Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Prancūzija

Naujausia redakcija: 11-07-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Prancūzija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


Prieš pradedant teismo procesą reikia žinoti, koks teismas turi teisę nagrinėti jūsų bylą, kitaip tariant, koks teismas turi jurisdikciją jūsų byloje. Jei kreipsitės ne į tą teismą arba jei kils ginčas dėl jurisdikcijos, procesas gali labai užtrukti ir jūsų ieškinys net gali būti atmestas dėl to, kad teismas neturi jurisdikcijos.



 

TURINIO LENTELE

A. Kur kreiptis: į bendrosios kompetencijos teismą ar į specializuotą teismą? A.
B. Jei bendrosios kompetencijos teismai turi jurisdikciją, kaip nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją mano byloje? B.
I. Ar skiriami „žemesnieji“ ir „aukštesnieji“ pirmosios instancijos civiliniai teismai? Jei taip, koks teismas turi jurisdikciją mano byloje? I.
II. Teritorinė jurisdikcija (jurisdikciją mano byloje turi miesto A ar miesto B teismas?) II.
1. Bendroji teritorinės jurisdikcijos taisyklė 1.
2. Bendrosios taisyklės išimtys 2.
a) Kada galiu pasirinkti atsakovo gyvenamosios vietos teismą (bendrojoje taisyklėje nustatytą teismą), o kada – kitą teismą? a)
b) Kada privalau pasirinkti kitą teismą nei atsakovo gyvenamosios vietos teismas (bendrojoje taisyklėje nustatytas teismas)? b)
c) Ar bylos šalys gali nurodyti tokį teismą, kuris paprastai neturėtų jurisdikcijos jų byloje? c)
C. Jei specializuoti teismai turi jurisdikciją, kaip nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją mano byloje? C.

 

A. Kur kreiptis: į bendrosios kompetencijos teismą ar į specializuotą teismą?

Specializuoti teismai yra šie:

  • Komercinių bylų teismas (tribunal de commerce), turintis jurisdikciją ginčuose tarp prekybininkų, ginčuose, susijusiuose su komerciniais veiksmais tarp bet kurių asmenų, ginčuose tarp komercinės bendrovės dalininkų ir ginčuose, susijusiuose su komercinių įmonių finansiniais sunkumais (likvidavimas, teisminis bankrutuojančių įmonių mokumo atkūrimas ir pan.),
  • socialinės apsaugos bylų teismas (tribunal des affaires de sécurité sociale), turintis jurisdikciją ginčuose, kuriems taikytini socialinės apsaugos ir žemės ūkio srities socialinės apsaugos teisės aktai bei taisyklės.
  • darbo ginčų teismas (conseil des prud’hommes), kuris kompetentingas nagrinėti visus ginčus, susijusius su individualiomis darbo sutartimis,
  • paritetinis žemės ūkio naudmenų nuomos ginčų teismas (tribunal paritaire des baux ruraux), turintis jurisdikciją ginčuose tarp žemės ūkio naudmenų savininkų ir nuomininkų (nuompinigiai, nuoma iš pusės ir pan.),
  • ginčų dėl negalios teismas (tribunal du contentieux de l’incapacité), nagrinėjantis ginčus, susijusius su invalidumo būkle ar laipsniu, su nuolatine negalia ir netinkamumu dirbti,
  • apygardos pensijų teismas (tribunal départemental des pensions), nagrinėjantis ginčus dėl karių pensijų.

B. Jei bendrosios kompetencijos teismai turi jurisdikciją, kaip nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją mano byloje?

I. Ar skiriami „žemesnieji“ ir „aukštesnieji“ pirmosios instancijos civiliniai teismai? Jei taip, koks teismas turi jurisdikciją mano byloje?

Yra didžiosios instancijos teismai (tribunaux de grande instance), mažosios instancijos teismai (tribunaux d’instance) ir apylinkių teismai (juridictions de proximité).

viršųviršų

  • Apylinkių teismai turi teisę nagrinėti ne didesnius kaip 1500 eurų vertės privačių asmenų ieškinius.
  • Mažosios instancijos teismai turi jurisdikciją ginčuose, kai ieškinio vertė nesiekia arba yra lygi 7600 eurų, taip pat, nepriklausomai nuo ieškinio vertės, ginčuose, susijusiuose su tam tikromis sritimis, pavyzdžiui, su vartotojų teisėmis, globa, gyvenamųjų patalpų nuoma.
  • Didžiosios instancijos teismai yra kompetentingi nagrinėti visus kitus civilinius ginčus, neįeinančius į kitų teismų jurisdikciją, ypač šeimos bylas.

II. Teritorinė jurisdikcija (jurisdikciją mano byloje turi miesto A ar miesto B teismas?)

1. Bendroji teritorinės jurisdikcijos taisyklė

Paprastai jurisdikciją turi atsakovo gyvenamosios vietos teismas. Ši taisyklė taikoma siekiant apsaugoti atsakovą, nes manoma, kad jam lengviau gintis teisme, esančiame arčiausiai jo namų.

Jei atsakovas yra fizinis asmuo, jurisdikciją turi jo nuolatinės gyvenamosios vietos arba gyvenamosios vietos teismas. Jei atsakovas yra juridinis asmuo (bendrovė, asociacija), jurisdikciją paprastai turi vietos, kur yra jo pagrindinė būstinė, teismas. Tačiau pasitaiko, kad juridinio asmens pagrindinė žinoma įstaiga yra kita nei pagrindinė būstinė. Tokiu atveju galima kreiptis į pagrindinės įstaigos vietos teismą. Didelės bendrovės, turinčios daug filialų, gali kreiptis į teismą tos vietos, kur įsikūręs vienas jos filialų.

2. Bendrosios taisyklės išimtys
a) Kada galiu pasirinkti atsakovo gyvenamosios vietos teismą (bendrojoje taisyklėje nustatytą teismą), o kada – kitą teismą?
  • Bylos dėl sutarčių: ieškovas gali kreiptis arba į atsakovo gyvenamosios vietos teismą, arba, priklausomai nuo sutarties pobūdžio, į daikto pristatymo vietos teismą ar į paslaugos suteikimo vietos teismą.
  • Bylos dėl atsakomybės už civilinės teisės pažeidimus arba dėl patraukimo civilinėn atsakomybėn pagal baudžiamąjį procesą: ieškinį galima pateikti atsakovo gyvenamosios vietos teismui arba teismui tos vietos, kur buvo patirta žala ar atsitiko žalą padaręs įvykis.
  • Bylos dėl nekilnojamojo turto: ieškovas gali kreiptis į teismą tos vietos, kur yra nekilnojamasis turtas.
  • Bylos dėl išlaikymo išmokų: ieškovas gali pasirinkti atsakovo gyvenamosios vietos teismą arba kreditoriaus, t. y. savo paties gyvenamosios vietos teismą.
b) Kada privalau pasirinkti kitą teismą nei atsakovo gyvenamosios vietos teismas (bendrojoje taisyklėje nustatytas teismas)?

Bylos dėl išlaikymo išmokų arba dėl kompensuojamųjų išmokų: jurisdikciją turi sutuoktinio-kreditoriaus gyvenamosios vietos teismas arba giminaičio, kuris daugiausia rūpinasi vaikais, netgi pilnamečiais, gyvenamosios vietos teismas.

viršųviršų

Bylos dėl santuokos nutraukimo: jurisdikciją turi šeimos gyvenamosios vietos teismas. Jei sutuoktiniai gyvena atskirai, jurisdikciją turi vaikų gyvenamosios vietos teismas. Jei sutuoktiniai neturi vaikų, jurisdikcija priklauso atsakovo gyvenamosios vietos teismui.

Bylos dėl paveldėjimo: jurisdikciją turi paskutinės velionio nuolatinės gyvenamosios vietos teismas.

Bylos dėl patalpų nuomos: jurisdikciją turi teismas tos vietos, kur stovi pastatas.

c) Ar bylos šalys gali nurodyti tokį teismą, kuris paprastai neturėtų jurisdikcijos jų byloje?
  • Visi specializuoti teismai turi išimtinę jurisdikciją, o apie tai, kad jurisdikcijos neturi, teismas privalo pranešti oficialiai. Vienintelė galimybė kreiptis į teismą, kuris paprastai neturėtų jurisdikcijos tam tikroje byloje, tai didžiosios arba mažosios instancijos teismo pasirinkimas, kai byla susijusi su klausimais, neįeinančiais į išimtinę šių teismų jurisdikciją.
  • Iš esmės bet kuris sutarties punktas, pažeidžiantis teritorinės jurisdikcijos taisykles ir normas, suteikiančias įgaliojimus, yra niekinis, išskyrus tarp dviejų prekybininkų sudarytas sutartis, su sąlyga, kad šis punktas būtų labai aiškiai apibrėžtas.

C. Jei specializuoti teismai turi jurisdikciją, kaip nustatyti, kuris teismas turi jurisdikciją mano byloje?

  • Komercinių bylų teismas: paprastai jurisdikciją turi atsakovo gyvenamosios vietos teismas. Bylose dėl atsakomybės už civilinės teisės pažeidimus jurisdikciją turi teismas tos vietos, kur atsitiko žalą padaręs įvykis ar buvo patirta žala.
  • Darbo ginčų teismas: darbuotojas visada gali kreiptis į darbo ginčų teismą tos vietos, kur buvo sudaryta darbo sutartis. Jurisdikciją turi darbo ginčų teismas tos vietos, kur stovi įstaigos, kurioje dirba darbuotojas, pastatas. Jei dirbama ne pastate, reikia kreiptis į darbuotojo gyvenamosios vietos darbo ginčų teismą.
  • Paritetinis žemės ūkio naudmenų nuomos ginčų teismas: jurisdikciją turi teismas tos vietos, kur stovi pastatas.
  • Socialinės apsaugos bylų teismas: paprastai jurisdikciją turi teismas tos vietos, kur yra lengvata besinaudojančio asmens arba suinteresuotojo darbdavio gyvenamoji vieta, arba institucijos, byloje dalyvaujančios kaip atsakovė, būstinė – tuo atveju, jei ginčas kyla tarp institucijų, kurių būstinės yra teritorijose, kuriose jurisdikciją turi skirtingi teismai.

Papildoma informacija

  • Ministère de la justice français français (Prancūzijos teisingumo ministerijos svetainė)
  • Svetainė Légifrance français: viskas apie Prancūzijos teisę

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Prancūzija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 11-07-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė