Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Latvija

Naujausia redakcija: 18-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Latvija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismą ar į specializuotą teismą? A.
B. Kaip sužinoti, kam konkrečiai reikia pateikti ieškinį ir kuris teismas turi kompetenciją nagrinėti mano bylą? B.
I. Ar yra skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės pakopos pirmosios instancijos teismų, ir jeigu taip, kuris iš jų turi kompetenciją nagrinėti mano bylą? I.
II. Teritorinė jurisdikcija II.
1. Pagrindinės teritorinės jurisdikcijos taisyklės 1.
2. Pagrindinių taisyklių išimtys 2.
a) Kada galiu pasirinkti, į kurį teismą kreiptis: į atsakovo gyvenamosios vietos (pagal pagrindinę taisyklę nustatomą teismą) ar į kitą teismą? a)
b) Kada turiu pasirinkti kitą teismą, o ne atsakovo gyvenamosios vietos teismą (pagal pagrindinę taisyklę nustatomas teismas)? b)
c) Ar šalys gali pasirinkti teismą, kuris priešingu atveju nebūtų kompetentingas nagrinėti bylą? c)
C. Kai kompetenciją turi specializuotas teismas, kaip sužinoti, į kurį teismą reikėtų kreiptis? C.

 

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinių bylų teismą ar į specializuotą teismą?

Civilinio proceso kodeksu užtikrinama kiekvieno fizinio ir juridinio asmens teisė kreiptis į teismą siekiant apginti savo teisėtus interesus ir civilines teises, jei šios teisės buvo pažeistos arba ginčijamos. Paprastai visi civiliniai ginčai nagrinėjami teisme, laikantis ieškinių nagrinėjimo teisme tvarkos. Išimtiniais atvejais ir tik tada, kai tai nustatyta teisės aktuose, civiliniai ginčai gali būti sprendžiami pagal kitas neteismines procedūras. Kai tai nustatyta teisės aktuose, teismas taip pat nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pateiktus ne civilinio pobūdžio ieškinius. Tačiau visais atvejais sprendimą dėl ginčo perdavimo arbitražui priima teismas arba teisėjas. Jeigu teismas arba teisėjas nustato, kad ginčas teisme nenagrinėtinas, dėl to priimtame sprendime nurodoma institucija, atsakinga už tokio ginčo sprendimą.

Ginčo šalys turi teisę bendru sutarimu perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui. Šalys gali nuspręsti kreiptis į arbitražo teismą, siekdamos išspręsti jau kilusį arba ateityje kilsiantį ginčą. Visi civiliniai ginčai gali būti perduoti arbitražo teismui, išskyrus tam tikrus įstatymuose nurodytus ginčus. Kai šalys sutaria perduoti ginčą arbitražo teismui, jos turi pateikti prašymą atitinkamam arbitražo teismui.

B. Kaip sužinoti, kam konkrečiai reikia pateikti ieškinį ir kuris teismas turi kompetenciją nagrinėti mano bylą?

Civilines bylas iš esmės nagrinėja pirmosios instancijos teismas, išskyrus įstatyme numatytas tam tikrų rūšių bylas, kurias nagrinėja apygardos teismai.

viršųviršų

Aukštesnės instancijos teismas iš esmės nenagrinėja bylų, kurių nenagrinėjo žemesnės instancijos teismas. Civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės (miesto) teismas arba apygardos teismas, kurio jurisdikcijai byla priklauso. Jurisdikcija civiliniame procese reiškia, kad teismo kompetencijai priskirtinas civilines bylas iš esmės turi nagrinėti pirmosios instancijos teismai, atsižvelgus į jų rūšinę arba teritorinę jurisdikciją.

Civilinės bylos nagrinėjamos apylinkės (miesto) teismuose, išskyrus įstatymuose nustatytas tam tikrų rūšių bylas, kurias nagrinėja apygardos teismai. Toliau išvardijamos civilinės bylos nagrinėjamos apygardos teismuose:

  1. ginčai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą;
  2. bylos, kylančios iš sutarčių teisės, kai ieškinio vertė viršija 150 000 LVL (Latvijos latų);
  3. bylos, susijusios su patentų teisėmis ir prekės ženklų apsauga;
  4. bylos, susijusios su kredito įstaigų bankrotu ir likvidavimu.

Jeigu vienoje byloje pareiškiami keli reikalavimai ir kai kurie reikalavimai teismingi apylinkės (miesto) teismams, o kiti turėtų būti nagrinėjami apygardos teisme, arba jeigu apygardos teismo jurisdikcijai priklausantis priešieškinis buvo pateiktas apylinkės (miesto) teismui, byla nagrinėjama apygardos teisme.

Teismai civilines bylas nagrinėja pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, tarptautines sutartis, kurių Latvija privalo laikytis, bei Europos Sąjungos teisės aktus. Jeigu parlamento (Saeima) patvirtintoje tarptautinėje sutartyje įtvirtintos nuostatos, kurios prieštarauja Latvijos teisės aktams, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos. Kai teisme nagrinėjamus klausimus reglamentuoja Latvijoje tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, Latvijos teisės aktų nuostatos taikomos atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas sąlygas.

viršųviršų

I. Ar yra skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės pakopos pirmosios instancijos teismų, ir jeigu taip, kuris iš jų turi kompetenciją nagrinėti mano bylą?

Civilinių bylų teismingumo priskyrimas įvairių pakopų pirmosios instancijos teismams vadinamas rūšine kompetencija, nes šių teismų jurisdikcijai priklausančios bylos klasifikuojamos pagal bylos kategoriją (rūšį) arba ieškinio esmę (pobūdį arba sumą). Kiekvienu iš šių atvejų taip pat reikia atsižvelgti į tos pačios instancijos teismų teritorinę jurisdikciją.

Žr. minėtą informaciją apie skirtumą tarp aukštesnės ir žemesnės pakopos pirmosios instancijos teismų.

II. Teritorinė jurisdikcija

1. Pagrindinės teritorinės jurisdikcijos taisyklės

Bendrosiose teritorinės jurisdikcijos taisyklėse nustatyta, kad ieškinys fiziniam asmeniui pateikiamas teisme, kuris nustatomas pagal to asmens gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnis). Ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas teisme, kuris nustatomas pagal juridinio asmens buveinę (juridinį adresą). Tai reiškia, kad byla iškeliama pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į jo rūšinę arba dalykinę jurisdikciją, tačiau taip pat atsižvelgiama į teritorinę jurisdikciją reglamentuojančias normas.

2. Pagrindinių taisyklių išimtys

Civilinio proceso kodekse taip pat nustatytos teritorinės jurisdikcijos taisyklių išimtys, susijusios su civilinėmis bylomis. Taikant šias išimtis ieškovas gali pasirinkti, ar ieškinį pareikšti pagal bendrąsias teritorinę jurisdikciją reglamentuojančias nuostatas, t. y. kreiptis į atsakovo gyvenamosios arba buveinės vietos teismą, ar ieškinį pareikšti kitame tokios pat pakopos pirmosios instancijos teisme, kuris teisės aktuose nurodomas kaip alternatyvus teismas.

viršųviršų

a) Kada galiu pasirinkti, į kurį teismą kreiptis: į atsakovo gyvenamosios vietos (pagal pagrindinę taisyklę nustatomą teismą) ar į kitą teismą?

Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma arba kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Latvijoje, pareiškiamas teismui, kuris nustatomas pagal kokio nors atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą arba paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą.

Normos, reglamentuojančios jurisdikciją ieškovo pasirinkimu, nustatytos Civilinio proceso kodekso 28 straipsnyje, kuriame pateikiamas išsamus bylų rūšių sąrašas ir alternatyvūs teismai, kuriems gali būti pareiškiamas ieškinys:

  1. ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialu arba atstovybe, taip pat gali būti pareiškiamas filialo arba atstovybės vietos teismui;
  2. ieškinys dėl išlaikymo arba tėvystės nustatymo taip pat gali būti pareiškiamas ieškovo gyvenamosios vietos teismui;
  3. ieškinys dėl asmeniui padarytos žalos (Civilinio kodekso 2347-2353 straipsniai latviešu valoda), kai dėl pažeidimo atsirado asmens negalia, kita žala sveikatai arba atitinkamas asmuo mirė, taip pat gali būti pareiškiamas ieškovo gyvenamosios vietos teismui arba teisės pažeidimo padarymo vietos teismui;
  4. ieškinys dėl žalos, padarytos fizinio arba juridinio asmens turtui, taip pat gali būti pareiškiamas vietos, kurioje atsirado žala, teismui;
  5. ieškinys, susijęs su nuosavybės atgavimu arba tokios nuosavybės vertės kompensavimu, taip pat gali būti pareiškiamas ieškovo gyvenamosios vietos teismui;
  6. ieškiniai dėl jūrinių ginčų taip pat gali būti pareiškiami vietos, kurioje buvo areštuotas atsakovo laivas, teismui;
  7. ieškinys keletui atsakovų, kurie gyvena arba kurių buveinė yra skirtingose vietose, gali būti pareiškiamas vieno iš atsakovų gyvenamosios arba buveinės vietos teismui;
  8. ieškinys dėl santuokos nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia, gali būti pareiškiamas ieškovo gyvenamosios vietos teismui, kai:
    1. kartu su ieškovu gyvena nepilnamečiai;
    2. viena iš šalių, siekiančių nutraukti santuoką, buvo oficialiai pripažinta protiškai neįgali arba jai yra paskirta globa (Civilinio kodekso 365 straipsnis);
    3. viena iš šalių, siekiančių nutraukti santuoką, atlieka laisvės atėmimo bausmę;
    4. vienos iš šalių, siekiančių nutraukti santuoką, gyvenamoji vieta yra nežinoma arba ji yra užsienyje;
    5. sutuoktiniai pateikė bendrą prašymą nutraukti santuoką;
  9. ieškinys dėl darbo sutarties taip pat gali būti pareiškiamas ieškovo gyvenamosios arba darbo vietos teismui.
b) Kada turiu pasirinkti kitą teismą, o ne atsakovo gyvenamosios vietos teismą (pagal pagrindinę taisyklę nustatomas teismas)?

Išimtinė jurisdikcija civilinėse bylose taip pat yra susijusi ne tik su bendrojo civilinių bylų teritorinio teismingumo išimtimis, bet ir su kitomis teritorinės jurisdikcijos rūšių išimtimis. Šios rūšies jurisdikcija yra taikytina nagrinėjant tam tikras bylas:

viršųviršų

  1. ieškiniai, susiję su turtinėmis teisėmis ir visomis kitomis nekilnojamojo turto ar jo priklausinių nuosavybės teisėmis, ir ieškiniai, susiję su tokių teisių registravimu žemės kadastre arba išbraukimu iš kadastro ir tokių teisių pašalinimu iš aprašomojo akto, pareiškiami turto buvimo vietos teismui;
  2. kreditoriaus ieškinys dėl paveldimo turto visumos, kai patvirtinti įpėdiniai arba paveldėtojai nėra žinomi, teismingas testatoriaus gyvenamosios vietos teismui. Jei ši gyvenamoji vieta buvo ne Latvijoje arba ji nežinoma, ieškinys pareiškiamas atitinkamam nekilnojamojo turto arba jo dalies buvimo vietos teismui;
  3. išimtinė jurisdikcija taip pat gali būti taikoma pagal kitus teisės aktus.

Toliau išvardytos nuostatos taip pat taikomos byloms, kurios nagrinėjamos pagal specialias teismines procedūras:

  1. prašymas patvirtinti įvaikinimą pateikiamas įvaikinančio asmens gyvenamosios vietos teismui, tačiau prašymas pripažinti įvaikinimą negaliojančiu turi būti pateikiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos teismui. Užsieniečio arba užsienyje gyvenančio asmens prašymas patvirtinti įvaikinimą pateikiamas įvaikinamo asmens gyvenamosios vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 259 straipsnis);
  2. prašymas paskelbti asmenį neveiksniu dėl jo psichinės ligos arba silpnaprotystės pateikiamas tokio asmens gyvenamosios vietos teismui arba, jeigu asmeniui buvo paskirta globa, atitinkamam medicinos įstaigos vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 264 straipsnis);
  3. prašymas paskirti globą asmeniui, kuris arba kurio šeima dėl jo amoralaus gyvenimo būdo ar išlaidumo arba piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis gali patirti nepriteklių arba skurdą, pateikiamas tokio asmens gyvenamosios vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 271 straipsnis);
  4. bylą dėl nežinia kur esančiam arba dingusiam asmeniui priklausančio turto administravimo, nagrinėja paskutinės dingusio arba nežinia kur esančio asmens gyvenamosios vietos teismas (Civilinio proceso kodekso 278 straipsnis);
  5. prašymas paskelbti dingusį asmenį mirusiu pateikiamas paskutinės žinomos tokio asmens gyvenamosios vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnis);
  6. prašymas nustatyti teisinius faktus pateikiamas pareiškėjo gyvenamosios vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 290 straipsnis);
  7. prašymas panaikinti teises, susijusias su nekilnojamuoju turtu, pateikiamas turto buvimo vietos teismui; kai prašymas susijęs su kitomis teisėmis, jis pateikiamas pareiškėjo buvimo vietos, t. y. fizinio asmens gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės vietos (juridinio adreso), teismui, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta kitaip (Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalis);
  8. prašymas pripažinti negaliojančiu pamestą, pavogtą arba sunaikintą skolos dokumentą ir atkurti su tokiu dokumentu susijusias teises pateikiamas dokumente nurodytos mokėjimo vietos teismui arba, jeigu mokėjimo vieta nežinoma, - skolininko gyvenamosios vietos teismui, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, arba, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, jo buveinės vietos (juridinio adreso) teismui; jeigu nežinoma ir skolininko buvimo vieta, prašymas pateikiamas dokumento išdavimo vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 299 straipsnis);
  9. prašymai išpirkti nekilnojamąjį turtą pateikiami nekilnojamojo turto, kuris turi būti išpirktas, buvimo vietos teismui (Civilinio proceso kodekso 336 straipsnis);
  10. bylas dėl įmonės arba bendrovės bankroto nagrinėja įmonės arba bendrovės buveinės vietos (juridinio adreso) teismas. Bylas, susijusias su bankroto bylų iškėlimu pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalį, nagrinėja pagrindinių skolininko interesų vietos teismas; bylas, susijusias su bankroto bylos iškėlimu pagal minėto Reglamento 3 straipsnio 2 dalį, nagrinėja skolininko įmonės buveinės vietos teismas (kaip apibrėžta minėto Reglamento 2 straipsnio h punkte) (Civilinio proceso kodekso 342 straipsnis);
  11. bylas, susijusias su kredito įstaigų bankrotu arba likvidavimu, nagrinėja kredito įstaigos buveinės vietos (juridinio adreso) teismas (Civilinio proceso kodekso 364 straipsnis);
  12. darbdavys Streikų įstatyme latviešu valoda nustatytais pagrindais ir pagal jame nurodytas procedūras gali pateikti prašymą pripažinti streiką arba prašymą paskelbti streiką neteisėtu. Prašymas pripažinti streiką arba prašymą paskelbti streiką neteisėtu turi būti pateikiamas vietos, kurioje numatoma surengti streiką, teismui (Civilinio proceso kodekso 390 straipsnis);
  13. darbuotojų atstovai Darbo ginčų įstatyme latviešu valoda nustatytais pagrindais ir pagal jame nurodytas procedūras gali pateikti prašymą pripažinti lokautą arba prašymą paskelbti lokautą neteisėtu. Prašymas pripažinti lokautą arba prašymą paskelbti lokautą neteisėtu pateikiamas vietos, kurioje vyks lokautas, teismui (Civilinio proceso kodekso 3941 straipsnis).

Bylos, susijusios su neginčijamų prievolių įvykdymu:

viršųviršų

  1. prašymai savanoriškai parduoti nekilnojamąjį turtą iš varžytinių taikant teismo priemones pateikiami apylinkės (miesto), kurioje yra nekilnojamasis turtas, teismui (Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis);
  2. prašymai dėl neginčijamų prievolių, susijusių su piniginiais mokėjimais, priverstinio vykdymo arba kilnojamojo turto grąžinimo pateikiami skolininko gyvenamosios vietos apylinkės (miesto) teismui (Civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalis);
  3. prašymai dėl priverstinio neginčijamų prievolių vykdymo pagal nekilnojamojo turto įkeitimo dokumentus arba esant pareigai atlaisvinti ar grąžinti išperkamosios nuomos būdu įgytą arba išsinuomotą nekilnojamąjį turtą pateikiami apylinkės (miesto) teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą (Civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalis);
  4. prašymai dėl priverstinio neginčijamų prievolių vykdymo esant laivo hipotekai pateikiami apylinkės (miesto), kuriame įregistruota hipoteka, teismui (Civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 3 dalis).

Išimtinė jurisdikcija nėra taikoma priverstinai vykdant įsipareigojimus pagal įspėjimo procedūras, kai ieškinys pateikiamas skolininko gyvenamosios arba buveinės vietos teismui, ir tokiose bylose nėra taikomos jokios išimtys apygardos teismo jurisdikcijos atžvilgiu: įspėjimas gali būti įteiktas skolininkui net jeigu ieškinio suma viršija 150 000 LVL, nes teismas nepriima sprendimo vykstant įspėjimo procedūrai. Skolininkas įspėjamas apie ieškinį, ir tai leidžia jam pasirinkti - sudaryti susitarimą ar pradėti teismo procesą. Jeigu skolininkas nepritaria ieškiniui, ginčas nagrinėjamas taikant ieškinių nagrinėjimo procedūras, kurios vyksta pagal teismų jurisdikcijos normas teisme nagrinėjant bylas.

viršųviršų

c) Ar šalys gali pasirinkti teismą, kuris priešingu atveju nebūtų kompetentingas nagrinėti bylą?

Taip, tokia galimybė yra: Latvijos įstatymuose numatyta galimybė šalims susitarti dėl jurisdikcijos. Pagal šį susitarimą šalims suteikiama teisė pakeisti jų bylos teritorinį teismingumą. Sudarydamos sutartį šalys gali nurodyti konkretų pirmosios instancijos teismą, kuriame bus sprendžiami visi ateityje dėl sutarties arba jos sąlygų įvykdymo kilsiantys ginčai. Tačiau šalys negali pakeisti rūšinio bylos teismingumo (Civilinio proceso kodekso 25 straipsnis), pagal kurį civilinė byla teisminga skirtingų pakopų pirmosios instancijos teismams; šalys taip pat negali pakeisti išimtinės jurisdikcijos (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis). Susitarimui dėl jurisdikcijos taikomi 2 apribojimai:

  1. ši jurisdikcijos keitimo forma gali būti naudojama tik sprendžiant sutartinius ginčus;
  2. susitarimas, kuriuo pakeičiama teritorinė jurisdikcija, turi būti pasiektas sudarant sutartį ir turi būti nurodomas konkretus pirmosios instancijos teismas, nagrinėsiantis galimą ginčą. Kadangi sudarydamos sutartį šalys negali numatyti reikalavimo, susijusio su galimu ginču, sumos, sutartyje turi būti numatyta galimybė pasirinkti alternatyvų pirmosios instancijos teismą, t. y. konkretų apylinkės (miesto) teismą ir apygardos teismą, kuriems šalys perduos spręsti ginčus, atsižvelgdamos į reikalavimo sumą.

C. Kai kompetenciją turi specializuotas teismas, kaip sužinoti, į kurį teismą reikėtų kreiptis?

Pagal Latvijos teisės aktus bendrosios kompetencijos teismai Latvijoje nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Latvijoje nėra specializuotų teismų, pavyzdžiui, šeimos teismų arba teisėjų, kurie specializuojasi spręsti konkrečius teisinius klausimus, kaip yra kitose valstybėse.

Kaip jau minėta, civilines bylas iš esmės nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o aukštesnės instancijos teismas šių bylų iš esmės negali nagrinėti, kol jų neišnagrinėjo žemesnės instancijos teismas. Pirmąja instancija civilines bylas nagrinėja apylinkės (miesto) arba apygardos teismas, kurio jurisdikcijai priklauso byla. Pagal bendrąsias nuostatas visi civiliniai ginčai nagrinėjami teisme, laikantis ieškinių nagrinėjimo teisme tvarkos.

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 18-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė