Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Vengrija

Naujausia redakcija: 18-09-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Vengrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys? 1.
2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones? 2.
2.1. Prašom aprašyti procedūrą 2.1.
2.2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones? 2.2.
3. Tokių priemonių dalykas ir pobūdis 3.
3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės? 3.1.
3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Kiek laiko galioja tokios priemonės? 3.3.
4. Ar įmanoma apskųsti priemonę? 4.

 

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys?

1952 m. III civilinio proceso kodekso įstatyme yra nustatytos dvi teisinių priemonių, kuriomis galima užtikrinti priešinio reikalavimo įvykdymą, rūšys: laikinas teismo draudimas ir laikinas vykdymas, suteikiantys apsaugą prieš priimant teisiškai privalomą sprendimą. Šias priemones papildo apsaugos priemonė, nustatyta 1994 m. LIII vykdymo įstatyme.

2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones?

2.1. Prašom aprašyti procedūrą
Laikinas teismo draudimas:

Civilinio proceso kodekso 156 straipsnyje yra nustatytas laikinas teismo draudimas, kurio tikslas — užtikrinti neatidėliotiną teisinę apsaugą, siekiant užkirsti kelią teisių pažeidimui, kurių laikui bėgant nebus galima apginti ex post. Priimdamas nutartį dėl laikino teismo draudimo teismas priešingai šaliai nustato pareigą, kurios ši privalo laikytis, kol teismas nepriėmė sprendimo dėl teisinio ginčo tarp šalių esmės. Priešingai bendrosioms taisyklėms, teismas iš anksto priima sprendimą dėl prašymo, ir nutartis dėl laikino teismo draudimo gali būti vykdoma iš anksto, nepaisant skundų padavimo procedūrų.

Paprastai laikinas teismo draudimas gali būti nustatomas pateikus prašymą; teismas savo iniciatyva nustatyti laikiną teismo draudimą gali tik jeigu tai konkrečiai nustato įstatymas: tėvystės nustatymo byloje, jeigu bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, — dėl išlaikymo, kurį vaikas turi teisę gauti (Civilinio proceso kodekso įstatymo 153 straipsnio 3 dalis), ir santuokos bylose — dėl vaiko gyvenamosios vietos ir paramos, tėvų priežiūros ir vaiko lankymo teisių išplėtimo arba apribojimo (Civilinio proceso kodekso įstatymo 287 straipsnis).

viršųviršų

Prašymas nustatyti laikiną teismo draudimą gali būti pareiškiamas tik nagrinėjant civilinę bylą, anksčiausiai — prašymo pateikimo dieną.

Kalbant apie prašymo turinį, reikia paminėti, kad jame aprašytos aplinkybės yra tikėtinos ir kad jos nurodo vieną iš konkrečių situacijų, kurioje skubi teisinė apsauga yra būtina (žalos rizika, teisinės apsaugos poreikis dėl pasikeitusio ginčo statuso arba dėl teisinės apsaugos situacijos yra būtinas specialus pripažinimas), ir priemonė, kurios prašoma, žinoma, turi būti tokia, kad užkirstų kelią teisių pažeidimui. Pareiškėjas pagal įstatymą privalo įrodyti ne tai, kad jo pateikta informacija yra neabejotinai teisinga, bet tik tai, kad ji yra tikėtina. Taikant priemonę galimybė patvirtinti informaciją yra ribota; tai gali būti leidžiama tik jeigu nepatvirtinus tokios informacijos prašymo negalima išnagrinėti. Nustatyto ribojimo priežastis yra laikino teismo draudimo tikslas ir faktas, kad šaliai užtenka tik įrodyti situacijos galimumą, jei nėra būtina patvirtinti, kad prašymas neabejotinai atitinka jam nustatytas sąlygas.

Bylą nagrinėjantis teismas priimdamas sprendimą turi apsvarstyti, ar šalis įrodė laikino teismo draudimo taikymą pagrindžiančių teisinių sąlygų tikėtiną atitikimą. Teismas taip pat laisvai nusprendžia, kokio tikėtinumo laipsnio jis reikalauja iš šalies. Jeigu prašymas atitinka šias sąlygas, teismas turi įvertinti laikino teismo draudimo sukeltas kliūtis ir palyginti jas su nauda, kuri gali būti gauta taikant laikiną teismo draudimą. Nors įstatyme vartojama sąvoka „sukeltos kliūtys“, ji iš tikrųjų reiškia ne jau sukeltas kliūtis, o kliūtis, kurias gali sukelti draudimas ir jo įgyvendinimas. Jeigu įvertinus nustatoma, kad kliūtys yra didesnės negu nauda, prašymas turi būti atmestas. Atlikdamas vertinimą teismas taip pat nusprendžia, ar dėl laikino teismo draudimo priemonės bus prašoma pateikti užstatą.

viršųviršų

Prašymas taikyti laikiną teismo draudimą išnagrinėjamas teismui priimant nutartį. Išimtiniais atvejais teismas savo sprendime panaikina laikiną teismo draudimą.

Teismas prašymo klausimą gali išspręsti bylos nagrinėjimo metu arba atskirai.

Nutartis galioja, kol ji nepanaikinama arba, jeigu tai neįvyksta, iki pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kiekviena iš šalių gali kreiptis dėl nutarties panaikinimo.

Laikinas vykdymas:

Civilinio proceso kodekso 231 straipsnyje yra numatyta laikino vykdymo galimybė. Pagal šias nuostatas — kai kuriais atvejais — teisiškai privalomas sprendimas gali sukelti pasekmes ir sprendimas gali būti įvykdytas prieš jam faktiškai tampant galutiniu. Civilinio proceso kodekso įstatymo 231 straipsnyje nurodytais atvejais įgyvendinus nurodytas sąlygas, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva privalo paskelbti, kad jo sprendimas yra laikinai vykdytinas. Jeigu skundo nagrinėjimas atidedamas, antrosios instancijos teismas taip pat gali priimti sprendimą dėl laikino vykdymo, kai atitinkamas asmuo, atsižvelgęs į bylos faktus, pateikia prašymą.

Civilinio proceso kodekse yra pateikiamas išsamus sąrašas, kurio negalima aiškinti plečiamai. Todėl nutartis dėl laikino vykdymo negali būti priimta dėl jokios kitos priežasties.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, toliau nurodyti dokumentai turi būti vykdomi, nepaisant to, ar yra paduotas skundas:

  • sprendimas dėl išlaikymo mokėjimo arba vaiko priežiūros pašalpos ir kitų laikinų paslaugų, turinčių panašų tikslą, suteikimo;
  • sprendimas, kuriuo nutraukiamas neteisėtas buvimas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančioje žemėje ar patalpose;
  • sprendimas, kuriuo liepiama patenkinti atsakovo pripažintą ieškinį;
  • sprendimas, kuriuo pinigų sumą liepiama sumokėti dėl pareigos, įtvirtintos autentiškame dokumente arba privačiame dokumente, kuris yra neginčijamas įrodymas (195 ir 196 straipsniai), jeigu tai pagrindžiančios visos aplinkybės buvo patvirtintos tokiu dokumentu;
  • sprendimas, kuriuo liepiama atlikti nefinansinį veiksmą, jeigu ieškovas patirs neproporcingai didelę žalą arba jeigu sunku nustatyti dėl vykdymo atidėjimo sukeltą žalą ir jeigu ieškovas pateikia pakankamą užstatą.

Jeigu pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas Civilinio proceso kodekso įstatymo 231 ir 232 straipsnių, paskelbia sprendimą laikinai vykdomu, antrosios instancijos teisėjų kolegijos pirmininkas gali priimti nutartį dėl bylos sustabdymo prieš surengiant teismo posėdį, tačiau tai įvyks tik suinteresuotosios šalies prašymu, net jeigu apeliacinės bylos nagrinėjimas yra atidedamas kartu su visų bylos faktų nagrinėjimu.

viršųviršų

Teismas gali atsisakyti priimti nutartį dėl laikino vykdymo, jeigu tokia nutartis atsakovui sukels neproporcingai sunkesnę naštą, negu atsisakius priimti nutartį tokia našta bus sukelta ieškovui. Tačiau atsakovas visais atvejais turi pateikti teismui prašymą; teismas gali nenuspręsti nurodytais atvejais savo iniciatyva atsisakyti priimti nutartį dėl laikino vykdymo.

Apsaugos priemonės vykdymas:

Pagal Vengrijos teisę vykdymo veiksmus galima pradėti tik teismui išdavus vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik jeigu galutiniame teismo sprendime yra nustatyta pareiga (nurodymas atlikti tam tikrus veiksmus), jis yra teisiškai privalomas arba gali būti laikinai vykdomas ir galutinis laikymosi terminas yra pasibaigęs. Jeigu šios trys sąlygos vienu metu nėra tenkinamos, išduoti vykdomojo rašto negalima ir dėl to vykdymo veiksmų negalima pradėti. Tačiau siekiant apsaugoti teisę turinčio asmens teises galima priimti nutartį dėl apsaugos priemonių taikymo.

Dėl to, jeigu vykdomojo rašto, siekiant įvykdyti reikalavimą, dar negalima priimti, tačiau prašanti pradėti vykdymą šalis įrodo, kad vėlesniam reikalavimo įvykdymui gali kilti grėsmė, teismas, remdamasis šalies prašymu pradėti vykdymą, taikydamas apsaugos priemones priima nutartį dėl:

  1. piniginio reikalavimo užstato ir
  2. konkretaus daikto blokavimo.

Nutartis dėl apsaugos priemonės gali būti priimta tik konkrečiais įstatymo nustatytais atvejais. Pavyzdžiui, jeigu prašymas pagrįstas sprendimu, pagal kurį gali būti išduodamas vykdomasis raštas, tačiau to atlikti negalima, nes teismo sprendimas dar neįsiteisėjo arba teismo sprendimas įsiteisėjo, bet galutinis jo įvykdymo terminas dar nepasibaigė; arba santuokos ar kitos bylos buvo pradėtos pateikus ieškinį šeimos teismams ir ieškinio galiojimas, jo suma ir tinkamumas buvo patvirtinti autentišku dokumentu arba privačiu dokumentu, kuris yra įtikinamas įrodymas.

viršųviršų

Pirmuoju atveju teismas, turintis teisę išduoti vykdomąjį raštą, ir antruoju atveju teismas, kuriame pradėta nagrinėti byla, turi teisę imtis veiksmų.

Teismas turi ne vėliau kaip per aštuonias dienas skubos tvarka išspręsti apsaugos priemonės klausimą ir nedelsdamas antstoliui išsiųsti nutartį dėl apsaugos priemonės.

Apeliacinis skundas, kuriuo apskundžiama nutartis dėl apsaugos priemonės, nesustabdo nutarties galiojimo.

Gavęs nutartį dėl apsaugos priemonės, antstolis nedelsdamas pareikalauja, kad vykdymo prašanti šalis sumokėtų išankstinį mokestį, reikalingą vykdymui per trumpą laiką, ir, šaliai jį sumokėjus, nedelsdamas pradeda vykdyti apsaugos priemonę.

2.2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones?

Teismų taikomi kriterijai iš esmės atspindi poreikį užtikrinti vėlesnį reikalavimo įvykdymą. Laikino teismo draudimo atveju pagrindinis kriterijus yra tai, kad vykdymas yra būtinas siekiant užkirsti kelią neišvengiamai žalos atsiradimo grėsmei arba siekiant išlaikyti situaciją, dėl kurios kilo teisinis ginčas, arba siekiant apsaugoti konkrečias pareiškėjo teises, ir kad priemonės sukelti nuostoliai neviršija naudos, kuri bus gauta taikant priemonę. Nustatęs laikiną vykdymą, teismas turi priimti sprendimą dėl vykdymo. Nuožiūros teise yra naudojamasi tik tada, kai atsakovas pateikia prašymą nepriimti laikino vykdymo priemonės. Nustatant apsaugos priemonę turi būti įrodoma, kad yra grėsmė paskesniam reikalavimo įvykdymui. Todėl reikalavimui turėjo būti prieštarauta visais trim atvejais, o laikino teismo draudimo ir apsaugos priemonės atvejais reikalavimo įvykdymui turi grėsti pavojus; laikino vykdymo atveju remiamasi teisę turinčio asmens interesų apsauga.

viršųviršų

3. Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės?

Laikino teismo draudimo atveju teismas priima nutartį patenkinti ieškinyje arba prašyme nustatyti laikiną teismo draudimą, kuris buvo pateiktas teismo prašymu, nurodytus reikalavimus. Tai gali būti taikoma visiems kitiems reikalavimams, kurie bus nurodyti prašyme.

Laikinas vykdymas – tai vykdymas to, kas buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris dar nėra teisiškai privalomas; tai taip pat gali sukelti keletą pareigų ar prievolių.

Taikydamas apsaugos priemonę, teismas gali priimti nutartį dėl konkretaus daikto blokavimo arba reikalauti užtikrinti tam tikrą finansinį reikalavimą. Jeigu teismas priima nutartį užtikrinti finansinį reikalavimą, antstolis įteiks šią nutartį skolininkui asmeniškai ir kartu lieps skolininkui sumokėti jam atitinkamą sumą. Jeigu skolininkas nesilaiko pareigos, antstolis gali areštuoti bet kurį skolininko turtą. Norėdamas areštuoti nekilnojamąjį turtą, antstolis nedelsdamas susisiekia su nekilnojamojo turto registru ir užregistruoja vykdymo teises, kuriomis užtikrinamas finansinis reikalavimas nekilnojamojo turto registre.

Užtikrinant tam tikrą pinigų sumą antstolis reikalauja, kad skolininkui priklausančias lėšas valdanti finansų institucija, gavusi antstolio reikalavimą, nei skolininkui, nei kam nors kitam nemokėtų užtikrintos sumos ir bylos išlaidas padengiančios sumos, ir, jeigu sąskaitos likutis yra mažesnis nei užtikrinama suma, finansų institucija turi atitinkamai atsižvelgti į mokėjimus ateityje.

viršųviršų

Nutartis dėl konkretaus daikto blokavimo gali būti taikoma visam vertę turinčiam turtui.

3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis?

Laikino teismo draudimo ir laikino vykdymo atveju skolininkas turi laikytis teismo sprendimo. Remiantis nutartimi galima pradėti vykdymo procesą.

Yra dvi apsaugos priemonių rūšys, turinčios skirtingą poveikį. Kai taikant priemonę siekiama apsaugoti reikalavimą, skolininkas turi perduoti antstoliui konkrečią pinigų sumą. Jeigu skolininkui priklausančius pinigus valdo finansų institucija, antstolis pareikalauja, kad ši skolininko pinigus valdanti institucija, gavusi antstolio reikalavimą, nei skolininkui, nei kam nors kitam nemokėtų užtikrintos sumos ir bylos išlaidas padengiančios sumos, ir, jeigu sąskaitos likutis yra mažesnis nei užtikrinama suma, finansų institucija turi atitinkamai atsižvelgti į mokėjimus ateityje. Finansų institucija per aštuonias dienas nuo antstolio reikalavimo gavimo informuoja jį apie tai, kokiai sumos daliai buvo galima pritaikyti priemonę, ir po to galima konfiskuoti tik tiek skolininko lėšų, kiek jų trūksta likusiai reikalavimo daliai užtikrinti. Jeigu skolininkas neturi nurodytos pinigų sumos, konfiskuojamas kitas turtas.

Kai blokuojamas konkretus daiktas, skolininkas gali ir toliau juo naudotis, jeigu jo nereikia fiziškai užrakinti, tačiau negali juo disponuoti. Jeigu antstolis fiziškai užrakina daiktą, pažeidimu laikoma patalpos, kurioje saugomas daiktas, atidarymas, daikto blokavimą įrodančio antspaudo panaikinimas arba disponavimas ar naudojimasis daiktu. Pažeidėjui už tai gresia baudžiamoji atsakomybė (antspaudų pažeidimas).

viršųviršų

3.3. Kiek laiko galioja tokios priemonės?

Išnagrinėjęs prašymą nustatyti laikiną teismo draudimą, teismas priima nutartį. Nutartis galioja, kol ji nepanaikinama arba, jeigu ji nepanaikinama, kol priimama nutartis baigti bylos nagrinėjimą, arba kai nutartis įsigalioja pirmojoje instancijoje.

Apsaugos priemonė galioja, kol priimama nutartis patenkinti ieškinį arba teismas nusprendžia panaikinti apsaugos priemonę.

Laikinas vykdymas – tai nutartyje nustatytos pareigos vykdymas iki jai teisiškai įsigaliojant, nepaisant to, ar tai yra skundas, ar ne. Dėl to jos galiojimas yra neribotas.

4. Ar įmanoma apskųsti priemonę?

Galima paduoti atskirą skundą dėl nutarties taikyti laikiną teismo draudimą. Šio skundo padavimo tvarką nustato bendrosios taisyklės. Terminas yra 15 dienų. Skundas turi būti pateikiamas nutartį priėmusiam teismui. Jeigu skundas yra pagrįstas, teismas panaikina laikiną teismo draudimą. Priešingu atveju pateikus prašymą – arba jeigu ieškovas atsisako reikalavimų – teismas gali pakeisti nutartį savo iniciatyva.

Teismas turi pareigą įstatyme išvardytais atvejais priimti nutartį dėl laikino vykdymo. Tačiau atsakovas gali prašyti panaikinti laikiną vykdymą, jeigu tai jam sukels neproporcingai sunkią naštą. Prašymas turi būti pateiktas bylą nagrinėjančiam teismui.

Nutartį dėl apsaugos priemonės galima apskųsti bylą nagrinėjančiame teisme. Tačiau tai nesustabdo priemonės vykdymo. Šalys skundus gali pateikti per 15 dienų nuo paskelbimo apie nutartį.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 18-09-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė