano konvencija) nustato kitaip.

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismą, ar į specializuotą teismą?

Valstybėse narėse, kuriose ne visos civilinės ir komercinės bylos yra išsamiai nagrinėjamos bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismuose, o specializuoti nepriklausomi teismai yra teismingi tam tikrose teisės srityse (pvz., darbo teismai), turi būti aprašomas kompetencijos atskyrimas.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyta tokia teismų sistema: Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.

Bendrosios kompetencijos teismai (pirmosios instancijos teismai – apylinkės ir apygardos teismai) nagrinėja visas civilines bylas, tai yra ginčus, susijusius su civiliniais, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais privatiniais santykiais arba kylančius iš jų; teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka ir prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).

Specializuoti, tai yra administraciniai, teismai (apygardų administraciniai teismai) nagrinėja administracines bylas, kylančias iš administracinių teisinių santykių.

B. Jeigu byla teisminga bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismams, kaip galiu sužinoti, į kurį iš jų turėčiau kreiptis?

I. Ar yra skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės pakopos bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismų ir, jeigu yra, kuris iš jų yra kompetentingas nagrinėti mano bylą?

Civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (Civilinio proceso kodekso 25 straipsnis).

viršųviršų

Civilinio proceso kodekso 26 straipsnyje yra įtvirtina bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas nagrinėja apylinkės teismai. 27 ir 28 straipsniuose yra nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, išvardytos tam tikros bylos, teismingos apygardos teismams, ir nustatyta išimtinė Vilniaus apygardos teismo kompetencija.

Dauguma valstybių narių išskiria žemesnės ir aukštesnės pakopos pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismus. Tokiu atveju teismingumas turi būti nustatomas:

  • pagal ginčijamo reikalavimo vertę ir (arba) apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 1 punktas);
  • pagal kitus veiksnius, nustatančius teismingumą nepriklausomai nuo ginčijamo reikalavimo.
  • Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, taip pat nagrinėja civilines bylas (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnis):
    • dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;
    • dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;
    • dėl bankroto ir restruktūrizavimo;
    • pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo;
    • kurių viena šalis yra užsienio valstybė;
    • pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;
    • pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;
    • viršųviršų

    • kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.

Tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas (Civilinio proceso kodekso 28 straipsnis):

  • dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme;
  • dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme;
  • dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje;
  • kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas.

II. Teritorinis teismingumas (Ar mano byla teisminga A miesto ar B miesto teismui?)

1. Pagrindinė teritorinio teismingumo taisyklė

Tikriausiai turi būti trumpai aprašyta atsakovo buveinė (nuolatinė gyvenamoji vieta), įskaitant ir juridiniams asmenims taikomą pagrindinę taisyklę.

Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).

2. Pagrindinės taisyklės išimtys
a) Kada galiu rinktis teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą (teismą, nustatomą taikant pagrindinę taisyklę) ir kada – kitą teismą?

Ši dalis paaiškina bendrąsias konkrečios teritorinio teismingumo taisykles, paprastai susijusias su bylos pobūdžiu, jos priežastimi.

viršųviršų

Teismingumas ieškovo pasirinkimu gali būti nustatomas šiais atvejais (Civilinio proceso kodekso 30 straipsnis):

  1. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą.
  2. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
  3. Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę.
  4. Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
  5. Ieškinys dėl atlyginimo žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, taip pat atimant gyvybę, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą.
  6. Ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.
  7. Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
  8. Ieškinys dėl atlyginimo nuostolių, atsiradusių laivams susidūrus, ir dėl atlyginimo išieškojimo už pagalbos suteikimą bei gelbėjimą jūroje, taip pat visais kitais atvejais, kai ginčas kyla dėl vežimo jūra teisinių santykių, gali būti pareiškiamas pagal atsakovo laivo buvimo vietą arba laivo įregistravimo vietą.
  9. Ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą.
  10. Ieškinys, susijęs su globėjo, rūpintojo ar turto administratoriaus pareigų ėjimu, gali būti pareiškiamas taip pat pagal globėjo, rūpintojo gyvenamąją vietą arba turto administratoriaus gyvenamąją ar buveinės vietą.
  11. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

Be to, ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems skirtingose vietose, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu (Civilinio proceso kodekso 33 straipsnio 1 dalis).

viršųviršų

Turi būti aprašytos bent jau taisyklės dėl:

  • dalykų, susijusių su sutartimis (konkrečios tam tikrų rūšių sutarčių, tokių kaip darbo sutartys, taisyklės)

    Ieškinys dėl sutarčių, kuriose yra nurodyta jų įgyvendinimo vieta, gali būti pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę, arba pagal sutarties įgyvendinimo vietą ieškovo pasirinkimu. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal atsakovo ar vartotojo gyvenamąją vietą ar buveinę.

    • dalykų, susijusių su išlaikymu

      Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas pagal atsakovo arba ieškovo gyvenamąją vietą ieškovo pasirinkimu.

    • dalykų, susijusių su deliktais
    • civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo baudžiamojoje byloje

      Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje gali būti pateikiamas nagrinėti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis teismingumo taisyklėmis, jeigu ieškinys dar nebuvo pareikštas arba išspręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą.

      Ir t. t.

b) Kada turiu rinktis teismą ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą (teismą, nustatomą netaikant pagrindinės taisyklės)?

Šioje dalyje turi būti pateikiama informacija apie rūšinio teismingumo išimtines taisykles.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nustatytos šios bendrosios teritorinio teismingumo išimtys, kurios yra privalomos teisines procedūras pradedančiam ieškovui:

viršųviršų

  1. Ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
  2. Palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 33 straipsnio 2–4 dalis:

  • Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Jeigu priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas perduoda bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą.
  • Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų turi būti pareiškiamas pagal išimtinio teismingumo taisykles, tai ieškinys paduodamas pagal išimtinio teismingumo taisykles.
  • Jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme.

Sutartinis teismo pasirinkimas (įskaitant ir sutartines sąlygas), jo galiojimo ir poveikio sąlygos

Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti bylos teritorinį teismingumą. Tačiau išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių susitarimu negali būti pakeičiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 32 straipsnis).

Bylos teismingumas teismui, pagrįstas išimtiniu atsakovo dalyvavimu

Teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

C. Kai kompetenciją turi specializuoti teismai, kaip galiu sužinoti, į kurį iš jų reikia kreiptis?

Nustatant specializuotų teismų teismingumo taisykles, atitinkamai turi būti naudojamasi ta pačia struktūra, kaip ir B skiltyje. Kai teismingumo taisyklės iš esmės yra tokios pačios, tai turi būti aišku, ir reikia remtis tos taisyklės išimtimis.

Lietuvos Respublikoje veikiantys specializuoti administraciniai teismai civilinių bylų nenagrinėja, todėl, mūsų nuomone, taisyklės dėl jų kompetencijos ir šių taisyklių išimčių nėra šio apklausos lapo dalykas.

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Lietuva - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 12-07-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė