Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės

Naujausia redakcija: 17-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


„Jūs pradėjote bylą teisme, tačiau procesiniai veiksmai vyksta lėtai, ir jūs manote, kad byla yra vilkinama.“

Jūs baiminatės, kad jūsų skolininkas pasinaudos procedūrų vilkinimu ir įvairiomis žalos atlyginimo priemonėmis, kad išvengtų savo kreditorių, kol teismas iš tikrųjų priims sprendimą. Pavyzdžiui, jis gali pabandyti įrodyti savo nemokumą arba kam nors kitam perleisti savo turtą. Jeigu taip, jūs turite kreiptis į teismą dėl laikinųjų priemonių skyrimo.

Teismas gali nurodyti skolininko turto atžvilgiu taikyti laikinąsias arba apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – tam tikrą laikotarpį laukti galutinio teismo sprendimo dėl bylos esmės, kad būtų užtikrintas jo vykdymas. Visgi kai kuriuos atvejus reikia išskirti.

1. Apsaugos priemonės

Remiantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo apibrėžimu, šios priemonės yra skirtos apsaugoti teises, dėl kurių pripažinimo buvo kreiptasi kitoje byloje, kurią teismas nagrinėja iš esmės, ir išlaikyti esamą faktinę ir teisinę padėtį. Praktiškai tokios priemonės padeda kreditoriui dviem būdais apsisaugoti nuo rizikos neišieškoti savo pinigų: skolininkui sutrukdoma savo turtą perleisti kitam asmeniui arba šis turtas yra susaistomas, todėl net jei skolininkas jį perleidžia kitam asmeniui, toks turtas gali būti perimtas iš jį įgijusio asmens.

Apsaugos priemonių pavyzdžiai:

  • prevencinis skolininkui priklausančio kilnojamojo turto ar piniginių lėšų areštas;
  • teismo vykdomas ginčijamo turto, kurio dabartinė būklė turi būti išlaikyta iki teismo sprendimo, administravimas;
  • nekilnojamojo turto, verslo aktyvų ir vertybinių popierių susaistymas įkeičiant. Yra nustatytos informacijos viešumo taisyklės.

Sprendimų dėl apsaugos priemonių priėmimo tvarka:

  • Jums pateikus prašymą, teismas (priklausomai nuo valstybės narės, tai gali būti bylą nagrinėjantis teismas arba specialus teismas, priimantis sprendimus dėl laikinųjų ir apsaugos priemonių) gali jums nurodyti pateikti argumentus, kad jūsų ieškinys gali būti patenkintas ir kad yra pavojus, jog jūs iš savo skolininko skolos neišieškosite.
  • Teismas sprendime nurodo, kokiam turtui taikoma priemonė, kad jo vertė atitiktų jūsų ieškinio sumą. Yra sudarytas prekių ir turto, kurių negalima areštuoti (drabužiai, maistas, kai kurie baldai, dalis darbo užmokesčio ar atlyginimo), kad būtų užtikrintos deramos skolininko ir jo šeimos gyvenimo sąlygos, sąrašas. Skolininkas gali skirtą priemonę užginčyti ir prašyti panaikinti jo turto areštą. Jeigu pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės teismas priėmė vykdytiną galutinį sprendimą, prevencinis turto areštas turi būti pakeistas vykdomuoju dokumentu.

2. Laikinosios priemonės

viršųviršų

Kitais skubiais atvejais prevencinių priemonių ne visada pakanka. Dėl to teismas gali nuspręsti taikyti tam tikras panašaus poveikio laikinąsias priemones dėl laukiamo sprendimo bylą išnagrinėjus iš esmės. Šios priemonės galutiniu sprendimu gali būti patvirtintos arba panaikintos.

Kaip ir apsaugos priemonės, laikinosios priemonės yra taikomos iki teismo sprendimo priėmimo nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo šios priemonės skiriasi nuo negalutinio sprendimo vykdymo.

3. Negalutinio sprendimo vykdymas

Jūsų byloje buvo priimtas sprendimas, bet vis dar yra tikimybė, kad bus pateikta apeliacija arba kad šis sprendimas bus užginčytas. Jūs norite, kad sprendimas būtų vykdomas nedelsiant, nes baiminatės, kad jūsų skolininkas gali pateikti apeliacinį skundą vien dėl to, kad būtų užtęsti procesiniai veiksmai. Daugeliu tokių atvejų teismas priima nutartį dėl negalutinio sprendimo vykdymo. Priklausomai nuo šalies sistemos, gali būti taikomi tam tikri reikalavimai (skubos tvarka, kreditoriaus suteikiama garantija, bylos šalių rungimasis, reikalavimas neužginčyti sprendimo, nors bylos šalis turi teisę pateikti apeliacinį skundą, ir t. t.).

Palyginus nacionalinius teisės aktus matyti, kad juose beveik nėra laikinųjų ir apsaugos priemonių apibrėžimų ir kad teisės sistemos labai skiriasi. Valstybių narių skirtumų yra dar daugiau, kai dėl tokių priemonių bylos nagrinėjimas iš esmės yra apsunkinamas ir yra apeinamos įprastos jurisdikcijos taisyklės. Prašymus taikyti negalutinių sprendimų vykdymo procedūras nagrinėjančių teismų įgaliojimai taip pat netolygiai paskirstyti – kai kuriose valstybėse narėse neleidžiama priimti jokio sprendimo, kuris nulemtų bylos baigtį.

Sprendimų dėl tokių priemonių taikymo aplinkybės labai skiriasi. Pavyzdžiui, reikalavimas sprendimą vykdyti skubos tvarka yra aiškinamas vis plačiau.

Be to, labai skiriasi prekių ir turto, kuriems gali būti padarytas poveikis, pobūdis, galiojančių priemonių rūšys ir sprendimą taikyti laikinąsias bei apsaugos priemones priimančio teismo ir bylą iš esmės nagrinėjančio teismo santykis. Formalūs aspektai taip pat nemažai skiriasi. Daugelyje valstybių narių laikinąsias priemones patvirtina teismas, kuris vienose šalyse yra specializuotas, kitose – bendrosios kompetencijos teismas. Tuo tarpu dar kitose šalyse toks patvirtinimas nereikalingas. Daugelyje valstybių narių ši procedūra yra iš esmės vienašališka, bet kitose į ją yra įtraukiamos abi bylos šalys, išskyrus labai skubias bylas, kuriose norima išvengti netikėtumų.

Informacijos apie laikinąsias ir apsaugos priemones galite rasti paspaudę ant valstybių narių vėliavėlių.

Informacijos apie laikinąsias ir apsaugos priemones kitoje valstybėje narėje galite rasti paspaudę ant laukelio „Bendrijos teisė“.

Informacijos apie tarptautines konvencijas galite rasti paspaudę ant laukelio „Tarptautinė teisė“.

viršųviršų

Naujausia redakcija: 17-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė