Laikinosios ir apsaugos priemonės - Liuksemburgas

TURINIO LENTELE 1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys?  2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones?  2.1. Procedūra  2.1.1. Ar visuomet būtina kreiptis į teismą, kad šis priimtų priemonę leidžiančią taikyti nutartį?  2.1.2. Koks teismas gali nuspręsti taikyti šias priemones?  2.1.3. Ar man privalo atstovauti teisininkas?  2.1.4. Koks vaidmuo tenka tarpininkams, pavyzdžiui, vykdymo institucijų atstovams arba antstoliams?  2.1.5. Išlaidos  2.2. Prašome aprašyti pagrindines sąlygas  3. Šių priemonių dalykas ir pobūdis  3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės?  3.2. Koks yra šių priemonių poveikis?  4. Ar yra galimybių apskųsti priemonę?

 

Laikinosios ir apsaugos priemonės – tai priemonės, kurias, remdamasis įstatymais, teismas turi teisę nurodyti taikyti, siekdamas laikinai išspręsti šalių konfliktą, kol visiškai išnagrinėjus klausimą bus priimtas galutinis sprendimas.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas apibrėžė jas kaip priemones, taikomas apginti teises, kurias pirmosios instancijos teismas prašomas pripažinti, išlaikant faktinį ir teisinį status quo.

Taigi tai yra priemonės, neleidžiančios padėčiai prastėti.

Dažniausiai jos suteikia kreditoriui galimybę apsisaugoti nuo rizikos, kad jam nebus sumokėta, vienu iš dviejų būdų: skolininkui užkertamas kelias parduoti savo turtą arba turtas susaistomas, leidžiant kreditoriui ir toliau kelti su šiuo turtu susijusius reikalavimus, jam perėjus kitam savininkui.

Laikinųjų priemonių pavyzdžiai:

• skolininko kilnojamojo turto arba pinigų areštas;
• ginčytinų prekių areštas; šių prekių būklė turi būti išsaugota iki bus priimtas galutinis sprendimas;
• nekilnojamojo turto (hipotekos), verslo nematerialaus turto „kainos“ ir vertybinių popierių susaistymas. Yra ir su viešinimu susijusių reikalavimų;
• už tinkamą įmonės valdymą atsakingo perėmėjo paskyrimas, jei šios įmonės valdymo organai nebegali veikti.

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys?

Liuksemburgo teisėje yra įvairių formų laikinųjų priemonių, skirtų apsaugoti galutiniam ieškinių patenkinimui reikalingo teismo sprendimo laukiančių šalių teises.

Skiriamos šios priemonės:

• priemonės, nurodytos teismo, nenagrinėjant bylos pagal rungimosi principą. Tokiais atvejais viena iš šalių pateikia teismui vienašalį prašymą priimti laikinąją nutartį ir teismas priima sprendimą, remdamasis šios šalies pateikta informacija; ir
• priemonės, nurodytos teismo, išnagrinėjus bylą pagal rungimosi principą. Tokiais atvejais teismas priima sprendimą tik po atviro teismo posėdžio (arba kartais išnagrinėjus bylą uždarajame posėdyje), kuriame šalys gali išsakyti savo nuomonę. Posėdis sušaukiamas šaukimu (kurį įteikia antstolis) į teismą arba jį sušaukia teismo pareigūnas, atliekantis parengtinį tam tikrų civilinių bylų nagrinėjimą, priklausomai nuo įstatymuose nustatytos procedūros.

2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones?

2.1. Procedūra

2.1.1. Ar visuomet būtina kreiptis į teismą, kad šis priimtų priemonę leidžiančią taikyti nutartį?

Dažniausiai teismas turi priimti nutartį, leidžiančią taikyti laikinąsias priemones. Paprastai šią nutartį priima apylinkės teismo pirmininkas arba teisėjas, paskirtas veikti jo vardu.

viršų

Išskirtiniais atvejais šalis gali imtis laikinųjų priemonių, bet tuomet ji turi nedelsdama pranešti apie jas teismui, kad šis patvirtintų priemones. Pavyzdžiui, kreditorius, turintis pagal įstatymų nuostatas pagrįstą reikalavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., notaro patvirtintą dokumentą), gali areštuoti trečiosios šalies valdomą skolininkui priklausantį turtą. Tada areštuotas turtas užšaldomas, bet paliekamas trečiajai šaliai, kuri negali juo disponuoti. Priverstinai parduoti turtą galima tik gavus teismo pritarimą.

Kaip matote, kartais teismo leidimą galima gauti pateikus paprastą prašymą, patvirtinančius dokumentus ir paaiškinimus. Teismas priims nutartį remdamasis vienašališkai jam pateikta informacija.

2.1.2. Koks teismas gali nuspręsti taikyti šias priemones?

Jurisdikcijos taisykles paprastai nustato teisinės nuostatos, suteikiančios teismui teisę nurodyti taikyti laikinąją priemonę. Nėra bendrosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės, išskyrus tai, kad teisė nurodyti taikyti laikinąsias priemones paprastai priklauso bylos esmę nagrinėjančio teismo pirmininkui.

Yra daug konkrečių teisinių nuostatų, pagal kurias konkrečiais atvejais taikomos laikinosios priemonės (pvz., nuomos sutarčių, bendros nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą turėjimo, bendros nuosavybės teisės, paveldėjimo, santuokinės nuosavybės režimų atvejais ir t.t.).

Kai nėra numatyta konkrečios procedūros, šalis, norinti, kad teismas priimtų priemonę leidžiančią taikyti nutartį, turi kreiptis į skubius ieškinius nagrinėjantį teismą. Priklausomai nuo to, apie kokią sumą kalbama, tai bus kantonų teismas (juge de paix – iki 10000 eurų) arba apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis skubius ieškinius. Jiems tenka bendroji jurisdikcija priimti nutartis, leidžiančias taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią gresiančiam turto būklės blogėjimui arba siekiant sustabdyti aiškiai neteisėtą tvarkos pažeidimą (naujojo Civilinio proceso kodekso 933 skyrius).

viršų

2.1.3. Ar man privalo atstovauti teisininkas?

Apskritai nėra privaloma, kad jums atstovautų teisininkas. Tačiau yra išskirtinių procedūrų, dažniausiai techninių, kuriose teisininkas būtinas.

2.1.4. Koks vaidmuo tenka tarpininkams, pavyzdžiui, vykdymo institucijų atstovams arba antstoliams?

Labai dažnai norint, kad teismo nurodyta laikinoji priemonė būtų vykdoma, reikės kreiptis į tarpininką. Pavyzdžiui, teismui priėmus nutartį areštuoti turtą, ją turės vykdyti antstolis.

Kai kurios laikinosios priemonės reiškia, kad proceso objektas patikimas saugoti nešališkai trečiajai šaliai. Teismas galėtų, pavyzdžiui, paskirti perėmėją, kuriam patikėtų nuosavybę, į kurią pretenduoja keli asmenys, arba paskirti administratorių valdyti bendrovę, kurios veikla sustabdyta dėl akcininkų ginčo.

2.1.5. Išlaidos

Laikinųjų priemonių kaina būna labai įvairi.

Pavyzdžiui, prekių konfiskavimas iš tiesų kainuoja ne daugiau kaip apie šimtą eurų. Tačiau yra įvairiausių papildomų išlaidų (pvz., kai antstoliui reikia atlikti kratą), sandėliavimo išlaidos, jei areštuotas prekes reikia saugoti, dokumentų vertimo ir įteikimo išlaidos, jei skolininkas gyvena užsienyje, bei patvirtinimo procedūrų išlaidos. Paprastai išlaidos dėl antstolio veiksmų konfiskuojant turtą nesunkiai pasiekia 700 ar 800 eurų.

Teismui paskyrus perėmėją arba administratorių, tikriausiai bus kreipiamasi į labai kvalifikuotus asmenis, už paslaugas imančius taip pat gana didelį honorarą.

viršų

Laikinųjų priemonių išlaidas paprastai iš anksto apmoka jų prašanti šalis.

Sandėliavimo išlaidos turi būti laikomos procesinėmis išlaidomis, kurias turės kompensuoti pralaimėjusioji šalis. Tačiau iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas, išlaidas tenka mokėti priemonės prašančiai šaliai.

2.2. Prašome aprašyti pagrindines sąlygas

Paprastai teismas gali priimti laikinąsias priemones tik teismui nusprendus, kad iškilo realus poreikis arba skuba. Yra labai nedaug laikinųjų priemonių, dėl kurių galima kreiptis nenurodant konkrečių priežasčių (pvz., prašymai, kad patalpos būtų užantspauduotos po mirties).

Kai kreditorius kreipiasi su prašymu leisti konfiskuoti kurtą, teismas, remdamasis pateiktais dokumentais ir paaiškinimais, privalo patikrinti, ar reikalavimas galėtų būti laikomas pagrįstu.

3. Šių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės?

Laikinąsias priemones galima taikyti visam asmens kilnojamajam turtui. Išimtis taikoma tik tam tikriems daiktams, laikomiems būtinais kasdieniam gyvenimui.

Liuksemburgo įstatymai leidžia areštuoti darbo užmokestį ir papildomas pajamas (pajamas iš nuomos, bedarbio pašalpas ir t.t.). Tačiau visuomet taikoma išimtis daliai pajamų, atitinkančių sumą, būtiną pragyvenimo reikmėms.

Kreditorius vis dėlto negali konfiskuoti nekilnojamojo turto. Norint konfiskuoti nekilnojamąjį turtą, reikia gauti vykdytiną teismo sprendimą.

3.2. Koks yra šių priemonių poveikis?

Daugeliu atvejų teismas pats nusprendžia, koks bus jo nurodytos priemonės poveikis. Jis gali apriboti jų galiojimo laiką arba apriboti savo nutarties taikymą konkrečiam turtui ar veiksmams.

Kai teismas leidžia konfiskuoti turtą pagal vienašališką vienos iš šalių prašymą, įstatymai reikalauja nustatyti laiko terminą, per kurį teismui būtina pateikti prašymą patvirtinti konfiskavimą. Per nustatytą laiką nepateikus tokio prašymo, konfiskavimas savaime laikomas negaliojančiu.

4. Ar yra galimybių apskųsti priemonę?

Galima apskųsti nutartis, priimtas skubius ieškinius nagrinėjančio teismo po svarstymo taikant rungimosi principą. Apeliacinį skundą galima pateikti per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo.

Pagal vienašalį prašymą priimtų sprendimų apskųsti negalima. Tačiau šalis, mananti, kad priemonė buvo taikyta neteisėtai, pagal naująjį Civilinio proceso kodeksą turi teisę reikalauti atlyginti žalą. Galima pateikti prašymą skubius ieškinius nagrinėjančiam teismui, kad šis priimtų nutartį, leidžiančią taikyti naują laikinąją priemonę, sustabdančią pirminės, pagal vienašališką prašymą priimtos priemonės poveikį.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Liuksemburgas - Bendro pobūdžio informacija »

viršų

Naujausia redakcija: 26-07-2006