Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Portugalija

Naujausia redakcija: 01-03-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Portugalija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys? 1.
2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Materialinės sąlygos 2.2.
3. Tokių priemonių dalykas ir pobūdis 3.
3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės (banko sąskaitoms, kilnojamajam turtui, registruotoms transporto priemonėms, nekilnojamajam turtui, kitam turtui)? 3.1.
3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Kiek laiko galioja tokios priemonės? 3.3.
4. Ar įmanoma apskųsti priemonę? 4.

 

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys?

Toliau pateikiama informacija yra susijusi su apsaugos priemonėmis, t. y. procesinėmis priemonėmis, „kuriomis užtikrinamas ieškinio veiksmingumas“ (Portugalijos civilinio proceso kodekso 2 straipsnio 2 dalis). Tai yra teismo nustatomos ir vykdomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti byloje priimto sprendimo veiksmingumą ir tokiu būdu visiškai įgyvendinti ieškinį pareiškusios ir bylą laimėjusios šalies faktinius reikalavimus.

Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tik jeigu tikėtina, kad teisė, kurią reikalaujama pripažinti arba kuri įrodinėjama teisme, yra tikra, ir jeigu yra šios teisės pažeidimo pavojus. Priemonės suteikiamos supaprastinta tvarka išnagrinėjus įrodymus ir įvertinus jų tikėtinumą bei patikimumą. Panaikinant riziką, susijusią su proceso trukme, t. y. esminių bylos aplinkybių pasikeitimo riziką, kurią gali sukelti vėlavimas, šiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nepataisomos žalos atsiradimui.

Apsaugos priemonės gali būti dviejų rūšių: prevencinės arba laikinosios. Šiomis priemonėmis siekiama išlaikyti status quo, kad sprendimas pagrindinėje byloje nesiskirtų nuo tikrovės ir būtų vykdomas (pvz., priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią turto, kuriam ateityje gali būti taikomas vykdymas, išeikvojimui arba praradimui), arba užbėgti už akių galutiniam teismo sprendimui (pvz., priemonė, pagal kurią priteisiamas laikinas ieškovo išlaikymas – mokamos piniginės išmokos prasimaitinimui, būstui ir drabužiams).

viršųviršų

Apsaugos priemonės gali būti nustatytos ne įstatymu arba įstatymu.

Įstatyme nenumatytoms priemonėms konkreti procedūra nėra iš anksto nustatoma, ir šiuo atveju teismas nustato atitinkamą priemonę, kuria siekiama „užtikrinti teisės, kuriai gresia pavojus, veiksmingumą“ (Civilinio proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalis). Priemonės nėra taikomos, jeigu nuostolių atsiradimo rizika yra apsaugota konkrečia priemone ir šios priemonės yra pagrįstos procesinėmis taisyklėmis, kurios taikomos nesant įstatymo nustatytų priemonių.

Įstatyme nustatytas priemones reglamentuoja procesinė teisė ir joms taikomi tam tikri reikalavimai, prielaidos ir konkretus sprendimo dėl šių priemonių turinys.

Toliau pateikiamas Portugalijos civilinės teisės sistemoje nustatytų apsaugos priemonių sąrašas:

  1. laikinas turto grąžinimas teisėtam savininkui;
  2. laikinas įmonių sprendimų galiojimo sustabdymas;
  3. laikinas išlaikymo priteisimas;
  4. laikina kompensacija;
  5. areštas;
  6. draudimas atlikti tam tikrus veiksmus;
  7. daiktų konfiskavimas.

Laikino turto grąžinimo teisėtam savininkui priemonė naudojama tuomet, kai savininkui teisės į jo turtą buvo atimtos prieš jo valią, naudojant fizines ar psichines prievartos priemones, ir jis nori, kad šis turtas būtų jam laikinai grąžintas.

Laikiną įmonių sprendimų galiojimo sustabdymą galima taikyti, kai bet kokios teisinės formos bendrijos arba įmonės dalininkas ar akcininkas nori sustabdyti sprendimų, kurie prieštarauja įstatymams arba įmonės nuostatams ir įstatams, kai tokie sprendimai gali sukelti „didelius nuostolius“ (Civilinio proceso kodekso 396 straipsnis), galiojimą.

viršųviršų

Laikinas išlaikymo priteisimas yra kas mėnesį mokama piniginė suma, kuria siekiama iki pirmojo oficialaus mokėjimo užtikrinti minimalias ieškovo pragyvenimo, būsto ir drabužių išlaidas ir padengti teisines išlaidas, kai jam nesuteikiama teisinė pagalba.

Laikina kompensacija taikoma sužalojimus patyrusioms šalims ir tretiesiems asmenims, kurie turi teisę gauti kompensaciją arba išlaikymą ir kurie, remdamiesi ieškiniu dėl žalos atlyginimo, susijusiu su mirtimi arba asmens sužalojimais, kai dėl jų padėties būtina arba „tikėtina, kad nukentėjusiosios šalies pragyvenimo arba apsigyvenimo sąlygos gali būti smarkiai pablogintos“, prašo priteisti konkrečią pinigų sumą, kuri būtų išmokama kas mėnesį, pagal Civilinio proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl laikino žalos kompensavimo.

Areštas leidžia „kreditoriui, kuris pagrįstai bijo prarasti turtą, užtikrinantį jo ieškinio patenkinimą“, gauti „teismo nutartį dėl daiktų arešto“ pagal Civilinio proceso kodekso 406 straipsnį.

Draudimo atlikti tam tikrus veiksmus priemone gali naudotis visi asmenys, manantys, kad „išimtinė jų teisė į turtą arba teisė į bendrąją nuosavybę, arba bet kuri kita daiktinė ar asmeninė, naudojimo ar nuosavybės teisė yra pažeidžiama dėl tam tikrų veiksmų atlikimo arba paslaugos teikimo ir dėl to jiems nuostolinga“. Šie asmenys gali „prašyti <...> nedelsiant sustabdyti tam tikrų veiksmų atlikimą arba paslaugos teikimą“ (Civilinio proceso kodekso 412 straipsnio 1 dalis). Ši priemonė gali būti taikoma nesikreipiant į teismą, tačiau tokiu atveju yra būtinas teismo patvirtinimas. Prašymas patvirtinti priemonę turi būti pateikiamas teismui per penkias dienas.

viršųviršų

Daiktų konfiskavimo procedūra pradedama, kai yra „pagrįsta baimė, kad kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, arba dokumentai bus prarasti, paslėpti arba iššvaistyti“. Šia procedūra siekiama pateikti daiktų aprašymus teismui (kartu nurodoma eksperto vertintojo nustatyta daiktų vertė) ir perduoti juos turto saugotojui pagal Civilinio proceso kodekso 421 ir 424 straipsnius.

2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones?

Žr. atsakymą į pirmesnį klausimą.

2.1. Procedūra

Išskyrus tam tikrus veiksmus atlikti draudžiančią priemonę, kuri gali būti paskirta nesikreipiant į teismą, pradinius veiksmus atliekant neteismine tvarka, vėliau kreipiantis į teismą dėl šios priemonės patvirtinimo visos kitos priemonės yra pagrįstos pradinio ieškinio pateikimu teismui.

Teismas, kompetentingas patvirtinti tokias priemones, turi laikytis šių Civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje nustatytų taisyklių:

  1. „Prašymas dėl daiktų arešto ir konfiskavimo gali būti pateikiamas teismui, kuriame pradedamas nagrinėti pradinis ieškinys“ (t. y. teismo procesas, kuriame bus nuspręsta dėl teisės užtikrinimo, taikant apsaugos priemones) „arba turto buvimo vietos teismui, arba, jeigu turtas yra skirtingose apygardose, – vienos iš šių apygardų teismui“;
  2. „uždraudžiant atlikti tam tikrus veiksmus, prašymas pateikiamas teismui, kurio jurisdikcijoje veiksmai turi būti atliekami“;
  3. „taikant kitas apsaugos priemones, prašymas pateikiamas teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti pagrindinį ieškinį“.

Teisinis atstovavimas yra privalomas, jeigu apsaugos priemonės vertė viršija 3740,98 euro arba visais atvejais galima pateikti apeliacinį skundą.

viršųviršų

Priemonės vertė nustatoma pagal šiuos kriterijus (Civilinio proceso kodekso 313 straipsnis):

  1. „esant laikinam išlaikymui ir laikinai kompensacijai – pagal prašomą mėnesinę išmoką, padaugintą iš dvylikos;
  2. esant laikinam turto grąžinimui teisėtam savininkui, atsižvelgiama į turto, kuris buvo atimtas iš savininko, vertę;
  3. sustabdant įmonių sprendimų galiojimą pagal nuostolių dydį;
  4. jei yra draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus ir taikomos įstatymuose nenumatytos apsaugos priemonės – pagal nuostolių, kuriems siekiama užkirsti kelią, dydį;
  5. atliekant areštą – pagal užtikrinamo ieškinio vertę;
  6. konfiskuojant daiktus – pagal konfiskuojamų daiktų vertę“.

Portugalijoje vykdymą atlieka antstoliai ir teismo pareigūnai. Taikant apsaugos priemones tokių pareigūnų užduotis – įteikti teismo šaukimus, vykdyti sprendimus, kuriais nustatoma areštuoti turtą ir konfiskuoti daiktus.

Teismo mokesčiai už šias priemones yra mokami vienkartine įmoka pateikiant pradinį ieškinį. Mokesčio dydis priklauso nuo priemonių vertės, kuri nurodoma lentelėje:

Priemoniu verte (eurais)Mokesciai kiekvienai šaliai /
visoms šalims (apskaitos vienetai)
Iki 500
0,5
Nuo 500,01 iki 1875
0,75
Nuo 1875,01 iki 3750
1
Nuo 3750,01 iki 7500
1,25
Nuo 7500,01 iki 15000
1,5
Nuo 15000,01 iki 25000
2
Nuo 25000,01 iki 40000
2,75
Nuo 40000,01 iki 70000
3,5
Nuo 70000,01 iki 100000
5
Nuo 100000,01 iki 135000
6,5
Nuo 135000,01 iki 170000
8
Nuo 170000,01 iki 210000
9,75
Nuo 210000, 01 iki 250000
12

Jeigu priemonės vertė viršija 250 000 eurų, nurodyti mokesčiai didėja po 2,5 apskaitos vieneto kiekvienai papildomai 25 000 eurų sumai arba šios sumos daliai.

viršųviršų

2004–2006 metais apskaitos vieneto dydis buvo 89 eurai.

Pagal Teisinių išlaidų kodekso 32 straipsnį prie išlaidų priskiriami šie mokesčiai:

  1. išlaidų atlyginimas;
  2. bet kokioms institucijoms priklausantys mokėti mokesčiai arba sumokėti mokesčiai už dokumentų, nuomonių, planų išdavimą, kitos informacijos arba įrodymų ir paslaugų suteikimą, kai to prašė teismas, išskyrus mokestį už pažymėjimus, kuriuos teismas gavo savo iniciatyva;
  3. asmenims, kurie atsitiktinai įtraukiami į bylos nagrinėjimą, priklausanti kompensacija, įskaitant ir įstatymų nustatytą kompensaciją;
  4. kelionių ir kelionpinigių išlaidos;
  5. valstybės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas, įskaitant išlaidas teisiniams mokesčiams;
  6. jeigu ieškovas reikalauja, šaukimų, kuriuos įteikė teismo pareigūnas, įteikimo išlaidos.
2.2. Materialinės sąlygos

Vertindamas apsaugos priemonės suteikimo kriterijus, teismas visada turi ištirti, ar baimė, kuri nurodoma, yra pagrįsta, ar smarkiai teisė gali būti pažeista ir ar sudėtinga bus vėliau atkurti pažeistą teisę. Teismas, siekdamas apsaugoti teisę, kuriai gresia pažeidimo pavojus, taip pat įvertins, ar prevencinė arba laikinoji priemonė konkrečioje byloje yra tinkama. Teismas turi nustatyti, kad bet koks delsimas padidina teisės pažeidimo pavojų.

Teismas taip pat išnagrinės, ar byla priklauso nuo faktiškai ar galimai pareikšto ieškinio arba ieškinio, kuris bus pareikštas ateityje, kai šis ieškinys pagrįstas užtikrinama teise.

Šios procedūros metu teismas turi supaprastinta tvarka (t. y. ne tokia griežta tvarka, kokia yra taikoma įprasto proceso metu) gauti įrodymus, iš kurių nuspręs, kad teisė, kurią reikia apsaugoti, iš tikrųjų egzistuoja ir esama pagrįstos baimės, kad ši teisė bus pažeista.

viršųviršų

Dėl kitų sąlygų, kurių reikia laikytis nustatant konkrečią apsaugos priemonę, žr. atsakymą į 1 klausimą.

Pagal Civilinio proceso kodekso 387 straipsnio 2 dalį teismas gali atsisakyti taikyti apsaugos priemones, jeigu dėl tokio priemonių taikymo atsakovas patirs gerokai didesnių nuostolių nei ieškovas siekia išvengti.

Teisė, kurią reikia apsaugoti taikant apsaugos priemonę, gali egzistuoti arba tokia teisė gali atsirasti iki sprendimo byloje priėmimo.

Skolininkas:

Visos apsaugos priemonės yra laikomos skubiomis priemonėmis. Civilinio proceso kodekso 382 straipsnyje nustatyta, kad priemonės „visada turi būti taikomos skubiai ir turi pirmumo teisę kitų neskubių teismo veiksmų atžvilgiu“ ir kad „pirmosios instancijos teisme pareikštas ieškinys turi būti išnagrinėjamas ne vėliau kaip per du mėnesius arba, jeigu atsakovas neturi būti iškviečiamas į teismą, – per 15 dienų“.

Ar reikia įrodyti, kad sprendimas nebus vykdomas dėl skolininko turto likvidavimo arba dingimo?

Taip. Tai reikia įrodyti, jeigu taikomos turto arešto ir daiktų konfiskavimo prevencinės priemonės.

3. Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės (banko sąskaitoms, kilnojamajam turtui, registruotoms transporto priemonėms, nekilnojamajam turtui, kitam turtui)?

Šios priemonės gali būti taikomos visų rūšių turtui.

3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis?

Kadangi šias priemones nustato teismai, apsaugos priemonės yra „privalomos visiems viešiesiems ir privatiems subjektams ir jos turi pirmumo teisę prieš bet kurios kitos institucijos nustatytas priemones“ (Portugalijos Konstitucijos 205 straipsnio 2 dalis).

viršųviršų

Kai skolininkas nesilaiko sprendimo:
Ar skolininko veiksmai, kuriais jis perduoda savo turtą, yra neteisėti?

Jeigu skolininkas tuo metu, kai taikomos turto arešto ir daiktų konfiskavimo procedūros, tampa patikėtų daiktų saugotoju ir juos perleidžia, tai laikoma viešosios tvarkos pažeidimu. Daiktų perleidimo teisinis sandoris bus negaliojantis, jeigu sandorį sudarančių šalių tikslas – išvengti nustatytos priemonės taikymo (Portugalijos civilinio kodekso 281 straipsnis).

Kitais atvejais veiksmas, nors ir teisėtas, bus pripažintas negaliojančiu atsižvelgiant į ieškovo prašymą dėl arešto (Civilinio kodekso 622 straipsnio 1 dalis).

Ar yra nustatytos kokios nors bausmės?

Taip. Yra nustatytos kriminalinės bausmės, sukeliančios civilinės teisės pasekmes, būtent turto areštas, kai areštuojamas tokios vertės turtas, kokios jis buvo patikėtas skolininkui ir kurio jis nepateikė kartu su išlaidų atlyginimu ir kompensacija.

Vis‑à‑vis tretieji asmenys:
Kokios yra banko pareigos atsižvelgiant į informacijos suteikimą ir sąskaitų areštą?

Arešto procedūrų metu bankai privalo per 15 dienų „pranešti antstoliui apie skolininko sąskaitos likučio dydį arba nurodyti, kad sąskaitos arba jos likučio nėra“. Tuomet apie sąskaitos areštą reikia pranešti atsakovui. Bankas „yra atsakingas už jame esančios sąskaitos tvarkymą gavus pranešimą ir turi informuoti teismą apie visus sandorius, turinčius įtakos sąskaitoje esančiai sumai po to, kai buvo pritaikytas areštas“ (Civilinio proceso kodekso 861A straipsnio 7 ir 9 dalys, kurios taikomos remiantis 406 straipsnio 2 dalimi). 

viršųviršų

Kokios bausmės gali būti taikomos, jeigu sprendimo nėra laikomasi?

Jeigu pirmiau minėta informacija nėra pateikiama, tai gali būti pagrindas skirti baudą. Bankui taip pat gali būti taikoma civilinė atsakomybė ir iš jo pareikalaujama sumokėti kompensaciją.

3.3. Kiek laiko galioja tokios priemonės?
Ar įstatymu arba teismo sprendimu yra nustatomas ribotas priemonių galiojimo terminas?

Apsaugos priemonės galioja konkretų laikotarpį, kurį nustato šias priemones reglamentuojantys įstatymai.

Ar priemonės galioja iki teismo sprendimo priėmimo, ar iki kito sprendimo priėmimo?

Priemonės galioja iki atitinkamoje pagrindinėje byloje priimto sprendimo įsigaliojimo. Pavyzdžiui, bylose dėl laikino išlaikymo ir laikinos kompensacijos reikia atkreipti dėmesį į tai, kada buvo išmokėta pirmoji išmoka, o arešto bylose – kada įsigaliojo areštas.

Jeigu pradinis sprendimas priimamas vienašališkai, ar yra nustatytas galutinis terminas, per kurį turi būti surengtas posėdis, kuriame bus išklausytos šalys?

Jeigu prieš priimant sprendimą dėl apsaugos priemonės taikymo atsakovas nebuvo išklausytas, jam apie tai pranešama. Jeigu atsakovas nori ginčyti tokią priemonę, siekdamas „pateikti faktus arba įrodymus, į kuriuos teismas neatsižvelgė ir kurie gali paneigti apsaugos priemonės taikymo pagrindus arba sumažinti priemonės taikymo apimtį“ (Civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 1 dalies b punktas), jis turi tai padaryti per dešimt dienų nuo pranešimo įteikimo.

viršųviršų

Praėjus šiam terminui, jeigu reikia, „įrodymai, kuriuos teismas prašo pateikti arba nustatyti“, pateikiami pagal Civilinio proceso kodekso 386 straipsnio 1 dalį.

4. Ar įmanoma apskųsti priemonę?

Apskųsti galima sprendimus dėl priemonių, kurių vertė viršija 3740,98 euro, jeigu apskundžiamas sprendimas yra nepalankus skundą pateikiančiai šaliai daugiau nei puse šios sumos ir jeigu, nepaisant vertės, skundas, „atsižvelgiant į byloje nagrinėjamą dalyką, yra grindžiamas įstatymų kolizijos taisyklių pažeidimu, normų hierarchija arba nusikaltimo padarymu“. „Taip pat visada gali būti apskundžiami sprendimai <...>, kuriais nustatomos apsaugos priemonės, remiantis tuo, kad priemonės vertė viršija ginčijamą sprendimą priėmusio teismo kompetenciją“ (Civilinio proceso kodekso 678 straipsnis).

Nepažeidžiant tų atvejų, kai apeliacinį skundą visuomet galima pateikti, apeliacinių skundų dėl apsaugos priemonių Aukščiausiajam Teismui pateikti negalima.

Kas gali pateikti skundą?

Kiekviena bylą pralaimėjusi šalis ir kiekvienas asmuo, kuris nėra bylos šalis, tačiau patyrė tiesioginių ir faktinių nuostolių dėl apsaugos priemonės taikymo.

Kuris teismas turi jurisdikciją nagrinėti skundą?

Teismas, kompetentingas nagrinėti skundą, yra antrosios instancijos teismas, esantis teismo apygardoje, kurioje yra ginčijamą sprendimą priėmęs teismas.

Per kokį terminą reikia pateikti skundą?

Skundas turi būti pateikiamas per 10 dienų nuo pranešimo apie teismo sprendimą įteikimo dienos.

Kokios yra skundo pateikimo pasekmės?

Skundas, pareikštas dėl teismo nutarties, kuria aiškiai atmetamas pradinis ieškinys, arba apsaugos priemonė nepatvirtinama, sustabdo sprendimo, dėl kurio pareikštas skundas, galiojimą.

Skundas dėl sprendimo, kuriuo patvirtinama apsaugos priemonė, nesustabdo sprendimo galiojimo.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Portugalija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 01-03-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė