Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Vokietija

Naujausia redakcija: 24-07-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Vokietija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


Įžanginė pastaba: šie klausimai yra skirti tik teisiniams ginčams šalies viduje



 

TURINIO LENTELE

A. Ar ieškinį reikia pareikšti paprastame bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme? A.
B. Kaip sužinoti, kokiame bendrosios kompetencijos teisme reikia pateikti ieškinį bendrojo teismingumo atveju? B.
B.I. Ar yra skirtumas tarp žemesniojo ir aukštesniojo pirmosios instancijos teismų, ir jeigu taip, tai kuris yra kompetentingas konkrečiu atveju? B.I.
B.II. Teritorinis teismingumas B.II.
B.II.1. Pagrindinė teritorinio teismingumo taisyklė B.II.1.
B.II.2. Pagrindinės teismingumo taisyklės išimtys B.II.2.
B.II.2.a) Kokiais atvejais galima pasirinkti teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba kitą teismą (laikantis pagrindinės taisyklės)? B.II.2.a)
B.II.2.b) Kokiais atvejais reikia pareikšti ieškinį ne teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet kitame teisme (laikantis pagrindinės taisyklės)? B.II.2.b)
B.II.2.c) Ar gali teisinio ginčo šalys susitarti tarpusavyje dėl teismo, kuris paprastai nebūtų kompetentingas, pasirinkimo? B.II.2.c)
C. Kaip sužinoti, kokiame specializuotame teisme reikia pareikšti ieškinį specialaus teismingumo atveju? C.

 

A. Ar ieškinį reikia pareikšti paprastame bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme?

Civiliniams ginčams spręsti Vokietijoje yra dvi skirtingos teismingumo (teisnumo vykdymo) institucijos – civiliniai teismai (Zivilgericht) ir darbo ginčų teismai (Arbeitsgericht). Civiliniai teismai priskiriami prie bendrosios kompetencijos teismų.

Darbo ginčų teismų kompetencijai priklauso tik civilinės teisės ginčai, kurie su darbo santykiais susiję taip glaudžiai, jog dažniausiai iš jų ir yra kilę. Darbo ginčų teismų kompetencijai priklausantys nagrinėti darbo klausimai yra išvardyti Darbo ginčų teismų įstatymo (Arbeitsgerichtsgesetz) 2, 2 a ir 3 straipsniuose.

Visi kiti civiliniai ginčai priklauso civilinių teismų kompetencijai.

B. Kaip sužinoti, kokiame bendrosios kompetencijos teisme reikia pateikti ieškinį bendrojo teismingumo atveju?

B.I. Ar yra skirtumas tarp žemesniojo ir aukštesniojo pirmosios instancijos teismų, ir jeigu taip, tai kuris yra kompetentingas konkrečiu atveju?

Pirmosios instancijos civiliniai teismai yra apylinkės teismas (Amtsgericht) ir žemės teismas (Landgericht).

1. Apylinkės teismai yra pirmoji instancija civiliniams ginčams spręsti, jeigu ginčijamojo objekto vertė neviršija 5000 eurų sumos ir jeigu ginčo sprendimas nėra priskirtas žemės teismo kompetencijai (pagal Teismų sistemos įstatymo Gerichtsverfassungsgesetz – GVG 23 straipsnio 1 dalį).

viršųviršų

Nepriklausomai nuo ginčo objekto vertės apylinkės teismų kompetencijai yra priskirta spręsti šiuos ginčus (žr. 23 ir 23 a straipsnius):

Apylinkės teismų kompetencijai priklauso ginčai, kylantys dėl pareikštų reikalavimų pagal būsto nuomos sutartį arba dėl pačių nuomos santykių buvimo (Teismų sistemos įstatymo 23 straipsnio 2a dalis).

Be to, apylinkės teismai, kaip pirmoji instancija, yra atsakingi už šeimų bylų nagrinėjimą (Teismų sistemos įstatymo 23a straipsnis). Tokioms byloms priklauso bylos, susijusios su :

  • vaikų klausimais;
  • santuoka ir giminyste pagrįstais išlaikymo įpareigojimais, numatytais įstatymo;
  • motinos pareikštu teisiniu reikalavimu į išlaikymą, gimus vaikui;
  • santuokos klausimais;
  • ginčais, kylančiais iš sutuoktinių teisių į turtą, taip pat ir tada, kai procese dalyvauja ir tretieji asmenys.

Privaloma apylinkės teismų kompetencija nurodyta Teismų sistemos įstatymo 23 straipsnio 2b–h dalyse.

2. Žemės teismų kompetencijai priklauso visi civiliniai ginčai, kurie nėra priskirti apylinkės teismams. Visų pirma, juose sprendžiami tokie ginčai, kurių ginčo objekto vertė didesnė kaip 5000 eurų.

Išskirtinei žemės teismų kompetencijai priklauso būtent tie ginčai, kurie kyla iš valstybės tarnautojų (pareigūnų) įstatymų ir valdžios institucijų teisinių reikalavimų.

Prie žemės teismų gali būti įsteigti specializuoti skyriai prekybinėms byloms nagrinėti – Komercinių bylų rūmai (Kammer für Handelssachen). Šių rūmų kompetencija yra nurodyta Teismų sistemos įstatymo 95 straipsnyje. Prašymą ginčui nagrinėti Komercinių bylų rūmuose ieškovas turi pateikti raštu ieškinio pareiškimo (Klageschrift) forma.

viršųviršų

B.II. Teritorinis teismingumas
B.II.1. Pagrindinė teritorinio teismingumo taisyklė

Vokietijoje pagal Civilinio proceso kodekso (ZivilprozessordnungZPO) nuostatas dėl bendrojo teismingumo yra taikomas principas, kad teritorinis teismingumas nustatomas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Asmeniui, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, teismingumo vieta nustatoma pagal jo laikinąją gyvenamąją vietą šalyje, o jeigu ir laikinoji gyvenamoji vieta nėra žinoma, tai tokiu atveju – pagal paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui nustatant teismingumo vietą, svarbiausias veiksnys yra jo buveinė.

B.II.2. Pagrindinės teismingumo taisyklės išimtys
B.II.2.a) Kokiais atvejais galima pasirinkti teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą arba kitą teismą (laikantis pagrindinės taisyklės)?

Tam tikroms bylų rūšims ieškovas gali pasirinkti teismingumo vietą ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet kitą (ypač neišimtinio teismingumo atveju). Pavyzdžiai:

  • Iškilus ginčams dėl sutartinių santykių ir dėl sutartinės prievolės, taip pat galima kreiptis ir į vietos, kurioje reikia vykdyti ginčijamąją prievolę, teismą (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl sprendimo vykdymo vietos procesiniu požiūriu yra svarbus tik tada, jei sutarties šalys priklauso grupei asmenų, kurie pagal Civilinio proceso kodekso 38 b straipsnio 1 dalį turi teisę sudaryti raštiškus tarpusavio susitarimus dėl teritorinio bylos teismingumo; žr. c punktą.Sutartinių santykių sąvoka, nepriklausomai nuo įsipareigojimo pobūdžio, apima visas prievolių teisės sutartis. Jeigu teismingumas priklauso darbo ginčų teismams, tai atitinkamai yra taikoma ir taisyklė.
  • Ieškiniai dėl neleistinos veikos teismingi yra tam teismui, kurio geografinėje teritorijoje ši veika buvo įvykdyta.
  • Asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos, pagal baudžiamąjį procesą gali pateikti prašymus, kuriuose jis reikalauja atlyginti jam nusikalstama veika padarytą žalą, tam teismui, kuriame buvo pareikštas ieškinys.
  • Santuokos nutraukimo bylos rūšinio teismingumo požiūriu priklauso išimtinei šeimų bylų teismo Familiengericht (apylinkės teismuose įsteigtam skyriui), kurio geografinėje teritorijoje sutuoktiniai, gyvendami kartu, turėjo gyvenamąją vietą (turima galvoje faktinę gyvenamąją vietą), kompetencijai. Jeigu tada, kai byla pradedama nagrinėti teisme (tai yra, jau įteiktas raštiškas prašymas arba ieškinys), tokios gyvenamosios vietos šalyje nėra nustatyta, tai teismingumas priklauso išimtinai šeimų bylų teismui, kurio geografinėje teritorijoje vienas iš tėvų su jųdviejų mažamečiais vaikais turi įprastą gyvenamąją vietą.Jeigu pagal tai teismingumas nėra pagrįstas, tai kompetentingas yra tik tas šeimų bylų teismas, kurio geografinėje teritorijoje sutuoktiniai turėjo savo įprastą gyvenamąją vietą, jeigu vienas iš sutuoktinių, pradėjus nagrinėti bylą (žr. pirmiau), ten dar iki tol turi savo įprastą gyvenamąją vietą. O jeigu šios sąlygos nėra, tai svarbiausias veiksnys teismingumo vietai nustatyti yra įprastinė atsakovo gyvenamoji vieta, nebent šalyje tokios vietos nebūtų. Tokiu atveju svarbiausia sąlyga teismingumo vietai nustatyti yra ieškovo gyvenamoji vieta.O jeigu ir pagal tai teismingumas nėra pagrįstas, tai kompetentingas yra tik vienintelis Berlyno–Šionebergo apylinkės teismo šeimų bylų teismas (Familiengericht beim Amtsgericht Berlin – Schöneberg).
  • Bylose dėl išlaikymo, t. y. procese dėl vieno iš sutuoktinių ir vaikų išlaikymo, jeigu procesas dėl santuokos nutraukimo yra ar buvo teismingas pirmosios instancijos teisme, tai būtent šis teismas turi išimtinę jurisdikciją. Tačiau sprendžiant klausimus dėl vaiko išlaikymo, toks teismingumas priklauso tik tuo atveju, jeigu tai susiję su skyrybomis.Jeigu bylos dėl išlaikymo yra nagrinėjamos kaip savarankiškos (atskirai), tai tokiu atveju yra taikomos bendrosios taisyklės, vadinasi, pirmiausia yra atsižvelgiama į atsakovo nuolatinę gyvenamąją vietą.
  • Bylose dėl tėvų atsakomybės (pareigų) taikoma nuostata, t. y. jeigu santuokos nutraukimo byla yra pradėta nagrinėti kuriame nors teisme, tai šio teismo kompetencijai priklauso spręsti ir tėvų atsakomybės klausimus, kurie siejasi su santuokos nutraukimu. Jeigu bylos yra iškeltos atskirai, tai lemiamas veiksnys teismingumo vietai nustatyti yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Jeigu tokia vieta nenustatoma, tai reikia remtis faktine gyvenamąja vieta (šalyje). Svarbiausias laiko momentas jurisdikcijai nustatyti yra tas, kai teismas imasi nagrinėti šį klausimą.
B.II.2.b) Kokiais atvejais reikia pareikšti ieškinį ne teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet kitame teisme (laikantis pagrindinės taisyklės)?

Jeigu įstatymų yra nustatyta teismingumo vieta kaip išimtinė, tai ji yra svarbiausia už visas kitas ir reiškia, jog ieškinį galima (leidžiama) pareikšti būtent tik toje teismingumo vietoje. Išimtinė jurisdikcija dažniausiai apibrėžta specialiuose įstatymuose:

viršųviršų

Jeigu ieškinys yra susijęs su žemės sklypu arba su teise į jį (pvz., paveldėjimo teise), tai tam tikrais atvejais jurisdikciją turi tik tas teismas, kurio geografinėje teritorijoje yra šis turtas; tokia nuostata taikoma taip pat ir ieškiniams dėl turto nuosavybės ar daiktų įkeitimo, ginčams dėl materialiojo turto įkeitimo, valdos nustatymo, teritorinių ribų, turto dalybų (Civilinio proceso kodekso 24 straipsnis).

Bylose, susijusiose su ginčais, kylančiais iš patalpų nuomos santykių arba dėl tokių santykių buvimo, jurisdikciją turi tas teismas, kurio teritorijoje tos patalpos yra nuomojamos (Civilinio proceso kodekso 29 a straipsnio 1 dalis). Tačiau taisyklė netaikytina patalpų (atostogų būsto, viešbučio kambarių ir pan.), skirtų laikinam naudojimuisi, patalpų su baldais, skirtų pavieniams nuomotojams, namų ir patalpų, skirtų viešiesiems (valstybės ir savivaldos institucijų) uždaviniams vykdyti, nuomos santykiams (Civilinio proceso kodekso 29 a straipsnio 2 dalis).

Ieškiniams, pareikštiems prieš šalyje esančio įrenginio savininką dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo išimtinę jurisdikciją turi tik tas teismas, kurio teritorijoje yra įrenginys, turėjęs poveikį aplinkai (Civilinio proceso kodekso 32 a straipsnis).

Vykdomojo rašto dėl apmokėjimo procedūroje (Mahnverfahren) išimtinę jurisdikciją turi tas apylinkės teismas (Amtsgericht), kuriame yra pareiškėjo nuolatinė teismingumo vieta, t. y. kur jis turi savo nuolatinę gyvenamąją vietą arba buveinę (Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 2 dalis).

Priverstinio teismo sprendimo vykdymo procedūroje išimtinę jurisdikciją kaip vykdymo priežiūros teismas turi apylinkės teismas, kurio teritorijoje turi būti arba buvo vykdomas teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso 764 straipsnio 2 dalis ir 802 straipsnis). Priverstinis sklypo išvaržymas arba teisinis sekvestras (valstybės institucijos draudimas ar ribojimas naudotis juo) priskiriamas išimtinei teritorinei apylinkės teismo, kaip vykdymo priežiūros teismo, kurio teritorijoje yra sklypas, kompetencijai. (Priverstinio išvaržymo įstatymo Zwangsversteigerungsgesetz  1 straipsnio 1 dalis ir 146 bei Civilinio proceso kodekso 802 ir 869 straipsniai).

viršųviršų

B.II.2.c) Ar gali teisinio ginčo šalys susitarti tarpusavyje dėl teismo, kuris paprastai nebūtų kompetentingas, pasirinkimo?

aa) Susitarimai dėl teismo pasirinkimo

Vokietijos procesinėje teisėje (Prozessrecht) yra galimybė susitarti dėl teismo pasirinkimo. Pagal Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 1 dalį nekompetentingas pirmosios instancijos teismas pagal aiškų ir nutylimą šalių tarpusavio susitarimą tampa kompetentingu. Tokį susitarimą galima sudaryti tik tuo atveju, jei sutarties šalys yra prekybininkai, viešosios teisės juridiniai asmenys arba specialiojo viešojo turto valdytojai. Tokiu atveju pagal aiškiai pareikštą arba nutylėtą tarpusavio susitarimą dėl teismo pasirinkimo jurisdikciją gali turėti net tas teismas, kuris paprastai nėra kompetentingas pirmosios instancijos teismas.

Be to, dėl pirmosios instancijos teismo kompetencijos taip pat galima susitarti ir tuo atveju, jei bent viena iš sutarties šalių neturi bendrosios teismingumo vietos šalyje (Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju tarpusavio susitarimas turi būti sudaromas raštu, o jeigu susitariama žodžiu, tai yra būtinas raštiškas tokio susitarimo patvirtinimas. Jeigu vienos iš sutarties šalių bendroji teismingumo vieta yra savo šalyje, tai šalies viduje galima pasirinkti tik vieną teismą, kuriame ši sutarties šalis turi bendrosios kompetencijos teismingumo vietą arba yra pagrįsta specialiojo teismingumo vieta.

Pagal Civilinio proceso kodekso 38 straipsnio 3 dalį tarpusavio susitarimas dėl teismo pasirinkimo yra galimas tik tada, kai jis sudaromas nedviprasmiškai ir raštu,

viršųviršų

iškilus ginčui arba

tam atvejui, kai būsimasis atsakovas po sutarties sudarymo savo nuolatinę gyvenamąją vietą arba įprastą gyvenamąją vietą perkelia į užsienį, arba kai jo nuolatinė gyvenamoji vieta arba įprastinė gyvenamoji vieta ieškinio pareiškimo momentu yra nežinoma.

Visada susitarimo dėl teismo pasirinkimo sąlyga yra ta, kad susitarimas būtų susijęs su tam tikrais teisiniais santykiais ir iš jų kylančiais ginčais, nes priešingu atveju jis negalioja (Civilinio proceso kodekso 40 straipsnio 1 dalis). Be to, susitarimas dėl teismo pasirinkimo yra neleistinas, jeigu yra nagrinėjami ne turtiniai, o kitokie teisiniai reikalavimai, kurie priskirtini apylinkės teismo kompetencijai, neatsižvelgiant net į ginčo objekto vertę. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo taip pat yra negalimas, jeigu pagal įstatymą yra patvirtinta išimtinė jurisdikcija. (Civilinio proceso kodekso 40 straipsnio 2 dalis).

Jeigu susitarimą dėl teismo pasirinkimo reikia sudaryti raštu, tai gali pakakti ir Bendrųjų prekybos sąlygų (Allgemeine Geschäftsbedingungen) arba panašios formos tipinių sutarčių.

Galiojantis susitarimas dėl teismo pasirinkimo teismui yra privalomas; ar bus susitarta dėl išimtinės teismingumo vietos, priklauso nuo susitarimo turinio.

bb) Neapskųstas teisminis bylos nagrinėjimas (Rügelose Verhandlung)

Pirmosios instancijos kompetencija dar yra pagrįsta ir tuo, kad atsakovas, nepareiškęs protesto dėl teismo nekompetentingumo, teisme nagrinėja bylos ginčo objektą žodžiu (Civilinio proceso kodekso 39 straipsnis). Apylinkės teismų bylose tokia teisinė pasekmė būna tik tada, kai teismas duoda tam tikrą nurodymą.

Vis dėlto kompetentingumo nebūtų galima pagrįsti neapskųstu bylos ginčo objekto nagrinėjimu, jeigu būtų neleistinas susitarimas dėl teismo pasirinkimo (žr. pirmiau minėtas nuostatas, kurios susijusios su neturtinių ginčų nagrinėjimo atvejais ir išimtiniu teismingumu).

C. Kaip sužinoti, kokiame specializuotame teisme reikia pareikšti ieškinį specialaus teismingumo atveju?

Darbo ginčų teismų (Arbeitsgericht) jurisdikcijos ypatybė yra specialusis teismingumas ginčo objekto požiūriu. Teritorinio teismingumo klausimams ir susitarimo dėl teismo pasirinkimui taikomos taisyklės pateiktos B punkte.

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Vokietija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 24-07-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė