Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Italija

Naujausia redakcija: 15-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Italija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinį teismą, ar į specializuotą teismą? A.
B. Kai bendrosios kompetencijos teismai turi jurisdikciją, kaip sužinoti, į kurį teismą turėčiau kreiptis? B.
I. Ar skiriasi žemesnės ir aukštesnės instancijos civiliniai teismai, jeigu taip, kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti mano bylą? I.
II. Teritorinė jurisdikcija II.
1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė 1.
2. Pagrindinės taisyklės išimtys 2.
a) Kokiais atvejais galiu kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismą? a)
b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo gyvenamosios vietos teismą? b)
c) Ar šalys gali pasirinkti teismą, kuris paprastai neturėtų kompetencijos nagrinėti bylos? c)
C. Kai specializuoti teismai turi jurisdikciją, kaip sužinoti, į kurį iš jų kreiptis? C.

 

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos civilinį teismą, ar į specializuotą teismą?

Pirmosios instancijos teismams pirmininkauja taikos teisėjai ir bendrosios kompetencijos teisėjai. Taikos teisėjo vaidmuo yra nustatytas įstatyme Nr. 374/1991; taikos teisėjai yra garbės, o ne karjeros teisėjai. Jie skiriami ribotam laikotarpiui, tačiau yra teismų sistemos nariai (žr. Teisėtvarkos sistema).

Kai kurias bylas nagrinėja specializuoti teismai, įskaitant:

Nepilnamečių teismus, specialius skyrius, nagrinėjančius žemės ūkio bylas, priskirtas pirmosios instancijos ir apeliaciniams teismams, ir regionų teismus, nagrinėjančius su viešaisiais vandenimis susijusias bylas. Šias institucijas sudaro karjeros teisėjai ir ekspertai.

Neseniai (pagal įstatymo dekretą Nr. 168/2003) dvylikoje pirmosios instancijos ir apeliacinių teismų (Bario, Bolonijos, Katanijos, Florencijos, Genujos, Milano, Neapolio, Palermo, Romos, Turino, Triesto ir Venecijos) buvo įsteigti specialūs skyriai, nagrinėjantys pramoninės ir intelektinės nuosavybės ginčus. Skyriuose dirba karjeros teisėjai.

B. Kai bendrosios kompetencijos teismai turi jurisdikciją, kaip sužinoti, į kurį teismą turėčiau kreiptis?

Kompetencija – tai kiekvienai teismų sistemos daliai priskirta jurisdikcijos sritis. Civilinio proceso kodekse nustatyti įvairūs kompetentingo teismo nustatymo kriterijai. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus galima nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamą bylą.

viršųviršų

Visų pirma reikia nustatyti, ar jurisdikciją turi taikos teisėjas, ar bendrosios kompetencijos teismas; tai priklauso nuo bylos pobūdžio ir ginčijamos sumos dydžio.

Nustačius kompetentingą teismą, teismo vieta turi būti nustatoma pagal teritorinę jurisdikciją.

I. Ar skiriasi žemesnės ir aukštesnės instancijos civiliniai teismai, jeigu taip, kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti mano bylą?

Kaip jau minėta, jurisdikcijos padalijimas tarp taikos teisėjų ir bendrosios kompetencijos teismų yra pagrįstas bylos pobūdžiu ir ginčijamos sumos dydžiu. Nepaisant ieškinio vertės, taikos teisėjai turi kompetenciją nagrinėti šias bylas:

  1. ginčus, susijusius su ribų nustatymu ir įstatymų nustatytų atstumų laikymusi sodinant medžius ir gyvatvores;
  2. dėl naudojimosi bendruomeninėmis paslaugomis;
  3. dėl įprastas normas viršijančių dūmų, karščio ir triukšmo lygio.

Taikos teisėjai taip pat nagrinėja apeliacinius skundus dėl sprendimų arba nutarčių sumokėti baudas, tačiau jeigu bauda viršija 15 493,71 EUR, tuomet apeliacinius skundus nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, kaip ir dėl tam tikrų sunkių nusikaltimų (įstatymas Nr. 689/1981).

Taikos teisėjas turi kompetenciją nagrinėti bylas, kuriose vyksta ginčas dėl šių sumų:

  1. bylos dėl kilnojamojo turto, kurio vertė yra ne didesnė nei 2 582,28 EUR, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą jurisdikcija priskiriama kitam teismui;
  2. bylos dėl žalos, sukeltos dėl transporto priemonių ir laivų judėjimo, atlyginimo, kai jos dydis neviršija 15 493,71 EUR.

Bendrosios kompetencijos teismai kompetentingi nagrinėti visas bylas, kurios nepriklauso kito teismo jurisdikcijai. Jie turi išimtinę kompetenciją nagrinėti bylas, susijusias su mokesčiais, asmenų statusu ir teisiniu veiksnumu, garbės teisėmis, klastotėmis, vykdymu, ir paprastai visas bylas, kuriose ginčijama suma nėra nustatyta.

viršųviršų

Bendrosios kompetencijos teismai taip pat turi konfiskavimo teisę ir paprastai nagrinėja bylas dėl teismo draudimų, netgi tais atvejais, kai, atsižvelgiant į jų pobūdį, tokios bylos priklauso taikos teisėjų kompetencijai (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 669b ir 669c straipsniai).

II. Teritorinė jurisdikcija

1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė

Bendras kriterijus yra atitinkamo fizinio arba juridinio asmens jurisdikcijos vieta (CPK 18 ir 19 straipsniai).

Visų pirma, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip, kompetentingas teismas yra atsakovo gyvenamosios arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas arba, jeigu tokia vieta nežinoma, vietos, kurioje atsakovas yra apsistojęs, teismas.

Jeigu atsakovas šalyje neturi jokios gyvenamosios vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos arba vietos, kurioje jis yra apsistojęs, arba jeigu apsistojimo vieta nežinoma, kompetentingas yra ieškovo gyvenamosios vietos teismas.

Juridiniams asmenims jurisdikcijos vieta yra ta vieta, kurioje yra pagrindinė būstinė arba (šalies pasirinkimu) įmonės darbuotojai ir atstovas, įgaliotas pradėti teismo procesą. Įmonių, neturinčių juridinio asmens statuso, asociacijų ir komitetų būstinė yra toje vietoje, kurioje jie nuolat vykdo savo veiklą.
2. Pagrindinės taisyklės išimtys
a) Kokiais atvejais galiu kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismą?

Be bendrosios kompetencijos fizinio arba juridinio asmens teismo, ieškinius galima pateikti specializuotiems teismams, kurie nagrinėja su asmeninėmis teisėmis susijusias bylas. Dėl to tokiais atvejais šalis gali pasirinkti bendrosios kompetencijos teismą arba kreiptis į vietos, kurioje atsirado teisė į ieškinį, teismą (teisės į ieškinį pagrindas gali būti sutartinis arba nesutartinis), t. y. vieta, kurioje turi būti įvykdytas reikalavimas (CPK 20 straipsnis). CPK 20 straipsnyje nurodyti specializuoti teismai ir bendrosios kompetencijos teismai yra lygiaverčiai.

viršųviršų

Nagrinėdami bylas, susijusias su nesutartine atsakomybe, teismai laikosi nuomonės, kad „pareigos atsiradimo vieta“ yra vieta, kurioje atsitiko žalą sukėlęs įvykis. Sutarties pažeidimo atvejais pareiga, kuri yra ieškinio pagrindas, turi būti pagrindinė pareiga, o ne papildoma pareiga, susijusi su kompensacijos gavimu.

Teismas, dėl kurio šalys susitarė, t. y. teismas, kurį šalys nustatė pagal sutartį, yra CPK 20 straipsnyje nurodytas bendrosios kompetencijos teismas ir teismas, kurį galima pasirinkti, kai aiškiai nenustatyta, kad tai - išimtinis teismas.

Civilinės šalies ieškinys, pateiktas baudžiamojoje byloje. Nusikaltimo auka arba jos įpėdiniai ir paveldėtojai gali baudžiamojoje byloje kaip civilinė šalis pateikti ieškinį kaltinamajam arba pagal civilinę teisę - atsakingai šaliai (CPK 74 ir kiti straipsniai). Civiliniame teisme pradėta civilinė byla gali būti perduota nagrinėti baudžiamajam teismui.

b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo gyvenamosios vietos teismą?
  • Ieškovas privalo kreiptis ne į bendrosios kompetencijos teismą, kai įstatyme arba šalių susitarime yra įtvirtinta nuostata dėl išimtinės jurisdikcijos.

    Išimtinė jurisdikcija turi pirmenybę prieš kitas įstatyme numatytas jurisdikcijos formas; tačiau pagal išimtinę jurisdikciją nustatyta kompetencija nėra privaloma ir gali būti pakeista, kai bylos yra susijusios.

    Išimtinė jurisdikcija yra: įstatymo nustatyta jurisdikcija taikoma su daiktinėmis teisėmis ir nuosavybės ieškiniais susijusioms byloms (nekilnojamojo turto buvimo vietos teisė, CPK 21 straipsnis); paveldėjimo byloms (vieta, kurioje pradedama paveldėjimo byla, CPK 22 straipsnis); su verslo partneriais arba nuosavybės bendrasavininkiais susijusioms byloms (įmonės registruotos būstinės arba nuosavybės, kuri priklauso keliems savininkams, buvimo vieta, CPK 23 straipsnis); su turto valdymu susijusioms byloms (vieta, kurioje yra valdomas turtas, CPK 24 straipsnis).

    viršųviršų

  • Taip pat yra privalomoji speciali jurisdikcija, kuriai netaikomos jokios išimtys dėl viešojo intereso apsaugos. Tokia jurisdikcija negali būti pakeičiama, kai bylos yra susijusios dėl prevenciją ir susijungimus reglamentuojančių normų (pvz., buvę CPK 33 ir kiti straipsniai).

    Jurisdikcija yra privaloma nagrinėjant su valstybės pajamomis susijusias bylas, kai vyriausybės departamentas yra viena iš bylos šalių. Šiuo atveju kompetencija priklauso vietos, kurioje yra vyriausybės departamento pagrindinė įstaiga, teismui (CPK 25 straipsnis); prieštaravimas vykdymui (CPK 27 straipsnis); laikini teismo draudimai (CPK 669b ir 669c straipsniai); ieškiniai dėl nuosavybės ir quia timet teismo draudimai.

    Kompetencija taip pat negali būti keičiama nagrinėjant bylas, kuriose dalyvauja valstybės prokuroro įstaiga (prokuratūros pradėtos bylos, bylos dėl santuokos, bylos, susijusios su asmenų veiksnumu, kuriose dalyvauja valstybė ir kitos įstatyme nustatytos bylos, CPK 70 straipsnis), ir bylas, kurios aiškiai nustatytos įstatyme (CPK 28 straipsnis), pvz., darbo ginčai (CPK 413 straipsnis) ir iškeldinimo pripažinimas galiojančiu (CPK 661 straipsnis).

  • Privalomi specializuoti teismai, nagrinėjantys ypatingos svarbos bylas

    Bendrosios kompetencijos teismai, veikiantys kaip specializuoti darbo teismai, turi jurisdikciją spręsti su individualiomis darbo sutartimis susijusius ginčus. Teritorinė kompetencija priklauso vietos, kurioje atsirado darbo teisiniai santykiai, teismui, t. y. tos vietos, kurioje darbuotojas dirba arba dirbo pasibaigus darbo teisiniams santykiams (CPK 413 straipsnis). Visos išlygos, kuriomis nukrypstama nuo pirmiau nurodytos kompetencijos, negalioja. Atsakovas kompetencijos trūkumą gali ginčyti tik pateikdamas CPK 416 straipsnyje nurodytą atsiliepimą į ieškinį arba teismas šį klausimą gali išspręsti pats, tačiau to negalima daryti pasibaigus bylos nagrinėjimui (CPK 428 straipsnis).

    viršųviršų

    Įstaigų santykiai ir kitos nuolatinio bendradarbiavimo formos priklauso vietos, kurioje nuolat gyvena komercinis agentas arba atstovas, teismo jurisdikcijai (CPK 413 straipsnis).

    Kompetenciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylas turi atsakovo sutuoktinio gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, arba, kai atsakovo negalima rasti arba jis gyvena užsienyje, pareiškėjo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Kai abi šalys gyvena užsienyje, bylą gali nagrinėti bet kuris valstybės teismas. Kai santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sutuoktiniai gali pasirinkti kurį nors iš jųdviejų gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismą.

    Gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo bylose prašymas turi būti pateikiamas atsakovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismui (CPK 706 straipsnis). Šalys negali bendru sutarimu pasirinkti ne atsakovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijos. Tačiau tai nepanaikina galimybės taikyti pareiškėjo jurisdikciją, kai neįmanoma nustatyti atsakovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos.

    Padavus skundą dėl vykdymo, jurisdikciją, atsižvelgiant į bylų pobūdį ir vertę, reglamentuoja bendrosios normos, o teritorinė kompetencija visuomet priskiriama vykdymo vietos teismui, t. y. vietos, kurioje atliekami vykdymo veiksmai, teismui.

  • Kokios yra pasekmės, jeigu nesilaikoma normų, kuriose nustatyta kompetencija pagal bylos pobūdį, vertę ir teritoriją?

    1990 m. atliekant reformą normos buvo supaprastintos, kad paprastu teismo nekompetentingumu, atsižvelgiant į teritoriją (taigi išskyrus privalomos kompetencijos bylas), gali remtis tik atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį. Visais kitais atvejais (nekompetentingumas atsižvelgiant į bylos pobūdį arba vertę, nekompetentingumas, kai teritorinė jurisdikcija yra privaloma) nekompetentingumo klausimą taip pat gali išspręsti teisėjas, bet ne po pirmojo bylos nagrinėjimo. Apibendrinant galima teigti, kad, kai prašymas nepateikiamas arba jeigu prašymas pateikiamas per vėlai, kompetencijos klausimas yra atmetamas ir kompetencija priklauso teismui, kuriam buvo pateiktas prašymas (CPK 38 straipsnis).

    viršųviršų

c) Ar šalys gali pasirinkti teismą, kuris paprastai neturėtų kompetencijos nagrinėti bylos?
  • Išskyrus atvejus, kai įstatyme yra nustatyta privalomoji teritorinė kompetencija, šalys gali pakeisti kompetencijos normas. Susitarimas turi būti sudarytas raštu ir būti susijęs su konkrečiais sandoriais.

    Sutartinė jurisdikcija turi sutapti su kitomis jurisdikcijos formomis, išskyrus atvejus, kai aiškiai nurodyta, kad tai yra išimtinė jurisdikcija. Kadangi tai nėra privaloma kompetencija, sujungus bylas sutartinė kompetencija (net jeigu ji yra išimtinė) gali pasikeisti.

    Sąlyga, pagal kurią nukrypstama nuo teritorinės kompetencijos, nustatyta sutartyse, sudarytose susitariant arba pasirašant formas, turi būti aiškiai patvirtinta raštu. Toks aiškus patvirtinimas nėra būtinas, kai šalys laisvai derasi dėl sutarties.

    Vartotojų ir profesionalų sutarčių sąlyga, pagal kurią nustatoma, kad kompetentinga jurisdikcija yra kita nei vartotojo gyvenamoji arba nuolatinė gyvenamoji vieta, yra laikoma nesąžininga (CPK 1469a straipsnis).

  • Sutartis taip pat gali būti numanoma pagal dokumentų įteikimo adresą (dokumentų įteikimo adreso jurisdikcija).

C. Kai specializuoti teismai turi jurisdikciją, kaip sužinoti, į kurį iš jų kreiptis?

Ginčo pobūdis yra pagrindinis kriterijus nustatant teismo kompetenciją; su šiuo kriterijumi yra glaudžiai susijęs įstatyme nustatytas teritorinės kompetencijos nustatymo kriterijus.

  • Visi ginčai, susiję su žemės ūkio sutartimis, priklauso bendrosios kompetencijos teismų specialių žemės ūkio bylų skyriaus jurisdikcijai. Ši kompetencija yra išimtinė ir privaloma, iš dalies taip yra dėl teritorijos, nes kompetencija kildinama iš turto buvimo vietos (įstatymas Nr. 1990/29).
  • Bylose, susijusiose su tėvų valdžia, kai vienas iš tėvų arba abu tėvai elgiasi vaikui žalingu būdu (buvę CPK 330 ir kiti straipsniai), kompetencija imtis tam tikrų veiksmų priklauso nepilnamečių teismui. Norint nustatyti teismą pagal teritorinį kriterijų, reikia atsižvelgti į faktinę vaiko gyvenamąją vietą ir dėl to - į įprastinę jo gyvenamąją vietą prašymo pateikimo dieną arba, jeigu bylą pradeda teismas, reikia atsižvelgti į bylos pradžios datą. Tai yra privalomoji funkcinė kompetencija.
  • Nagrinėjant ginčus dėl pramoninės ir intelektinės nuosavybės (nacionalinių, tarptautinių ir Bendrijos prekės ženklų, išradimų ir naujų augalų veislių licencijų, registruotų dizainų, dizainų, modelių ir autorių teisių, nesąžiningos konkurencijos atvejų, kurie pažeidžia pramoninę ir intelektinę nuosavybę) kompetencija priklauso specializuotiems skyriams, įsteigtiems priėmus įstatymo dekretą Nr. 2003/168. Prie 12 teismų (taip pat apeliacinių teismų) yra įsteigti specializuoti skyriai, kompetentingi nagrinėti ginčus, kuriuos paprastai nagrinėtų įstatymo dekreto Nr. 2003/168 4 straipsnyje nurodyti teismai. Pavyzdžiui, ginčai, kuriuos nagrinėtų vienas iš Milano arba Brešos apeliacinio teismo apygardos teismų, priklauso Milano specializuotiems skyriams.

Naudinga nuoroda: www.giustizia.it English - français - italiano.

Atnaujinta 2007 4 30.

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 15-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė