Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Suomija

Naujausia redakcija: 30-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Suomija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra priemonių rūšys? 1.
2. Kokiomis sąlygomis priemonės gali būti naudojamos? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Esminės sąlygos 2.2.
3. Šių priemonių tikslas ir pobūdis 3.
3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomos šios priemonės? 3.1.
3.2. Koks yra šių priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Koks yra šių priemonių teisinis pagrindas? 3.3.
4. Ar galima apskųsti priemonės taikymą? 4.

 

1. Kokios yra priemonių rūšys?

Suomijoje skolininkas arba kitas atsakovas civilinėje ar komercinėje byloje, siekdamas apsaugoti savo interesus, gali prašyti taikyti prevencines priemones. Prevencinių priemonių tikslas – užtikrinti galutinio bylos sprendimo įvykdymą. Nuostatos, reglamentuojančios prevencinių priemonių taikymo tvarką, yra Proceso kodekso 7 skyriuje, o nuostatos dėl teismo sprendimų vykdymo – Skolų susigrąžinimo įstatymo 7 skyriuje. Yra 3 šio pobūdžio prevencinių priemonių rūšys:

  1. areštas, užtikrinantis finansinio įsipareigojimo įvykdymą,
  2. areštas, užtikrinantis nuosavybę ar kitą pirmenybės teisę, ir
  3. kitos prevencinės priemonės (bendrosios prevencinės priemonės).

Šias prevencines priemones galima taikyti bet kurioje civilinėje byloje. Jos yra aprašomos toliau. Taip pat yra prevencinės priemonės, kurios taikomos tik tam tikruose ginčuose esant specifiniam įstatyminiam reguliavimui. Pavyzdžiui, prevencinės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti įrodymus civilinėse bylose dėl pramoninių teisių ar autorių teisių. Baudžiamosiose bylose gali būti taikomas Prievartos priemonių įstatymas. Tarp jame numatytų prievartos priemonių yra areštas, teisės disponuoti nuosavybe apribojimas ir laikinas turto areštas.

Yra skirtumas tarp prevencinių priemonių taikymo ir preliminaraus (laikino) sprendimo vykdymo civilinėse bylose. Antrasis reiškia sprendimo įvykdymą prieš jam tampant galutiniu ar neskundžiamu. Negalutinis sprendimas civilinėje byloje teisiškai yra tiesiogiai vykdomas, bet jis negali paprastai būti iki galo įgyvendinamas. Pavyzdžiui, pagal negalutinį pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl skolos, skolininko nuosavybė gali būti areštuojama tik ta dalimi, kuria skolininkas nepajėgia užtikrinti ginčijamos skolos saugumo. Vis dėlto areštuota nuosavybe galima disponuoti, o iš jos gaunamos pajamos atitenka kreditoriui, jeigu jis užtikrina jų saugumą. Priešingai, teismo sprendimas, priimtas šaliai neatvykus, yra iš karto įgyvendinamas.

viršųviršų

2. Kokiomis sąlygomis priemonės gali būti naudojamos?

2.1. Procedūra

Sprendimą taikyti prašomas prevencines priemones priima bendrosios kompetencijos teismas (apylinkės teismas kaip pirmoji instancija). Teismo sankcionuotas prevencines priemones taiko antstolis. Prašymai taikyti prevencines priemones teismui pateikiami vykstant bylos nagrinėjimui. Kai bylos nagrinėjimas dar nepradėtas, prašymas taikyti prevencines priemones turi būti pateikiamas apylinkės teismui, kuriame, tikėtina, bus nagrinėjama byla. Suomijoje nereikalaujama, kad šaliai atstovautų teisininkas, bet jeigu šaliai atstovauja teisininkas, jis paprastai yra advokatas (suom. lakimies).

Neišklausęs atsakovo nuomonės, teismas negali visiškai patenkinti prašymo taikyti prevencines priemones. Tačiau teismas gali pareiškėjo reikalavimą taikyti laikinąsias prevencines priemones patenkinti neišklausęs kitos šalies, jeigu prevencinės priemonės tikslas kitu atveju gali būti sužlugdytas. Praktikoje prevencines priemones imama taikyti labai greitai. Teismo priimtas laikinas sprendimas galioja tol, kol nepriimamas priešingas sprendimas.

Kai pareiškėjas turi pagrindą atgauti skolą, tačiau skola negali būti greitai išmokama, antstolis tam tikrais atvejais gali tiesiogiai taikyti prevencines priemones. Toliau bus išnagrinėtos tik teismo sankcionuojamos prevencinės priemonės.

2.2. Esminės sąlygos

Norint užtikrinti skolos grąžinimą arba pirmenybės teisę, nustatomi šie arešto reikalavimai:

viršųviršų

  1. pareiškėjas turi įrodyti, kad atsakovo turtas turi būti areštuotas siekiant užtikrinti skolos grąžinimą arba, kad pareiškėjas turi pirmenybės teisę nustatytai nuosavybei ir
  2. turi būti tikimybė, kad atsakovas veiks tokiu būdu, kuris sukels pavojų skolos grąžinimui arba pareiškėjo teisei.

Atitinkamai kitoms prevencinėms priemonėms prima facie yra reikalingi kitos teisės turėjimo ir pavojaus, kad atsakovas gali pažeisti tą teisę, įrodymai.

Prieš įgyvendinant prevencines priemones pareiškėjas turi perduoti antstoliui įrodymus.

3. Šių priemonių tikslas ir pobūdis

3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomos šios priemonės?

Prevencinių priemonių objektas gali būti bet kokios rūšies nuosavybė. Jeigu arešto tikslas – užtikrinti skolos grąžinimą, teismas įsako areštuoti tokios vertės atsakovo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, kokia reikalinga pareiškėjo skolos grąžinimui užtikrinti. Tuomet antstolis, remdamasis laikina teismo nutartimi, nusprendžia, kokius atsakovo daiktus areštuoti. Jeigu arešto tikslas – užtikrinti pirmenybės teisę, teismas nurodo, kokia nuosavybė turi būti areštuojama, ir antstolis areštuoja būtent tą nuosavybę.

Vietoje kitų prevencinių priemonių teismas gali:

  1. grasindamas bauda, uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus ar įeiti į tam tikras patalpas;
  2. grasindamas bauda, uždrausti atsakovui ateityje atlikti tam tikrus veiksmus;
  3. suteikti teisę pareiškėjui atlikti tam tikrus veiksmus ar pateisinti jau atliktus veiksmus;
  4. perleisti atsakovo nuosavybės valdymą ar saugojimą įgaliotiniui arba
  5. paskirti kitą prevencinę priemonę, kad būtų apsaugotos pareiškėjo teisės.
3.2. Koks yra šių priemonių poveikis?

Kai skolininko turtas areštuojamas, jis netenka galimybių naudotis savo nuosavybe. Areštuotos nuosavybės tvarkymas yra laikomas nusikaltimu. Jeigu skolininko lėšos banko sąskaitoje yra areštuojamos, bankas negali perleisti šių lėšų niekam, išskyrus antstolį. Priešingai, arešto orderis nesuteikia jo prašiusiam asmeniui jokių pirmumo teisių prieš kitus skolininko kreditorius dėl areštuoto turto.

viršųviršų

Kitų prevencinių priemonių poveikis priklauso nuo šių priemonių turinio.

3.3. Koks yra šių priemonių teisinis pagrindas?

Per vieną mėnesį nuo leidimo taikyti prevencines priemones išdavimo pareiškėjas turi pradėti bylą teisme arba pradėti kitas procedūras, kurios baigsis vykdytinu sprendimu, pavyzdžiui, kreiptis į arbitražą. Jeigu pareiškėjas nesiima jokių veiksmų, prevencinės priemonės bus panaikintos. Jos taip pat gali būti panaikintos ir tada, kai dėl kitų priežasčių prevencinės priemonės taikymo pagrindai netenka galios. Kai teismas priima sprendimą dėl bylos esmės, jis taip pat turi nuspręsti ir dėl prevencinių priemonių.

Už išlaidas, atsiradusias dėl prevencinių priemonių, visų pirma yra atsakingas pareiškėjas. Jeigu paaiškėja, kad prevencinės priemonės yra nepagrįstos, pareiškėjas atsako už žalą, padarytą atsakovui dėl tokių priemonių taikymo, nepaisant pareiškėjo nerūpestingumo. Norėdamas išvengti tokių pasekmių, pareiškėjas prieš prevencinių priemonių taikymą turi pateikti užstatą. Apskritai atsakovas taip pat gali sustabdyti prevencinių priemonių taikymą pateikdamas užstatą.

4. Ar galima apskųsti priemonės taikymą?

Skundas gali būti pateikiamas aukštesniajam teismui (Apeliaciniam teismui, Aukščiausiajam teismui) dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo taikyti prevencines priemones. Apskundimas neapsaugo nuo sprendimo nevykdymo, išskyrus atvejus, kai teismas nagrinėdamas skundą laikinai sustabdo to sprendimo vykdymą. Tačiau nėra galimybės skųsti sprendimą dėl laikinųjų prevencinių priemonių.

Skundas dėl priemonės ar antstolio priimto sprendimo, susijusio su prevencinių priemonių vykdymu, gali būti pateikiamas apygardos teismui. Skundą pateikti taip pat gali, pavyzdžiui, ir trečioji šalis, mananti, kad jos nuosavybė buvo areštuota dėl atsakovo skolos.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Suomija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 30-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė