Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Slovėnija

Naujausia redakcija: 14-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Slovėnija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys? 1.
2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Esminės sąlygos 2.2.
3. Šių priemonių dalykas ir pobūdis 3.
3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomos šios priemonės? 3.1.
3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Koks yra tokių priemonių galiojimo laikas? 3.3.
4. Ar įmanoma apskųsti priemonę? 4.

 

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys?

Laikinosios priemonės – tai apsaugos priemonės, galiojančios tam tikrą laiką ir skirtos išlaikyti status quo arba nustatyti naują, laikiną padėtį, siekiant veiksmingai patenkinti kreditoriaus reikalavimus vėliau (apsauginio pobūdžio priemonės) arba užkirsti kelią reikšmingoms ir žalingoms pasekmėms bei smurto grėsmei (reguliuojančio pobūdžio priemonės).

Pagal Civilinėse bylose priimtų sprendimų vykdymo ir reikalavimų draudimo įstatymą (Zakon o izvršbi in zavarovanju – Slovėnijos Respublikos oficialusis leidinys. Nr. 51/98 et seq.) laikinąsias priemones galima skirstyti į priemones, skirtas apginti piniginius reikalavimus, ir į priemones, skirtas apginti nepiniginius reikalavimus.

Laikinosios priemonės piniginiams reikalavimams apginti apima visas priemones, kurias galima panaudoti siekiant apsaugoti ir kurios, kalbant apie siekiamus tikslus, yra tiktai apsauginio pobūdžio. Pavyzdžiui, įstatyme išvardijamos šios piniginiams reikalavimams apginti skirtų laikinųjų priemonių rūšys:

  1. priemonė, uždraudžianti skolininkui laisvai naudotis kilnojamuoju turtu ir nurodanti saugoti šį turtą;
  2. priemonė, uždraudžianti skolininkui perduoti ar įkeisti savo nekilnojamąjį turtą arba in rem teises į nekilnojamąjį turtą, įregistruotą jo (arba jos) naudai; šis draudimas registruojamas žemės registre;
  3. priemonė, uždraudžianti skolininko skolininkui mokėti skolininkui pagal pastarojo reikalavimus arba perduoti skolininkui turtą bei uždraudžianti skolininkui gauti turtą, atgauti skolas ar laisvai jomis naudotis;
  4. nurodymas mokėjimo sandoriais užsiimančiai organizacijai atsisakyti išmokėti iš skolininko sąskaitos sumą, kurios atžvilgiu priimta laikinoji priemonė, skolininkui arba kitam asmeniui, veikiančiam skolininko pavedimu.

Laikinosios priemonės nepiniginiams reikalavimams apginti apima visas priemones, kurias galima panaudoti siekiant apsaugoti ir kurios, kalbant apie siekiamus tikslus, yra apsauginio arba reguliuojamo pobūdžio. Pavyzdžiui, įstatyme išvardijamos šios nepiniginiams reikalavimams apginti skirtų laikinųjų priemonių rūšys:

viršųviršų

  1. priemonė, uždraudžianti reikalavime nurodyto kilnojamojo turto perdavimą arba įkeitimą ir nurodanti saugoti šį turtą;
  2. priemonė, uždraudžianti skolininkui perduoti arba įkeisti reikalavime nurodytą nekilnojamąjį turtą; šis uždraudimas įregistruojamas žemės registre;
  3. priemonė, uždraudžianti skolininkui imtis bet kokių veiksmų, galinčių padaryti kreditoriui žalos, arba uždraudžianti skolininkui daryti bet kokius reikalavime nurodyti turto pakeitimus ir nustatanti baudą už šio uždraudimo pažeidimą;
  4. priemonė, uždraudžianti skolininko skolininkui perduoti pastarajam reikalavime nurodytą turtą;
  5. kompensacija darbuotojui už neišmokėtą atlyginimą, mokoma vykstant ginčui dėl jo arba jos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, jei šios kompensacijos reikia darbuotojui išlaikyti arba su juo (arba ja) teisiškai susijusiems asmenims išlaikyti.

2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones?

2.1. Procedūra
Ar visada reikia kreiptis į teismą dėl priemonę leidžiančios nutarties?

Tik teismai turi teisę taikyti laikinąsias priemones.

Koks teismas turi įgaliojimus nurodyti taikyti šias priemones?

Jeigu pasiūlymas taikyti laikinąją priemonę pateikiamas teismo proceso metu, teisė nurodyti taikyti šias priemones tenka bylą nagrinėjančiam vietos teismui.

Tačiau, jeigu pasiūlymas taikyti laikinąją priemonę pateikiamas prieš iškeliant bylą, dėl šio pasiūlymo sprendžia vietos teismas, kompetentingas spęsti dėl pasiūlymo įgyvendinti priemones. Taigi tokiais atvejais klausimas, kuriam teismui tenka vietos jurisdikcija taikyti laikinąsias priemones, priklauso nuo objekto, kurį reikės apginti. Jeigu kalbama apie kilnojamąjį turtą, vietos jurisdikcija tenka vykdomajam teismui, kurio teritorijoje nuolatos arba laikinai gyvena. Piniginių ieškinių, nematerialiųjų vertybinių popierių ar kitų skolininkui priklausančių nuosavybės teisių bylose, jurisdikcija paprastai tenka teismui, kurio teritorijoje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta arba buveinė. Jeigu kalbama apie bendrovės akcijas, vietos jurisdikcija tenka teismui, kurio teritorijoje yra registruota bendrovės buveinė. Jeigu kalbama apie nekilnojamąjį turtą, vietos jurisdikcija tenka teismui, kurio teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas.

viršųviršų

Ar mane visada privalo atstovauti teisininkas?

Ne.

Koks vaidmuo tenka tarpininkams, pvz., vykdymą užtikrinantiems pareigūnams arba antstoliams?

Vykdymą užtikrinančių pareigūnų vaidmuo šioje procedūroje – imtis tiesioginių veiksmų kilnojamajam turtui apsaugoti (pvz., paimti saugoti arba sudaryti aprašą) arba užtikrinti, kad skolininkas atliktų tam tikrus veiksmus ar suteiktų tam tikras paslaugas.

Prašome nurodyti kiekvienos priemonių rūšies išlaidų skalę.

Visų laikinųjų priemonių taikymo išlaidos susideda iš teismo išlaidų ir vykdymą užtikrinančio pareigūno darbo užmokesčio (jeigu priemonė susijusi su kilnojamuoju turtu arba reikalaujama, kad skolininkas atliktų tam tikrus veiksmus arba jų neatliktų).

Nustatytos šios teismo išlaidos:

  • už prašymo taikyti laikinąją priemonę pateikimą – 1 900 Slovėnijos tolarų (SIT),
  • už laikinosios priemonės taikymą – 1 900 SIT.

Užmokestis už vykdymą užtikrinančio pareigūno darbą priklauso nuo to, kokios rūšies veiksmų reikės imtis arba nuo apgintinos ieškinio sumos. Už vykdymą užtikrinančio pareigūno veiksmus mokoma nustatyta 12 500 SIT suma, jeigu reikia, kad skolininkas atliktų tam tikrus veiksmus, leistų juos atlikti arba jų neatliktų. Tačiau jeigu šioms užduotims atlikti užtrunka ilgiau nei viena valanda, už kiekvieną papildomą pusvalandį mokoma papildoma 2 500 SIT suma. Užmokestis už kilnojamojo turto aprašo sudarymą priklauso nuo ieškinio vertės: pvz., jeigu ieškinio vertė yra nuo 150 000 SIT iki 1 000 000 SIT, tada mokestis sudaro 40 000 SIT; jeigu ieškinio vertė yra nuo 1000000 SIT iki 25 000 000 SIT, mokestis yra 75 000 SIT. Jeigu kilnojamasis turtas paimamas saugoti, mokestis priklauso nuo daiktų svorio ir nuo to, kiek ilgai jie saugomi. Pvz., mokestis už daiktų laikymą uždarose patalpose yra 100 SIT už kiekvieną pradėtą septynių dienų laikotarpį ir už kiekvieną 100 kg arba jų dalį.

viršųviršų

2.2. Esminės sąlygos

Teismas pritaikys laikinąją priemonę piniginiam reikalavimui apginti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

  1. kreditorius parodo, kad tikėtina, jog skolininko atžvilgiu egzistuoja reikalavimas arba jis atsiras ateityje; ir
  2. kreditorius parodo, kad tikėtina rizika, jog turtas bus perduotas, paslėptas ar juo kitaip atsikratyta, todėl bus neįmanoma arba labai sunku įvykdyti reikalavimą (subjektyvi rizika).

Teismas pritaikys laikinąją priemonę nepiniginiam reikalavimui apginti, jeigu laikomasi šių sąlygų:

  1. kreditorius parodo, kad tikėtina, jog skolininko atžvilgiu egzistuoja reikalavimas arba jis atsiras ateityje; ir
  2. kreditorius parodo, kad tikėtina, jog galima padaryti bent jau šias prielaidas:
    • rizikuojama, kad bus neįmanoma arba labai sunku įvykdyti reikalavimą (objektyvi rizika);
    • priemonės reikia tam, kad būtų užkirstas kelias jėgos panaudojimui, arba didelei kompensuotinai žalai atsirasti;
    • jeigu procedūros metu nustatoma, kad laikinoji priemonė taikoma nepagrįstai, skolininkas nepatiria jokių pasekmių, blogesnių nei tos, kurias galėjo patirti kreditorius, jeigu laikinoji priemonė nebūtų pritaikyta.

Kitais, nei pirmiau aprašyti (piniginiai arba nepiniginiai reikalavimai), atvejais kreditorius turi parodyti bet kokią riziką, jeigu jis (arba ji) gali parodyti, kad tikėtina, jog skolininkas dėl siūlomos priemonės patirtų tik nedidelę žalą. Tačiau abiem atvejais laikoma, kad rizika yra, jeigu reikalavimą reikėtų vykdyti užsienyje.

Be to, teismas gali pritaikyti laikinąją priemonę tais atvejais, jei kreditorius neparodė, kad tikėtina, jog egzistuoja reikalavimas ir rizika, jeigu per nustatytą terminą kreditorius sumoka teismo nustatytą sumą, garantuojančią bet kokią žalą, kurią skolininkas galėtų patirti dėl pritaikytos ir įgyvendintos laikinosios priemonės.

viršųviršų

3. Šių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomos šios priemonės?

Laikinosios priemonės gali būti taikomos bet kokiam skolininko turtui, pvz., banko sąskaitose esantiems pinigams, kilnojamajam turtui, registruotoms transporto priemonėms, nekilnojamajam turtui ir kitoms teisėms į nuosavybę.

3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis?

Teismo nutarties taikyti laikinąją priemonę poveikis yra toks pat, kaip ir vykdomojo rašto poveikis. Leidžiama įsikišti tik į skolininko, ne į trečiųjų šalių interesų sritį. Todėl pritaikius laikinąją priemonę, apsaugotinas daiktas nėra susaistomas.

Atitinkamai, jeigu, pvz., laikinoji priemonė draudžia skolininkui laisvai naudotis apsaugotinu daiktu, tai netrukdo teisiškai įsikišti kitam asmeniui, susijusiam su šiuo daiktu (pvz., vykdomosiose procedūrose). Jeigu skolininkas ignoruoja laikinąją tokio pobūdžio priemonę, vienintelė pasekmė būtų tai, kad kreditorius pagal prievolių teisės bendrąsias taisykles įgauna teisę ginčyti jam (arba jai) žalingus teisinius veiksmus. Asmenys, įsigyjantys turtą, kuriuo skolininkas negali laisvai naudotis, yra apsaugoti, jeigu jie jį įsigijo sąžiningai (nežinodami arba galėję nežinoti, kad šis veiksmas galėjo padaryti žalos kreditoriui). Jeigu turtą įsigyjantis asmuo tai padarė nesąžiningai, teisės aktas nustoja galiojęs vien kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu ir tiek, kiek būtina apmokėti kreditoriaus reikalavimą.

viršųviršų

Skolininkui pažeidus laikinąją priemonę, jam (arba jai) taip pat gali tekti baudžiamoji atsakomybė už kito asmens teisių pažeidimą. Vykdomasis teismas taip pat gali paskirti laikinąją priemonę pažeidusiam skolininkui baudą. Kita vertus, skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius kompensuotų jam (arba jai) laikinąja priemone padarytą žalą, jei ši priemonė buvo nepagrįsta arba kreditorius neturėjo teisės ją taikyti.

Laikinoji priemonė taip pat gali apimti mokėjimų draudimą, taikomą skolininko skolininkui (pvz., bankui). Tokiu atveju draudimas įsigalioja nuo jo įteikimo skolininko skolininkui laiko. Gavęs draudimą, pastarasis nebegali veiksmingai vykdyti savo įsipareigojimų skolininkui, ir jam irgi gali tekti prievolė išmokėti kreditoriui kompensaciją. Laikinosios priemonės taikymo procedūros metu, tik teismui pareikalavus, bankas gali atskleisti informaciją apie einamąsias sąskaitas ir jų skaičių arba kitus skolininkui iškeltus reikalavimus. Tačiau informacija apie juridinių asmenų sąskaitų numerius ir tai, ar šios sąskaitos yra užšaldytos, yra viešai prieinama einamųjų sąskaitų registre Slovėnijos banko tinklavietėje (http.//www.bsi.si English - slovenšcina).

3.3. Koks yra tokių priemonių galiojimo laikas?

Įstatymuose nėra nustatytas laikinųjų priemonių galiojimo laikas, jį nustato teismas ir nurodo nutartyje dėl priemonės taikymo. Jeigu nutartis priimama prieš pateikiant skundą ar prieš kokių nors kitų procesinių veiksmų pradžią, arba ji priimama dar neiškeltam ieškiniui garantuoti, teismas nustato galutinį terminą, iki kurio kreditorius privalo kreiptis dėl bylos iškėlimo arba pateikti skundą. Kreditoriui laiku nepateikus skundo arba nesikreipus dėl bylos iškėlimo, teismas nutraukia procedūrą.

viršųviršų

Be to, laikinosios priemonės gali galioti nuo jų taikymą numatančio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Nurodžius taikyti laikinąją priemonę, skolininkui paliekama galimybė išdėstyti savo nuomonę (ex parte) dėl pasiūlymo taikyti laikinąją priemonę. Skolininkas gali pareikšti prieštaravimą nutarčiai, tačiau tai nesustabdo jos vykdymo.

4. Ar įmanoma apskųsti priemonę?

Per aštuonias dienas nuo nutarties įteikimo skolininkas gali priemonę pritaikiusiam teismui pareikšti prieštaravimą dėl laikinosios priemones. Tuomet tas pats teismas sprendžia dėl prieštaravimo.

Per aštuonias dienas nuo nutarties įteikimo skolininkas arba kreditorius priemonę pritaikiusiam arba nutartį priėmusiam teismui gali pateikti skundą dėl su prieštaravimu susijusio teismo sprendimo arba, prieštaraujant nutarčiai, atmesti prašymą taikyti laikinąją priemonę. Skundą nagrinėja antrosios instancijos teismas.

Paprastai dėl prieštaravimų ir skundų procedūra nesustabdoma.

Jeigu praleidžiamas galutinis skundo arba prieštaravimo pateikimo terminas, dar yra galimybė prašyti atkurti ankstesnę teisinę padėtį (restitutio in integrum).

Prokuroras gali taikyti nepaprastą teisės gynimo priemonę, nukreiptą prieš galutinę laikinąją nutartį, ir pateikti prašymą apsaugoti teisėtumą, rimtai pažeidus procesines nuostatas arba dėl klaidingo materialinės teisės taikymo. Sprendimus dėl prašymo apsaugoti teisėtumą priima Aukščiausiasis Teismas.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Slovėnija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 14-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė