Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Švedija

Naujausia redakcija: 29-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Švedija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra skirtingos apsaugos priemonių rūšys? 1.
2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti tokias apsaugos priemones? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Pagrindinės sąlygos 2.2.
3. Koks yra tokių apsaugos priemonių dalykas ir pobūdis? 3.
3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos tokios apsaugos priemonės? 3.1.
3.2. Koks yra tokių apsaugos priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Koks yra tokių apsaugos priemonių galiojimas? 3.3.
4. Ar galima apskųsti apsaugos priemonę? 4.

 

1. Kokios yra skirtingos apsaugos priemonių rūšys?

Pagrindinės nuostatos dėl civilinėse bylose taikomų apsaugos priemonių yra išdėstytos Teismo proceso kodekso 15 skyriuje. Pagal bendrąją taisyklę bet kokio civilinio ieškinio vykdymo priemonės negali būti vykdomos tol, kol teismas nepriėmė sprendimo šioje byloje. Nuostatos dėl apsaugos priemonių yra šios taisyklės išimtis. Bendras apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad po to, kai teismas priims sprendimą, bylą pralaimėjusi šalis įgyvendins jai keliamus reikalavimus.

Dažniausiai taikoma apsaugos priemonė yra laikinas turto areštas. Tai reiškia, kad pareiškėjo prašymu bet koks kitos šalies turimas turtas gali būti perimtas arba kitos šalies disponavimo turtu teisė gali būti panaikinta kokiu nors kitu būdu.

Pagal Teismo proceso kodekso 15 skyriaus 1 skirsnio nuostatas sprendimas dėl laikino turto arešto gali būti priimtas siekiant užtikrinti būsimą sprendimo dėl ieškinio įvykdymą. Pagal bendrąją taisyklę sprendimas dėl laikino turto arešto pagal šią nuostatą turi būti suformuluotas taip, kad laikinai būtų areštuotas tokios vertės skolininkui priklausantis turtas, kad padengtų tam tikrą ieškinio sumą. Tačiau išskirtiniais atvejais sprendime gali būti nurodytas konkretus turtas, kuriam būtų pritaikyta ši priemonė.

Sprendimas dėl laikino turto arešto taip pat gali būti priimtas siekiant užtikrinti, kad būsimas sprendimas busdmo įvykdytas pagal pirmumo teisę į tam tikrą turtą (Teismo proceso kodekso 15 skyriaus 2 skirsnis). Tokie sprendimai, pavyzdžiui, gali būti nutartys, pagal kurias ieškovo teisė į tam tikras akcijas yra pripažįstama viršesnė už atitinkamą atsakovo teisę, taip pat nutartys, pagal kurias atsakovas yra įpareigojamas nedelsdamas perduoti šias akcijas.

viršųviršų

Teismo proceso kodekso 15 skyriaus 3 skirsnyje pateikta bendroji nuostata dėl teismo teisės paskirti tinkamą priemonę pareiškėjo teisei apsaugoti. Ši nuostata, pavyzdžiui, yra taikoma ieškiniuose dėl draudimų. Šios nuostatos taikymo sričiai taip pat priskiriamas ieškinys dėl patvirtinimo, kad atsakovas neturi teisės dirbti su straipsnyje dėl konkurencijos nurodytomis tam tikromis prekėmis.

Be to, pagal Teismo proceso kodekso 15 skyriaus 4 skirsnį pirmumo teisės į tam tikrą turtą bylose teismas gali nurodyti grąžinti iššvaistytą turtą ir t. t.

Teismo proceso kodekso 15 skyriaus 5 skirsnio 3 dalyje taip pat numatyta, kad tam tikromis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas skirti laikinąją apsaugos priemonę.

Be to, yra numatytos apsaugos priemones tam tikrose specializuotose srityse reglamentuojančios atskiros nuostatos, pavyzdžiui, Patentų įstatymas.

2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti tokias apsaugos priemones?

2.1. Procedūra

Sprendimus dėl apsaugos priemonių priima teismas, kuriame yra nagrinėjamas ieškinys. Jeigu ieškinio nagrinėjimas nepradėtas, yra taikomos tos pačios nuostatos dėl kompetentingos jurisdikcijos teismo kaip įprastose civilinėse bylose.

Teismas negali savo noru iškelti klausimo dėl apsaugos priemonių. Taigi paduoti prašymą dėl šios priemonės taikymo turi tokio sprendimo pageidaujanti šalis. Jeigu teismas dar nepradėjo nagrinėti bylos, prašymas turi būti pateiktas raštu.

viršųviršų

Pareiškėjas neprivalo pasitelkti į pagalbą arba būti atstovaujamas advokato. Teismo procesai Švedijos teismuose yra nemokami, išskyrus tai, kad yra prašymo padavimo mokestis. Jis šiuo metu siekia 450 Švedijos kronų (apie 50 eurų).

2.2. Pagrindinės sąlygos

Sprendimas dėl priemonių, vadovaujantis Teismo proceso kodekso 15 skyriaus 1–3 skirsniais, gali būti priimtas tuo atveju, kai faktiniai pagrindiniai klausimai (pavyzdžiui, ieškinys, pareikštas pagal 1 skirsnį) gali būti nagrinėjami teisme arba svarstomi taikant kitą panašią procedūrą. Pastarosioms procedūroms priskiriamos ir arbitražo procedūros.

Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad teismo sprendimas dėl laikino turto arešto arba kitų apsaugos priemonių pagal Teismo proceso kodekso 15 skyrių taip pat gali būti priimtas dėl ieškinių, kuriuos nagrinės užsienio teismai, jeigu tas sprendimas bus vykdomas šioje šalyje.

Sprendimas dėl laikino turto arešto, vadovaujantis Teismo proceso kodekso 15 skyriaus 1–3 skirsniais, gali būti priimtas, jeigu yra įvykdytos ir šios sąlygos:

  1. pareiškėjas turi nurodyti galimą pagrindą pareikšti ieškinį kitam asmeniui ir parodyti, kad šis pagrindas gali būti bylos arba nagrinėjimo, taikant kitą panašią procedūrą, dalykas;
  2. pareiškėjas taip pat turi parodyti, kad galima „pagrįstai būgštauti“, jog kita šalis vengs atsakomybės mokėti skolą, paslėpdama arba perkeldama turtą arba imdamasi kitų veiksmų (1 skirsnis); kad kita šalis perkels, pastebimai apgadins arba realizuos turtą kitu būdu, taip pakenkdama pareiškėjui (2 skirsnis), arba kita šalis, imdamasi tam tikros veiklos arba sumanymų, arba nesirūpindama imtis tam tikro veiksmo, arba kokiu nors kitu būdu užkirs pareiškėjui kelią arba apribos jo galimybes pasinaudoti savo teise, arba pastebimai sumažins šios teisės vertę (3 skirsnis);
  3. sprendimas dėl laikinosios priemonės bus priimtas, jeigu vilkinimo atveju egzistuoja žalos rizika. Tai reiškia, kad kiltų rizika dėl sprendimo vykdymo, jeigu sprendimas dėl priemonės nebūtų priimtas nedelsiant, neišklausant kitos šalies. Jeigu priemonė yra patvirtinama tokiu būdu, sprendimas išsiunčiamas šalims ir atsakovui yra nurodoma pateikti sprendimo komentarą. Jeigu toks komentaras gaunamas, teismas pateikia klausimą, ar ši priemonė turėtų būti nedelsiant išnagrinėta iš naujo;
  4. pagaliau sprendimas dėl priemonės gali būti priimtas tiktai tuo atveju, jeigu pareiškėjas pateikia užstatą, iš kurio būtų atlyginta bet kokia kitai šaliai galimai padaryta žala. Jeigu pareiškėjas negali sumokėti užstato, tačiau įrodo turįs ypatingą pagrindą savo ieškiniui, teismas gali atleisti jį nuo pareigos sumokėti užstatą.

3. Koks yra tokių apsaugos priemonių dalykas ir pobūdis?

3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos tokios apsaugos priemonės?

Sprendimų dėl laikino turto arešto pagal ieškinius vykdymas reiškia tam tikros vertės turto konfiskavimą. Vykdymui iš esmės yra taikomi turto arešto principai, tačiau klausimas dėl turto pardavimo nebus keliamas.

viršųviršų

Iš esmės vykdymo metu gali būti areštuotas bet kokios rūšies turtas. Turtas gali būti kilnojamasis arba nekilnojamasis.

Tam tikras turtas negali būti areštuotas. Tai yra taikoma „beneficijos turtui“, kuriam inter alia yra priskiriami:

  • drabužiai ir kiti tam tikros pagrįstos vertės skolininko asmeninio naudojimo daiktai;
  • baldai, buitinė ir kita įranga, kuri yra reikalinga namams ir jų priežiūrai;
  • įrankiai ir kita įranga, kuri yra reikalinga skolininko apmokamam darbui arba profesiniam mokymui;
  • asmeniniai daiktai, pavyzdžiui, garbės medaliai ir sporto apdovanojimai, kurie skolininkui yra tokie vertingi, kad juos konfiskuoti būtų nesąžininga.

Turtas taip pat gali būti apsaugotas pagal atskirus nuostatus. Tai gali būti taikoma, pavyzdžiui, žalos atveju.

Laikino turto arešto pagal ieškinius priemonė negali būti taikoma darbo užmokesčiui ir t. t., iki jis yra sumokėtas ir gali būti konfiskuotas.

3.2. Koks yra tokių apsaugos priemonių poveikis?

Jeigu turtui buvo pritaikytas laikinas areštas dėl skolų, atsakovas negali turto perleisti. Atsakovas taip pat negali realizuoti turto kokiu nors kitu būdu, taip pakenkdamas atsakovui. Tačiau Teismo sprendimų vykdymo tarnyba gali numatyti draudimo realizuoti išimtis, jeigu tam yra ypatingas pagrindas. Bet koks realizavimas, kuris pažeidžia draudimą, gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

3.3. Koks yra tokių apsaugos priemonių galiojimas?

Kai priimamas sprendimas skirti priemonę pagal Teismo proceso kodekso 15 skyriaus 1–3 skirsnius, pareiškėjas, jeigu ieškinys dar nebuvo pareikštas, turi iškelti bylą dėl priemonės dalyko per vieną mėnesį po sprendimo dėl priemonės priėmimo. Jeigu ieškinio nagrinėjimui bus taikoma kita procedūra, pareiškėjas turi imtis tokių priemonių, kurių reikalauja ši procedūra.

viršųviršų

Jeigu patvirtinta priemonė yra laikinojo pobūdžio, sprendimas yra išsiunčiamas šalims ir atsakovui yra nurodoma pateikti sprendimo komentarą. Jeigu toks komentaras gaunamas, teismas pateikia klausimą, ar ši priemonė turėtų būti nedelsiant išnagrinėta iš naujo.

Priemonė yra nedelsiant panaikinama, jeigu po sprendimo dėl jos taikymo yra suteikiama garantija, kuri patenkina šios priemonės tikslą.

4. Ar galima apskųsti apsaugos priemonę?

Apsaugos priemonių dalykas nustatomas sprendimo priėmimo proceso metu, kai nagrinėjant bylą klausimas dėl šių priemonių kyla kaip procedūrinis klausimas, arba kai apsaugos priemonių klausimas yra nagrinėjamas atskirai nuo bylos.

Asmuo, dėl kurio yra priimamas sprendimas, gali apskųsti šį sprendimą abiem atvejais. Apygardos teismo sprendimą apskųsti siekiantis asmuo tokį rašytinį skundą turi paduoti per tris savaites po sprendimo įforminimo dienos. Jeigu sprendimas teismo posėdyje nebuvo įformintas ir nė viename posėdyje nebuvo paskelbtas laikas, kada jis bus įformintas, apeliacinio skundo padavimo terminas bus skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią apeliacinį skundą paduodantis asmuo gavo sprendimą. Apeliacinį skundą nagrinės apeliacinis teismas, tačiau skundas yra paduodamas apygardos teismui.

Jeigu apygardos teismas atmetė prašymą dėl apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal Teismo proceso kodekso 15 skyrių, arba jeigu teismas panaikino sprendimą dėl tokios priemonės, apeliacinis teismas gali nedelsdamas leisti taikyti priemonę, iki bus gautas atskiras pranešimas. Jeigu apygardos teismas skyrė tokią priemonę arba paskelbė, kad sprendimas gali būti vykdomas, nors jis dar nėra galutinis ir besąlyginis, apeliacinis teismas gali nedelsdamas priimti sprendimą, kad apygardos teismo sprendimas negali būti vykdomas, iki bus gautas atskiras pranešimas.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 29-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė