Europos Komisija > ETIT > Teismų jurisdikcija > Čekija

Naujausia redakcija: 23-04-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismų jurisdikcija - Čekija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ar į specializuotą teismą? A.
B. Kai bendrosios kompetencijos teismai turi jurisdikciją, kaip sužinoti, į kurį teismą kreiptis? B.
I. Ar yra skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos civilinių teismų, jeigu taip, kuris iš jų yra kompetentingas nagrinėti mano bylą? I.
II. Teritorinė jurisdikcija II.
1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė 1.
2. Pagrindinės taisyklės išimtys 2.
a) Kokiais atvejais galiu kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (taikant bendrąją taisyklę nustatytą teismą)? a)
b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (taikant bendrąją taisyklę nustatytą teismą)? b)
c) Ar gali pačios šalys skirti jurisdikciją teismui, kuris priešingu atveju neturėtų kompetencijos? c)
C. Kaip sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti mano bylą, jei jurisdikciją turi specializuoti teismai? C.

 

A. Ar turėčiau kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, ar į specializuotą teismą?

Čekijoje teismų civilinė jurisdikcija nustatyta Civilinio proceso kodekso (Įstatymas Nr. 99/1963 (įstatymų sąvadas)) bendrųjų sąlygų 7 straipsnio 1 dalyje. Šioje nuostatoje nurodytos atskiros privatinės teisės ginčų rūšys, pvz., ginčai, kylantys iš civilinės teisės, šeimos, darbo ir verslo santykių.

Čekijos civiliniame procese nenumatyta priežastiniu ryšiu pagrįsta jurisdikcija. Dėl to konkrečių rūšių bylų tam skirti ir teismų sistemos dalį sudarantys specializuoti teismai nenagrinėja. Todėl iš esmės bendrosios kompetencijos teismas yra kompetentingas nagrinėti visas privatinės teisės bylas.

B. Kai bendrosios kompetencijos teismai turi jurisdikciją, kaip sužinoti, į kurį teismą kreiptis?

I. Ar yra skirtumas tarp žemesnės ir aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos civilinių teismų, jeigu taip, kuris iš jų yra kompetentingas nagrinėti mano bylą?

Kompetencijos padalijimas civilinėse bylose tarp atskirų teismų yra nustatomas pagal atitinkamą jų jurisdikciją. Pagal jurisdikcijos taisykles bylos nagrinėjamos teisme, kuris yra labiausiai tinkamas ją nagrinėti, paprastai tai yra arčiausiai šalių esantis arba labiausiai su bylos dalyku susijęs teismas. Tačiau šiam principui kartais gali būti taikomos išimtys atsižvelgiant į kitus reikalavimus, pvz., specifinė arba didesnė teismo specializacija arba ekspertinių žinių turėjimas.

viršųviršų

Pagal Čekijos teisę teismų priskyrimas nagrinėti bylas ir priimti sprendimus jose yra pagrįstas materialine, teritorine ir funkcine jurisdikcija.

Pagal materialinę jurisdikciją nustatoma, kurie teismai turi kompetenciją nagrinėti bylas ir priimti sprendimus jose pirmąja instancija. Dėl to yra skirtumas, ar pirmąja instancija byla bus nagrinėjama apylinkės, ar apygardos teisme.

Čekijos procesinė teisė pagrįsta diferencijuotos materialinės jurisdikcijos principu, pagal kurį kai kuriais atvejais dėl su didesne specializacija ir nusistovėjusia sprendimų praktika susijusių priežasčių kompetentingi yra apygardų, o ne apylinkių teismai.

Materialinė jurisdikcija reglamentuojama Civilinio proceso kodekso (Įstatymas Nr. 99/1963 (įstatymų sąvadas)) 9 straipsnyje, kuriame nustatytas principas, kad apylinkių teismai turi materialinę jurisdikciją pirmąja instancija, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Šios taisyklės išimtys nustatytos kodekso 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

Apygardos teismų materialinė jurisdikcija nustatyta 2 ir 3 dalyse. 2 dalyje iš esmės reglamentuojamos nekomercinės bylos, kurios yra sudėtingos, specifinės ir retai pasitaiko (pvz., privatumo apsauga). 3 dalyje reglamentuojamos komercinio pobūdžio bylos, išskyrus r papunktį, pagal kurį kompetenciją turi apylinkės, o ne apygardos teismas (pvz., bylose, susijusiose su pinigine kompensacija iki 100 000 CZK (Čekijos kronų), kredito susitarimais, daiktinėmis teisėmis arba nekilnojamojo turto nuoma).

4 dalyje nustatyta Aukščiausiojo Teismo materialinė jurisdikcija, konkrečiai nurodyta specialiuose teisės aktuose (pvz., pagal Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymo Nr. 97/1963 (įstatymų sąvadas) 67 straipsnį Aukščiausiasis Teismas priima sprendimus dėl tam tikrų rūšių užsienio sprendimų).

viršųviršų

II. Teritorinė jurisdikcija

Pagal teritorinę jurisdikciją nustatomas tos pačios grandies sistemos teismų kompetencijos skirtumas. Dėl to pagal ją nustatoma, kuris konkretus teismas, turintis materialinę jurisdikciją, turėtų būti paskirtas taikant teritorinį principą. Kai, pavyzdžiui, apylinkės teismai turi materialinę jurisdikciją, teritorinės jurisdikcijos taisyklėse nustatyta, kuris iš jų nagrinės bylą ir priims joje sprendimą. Yra apibrėžta kiekvieno teismo teritorinė jurisdikcija.

Pagal Civilinio proceso kodekso 11 straipsnio 1 dalį (Įstatymas Nr. 99/1963 (įstatymų sąvadas)) byla visada nagrinėjama teisme, turinčiame materialinę ir teritorinę jurisdikciją. Teritorinės jurisdikcijos taisyklės nepanaikina galimybės daugiau nei vienam teismui turėti tokią jurisdikciją. Kuris teismas turės jurisdikciją konkrečioje byloje, nustatoma pagal iki bylos pradžios vyraujančias aplinkybes.

1. Pagrindinė teritorinės jurisdikcijos taisyklė

Teritorinė jurisdikcija reglamentuojama Civilinio proceso kodekso (Įstatymas Nr. 99/1963 (įstatymų sąvadas)) 84 ir tolesniuose straipsniuose. Bendroji teritorinė jurisdikcija yra atskirta nuo specialiosios. Specialioji teritorinė jurisdikcija toliau skirstoma į „diskrecinę jurisdikciją“ (pasirinktinę) ir „išimtinę jurisdikciją“ (privalomąją).

Bendroji teritorinė jurisdikcija yra pagrįsta faktu, kad kompetenciją turi atsakovo bendrosios kompetencijos teismas. Bendrosios kompetencijos teismas nustatomas pagal 85-86 straipsnius atsižvelgiant į susijusį asmenį. Fizinio asmens bendrosios kompetencijos teismas yra vietos, kurioje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, apylinkės teismas ir, jeigu jis tokios vietos neturi, vietos, kurioje jis gyvena, teismas. Fizinio asmens, kuris yra verslininkas, bendrosios kompetencijos teismas yra vietos, kurioje yra jo verslo vieta, teismas (Komercinio kodekso 2 straipsnio 3 dalis - Įstatymas Nr. 513/1991 (įstatymų sąvadas)) ir, jeigu jis tokios vietos neturi, vieta, kurioje jis nuolat gyvena arba būna.

viršųviršų

Juridinio asmens bendrosios kompetencijos teismo nustatymo kriterijus yra jo registruota būstinė (Civilinio kodekso 19 straipsnis - Įstatymas Nr. 40/1964).

Konkrečiose 86 straipsnio nuostatose yra nustatyti atvejai, kada atsakovui nėra jokio bendrosios kompetencijos teismo arba nėra jokio teismo Čekijoje. Kai dalyvauja Čekijos pilietis, kompetenciją turi apylinkės teismas, kurio teritorijoje buvo jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta Čekijoje. Turtinės teisės, pareikštos asmeniui, kuriam Čekijoje nėra kompetentingo teismo, gali būti įvykdytos apylinkės teisme, kurio teritorijoje yra to asmens turtas, arba, jeigu asmuo yra užsienietis, kurio teritorijoje yra to asmens verslo arba verslo filialo vieta.

Atsakovo bendrosios kompetencijos teismas visada yra apylinkės teismas, tačiau jeigu apygardos teismas iš esmės turi kompetenciją, bendrosios kompetencijos teismas yra apygardos teismas, kurio teritorijoje yra šalies bendrosios kompetencijos teismas (Civilinio proceso kodekso 85a straipsnis).

Teritorinei jurisdikcijai taikomas perpetuatio fori principas (Civilinio proceso kodekso 11 straipsnio 1 dalis), t. y. nustatant jurisdikciją turintį teismą svarbu atsižvelgti į aplinkybes, vyraujančias pradėjus nagrinėti bylą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu pasikeičia kai kurios aplinkybės, tai neturės įtakos bylos nagrinėjimo eigai (pvz., jeigu atsakovas pakeičia gyvenamąją vietą). Tačiau įstatyme yra nustatytos šio principo išimtys. Tarp jų yra jurisdikcijos ir įgaliojimų perdavimas (perduotos bylos). Teritorijos požiūriu jurisdikcija perduodama tik tose bylose, kurios tęsiasi ilgiau nei reikia dėl bylos pobūdžio (pvz., nepilnamečių teisminė globa, komercijos registras).

viršųviršų

2. Pagrindinės taisyklės išimtys
a) Kokiais atvejais galiu kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (taikant bendrąją taisyklę nustatytą teismą)?

Tai apima konkrečią diskrecinę teritorinę jurisdikciją, kai ieškovas gali pasirinkti tarp bendrosios kompetencijos teismo ir Civilinio proceso kodekso 87 straipsnyje nurodytų teismų. Dėl to bylą taip pat gali nagrinėti teismas, kurio teritorijoje:

  1. atsakovas turi savo nuolatinę darbo vietą;
  2. atsirado aplinkybė, nustatanti teisę į žalos atlyginimą;
  3. yra fizinio arba juridinio asmens, kuris yra atsakovas, verslo filialo vieta, jeigu ginčas susijęs su šiuo filialu;
  4. yra mokėjimo vieta tuo atveju, kai vykdoma teisė, susijusi su įsakomuoju vekseliu, čekiu arba kitu vertybiniu popieriumi;
  5. yra registruota biržos būstinė tuo atveju, kai ginčas yra susijęs su biržos sandoriu;
  6. ateityje bus įkurta Europos įmonės būstinė, jeigu ji bus Čekijoje ir byla susijusi su eksperto paskyrimu pagal specialią taisyklę.

Ieškovas privalo pasirinkti iki pareikšdamas ieškinį.

b) Kokiais atvejais privalau kreiptis ne į atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teritorijos teismą (taikant bendrąją taisyklę nustatytą teismą)?

Kai taikoma Civilinio proceso kodekso 88 straipsnyje nurodyta išimtinė teritorinė jurisdikcija, ieškinys negali būti pareiškiamas šalies bendrosios kompetencijos teisme; byla privalo būti nagrinėjama teisme, kuris konkrečiai nurodytas toje nuostatoje. Dauguma išimtinės jurisdikcijos pavyzdžių yra susiję su ne ginčo bylomis, kuriose atsakovo nėra.

viršųviršų

Ginčo bylose taikoma išimtinė teritorinė jurisdikcija. Pavyzdžiui, bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu arba santuokos pripažinimu negaliojančia, kompetentingas teismas yra teismas, kurio teritorijoje buvo paskutinė sutuoktinių bendra nuolatinė gyvenamoji vieta Čekijoje, ir, jeigu bent vienas iš jų nuolat gyvena šioje teritorijoje ir čia nėra tokio teismo, kompetenciją turi atsakovo teismas arba ieškovo bendrosios kompetencijos teismas. Sprendimą dėl santuokos nutraukimo priėmęs teismas taip pat išsprendžia bendro sutuoktinių turto padalijimo ir bendros buto arba namo nuomos panaikinimo klausimus.

Nepilnamečio globos atveju kompetentingas teismas teritorijos požiūriu yra tas, kurio teritorijoje nepilnametis turi nuolatinę gyvenamąją vietą pagal tėvų susitarimą, teismo sprendimą arba kitas lemiamas faktines aplinkybes.

Kita svarbi išimtinės jurisdikcijos rūšis yra teismo, kurio teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, jurisdikcija, jeigu byla susijusi su teise į tokią nuosavybę (tai iš esmės yra susiję su daiktinėmis teisėmis, o ne reikalavimais, kylančiais iš prievolės).

Papildomi duomenys nustatyti įstatyme.

c) Ar gali pačios šalys skirti jurisdikciją teismui, kuris priešingu atveju neturėtų kompetencijos?

Susitarimas dėl prorogacijos: pagal Civilinio proceso kodekso 89a straipsnį komercinės bylos šalys gali susitarti, kad kitas, ne pagal įstatymą nustatytasis, teismas turi teritorinę jurisdikciją, jeigu išimtinė teritorinė jurisdikcija netaikoma. Susitarimas dėl prorogacijos turi būti sudaromas iš anksto ir pridedamas prie ieškinio. Toks susitarimas turi būti atskirtas nuo susitarimo dėl prorogacijos, nustatančio Čekijos teismų tarptautinę jurisdikciją (Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymo 37 straipsnis – Nr. 97/1963 (įstatymų sąvadas).

Prieštaravimas dėl teritorinės jurisdikcijos: prieš pradėdamas nagrinėti bylą teismas išnagrinėja teritorinę jurisdikciją kaip būtinąją bylos sąlygą (t. y. prieš iškviesdamas šalis pateikti savo argumentų pirmojo nagrinėjimo metu arba prieš priimdamas sprendimą, kad byla bus nagrinėjama neišklausant šalių). Teritorinės jurisdikcijos klausimas vėliau gali būti nagrinėjamas tik atsakant į šalies prieštaravimą, jeigu jis pareiškiamas pirmajame etape, kuriame dalyvauja šalis. Jeigu tokioje byloje nepaskelbiama apie teritorinės kompetencijos nebuvimą, to padaryti vėlesniame etape neįmanoma ir byla bus nagrinėjama ir sprendimas bus priimamas pagal įstatymą teritorinės jurisdikcijos neturinčio teismo.

C. Kaip sužinoti, kuris teismas kompetentingas nagrinėti mano bylą, jei jurisdikciją turi specializuoti teismai?

Kaip jau nurodyta A skiltyje, Čekijos civilinio proceso taisyklėse specializuoti ir bendrosios kompetencijos teismai nėra atskirti. Visas su teismų jurisdikcija ir kompetencija susijusias nuostatas galima rasti Civilinio proceso kodekse (Įstatymas Nr. 99/1963 (įstatymų sąvadas)).

« Teismų jurisdikcija - Bendro pobūdžio informacija | Čekija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 23-04-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė