Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Ispanija

Naujausia redakcija: 09-06-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Ispanija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


Kai kuriais atvejais dėl bylos nagrinėjimo vilkinimo reikalauta teisminė apsauga gali būti neveiksminga. Todėl teisinėje sistemoje yra nustatomos priemonės, užtikrinančios teisės, kurios teisminės apsaugos siekiama, veiksmingumą.

Ispanijos įstatymai nenustato išsamaus prevencinių priemonių, kurių galima imtis, sąrašo. Civilinio proceso kodekse teigiama, jog asmenys gali į teismus kreiptis, kad būtų imtasi prevencinių priemonių, kurios, manoma, yra reikalingos siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą, kuri vėliau gali būti suteikiama (pareiškėjo naudai) teismo sprendimu. Tai reiškia, kad netgi pradžioje pateiktas konkrečių priemonių sąrašas jokiu būdu nėra išsamus. Dėl to net jeigu tam, kad būtų imtasi visų priemonių, yra naudojamas įprastas procedūrinis reguliavimas, teisę apsaugančių priemonių suteikimo tvarka gali būti skirtinga. Vienintelis reikalavimas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra tas, kad priemonės turi būti tinkamos siekiant iš teismo gauti veiksmingą apsaugą.



 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra priemonių rūšys? 1.
2. Kaip patvirtinamos prevencinės priemonės? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Kokiais kriterijais remiasi teismas nustatydamas teismo draudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus? 2.2.
3. Prevencinių priemonių tikslas ir pobūdis 3.
3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomos šios priemonės? 3.1.
3.2. Koks yra šių priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Kaip taikomos šios priemonės? 3.3.
4. Ar galima apskųsti priemonės taikymą? 4.

 

1. Kokios yra priemonių rūšys?

Teisės aktai dėl bylų nagrinėjimo civiline tvarka (iš esmės Civilinio proceso kodeksas) yra pagrindinis prevencinių priemonių šaltinis, tačiau kai kurios priemonės yra nustatytos specialiuose materialinės teisės įstatymuose.

Civilinio proceso kodeksas (727 straipsnis) nustato šias priemones:

  1. turto areštą, kuriuo siekiama užtikrinti sprendimų dėl įsakymo perduoti pinigų sumas arba vaisių kiekius, pajamas ir pakeičiamus daiktus, kurie taikant tam tikras kainas gali būti įvertinti grynaisiais pinigais, vykdymą;
  2. gamybos priemonių teisminį arba administratoriaus valdymą, kai tikimasi sprendimo, kuriuo bus įsakoma jas perduoti nuosavybės teise, uzufruktu ar kokia kita forma, kuria siekiama išlaikyti teisėtą interesą ar padidinti našumą, arba kai našumo užtikrinimas turi esminę svarbą siekiant sprendimo, kuris gali būti priimtas, veiksmingumo;
  3. kilnojamojo turto areštą, kai jį taikant siekiama, kad būtų priimtas įsakymas, kuriuo būtų perduodamas atsakovo valdomas turtas;
  4. turto aprašo sudarymą pagal teismo nustatytas sąlygas;
  5. laikiną reikalavimų vykdymą, kai jie nukreipti į turtą arba teises, kurias reikės užregistruoti viešuosiuose registruose;
  6. kitus įrašus registruose tais atvejais, kai jų paskelbimas registre yra naudingas sėkmingam sprendimo vykdymui;
  7. teismo įsakymus laikinai sustabdyti veiklą arba laikinai susilaikyti nuo tam tikros rūšies elgimosi, arba laikinai uždrausti kištis į teikiamų paslaugų teikimą ar sustabdyti tokių paslaugų teikimą;
  8. pajamų areštą ir konfiskavimą, kai pajamos gautos iš veiklos, kuri laikoma neteisėta ir kurią uždrausti arba nutraukti prašoma prašyme, kartu su reikalaujamų sumų, kaip atlyginimo už intelektinę nuosavybę, perdavimu ar konfiskavimu;
  9. laikiną kūrinių kopijų ar objektų konfiskavimą, kurie, manoma, buvo pagaminti pažeidžiant intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės normas, taip pat ir jų gamybai naudotos įrangos konfiskavimą;
  10. sustabdymą įmonių sprendimų, kurie buvo ginčijami, kai ieškovui ar ieškovams priklauso ne mažiau kaip 1 % ar 5 % įmonės kapitalo, priklausomai nuo to, ar įmonė atsakovė išleido, ar neišleido vertybinių popierių, kurie ginčo metu buvo pateikti reguliuojamoje antrinėje rinkoje.

Be šių priemonių, Civilinio proceso kodekso 727 straipsnio paskutinėje dalyje teismams leidžiama imtis kitų, pirmiau nepaminėtų, priemonių. Taigi sąrašas nėra išsamus;

viršųviršų

  1. kitas priemones, kurias, siekiant apsaugoti tam tikras teises, aiškiai nustato įstatymas arba jos yra laikomos reikalingomis norint užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą, kuri vėliau gali būti suteikiama (pareiškėjo naudai) teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės.

Be šios bendros sistemos, yra ir kitų teisinių nuostatų, susijusių su prevencinėmis priemonėmis, įskaitant ir šias:

  1. procesas dėl asmenų veiksnumo. Civilinio proceso kodekso 726 straipsnis leidžia teismams savo iniciatyva imtis bet kokių priemonių, kurias jie laiko reikalingomis neveiksnumu kaltinamo asmens arba jo turto pakankamai apsaugai;
  2. procesas dėl giminystės santykio, tėvystės ir motinystės. Civilinio proceso kodekso 768 straipsnis nustato priemones, apsaugančias kieno nors, pavaldaus kitam asmeniui, dalyvaujančiam kaip tėvui, asmenį bei turtą ir laikino išlaikymo ieškovui suteikimą netgi be parengtinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, kai ji nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka;
  3. velionio turto apsauga. Be kitų priemonių (Civilinio proceso kodekso 790–796 straipsniai), paveldėjimo procese gali būti suteikiama velionio turto ir jo dokumentų apsauga. Taip pat gali būti nustatomas velionio nekilnojamojo turto administravimas ir jo giminaičių patvirtinimas;
  4. Civilinio proceso kodekso baigiamosios nuostatos įtvirtina priemones, tokias kaip įrangos, prietaisų ir reikmenų areštas bylose, susijusiose su intelektine nuosavybe (antra baigiamoji nuostata) ir patentais (penkta baigiamoji nuostata), taikomas konkrečioms byloms, kurias reglamentuoja konkretūs įstatymai.

2. Kaip patvirtinamos prevencinės priemonės?

2.1. Procedūra

Priemones patvirtina bet kuris kompetentingas teisėjas, kuris, atsižvelgiant į teisminio ginčo dalyką ir teritoriją, nagrinės bylą, arba, jeigu teismo byla dar nepradėta, – teisėjas, kompetentingas tai daryti.

viršųviršų

Prevencinių priemonių galima prašyti prieš pateikiant prašymą, jeigu jas įmanoma sankcionuoti dėl jų pobūdžio (pavyzdžiui, laikino reikalavimo vykdymo atveju) arba jeigu įstatymas neįpareigoja priemonių prašyti tuo metu, kai yra pateikiamas prašymas (pavyzdžiui, nutraukiant uždraustą veiklą arba sustabdant kolektyvinius sprendimus tais atvejais, kai ginčijama bendra nuosavybė). Dėl savo išimtinio pobūdžio (kadangi priemonės paprastai nurodomos pačiame prašyme) reikalaujamas vienalaikis skubumo ir reikalingumo sutapimas. Prevencinių priemonių gali būti imtasi neišklausius asmens, kuris vėliau nagrinėjant bylą bus kita šalis (neapribojant teisės prieštarauti patvirtintoms priemonėms), tačiau jos neturės poveikio, jeigu per dvidešimt dienų nuo priemonės patvirtinimo nepateikiamas atitinkamas prašymas.

Kaip jau minėta, tokių priemonių dažnai yra prašoma pateikiant prašymą ir šiuo atveju teisėjas arba teismas įsako pradėti atskiras tuo pačiu metu kaip ir bylos nagrinėjimas atliekamas procedūras, kurių metu galima pateikti ir išnagrinėti įrodymus, siekiant patvirtinti reikalavimų, kurie yra būtini norint patvirtinti prevencinę priemonę, sutapimą. Paprastai prieš patvirtinant prevencines priemones šalys yra sukviečiamos į teismo posėdį, kuriame pateikiami argumentai ir išklausomi įrodymai, kurie laikomi svarbiais nusprendžiant, ar imtis priemonės, ar nesiimti, kad ir kokia būtų prašomos priemonės rūšis, arba atitinkamais atvejais – ar priimti sprendimą, reikalaujantį iš šalies, prašančios prevencinės priemonės, pateikti užstatą tuo atveju, jei prašymas vėliau atmetamas. Nepaisant to, priemonės prašanti šalis gali prašyti, kad jos būtų imtasi neišklausius kitos šalies, kai tai pateisinama skubumu arba kai dėl kitos šalies išklausymo bus sukeltas pavojus priemonės tikslui (jeigu, pavyzdžiui, esama rizikos, kad skolininko turtas bus nuslėptas arba iššvaistytas). Šiuo atveju nukentėjusioji šalis gali ginčyti priemonę, kurios buvo imtasi.

viršųviršų

Priemonių taip pat galima prašyti jau pateikus prašymą arba tame etape, kai yra paduotas apeliacinis skundas, nors toks prašymas turi būti paremtas faktais ir aplinkybėmis, kurios pateisina jo pateikimą būtent šiuo metu.

Reikalaujama, kad teisininkas ir advokatas prašytų imtis prevencinių priemonių tose procedūrose, kuriose tokių specialistų dalyvavimas būtinas. Teisinis atstovavimas nėra reikalingas, kai priemonių prašoma prieš pateikiant prašymą.

2.2. Kokiais kriterijais remiasi teismas nustatydamas teismo draudimą atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus?

Kad teismas imtųsi kurios nors iš pirmiau minėtų priemonių, turi būti tenkinami šie reikalavimai:

  1. Žalos rizika dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo arba periculum in mora. Tai apima nuostolių riziką, kurią ieškovas gali patirti dėl teismo proceso vilkinimo ir kuri gali sutrukdyti vykdyti teismo procesą užbaigiantį sprendimą ar nutartį. Priemonės prašanti šalis turi įrodyti, kad nagrinėjant bylą nesuteikus prašomų priemonių gali susidaryti situacijų, neleisiančių arba kliudysiančių padaryti apsaugą, kuri galėtų būti suteikta teismo sprendimu (pareiškėjo naudai), veiksmingą. Šiaip ar taip, priemonės neturėtų būti imamasi, jeigu rizikingą situaciją ilgam laikui sukėlė ieškovas, išskyrus atvejus, kai nurodomos pakankamos priežastys, paaiškinančios, kodėl priemonės nebuvo prašoma anksčiau;
  2. Prima facie atvejis arba fumus boni iuris. Pareiškėjas turi pateikti teismui pagrindus, kurie leistų jam suformuluoti preliminarią nuomonę dėl prašymo atitikties įstatymams. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas turi pateikti faktus, argumentus ir pagalbinius dokumentus, kurie leistų teismui, nepažeidžiant faktinių bylos aplinkybių (kadangi Ispanijoje prevencinių priemonių imasi tas pats teismas, kuris vėliau priima sprendimą byloje), priimti laikiną ar tiesioginę nuomonę dėl esminių ieškinio aplinkybių. Be dokumentinių įrodymų pateikiami ir kitų rūšių įrodymai (liudytojai, ekspertai, šalių prašymai ir t. t.);
  3. Užstatas. Išskyrus tuos atvejus, kai aiškiai nustatyta kitaip, priemonės prašantis pareiškėjas turi pateikti pakankamą užstatą, kad padengtų žalą, kurią skolininko turtui gali sukelti prevencinė priemonė. Sumą nustato teismas, atsižvelgdamas į: a) ieškinio pobūdį ir turinį; b) esminių aplinkybių, pateiktų prašyme dėl priemonės, įvertinimą ir c) tinkamumo ir pakankamumo argumentus bei pagrindus, susijusius su nuostolių suma, kurią gali sukelti priemonės;
  4. Proporcingumas. Šis reikalavimas nėra aiškiai nurodytas Civilinio proceso kodekse, tačiau teisės komentatoriai paprastai jį laiko papildomu pirmiau minėtiems reikalavimams, kadangi teismai nesuteiks priemonės, nebent yra griežtai būtina pasiekti bylos, kurioje reikalaujama prevencinės priemonės, nagrinėjimo tikslą. Tai kyla iš demokratinių principų ir minimalaus kišimosi į individo teises principo, kuriuos reglamentuoja visa teisinė sistema ir kurie yra įtvirtinti Konstitucijoje.

3. Prevencinių priemonių tikslas ir pobūdis

Prevencinės priemonės ėmimosi tikslas – išspręsti arba apdrausti galimą atvejį, kai esamo ar būsimo bylos nagrinėjimo metu atsakovas gali būti įpareigotas susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo arba atlikti kitus veiksmus, susijusius su jo turtu. Taigi tai yra bandymas neleisti atsakovui atlikti tam tikrų veiksmų, kurių tikslas – išvengti įsikišimo į jo turto ar teisių nuosavybę, sukeliant ar leidžiant atsirasti žalai turto atžvilgiu ir negalint atiduoti saugoti tam tikro turto, šitaip sukuriant nemokumo situacijas. Prevencinėmis priemonėmis siekiama apsaugoti galimo sprendimo veiksmingumą.

viršųviršų

Ispanijos įstatymuose prevencinės priemonės yra teisminio pobūdžio, nes jų gali imtis tik teismai. Jų negali imtis tarpininkai arba arbitrai; įstatymai nenustato aiškaus ir išsamaus priemonių sąrašo; jos yra dispozityvaus pobūdžio (priemonių galima imtis tik šalies reikalavimu); jos yra susijusios su nuosavybe tuo požiūriu, kad paveikia atsakovo turtą ir teises; jų tikslas yra užtikrinti galimo teismo sprendimo (pareiškėjo naudai) veiksmingumą ir galiausiai jos yra būtinos dėl sprendimo paskelbimo bylą nagrinėjant iš esmės.

Jų gali būti imtasi dėl materialaus ir nematerialaus turto. Jos nėra išimtinai susijusios su turtu, nes asmens teises ribojančių priemonių gali būti imtasi prevenciniu pagrindu.

Įsakymai ir draudimai dėl priemonių, kuriose liepiama ką nors padaryti arba nepadaryti, taip pat gali būti priimami.

3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomos šios priemonės?
  1. Prevencinės priemonės gali būti skirtos konkrečiam materialiam turtui, pirmiausia tam, kuris gali būti įvertinamas pinigais, tokiam kaip iš objektų gaunamos pajamos ir įplaukos.

    Galima reikalauti šį turtą areštuoti, įgyjant reikalavimo teisę, kylančią iš bendros pareigos, pagal kurią grąžintini daiktai nėra skaičiuojami atskirai, tačiau yra pakeičiami konkrečia suma, kurią paprastomis matematinėmis operacijomis galima įvertinti pinigais. 

    Remiantis tinkamumo pagrindais, materialus kilnojamasis turtas gali būti konfiskuojamas ir atiduodamas saugotojui, t. y. teisėjo paskirtam asmeniui.

    viršųviršų

    Taip pat yra sumų arešto, komiso ir konfiskacijos galimybė, atskyrus pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos ir iš leistinos veiklos, tokios kaip pajamos, gautos iš intelektinės nuosavybės, areštą ir konfiskavimą.

  2. Kita priemonių grupė, kurių gali imtis teismas – tai teisėjo sankcionuoti veiksmai, susiję su ieškinyje, kuriame nenurodomas konkrečiai apibrėžtas turtas, pateikiamu prašymu.

    Tai apima galimybę taikyti teisminį arba administratoriaus gamybos priemonių valdymą tuo atveju, kai reikalaujama perduoti jas nuosavybės teise, uzufruktu ar bet kuria kita teisine forma, įskaitant ir teisę į nuosavybę.

    Teismo nustatytomis sąlygomis taip pat galima reikalauti turto aprašo.

    Laikinai vykdyti reikalavimą yra leidžiama, kai nurodomas turtas arba teisės, kuriuos galima užregistruoti viešuosiuose arba kituose registruose, jei viešumas bus naudingas siekiant atliekamo veiksmo tikslo.

    Galiausiai teismo įsakymas turi būti priimtas laikinai sustabdant veiklą, siekiant laikinai susilaikyti nuo veiksmų atlikimo arba kam nors laikinai uždraudžiant kištis į paslaugų, kurios yra teikiamos, teikimą arba sustabdyti tokių paslaugų teikimą.

  3. Paskutinė daiktų grupė, kuriai taikomi draudimai, yra medžiagos ir pavyzdžiai, kurie sudaro sistemos išimtinumą (teisminis daiktų, naudojamų prekių gamybai, kurios sukuria pramonines ar intelektines teises, areštas arba konfiskavimas).

    Bet kokių prekybos įmonių sprendimų galiojimas taip pat gali būti sustabdomas.

  4. Galiausiai pagal Ispanijos teisę galima priimti keletą nenustatytų priemonių, kurios apsaugos įstatyme įtvirtintas teises arba kurios yra laikomos reikalingomis, siekiant užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą. Nėra nustatyta, kokiam turtui tokios priemonės gali būti taikomos. Jos gali būti bet kokios rūšies, jeigu yra reikalingos.
3.2. Koks yra šių priemonių poveikis?
  1. Kiekybiškai įvertinamų objektų, pinigų, įplaukų ir pajamų areštu yra siekiama, taikant šias priemones, užtikrinti pertekliaus buvimą, kad būtų galima apmokėti bet kokio prieš atsakovą priimto sprendimo kainą, pirmiausia tais atvejais, kai sprendimo savanoriškai nesilaikoma.
  2. Kilnojamasis turtas gali būti konfiskuojamas tik tada, kai prašyme prašoma perduoti konkretų atsakovui priklausantį objektą.
  3. Teisminiu arba administratoriaus valdymu siekiama apsaugoti ypač našias gamybos priemones, užkertant kelią neveiksmingam valdymui, kuriuo yra mažinamos arba prarandamos pajamos iš gamybos.
  4. Gamybos priemonių perdavimas administratoriui valdyti apima teisminę kontrolę, bet neatima atsakovo valdymo teisės. Tačiau valdymas, kurį atlieka administratorius, yra pranašesnis, nes pakeičia atsakovą valdymo procese.
  5. Prašymas gauti turto aprašą gali būti pateikiamas bet kurioje procedūroje, nepaisant reikalavimo pobūdžio. Vienintelis reikalavimas yra tas, kad reikia turėti turto, užtikrinančio teismo sprendimo (pareiškėjo naudai) gavimą. Teisėjas turi aiškiai nustatyti turto ypatumus ir jo realizavimo tvarką.
  6. Laikino reikalavimų vykdymo poveikis pasireiškia procedūrinėje situacijoje, susijusioje su teismo byla, kurioje buvo sankcionuotas laikinas reikalavimų vykdymas. Juo bandoma registrų arba registro sertifikatų suteiktos viešo pobūdžio apsaugos teikimą sustabdyti taip, kad užregistruoto turto ar teisės savininkas galėtų jį (ją) parduoti. Tačiau trečioji šalis negali tvirtinti, kad savininkas nežinojo, jog turtui ar teisei taikoma ši prevencinė priemonė, sukelianti savininkui tam tikras pasekmes. Laikinas reikalavimų vykdymas gali būti suteikiamas visų rūšių procedūrose, kuriose apsauga gali būti gaunama bet kuriame viešame registre, tokiame kaip turto ir prekybos registrai.
  7. Laikini atsakovo veiksmų apribojimai. Tai reglamentuoja įvairūs konkretūs įstatymai, todėl apribojimai turi atitikti šiuose įstatymuose nustatytas taisykles. Kaip to pasekmė atsakovui įsakoma laikinai sustabdyti atliekamus veiksmus, įsakoma laikinai susilaikyti nuo tam tikros rūšies elgesio arba laikinai uždraudžiama kištis į teikiamų paslaugų teikimą ar įsakoma sustabdyti tokių paslaugų teikimą.
  8. Sumų areštas, perdavimas ir konfiskavimas. Tai akivaizdžiai apsauginė priemonė ir ji yra prevencinis draudimas, užtikrinantis konkrečios pinigų sumos reikalavimo įvykdymą. Ši priemonė naudojama siekiant areštuoti arba konfiskuoti iš neteisėtos veiklos gaunamas pajamas. Priemonė negali būti skaidoma, todėl reikia suteikti tiek areštą, tiek konfiskaciją. Jei reikalaujama vienos arba kitos priemonės, turi būti naudojamos pirmiau aptartos bendros priemonės. Kitas šios priemonės tikslas gali būti reikalaujamų sumų perdavimas arba konfiskavimas kaip atlyginimas už intelektinę nuosavybę. Tai apima autorių teisę gauti tam tikras pinigų sumas už jų darbą. Sumos susideda iš proporcinių pajamų dalių, kurios surenkamos vykdant įvairią viešą veiklą, kurią pripažįsta Intelektinės nuosavybės įstatymas.
  9. Medžiagų ir pavyzdžių, dėl kurių sistema tampa išimtinė, atidavimas saugoti. Tai yra prevencinė priemonė. Jos paskirtis – apsaugoti išimtines eksploatacijos teises, kurias specialūs pramoninės ir intelektinės nuosavybės įstatymai suteikia tų teisių turėtojams. Tai yra teisminis specifinio turto areštas – pavyzdžių arba medžiagų, reikalingų daiktų, kuriems taikomos išimtinės teisės, gamybai.
  10. Įmonių sprendimų galiojimo sustabdymas. Tai yra specifinė priemonė, nes jos taikymas turi būti ypač pagrįstas: 1 % kompanijos kapitalo, jeigu įmonė išleido akcijas, kurios ginčo metu buvo reguliuojamos antrinės rinkos sąraše, arba 5 % kompanijos kapitalo, jeigu pirmiau minėtas atvejis nėra tenkinamas. Tai taikoma visų rūšių prekybos įmonėms.
3.3. Kaip taikomos šios priemonės?

Prevencinių priemonių paprastai imamasi išklausius atsakovą. Jeigu pareiškėjas reikalauja ir pateikia įrodymus, kad bylą reikia nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, teisėjas gali patvirtinti jas per penkias dienas, neatlikdamas tolesnių procedūrų ir neišklausęs atsakovo. Kai priemonių jau yra imtasi, jos gali būti pakeičiamos, jeigu pateikiami ir patvirtinami faktai ir aplinkybės, į kuriuos nebuvo atsižvelgta imantis priemonių arba per nustatytą prieštaravimo priemonei terminą.

viršųviršų

Kai sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, teisėjas turi nedelsdamas panaikinti priemonę, nebent, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, to nebūtina daryti, ir dėl to padidinamas ieškovo pateiktas garantinis užstatas.

Tuo atveju, kai priimamas sprendimas, iš dalies tenkinantis pareiškėjo reikalavimus, teisėjas išklauso kitą šalį ir nusprendžia, panaikinti priemonę ar palikti ją galioti.

Kai priėmus galutinį sprendimą yra patvirtinamas ieškinio atmetimas, priemonės automatiškai bus panaikintos, ir šalis dėl jų poveikio gali iškelti bylą dėl atsiradusių nuostolių atlyginimo (taip pat ir tuo atveju, kai ieškovas atsiima ieškinį arba jo atsisako).

Kitas atvejis, kai prevencinės priemonės gali būti pakeičiamos, yra tuomet, kai priemonės yra prašoma prieš pateikiant prašymą ir jos imamasi neišklausius atsakovo. Šiuo atveju, jeigu pareiškėjas nesilaiko prašymui pateikti teisiškai nustatyto galutinio dvidešimties dienų termino, priemonė nedelsiant panaikinama ir ieškovas atlygina atsakovo patirtus nuostolius bei teisines išlaidas.

Priemonė negali būti taikoma, jeigu procedūros dėl pareiškėjo kaltės sustabdomos ilgiau nei šešiems mėnesiams.

Sutarus dėl laikino teismo sprendimo vykdymo, bet kokios priemonės, kurių buvo galima imtis atsižvelgiant į pradinį vykdymą, yra uždraudžiamos ir pakeičiamos vykdymo priemonėmis taip, kad iš pradžių prevencinių priemonių, kurių yra imtasi, pobūdis pasikeičia.

Galiausiai atsakovas gali prevencinę priemonę, kurios yra imtasi, pakeisti pakankamu užstatu, kuris užtikrina veiksmingą teismo sprendimo laikymąsi. Priemonės ėmęsis teisėjas yra kompetentingas tai padaryti. Jis nustato užstatą, kuris išreiškiamas pinigais arba laidavimu.

viršųviršų

4. Ar galima apskųsti priemonės taikymą?

Procedūrinės taisyklės turi numatyti galimybę pateikti skundą aukštesniajam teismui.

Skundžiamas gali būti sprendimas, kuriuo suteikta priemonė, tačiau tai nesustabdo priemonės veikimo. Apskųsti galima ir sprendimą, kuriuo priemonė buvo atmesta.

Be galimybės pateikti šį skundą, pareiškėjas bet kokiu atveju gali pakartotinai pateikti savo prašymą, jeigu pasikeitė pradinio prašymo metu egzistavusios aplinkybės.

Negalima skųsti sprendimo, suteikiančio prevencinę priemonę, kurios buvo imtasi neišklausius atsakovo. Šiuo atveju turi būti taikoma prieštaravimo procedūra, kurią nagrinėja prevencinę priemonę patvirtinęs teisėjas. Atsakovas gali pradėti skundo dėl jo prieštaravimą atmetančio sprendimo procedūras; tai nesustabdo priemonės veikimo. Pareiškėjas turi tą pačią skundo teisę, kai prieštaravimas yra visiškai ar iš dalies pripažįstamas.

Skirtingai nei pirmiau minėta, negalima pateikti skundo dėl užstato priėmimo arba atsisakymo jį priimti.

Pasirengimo nagrinėti apeliacinį skundą ir jo nagrinėjimo stadijos iš esmės nesiskiria nuo bendrųjų normų. Dėl to apie ketinimą pateikti skundą pranešama raštu parengiamajame dokumente, kuris tai pačiai institucijai, priėmusiai skundžiamą sprendimą, pateikiamas per penkias darbo dienas po pranešimo apie sprendimą. Jeigu yra keletas skundą pateikusių asmenų, galutinis terminas skaičiuojamas atskirai. Ketinimas apskųsti sprendimą, kuris laikomas pažeidžiančiu teises, turi būti nurodytas šiame dokumente. Tuo remdamasis teisėjas patikrina, ar buvo laikomasi galutinio termino ir ar sprendimą galima apskųsti. Jeigu taip, jis skundą pateikusiam asmeniui praneša, kad šis privalo per dvidešimt dienų pateikti prašymą pradėti skundo nagrinėjimo procedūras. Šiame prašyme jis turi išdėstyti argumentus, formos ir turinio, kuriuos, jo manymu, sprendimas pažeidžia, paaiškinimus. Šis prašymas pateikiamas kitoms šalims, kurios per dešimt dienų turi pateikti rašytinį prašymą, kuriuo prieštaraujama skundui arba tam tikru aspektu ginčijamas sprendimas, kuris, jų manymu, yra joms žalingas. Abiem atvejais prašyme nurodomos priežastys ir pagrindai. Pateikus šiuos argumentus, dokumentai yra perduodami aukštesniajam teismui ir šalys yra kviečiamos į jį atvykti.

Kaip jau minėta, skundo procedūrų pradėjimas prevencinių priemonių priėmimo procedūros metu, nesustabdo priemonių veikimo, kitais žodžiais tariant, teisėjas, siekdamas užtikrinti, kad bus imtasi prevencinės priemonės, ir toliau imsis reikalingų priemonių.

Apeliacinis teismas tokias bylas nagrinėja pirmumo tvarka ir svarstymo datos nustatymas, balsavimas bei sprendimo priėmimas turi būti atliekami kaip galima greičiau.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Ispanija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 09-06-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė