Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Vengrija

Naujausia redakcija: 03-03-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Vengrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


Norėdami pareikšti civilinius arba komercinius ieškinius, turite nustatyti teismą, kompetentingą nagrinėti jūsų bylą, arba, kitaip tariant, jurisdikciją turintį teismą. Jeigu kreipsitės į nekompetentingą teismą arba jeigu kyla ginčas dėl jurisdikcijos, kyla pavojus, kad byla bus pradėta nagrinėti gerokai vėliau arba jūsų byla nebus nagrinėjama dėl jurisdikcijos nebuvimo.

Teismų jurisdikcijai ir kompetencijai taikytinų nuostatų laikomasi visose bylose, iškeltose pagal įstatymą nepaisant to, ar ginčo šalys yra Vengrijos, ar užsienio fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus atvejus, kai tarptautinėje sutartyje nustatyta kitaip.



 

TURINIO LENTELE

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ar į specializuotą teismą? A.
B. Jeigu jurisdikciją turi bendrosios kompetencijos civiliniai teismai, kaip sužinoti, į kurį iš šių teismų turėčiau kreiptis? B.
I. Ar yra skirtumas tarp žemesniųjų ir aukštesniųjų bendrosios kompetencijos civilinių teismų, jeigu taip, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą? I.
II. Teritorinė jurisdikcija (kuris – miesto A ar miesto B teismas turi jurisdikciją nagrinėti mano bylą?) II.
1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė 1.
2. Pagrindinės taisyklės išimtys 2.
a) Kokiais atvejais galiu kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (kaip nurodyta bendrojoje taisyklėje), o į kitą teismą? a)
b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (kaip nurodyta bendroje taisyklėje)? b)
c) Jei bendroje taisyklėje nenurodyta, kuris teismas turi jurisdikciją, ar gali šalys pačios jį pasirinkti? c)
C. Kaip sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti mano bylą, jei jurisdikciją turi specializuotas teismas? C.

 

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ar į specializuotą teismą?

Pagal 1997 m. Įstatymo Nr. LXVI dėl teismų organizacijos ir administravimo 16 straipsnį Vengrijoje yra tik vienos rūšies specializuoti teismai - darbo teismai, kurie iš esmės nagrinėja su darbo teisiniais santykiais susijusias bylas.

Darbo teismai yra pirmosios instancijos teismai, kurie:

  1. nagrinėja ginčus, kilusius iki darbo sutarčių sudarymo ir susijusius su teisėmis, atsirandančiomis iš darbo santykių nutraukus darbo sutartį,
  2. nagrinėja ginčus, susijusius su kolektyvinėmis sutartimis tarp šalių, įgaliotų sudaryti tokias sutartis, arba tarp tokių šalių ir trečiosios šalies dėl teisių, atsirandančių iš kolektyvinės sutarties,
  3. nagrinėja reikalavimus dėl neteisėto elgesio, susijusius su streikais ir kitomis darbo kovos priemonėmis, arba organizacijų laisve.

Reikalavimus pagal darbdavio ir darbuotojo santykius reglamentuojančius įstatymus ir tiesiogiai susijusius su darbo santykiais taip pat galima pareikšti nagrinėjant tam tikrus darbo ginčus.

Darbo teismų jurisdikcijai taip pat priklauso nagrinėti ginčus, susijusius su darbo inspekcija, administraciniais sprendimais dėl darbo saugos, apygardos (sostinės) darbo centro priimtais administraciniais sprendimais pagal Užimtumo skatinimo ir nedarbo išmokų įstatymą, ir teismo peržiūrimais socialinio draudimo sprendimais, kurie nagrinėjami pagal administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias normas.

Nagrinėjant darbo ginčus išimtinę jurisdikciją turi darbo teismas, kurio veiklos teritorijoje įsikūręs darbdavys arba kurioje dirba arba dirbo darbuotojas.

viršųviršų

Nagrinėjant su profesionalių ginkluotųjų pajėgų narių tarnybos santykiais susijusias bylas jurisdikciją turi darbo teismas, kurio veiklos teritorijoje įsisteigusi institucija, pirmąja instancija priėmusi nepalankų sprendimą, o Sostinės darbo teismas nagrinėja bylas, kurias iškėlė slaptų civilinių, karinių ir nacionalinių saugos tarnybų darbuotojai ir policija.

Specializuotas teismas nenagrinėja apeliacinių skundų. Juos nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas, visų pirma apygardos teismas, kuris turi jurisdikciją pagal darbo teismo buvimo vietą.

B. Jeigu jurisdikciją turi bendrosios kompetencijos civiliniai teismai, kaip sužinoti, į kurį iš šių teismų turėčiau kreiptis?

I. Ar yra skirtumas tarp žemesniųjų ir aukštesniųjų bendrosios kompetencijos civilinių teismų, jeigu taip, kuris iš jų kompetentingas nagrinėti mano bylą?

Teismo sprendimus pirmąja instancija priima:

  • vietos teismai (miestų teismai, apylinkės teismai) ir
  • apygardų teismai (sostinės teismas).

Teismo sprendimus antrąja instancija priima:

  • apygardų teismai (sostinės teismas), išnagrinėję vietos teismų kompetencijai priklausančias bylas (miestų teismai, apylinkių teismai),
  • aukštasis apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apygardų teismų (sostinės teismo) kompetencijai priklausančias bylas,
  • Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs aukštojo apeliacinio teismo kompetencijai priklausančias bylas (233/A straipsnis) ir 235 straipsnio 3 dalyje konkrečiai nurodytas bylas.

Aukščiausiasis Teismas priima sprendimus kasacinėse bylose (specialus teisinis teisių gynimo būdas).

viršųviršų

Visos apygardos teismo kompetencijai nepriklausančios bylos priklauso vietos teismų jurisdikcijai.

Su darbo santykiais susiję ginčai, nurodyti A dalyje, priklauso darbo teismų jurisdikcijai.

Apygardos teismų kaip pirmosios instancijos teismų jurisdikcijai priklauso:

  1. bylos, susijusios su turtinėmis teisėmis, kai turto vertė viršija 5 mln. HUF, išskyrus turtinius ieškinius, kuriuos pareiškė susituokusios poros pradėjus santuokos nutraukimo bylą arba ją nagrinėjant;
  2. bylos dėl žalos, kurią sukėlė viešojo administravimo įgaliojimus turintys asmenys vykdydami savo pareigas, atlyginimo;
  3. ginčai dėl autorių ir gretutinių teisių, įskaitant ieškinius dėl teisių įgyvendinimo ir prašymus padengti išlaidas, atsiradusias dėl kolektyvinio valdymo, bylos dėl pramoninės nuosavybės ir bylos dėl Civilinio kodekso 86 straipsnio 3-4 dalyse nustatytų teisių;
  4. bylos, susijusios su tarptautiniu prekių vežimu arba pervežimo sutartimis;
  5. bylos, susijusios su įmonėmis:
    1. bylos dėl registraciją atliekančio teismo sprendimo, kuriuo patenkinamas registracijos prašymas, panaikinimo,
    2. bylos, kuriose prašoma steigiamąjį įmonės dokumentą arba jo pakeitimus pripažinti negaliojančiais arba neleisti jiems įsigalioti,
    3. bylos dėl įmonės valdymo organų sprendimų teisminio peržiūrėjimo,
    4. bylos tarp įmonių ir jų dalininkų (arba buvusių dalininkų), taip pat dalininkų (arba buvusių dalininkų) tarpusavio bylos dėl teisinių dalininkų santykių,
    5. bylos, susijusios su įmonės dalių įgijimu ir,
    6. bylos, kuriose prašoma ribotą turtinę dalininko (akcininko) atsakomybę už įmonės skolas pakeisti į neribotą turtinę atsakomybę;
  6. bylos, susijusios su organizacijomis, kurios nėra laikomos įmonėmis ir kurias įregistravo apygardos teismas:
    1. bylos, kurias tokioms organizacijoms iškėlė jas teisėtai prižiūrinti institucija,
    2. bylos dėl narystės santykių tarp tokių organizacijų ir jų narių (arba buvusių narių), taip pat tarp narių (arba buvusių narių);
  7. bylos dėl civilinių reikalavimų, atsiradusių pažeidus neturtines teises, įgyvendinimo, įskaitant bylas dėl žalos, padarytos dėl tokio pažeidimo, atlyginimo, jeigu tokie reikalavimai pateikiami kartu su minėtomis bylomis arba jas nagrinėjant;
  8. bylos dėl teisinių santykių, susijusių su vertybiniais popieriais;
  9. viešosios administracijos ieškiniai, išskyrus ieškinius, kurie turi būti perduodami darbo teismui;
  10. bylos dėl prašymo paneigti spaudoje paskelbtą informaciją;
  11. bylos dėl nesąžiningų sutarties sąlygų panaikinimo (Civilinio kodekso 209/A straipsnio 1 ir 2 dalys, 209/B straipsnis, 301/A straipsnio 4-6 dalys);
  12. bylos dėl faktų nustatymo, kai ginčo vertė viršija a punkte nurodytą vertę;
  13. bylos dėl žalos atlyginimo, kai vilkinamas procesas;
  14. bylos dėl su sveikatos apsaugos paslaugų teikėjais pasirašytų finansavimo sutarčių (1997 m. Įstatymo Nr. LXXXIII 30 straipsnis);
  15. bylos, kurios pagal įstatymą priklauso apygardų teismų jurisdikcijai.

Jeigu kuris nors iš bendraieškių priklauso apygardos teismo jurisdikcijai, byla priklausys šio teismo jurisdikcijai.

viršųviršų

Vadinamoji ribinė vertė taikoma atsižvelgiant į bylas dėl turtinių teisių. Kitais nurodytais atvejais bylos pirmąja instancija nagrinėjamos apygardos teisme atsižvelgiant į bylos pobūdį (paprastai dėl to, kad jos yra sudėtingesnės).

II. Teritorinė jurisdikcija (kuris – miesto A ar miesto B teismas turi jurisdikciją nagrinėti mano bylą?)

1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė

Paprastai atsakovo gyvenamosios vietos teismas turi jurisdikciją visais atvejais, kai nėra nustatyta kurio nors kito teismo išimtinė kompetencija (bendroji jurisdikcija).

Jeigu atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Vengrijoje, jurisdikcija nustatoma pagal vietą, kurioje jis yra apsistojęs. Jeigu vieta, kurioje atsakovas apsistojęs, nėra žinoma, arba ji yra užsienyje, jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo paskutinę gyvenamąją vietą Vengrijoje. Jeigu to negalima nustatyti arba jeigu atsakovas tokios gyvenamosios vietos neturi, jurisdikcija bus nustatoma pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą arba, jeigu tokios vietos nėra, pagal vietą, kurioje ieškovas yra apsistojęs, arba, jeigu ieškovas nėra fizinis asmuo, pagal vietą, kurioje yra pagrindinė ieškovo būstinė.

Nagrinėjant bylas prieš juridinius asmenis bendroji jurisdikcija gali būti nustatoma pagal juridinio asmens pagrindinės būstinės vietą arba atstovybės, turinčios teisę atstovauti juridiniam asmeniui, būstinės vietą. Jei esama abejonių, administracijos vieta laikoma būstinės vieta. Jeigu juridinio asmens būstinės vieta yra Budapešte, tačiau jo veiklos teritorija apima ir Pešto apygardos teritoriją, bylą nagrinėja teismas, kuris turi jurisdikciją Pešto apygardoje.

viršųviršų

Jeigu juridinis asmuo neturi būstinės Vengrijoje, bylos, kurioje ieškinį pareiškė Vengrijos juridinis asmuo (ieškovas), jurisdikcija bus nustatoma pagal juridinio asmens būstinės vietą. Jeigu ieškovas yra Vengrijos fizinis asmuo, jurisdikcija taip pat bus nustatoma pagal ieškovo nuolatinę gyvenamąją vietą arba, jeigu tokios vietos nėra, pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Bylose prieš įmones, neturinčias teisinio subjektiškumo, nustatant jurisdikciją taikomos juridiniams asmenims galiojančios normos.

2. Pagrindinės taisyklės išimtys
a) Kokiais atvejais galiu kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (kaip nurodyta bendrojoje taisyklėje), o į kitą teismą?

Visais atvejais, kai konkrečiai nėra nurodyta kito teismo išimtinė jurisdikcija, ieškovas gali, jeigu taip pasirenka ir jeigu išpildomos tam tikros išankstinės sąlygos, pareikšti ieškinį kitame įstatyme nurodytame teisme, o ne bendrosios jurisdikcijos atsakovo teisme. Pavyzdžiui, bylose dėl turtinių teisių kompetenciją taip pat turi teismas, kurio teritorijoje atsakovas, kaip numatoma, bus ilgą laiką (pvz., kaip darbuotojas arba studentas). Neprofesionaliems ginkluotųjų pajėgų darbuotojams kompetentingas teismas nustatomas pagal jų nuolatinę pareigų atlikimo vietą. Šis jurisdikcijos pagrindas negali būti taikomas tuo atveju, kai atsakovai neturi procesinio veiksnumo.

Kai atsakovas neturi Vengrijoje nei nuolatinės gyvenamosios vietos, nei gyvenamosios vietos, su turtinėmis teisėmis susijęs ieškinys taip pat gali būti pareiškiamas teisme, kurio teritorijoje yra bylos objektas arba kurioje yra areštuotas atsakovo turtas. Jeigu turtą sudaro reikalavimas, ieškinį galima pareikšti teritorijoje, kurioje gyvena atsakovas, arba, jeigu reikalavimas yra kuo nors užtikrintas, toje vietoje, kurioje yra reikalavimo užtikrinimo dalykas.

viršųviršų

Turtinius ieškinius užsienio juridiniam asmeniui galima pareikšti ne tik pirmiau nurodytuose teismuose, bet ir teisme, kurio teritorijoje gyvena asmuo, paskirtas tvarkyti užsienio juridinio asmens reikalus. Kompetenciją taip pat turi teismas, turintis jurisdikciją pagal teritoriją, kurioje veikia užsienio juridinio asmens atstovybė Vengrijoje arba kurioje yra įsikūrusi tokio juridinio asmens prekybos atstovybė.

Ieškiniai dėl išlaikymo, išmokų priteisimo ir pan. taip pat gali būti pareiškiami teisme, turinčiame jurisdikciją pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

Bylas dėl vaiko globos taip pat gali nagrinėti teismas, turintis kompetenciją pagal vaiko gyvenamąją vietą.

Ieškiniai dėl nekilnojamojo turto nuosavybės arba valdymo ir kitų teisių arba dėl teisinių santykių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, taip pat gali būti pareiškiami teisme, turinčiame jurisdikciją pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą.

Bylos dėl reikalavimų, kylančių iš sandorių su verslo organizacijomis jų veiklos srityje, taip pat gali būti nagrinėjamos sandorio sudarymo arba jo įvykdymo vietos teisme.

Bylos dėl žalos atlyginimo taip pat gali būti nagrinėjamos teisme, kuris turi kompetenciją pagal žalos atsiradimo vietą.

Ieškiniai dėl įsakomųjų vekselių taip pat gali būti pareiškiami teisme, kompetentingame pagal mokėjimo vietą.

b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (kaip nurodyta bendroje taisyklėje)?

Norint suskirstyti bylas arba apibrėžti jų teismingumą, specialiuose įstatymuose gali būti nustatyta, kad atitinkamais atvejais tik vienas teismas, pvz., sostinės teismas, turėtų nagrinėti bylą pirmąja instancija. Pavyzdžiui, tokiai grupei priklauso bylos dėl pramoninės nuosavybės. Išimtinė kompetencija gali būti nustatyta tik įstatymu. Paskirtasis teismas paprastai yra sostinės teismas.

c) Jei bendroje taisyklėje nenurodyta, kuris teismas turi jurisdikciją, ar gali šalys pačios jį pasirinkti?

Su turtinėmis teisėmis susijusiose bylose šalys gali priskirti jurisdikciją konkrečiam teismui, kad šis išspręstų konkretų ginčą arba ginčus, galinčius kilti dėl konkretaus teisinio santykio. Šalys jurisdikciją gali pasirinkti:

  1. raštu;
  2. žodžiu, pateikdamos rašytinį patvirtinimą;
  3. forma, kuri atitinka tarp šalių galiojančią verslo praktiką arba
  4. tarptautinės prekybos atveju - forma, atitinkančia prekybos praktiką, kuri yra žinoma arba turėtų būti žinoma šalims ir kuri yra visuotinai žinoma ir reguliariai taikoma atitinkamoje verslo srityje tarp šios rūšies sutarties šalių.

Jurisdikcija negali būti priskirta tais atvejais, kai įstatyme nustatyta išimtinė konkretaus teismo kompetencija.

Išskyrus atvejus, kai šalys susitaria kitaip, paskirtasis teismas turi išimtinę kompetenciją.

Šis reikalavimas taip pat taikomas paveldėtojams pagal įstatymą.

C. Kaip sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti mano bylą, jei jurisdikciją turi specializuotas teismas?

Teisės nuostatose, galiojančiose konkrečiai bylai, aiškiai nustatyta, į kurį teismą turėtumėte kreiptis.

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 03-03-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė