Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Italija

Naujausia redakcija: 02-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Italija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys? 1.
2. Apsaugos priemonių sąrašas. 2.
2.1. Netipiškos priemonės 2.1.
2.2. Tipiškos priemonės (kurių turinį nustato įstatymas) 2.2.
3. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones? 3.
4. Priemonių ypatybės 4.
4.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomos tokios priemonės? 4.1.
4.2. Koks yra tokių priemonių poveikis? 4.2.
4.3. Kiek laiko tokios priemonės galioja? 4.3.
5. Ar įmanoma apskųsti priemonę? 5.

 

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys?

Italijos teismo proceso metu galima taikyti keletą priemonių, kurias reglamentuoja skirtingi taisyklių rinkiniai, ir jos gali būti laikomos laikinosiomis arba apsaugos priemonėmis. Šias priemones galima apibrėžti pagal jų tikslus, kurie yra tokie: a) užbėgti už akių, kaip laikinai arba skubiai priemonei, galimam sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus pagrindinę bylą, turiniui arba pasekmėms (laikinosios priemonės) arba b) apsaugoti susidariusią padėtį iki bylos nagrinėjimo pabaigos, siekiant užtikrinti, kad byla turėtų praktinių pasekmių, kurios priešingu atveju įvykus pasikeitimams nagrinėjamoje byloje būtų neveiksmingos (apsaugos priemonės), arba netgi c) nedelsiant suteikti teisinę gynimo priemonę susidariusioms pavojingoms situacijoms arba toms situacijoms, kuriose sukeliama žala (laikinosios arba apsaugos priemonės, priklausomai nuo to, kokia priemonė nustatyta).

Laikinosios ir apsaugos priemonės turi keletą bendrų bruožų. Jos supaprastina ir paspartina procesą, šios priemonės yra laikinos ir jos padeda veiksmingai išnagrinėti bylą. Tačiau šis veiksmingumas nėra esminė ypatybė; 1990 m. įvykdžius reformą, kuri vėliau 2005 m. buvo peržiūrėta, Civilinio proceso kodekse buvo įtvirtintos pagrindinės standartinės laikinųjų priemonių taisyklės. Pagal šį procedūrinį modelį, kuris nustato kiekvienos laikinosios priemonės pagrindą (nepaisant to, jį nustato Civilinio proceso kodeksas ar konkretūs įstatymai), tam tikrais konkrečiais atvejais nustačius priemonę negali būti priimamas teismo sprendimas arba nustatoma kita priemonė; šiais atvejais laikinoji priemonė iš tikrųjų nustoja galioti tik kaip nustatyta apsauginė priemonė (pvz., kai subjektas, kuris turi laikytis priemonės nustatytų reikalavimų, juos įvykdo savanoriškai; 2003 m. priimti įstatymai byloms, kuriose dalyvauja komercinės, finansinio tarpininkavimo ir kredito įmonės, aiškiai taiko tas pačias nuostatas).

viršųviršų

Kadangi ši vienoda laikinoji procedūra yra pavyzdys visoms priemonėms, tyrimas iš esmės bus atliekamas pagal šį modelį.

Nutarimą taikyti laikinąsias ir apsaugos priemones gali priimti teisėjas (žr. atsakymą į 3 klausimą). Nutarimą taikyti priemones galima priimti tuomet, kai jos tampa reikalingos. Taip gali atsitikti prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės arba bylos nagrinėjimo metu. Galima išskirti „tipiškas“ priemones, kurių turinį nustato įstatymas, ir „netipiškas“ priemones, kurių atveju įstatymas suteikia teisėjui teisę savo nuožiūra nuspręsti dėl tinkamiausio ieškinį pateikiančio asmens teisių apsaugos būdo (žr. atsakymą į 2 klausimą).

Formaliai procesas yra supaprastinamas ir paspartinamas, nes juo siekiama įveikti „visus nereikalingus formalumus“ (pagal Civilinio proceso kodekso 669e straipsnį). Tačiau taip pat yra užtikrinama, kad bus laikomasi proceso rungimosi principo (kuris yra pabrėžiamas Konstitucijos naujos redakcijos 111 straipsnyje). Teisėjas turi išklausyti šalis bei palyginti jų padėtį ir gali priimti sprendimą dėl visų patikrinimų, kurie, jo manymu, yra reikalingi prieš priimant sprendimą pareiškėjo arba atsakovo naudai. Tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai klausimas turi būti skubiai išspręstas, priemonę galima taikyti neišklausius šalių.

2. Apsaugos priemonių sąrašas.

2.1. Netipiškos priemonės
  • Skubios priemonės:

Šios priemonės gali būti taikomos, kai nėra kitos tinkamos („tipiškos“) priemonės. Tikslus priemonės pobūdis nėra iš anksto nustatytas; jos turinį teisėjas nustato savo nuožiūra (nors akivaizdu, kad negalima imtis priemonių, kurias draudžia įstatymas arba kurios prieštarauja konstituciniams principams). Priemonės tikslas yra iš anksto nustatytas, tačiau įstatymai reikalauja, kad teisėjas priimtų nutarimą dėl priemonių, kurios galimai leis „išvengti gresiančios ir nepataisomos žalos atsiradimo“ (Civilinio proceso kodekso 700 straipsnis), taikymo konkrečioje byloje, tuo pat metu „laikinai užtikrinant bylos sprendimo pasekmes“. Asmuo, prašantis taikyti priemonę, turi nurodyti bylos faktus ir taikytiną teisę, kadangi teisėjo nutarimas yra reikalingas tolesniam pagrindinės bylos nagrinėjimui. Dėl šios priežasties manoma, kad galutinis sprendimas perima prevencinę priemonę.

viršųviršų

2.2. Tipiškos priemonės (kurių turinį nustato įstatymas)
  1. Laikinasis nutarimas dėl arešto:

Laikinasis nutarimas dėl turto (kilnojamųjų daiktų, nekilnojamųjų daiktų ir įmonių), nuosavybės arba valdymo arešto. Ši priemonė užtikrina turto saugojimą.

  1. Mareva draudimas:

Mareva draudimas neleidžia šaliai disponuoti turtu (kilnojamuoju arba nekilnojamuoju) arba pinigų sumomis. Draudimas nustatomas siekiant apsaugoti kreditorių, kurie pagrįstai bijo, kad jų skolos nebus užtikrintos, interesus. Neseniai atsirado galimybė nustatyti Mareva draudimą visiems asmenims, kurie nesuteikia tinkamo išlaikymo savo išsiskyrusiems sutuoktiniams.

  1. Priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti valdymą:

Šios priemonės yra taikomos, kai asmuo siekia apsaugoti turtą nuo grėsmės ar netinkamo naudojimo arba kai pareiškėjas prašo atkurti nuosavybės teises.

  1. Quia timet draudimas:

Taip pat, kaip ir minėta priemonė, quia timet draudimu siekiama išlaikyti status quo užkertant kelią pavojingiems veiksmams (kuriuos gali atlikti kiti asmenys).

  1. Apsauginės tyrimo priemonės:

Apsauginės tyrimo priemonės yra griežtai procesinio pobūdžio ir susijusios su įrodymais. Bet kuriuo proceso metu, kai reikia skubiai gauti įrodymus ir yra pagrįsta baimė, kad dėl kokios nors priežasties to nebus įmanoma atlikti vėlesniuose bylos etapuose, teisėjas gali priimti pagrįstą nutarimą apklausti liudytojus, atlikti techninio tyrimo operacijas arba patikrinimą.

viršųviršų

  1. Ginčijamo teismo sprendimo, kuris yra laikinai vykdytinas, pasekmių sustabdymas:

Tai yra prevencinė priemonė plačiąja prasme. Kai pirmosios instancijos teismo sprendimas yra vykdytinas pagal įstatymą, apeliacinio teismo teisėjas gali sustabdyti sprendimo pasekmes, jei esama svarių priežasčių tai padaryti.

  1. Laikinosios priemonės santuokos nutraukimo byloje:

Šios priemonės yra skirtos skubiai teisės gynimo priemonei, susijusiai su asmenimis ir turtu, suteikti, konfliktinėms situacijoms tarp tėvų spręsti ir užkirsti kelią atsirasti galimai žalai vaikams, kurie gali likti be kontrolės ir pakankamų lėšų.

  1. Nutarimas mokėti išlaikymą:

Nutarimas mokėti išlaikymą yra priimamas dėl asmens, kuris turi mokėti išlaikymą proceso metu.

  1. Antspaudų dėjimas arba panaikinimas:

Šių priemonių yra imamasi ginčuose, susijusiuose su mirusiajam priklausiusiu turtu.

  1. Draudimas, užkertantis kelią pavadinimų spaudos leidiniuose koncentracijai:

Draudimai nustatomi spaudos ombudsmeno, nagrinėjančio konkurencines bylas, prašymu.

  1. Draudimas, užkertantis kelią nesąžiningai konkurencijai:

Šių priemonių imamasi siekiant užkirsti kelią konkurencijos taisyklių pažeidimams (taisyklės, susijusios su prekiniais ženklais, klientų viliojimu ir t. t.)

  1. Nutarimai susilaikyti nuo nesąžiningų arba neteisėtų tarp įmonių sudaromų sutarčių sąlygų:

Šie nutarimai yra priimami vartotojų grupių arba Prekybos rūmų prašymu, kurie kreipėsi dėl sutarties sąlygų paskelbimo neteisėtomis.

viršųviršų

  1. Nutarimai, pagal kuriuos darbdaviai laikinai turi sumokėti darbuotojams tam tikrą pinigų sumą:

Nutarimai priimami, kai sumos nėra ginčijamos arba buvo aiškiai nustatytos nagrinėjant darbo bylą.

  1. Laikinosios priemonės, susijusios su nepilnamečių palikimu:

Šios priemonės taikomos prieš priimant sprendimą globos bylose.

  1. Nutarimas ištaisyti laikraščiuose ar žurnaluose arba radijo ar televizijos laidoje paskelbtą informaciją:

Nutarimas priimamas siekiant įvykdyti sprendimą, pagal kurį turi būti ištaisyta paskelbta neteisinga informacija.

  1. Nuostolių priteisimas:

Nuostoliai yra priteisiami aukai, nukentėjusiai eismo nelaimėje, kai jai to reikia ir kai supaprastinta tvarka ištyrus faktus paaiškėja, kad kitas asmuo yra atsakingas už nuostolius.

  1. Sprendimo, kurį priėmė įmonės visuotinis susirinkimas, galiojimo sustabdymas:

Ši prevencinė priemonė taikoma, kai ribotos atsakomybės įmonės priimtas sprendimas pažeidžia įstatymus arba įmonės įstatus.

  1. Nutarimas patikrinti ribotos atsakomybės įmonės dokumentus:

Mažiausiai vienas dešimtadalis įmonės akcininkų privalo kreiptis dėl tokio nutarimo, kuris yra priimamas atsižvelgiant į sprendimą, susijusį su įmonės valdybos atsakomybe, priėmimo.

  1. Nutarimas sugrąžinti į ankstesnes sąjungos atstovų pareigas:

Nutarimas priimamas, kai sąjungos atstovai iš pareigų buvo atleisti dėl netinkamos priežasties.

  1. Bankroto teismo taikomos prevencinės priemonės:

Esama įvairių priemonių, kurių tikslas - apsaugoti kreditorių interesus nagrinėjant bankroto bylą.

viršųviršų

3. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones?

Ar teisminės institucijos visada turi suteikti leidimą taikyti priemonę?

Paprastai laikinosios priemonės yra laikino pobūdžio, tačiau jos keičia ginče dalyvaujančių asmenų teises arba padėtį arba tam tikru būdu turi įtakos joms, ir dėl to pagal Konstituciją šias priemones gali taikyti tik teisminės institucijos (vadinasi, visi privačių asmenų oficialūs dokumentai šiuo klausimu negalioja, nes jie šioje srityje negali pakeisti valstybės institucijų).

Kokios teisminės institucijos gali priimti sprendimą taikyti laikinąsias priemones? Kai prašymas taikyti priemonę pateikiamas atskirai prieš pradedant nagrinėti pagrindinę bylą, jį išsprendžia teisėjas, kuriam pagal bendrąsias taisykles yra paskirta nagrinėti bylą (išskyrus taikos teisėjus, kurie neturi įgaliojimų priimti tokį sprendimą; šiuo atveju klausimas perduodamas apylinkės teismui). Kai priemonę prašoma taikyti nagrinėjant pagrindinę bylą, klausimą sprendžia teismo pirmininkas. Esama specifinių taisyklių, reglamentuojančių prašymus, susijusius su užsienio teisėjų priimtais sprendimais. Be to, yra taisyklių, nustatančių konkrečių teisminių institucijų įgaliojimus (pvz., 2.2.11 skiltyje aprašytos priemonės, susijusios su nesąžininga konkurencija, priklauso apeliacinio teismo kompetencijai, tuo tarpu su sutuoktiniais ir vaikais susijusios priemonės (2.2.7 skiltis) priklauso apylinkės teismo pirmininko kompetencijai).

viršųviršų

Kokį vaidmenį atlieka tarpininkai, pvz., antstoliai? Teismui dalyvaujant yra sukuriami tiesioginiai teisėjo ir šalių santykiai. Tačiau yra atvejų, kai teismo pagalbinis personalas (antstoliai) dalyvauja įgyvendinant laikinąsias priemones, pvz., laikinąjį areštą arba Mareva draudimą, nes jos įgyvendinamos panašiai kaip ir su turtu susijusios vykdymo priemonės. Dėl to yra nuostatų, leidžiančių dalyvauti papildomoms viešosioms institucijoms.

Nurodykite kiekvienos rūšies priemonės išlaidas, kurias reikia apmokėti. Kaip ir taikant kiekvieną teismo priemonę, pagrindinę arba laikiną bylą įrašius į nagrinėtinų bylų sąrašą pareiškėjas sumoka įmoką Vidaus pajamų (mokesčių) įstaigai. Įmokos dydis yra iš anksto nustatytas ir kinta priklausomai nuo bylos pobūdžio ir išlaidų. Santykiai tarp šalių ir jų gynybos advokatų paprastai yra atitinkamų šalių susitarimo reikalas, nors esama orientacinių lentelių, kurias reguliariai sudaro įvairių profesijų atstovai ir jas nutarimu patvirtina Teisingumo ministerija. Lentelėse yra nustatoma minimalūs ir maksimalūs mokesčiai bei išlaidos, ir jų privaloma laikytis tam tikrais atvejais nustatant pralaimėjusiosios šalies patirtas išlaidas, kai nutartį dėl priemonės priima teisėjas (pvz., jeigu teisėjas atmeta prašymą dėl netipiškos skubios priemonės ir taip užbaigia ikiteisminį bylos nagrinėjimą).

Aprašykite oficialius reikalavimus. Kokiais kriterijais vadovaujasi apylinkės teismas priimdamas sprendimą dėl draudimo priemonės arba nutarimo taikyti priemonę?

Jeigu reikalaujama grąžinti skolą, ar byla turi būti ginčijama?

viršųviršų

Ar klausimas turi būti išsprendžiamas skubiai?

Ar reikia įrodyti, kad dėl skolininko turto perleidimo arba dingimo nebus galimybių priimti sprendimo? Paprastai visi draudimo priemonės prašantys asmenys turi įrodyti, kad vyksta arba netrukus įvyks aplinkybių arba teisių pasikeitimas ir kad situacija gali smarkiai pažeisti pareiškėjo interesus, t. y. dėl susiklosčiusios situacijos būtina panaikinti grėsmę arba taikyti priemones, kurios užkirstų kelią papildomai žalai atsirasti iki bus baigta nagrinėti pagrindinė byla. Reikia atsižvelgti į uždelsimo riziką (nustatant priemonę). Kiekvieną priemonę reglamentuojantis įstatymas nustato jos taikymo sritį, susijusią su teisių, kurias reikia apsaugoti, rūšimi (pvz., nauji darbai, susiję su nekilnojamuoju turtu; poreikis nustatyti santykius su vaikais, laikinosios priemonės; verslo nuostoliai užkertant kelią nesąžiningai konkurencijai ir t. t.).

Principas, pagal kurį turi grėsti pavojus, taip pat taikomas, kai pareiškėjo padėtis apsunkinama arba nuolat blogėja, pvz., jeigu skolininkas likviduoja savo turtą ir taip jį mažina. Tačiau nepakanka nurodyti tik požymius; turi būti pateikiami pakankamai aiškūs įrodymai, kad priemones reikia skubiai taikyti.

4. Priemonių ypatybės

4.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomos tokios priemonės?

Banko sąskaitoms? – Kilnojamajam turtui? – Registruotoms transporto priemonėms? – Nekilnojamajam turtui? – Kitam turtui?

Laikinosios priemonės gali būti taikomos visų rūšių turtui. Įstatymas nustato tam tikrus priemonės taikymo apribojimus. Paisydamas šių apribojimų teisėjas nusprendžia, ar turtui draudimo priemonė gali būti taikoma atsižvelgiant į tai, ar turtas suteikia kreditoriui garantijas, arba - ypač netipiškų priemonių atveju - į tai, ko reikia norint laikinai apsaugoti kreditoriaus interesus.

viršųviršų

Areštų atveju, kuriuos iš esmės reglamentuoja vykdymo procedūros taisyklės, taikomas objektyvusis atsakomybės už turto areštą kriterijus, t. y. galimybė areštuoti asmeninį arba naudojamą turtą, priklausantį asmeniui, kuriam taikoma priemonė. Visų pirma gali būti įšaldomos einamosios sąskaitos arba nustatoma šių sąskaitų naudojimo riba. Transporto priemonę galima areštuoti tik esant tam tikroms sąlygoms.

Visais atvejais pagrindinis kriterijus yra tas, kad padėtis, kuri užtikrinama, - priemonės tikslas, - nebūtų pažeidžiama. Dėl to nekilnojamojo turto ir transporto priemonių pardavimas nepadeda kreditoriui ir gali sukelti atsakomybę skolininkui, taip pat ir pirkėjui, jeigu jis neišsiaiškino, kad yra taikoma draudimo priemonė, arba ją ignoravo. Šiuo atveju visada daroma prielaida, kad informaciją apie atitinkamas sutartis galima rasti viešuosiuose registruose. Jeigu skolininkas parduoda kuriuos nors kitus daiktus (pvz., vertingus daiktus), kreditorius gali daiktus atgauti pateikęs ieškinį dėl daiktų išieškojimo.

4.2. Koks yra tokių priemonių poveikis?

Skolininkui, kuris nesilaiko nutarimo taikyti priemonę? Ar jis vis dar gali disponuoti savo turtu? Ar jis gali būti nubaustas? Kokios yra banko pareigos, susijusios su informacijos atskleidimu ir einamųjų sąskaitų įšaldymu? Kokios baudos gali būti paskirtos už nutarimo taikyti priemonę nesilaikymą?

Be to, kas nurodyta 4 skiltyje, priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti kreditoriaus interesus, nesilaikymas pirmiausia sukelia priemonės nesilaikančiai šaliai pareigą atlyginti nuostolius kitai šaliai. Akivaizdu, kad šiuo atveju, siekiant patikrinti, kaip, atsižvelgiant į disponuojamą daiktą, priemonės yra laikomasi, reikia remtis nutarimo turiniu.

viršųviršų

Kai galima įrodyti, kad asmuo, dėl kurio yra priimtas nutarimas taikyti priemonę, veikė nesąžiningai arba dėl kitų priežasčių yra kaltas, išnagrinėjęs kitos šalies prašymą teisėjas gali reikalauti nusižengusią šalį apmokėti išlaidas ir atlyginti nuostolius, ir šis reikalavimas oficialiai bus nurodytas teismo sprendime.

Jeigu asmuo, kuriam taikomas draudimas, jo nesilaiko, teisėjas gali iki bylos nagrinėjimo pabaigos taikyti kitą prevencinę arba vykdymo priemonę. Jeigu priemonės nesilaikoma apgaulės būdu, pažeidėjui taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Bankas, kuriame yra atidaryta sąskaita, gali informuoti trečiąsias šalis tik apie tai, kad lėšomis negalima naudotis, tačiau sąskaitos įšaldymo priežastys yra konfidencialios.

4.3. Kiek laiko tokios priemonės galioja?

Ar įstatymas paprastai nustato priemonės galiojimo terminą, ar teismas turi nustatyti jį nutarime?

Ar nutarimas galioja iki teismo sprendimo paskelbimo, ar iki naujo nutarimo priėmimo?

Jeigu nutarimas priimtas netaikant ginčo procedūros, ar yra nustatytas šalių iškvietimo ir apklausos terminas?

Kaip nurodyta 1 skiltyje, kadangi laikinoji priemonė paprastai reikalinga vėlesniam teisminiam nagrinėjimui, nutarimas taikyti priemonę paprastai galioja iki paskelbimo apie teismo sprendimą.

Tačiau teisėjas net teisminio nagrinėjimo metu, priklausomai nuo bylos faktų, gali pakeisti terminus, priimti kitą nutarimą dėl priemonės arba panaikinti pradinę priemonę. Jis taip pat gali prašyti pareiškėją pateikti užstatą, kad šalims būtų sudarytos lygios teisės, jeigu vėliau paaiškės, kad nebuvo teisinio pagrindo taikyti priemonę.

viršųviršų

Jeigu laikinoji priemonė nustatyta neišklausius šalių (išimtinis atvejis, žr. 1 skiltį pirmiau) ir buvo pateisinta tik skubos pagrindais, nutarime dėl priemonės (kuri šiomis aplinkybėmis yra teismo potvarkis, o ne nutarimas) teisėjas turi nurodyti, kad šalys turi būti išklausomos ne vėliau kaip po 15 dienų, suteikiant pareiškėjui ne daugiau kaip aštuonių dienų konkrečiai nustatytą terminą pranešimui apie priemonę pateikti. Apklausos metu šalys yra išklausomos supaprastinta ir neoficialia tvarka (žr. 1 skiltį), po apklausos teisėjas pradinę priemonę patvirtina, iš dalies pakeičia arba panaikina.

5. Ar įmanoma apskųsti priemonę?

Kas gali ginčyti nutarimą?

Kokia teisminė institucija nagrinėja skundą?

Kokie yra skundo pateikimo terminai?

Kokias pasekmes sukelia skundas?

Prašymą, kuris buvo patenkintas arba atmestas, viena iš šalių (priklausomai nuo skundo motyvų ir nustatytos priemonės) per 10 dienų nuo pranešimo apie priemonę gali apskųsti apylinkės teismui. Teismas sprendimą priima kolegialiai. Jeigu priemonę nustatė apeliacinis teismas, skundas pateikiamas kitam apeliacinio teismo skyriui arba, jeigu tai neįmanoma, artimiausiam apeliaciniam teismui. Visais atvejais sprendimas, kuriuo pradinė priemonė yra patvirtinama, iš dalies pakeičiama arba panaikinama, yra priimamas teisėjų pasitarimo kambaryje.

Pateikus skundą priemonės įgyvendinimas nėra sustabdomas ir sprendimas dėl skundo yra neginčijamas. Tačiau atsiradus papildomiems įrodymams, patvirtinantiems, kad priemonė daro didelę žalą asmeniui, kuriam ji taikoma, skundą nagrinėjančios teisminės institucijos gali sustabdyti priemonės taikymą arba kaip alternatyvą priimti nutarimą dėl tinkamo užstato pateikimo.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 02-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė