Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Belgija

Naujausia redakcija: 25-05-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Belgija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys? 1.
1.1. Apsaugos priemonės 1.1.
1.2. Laikinosios priemonės 1.2.
1.3. Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas 1.3.
2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Prašome aprašyti pagrindines sąlygas. Ar taikomas skubos reikalavimas? 2.2.
3. Tokių priemonių dalykas ir pobūdis 3.
3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės? 3.1.
3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Kiek laiko tokios priemonės galioja? 3.3.
4. Ar įmanoma apskųsti priemonę? 4.

 

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys?

Apsaugos priemonių tikslas yra garantuoti teisių įgyvendinimą. Paprastai šiomis priemonėmis gali pasinaudoti kreditorius, siekdamas apsisaugoti nuo rizikos, jog skolininkas negalės grąžinti jam skolos.

Jeigu vien apsaugos priemonių nepakanka, teismas taip pat gali įsakyti taikyti laikinąsias priemones, kurių poveikis yra panašus į tikrojo sprendimo poveikį. Galutiniu sprendimu laikinosios priemonės bus patvirtintos arba panaikintos.

Teismai gali įsakyti taikyti laikinąsias ir apsaugos priemones skolininko turtui. Pagal skolos išieškojimo bylose taikomą principą, skolininkas atsako visu savo kilnojamuoju (grynieji pinigai, baldai, juvelyriniai dirbiniai, obligacijos ir akcijos) ir nekilnojamuoju turtu (žemė, pastatai, būstas). Kreditorius taip pat gali pareikšti reikalavimą į kreditoriui priklausančias teises (likučiai banko sąskaitose, darbo užmokestis ir algos).

1.1. Apsaugos priemonės
A. Prevencinis turto areštas

Skubiais atvejais bet kuris kreditorius gali kreiptis į teismą su prašymu sankcionuoti prevencinį skolininko areštuotino turto areštą (Teismų kodekso 1413 straipsnis). Skolininkas nebegali laisvai disponuoti turtu, kuriam buvo nustatytas prevencinis areštas. Jis nebegali jo parduoti, atiduoti ar įkeisti. Tai, kad jis negali disponuoti šiuo turtu, turi tik santykinę reikšmę, nes tai būtų naudinga tik kreditoriui, kurio prašymu buvo skirtas areštas. Skolininkas vis dar yra šio turto savininkas ir išsaugo teises juo naudotis.

viršųviršų

B. Sekvestravimas

Sekvestravimas yra turto, su kuriuo yra susijęs ginčas ir kuris turi būti išsaugotas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas, pasauga (apsauga) (Civilinio kodekso 1955 ir paskesni straipsniai). Susitarimą dėl sekvestravimo gali priimti šalys arba šią priemonę gali nustatyti teismas. Priešingai negu įprasta pasauga, sekvestravimas taip pat gali būti taikomas ir nekilnojamajam turtui (Civilinio kodekso 1959 straipsnis).

C. Turto aprašas

Turto aprašo sudarymo tikslas yra kreditoriaus, sutuoktinio ar įpėdinio pareiškimu nustatyti paveldimo turto, sutuoktinių bendrosios nuosavybės ar neatidalijamos bendrosios nuosavybės vertę (Teismų kodekso 1175 straipsnis). Pareiškimo dėl turto aprašo sudarymo teikėjai turi teisę pasirinkti notarą turto registracijos aktui parengti. Jeigu jiems nepavyksta susitarti, notarą paskiria vietos teismas (Teismų kodekso 1178 straipsnis). Ginčo atveju jurisdikciją turi vietos teismas.

D. Užplombavimas

Jeigu turtas užplombuotas, juo iš esmės negalima disponuoti. Jeigu reikia apsaugoti svarbią turtinę teisę, kreditoriai, sutuoktinis ar įpėdiniai gali prašyti užplombuoti turtą, kuris yra sutuoktinių bendrosios nuosavybės, paveldimo turto ar nedalomos bendrosios nuosavybės dalis (Teismų kodekso 1148 straipsnis). Uždėti plombas nurodo vietos teismas, kuris gali nurodyti jas nuimti vadovaudamasis asmens, kurio prašymu jos buvo uždėtos, kreditorių, sutuoktinio ar įpėdinių pareiškimu. Jeigu plombų nuėmimas yra užginčijamas, sprendimą vėl priima vietos teismas.

1.2. Laikinosios priemonės

Laikinosios, arba negalutinės, priemonės yra priemonės, kurios gali būti panaikintos ir nėra neatšaukiamos. Sprendimas taikyti šias priemones priimamas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui metu arba faktinių bylos aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu.

viršųviršų

1.3. Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas

Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas yra įmanomas tik labai griežtomis sąlygomis, kai sprendimas jau buvo priimtas, tačiau dar nėra visiškai galutinis. Kitaip tariant, kai vis dar yra galimybė apskųsti sprendimą, sprendimas turi tik santykinę res judicata galią, tačiau dar negali būti vykdomas, o šaliai, kuri siekia priversti kitą šalį įvykdyti jos įsipareigojimą, tai gali turėti neigiamų pasekmių. Tam tikrais atvejais ieškovas gali prašyti teismo nurodyti pirmalaikį teismo sprendimo vykdymą. Viena iš pirmalaikio teismo sprendimo vykdymo formų yra prevencinis skolininko turto areštas.

2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti šias priemones?

2.1. Procedūra
A. Prevencinis turto areštas

Asmuo, kurio naudai, net ir užsienyje, buvo priimtas sprendimas, gali nurodyti teismo antstoliui skirti sprendime nurodyto skolininko turtui prevencinį turto areštą. Jei sprendimas kreditoriaus naudai nebuvo priimtas, būtinas teismo nutarimas. Arbitras negali priimti nutarimo dėl prevencinio turto arešto (Teismų kodekso 1696 straipsnis).

Pareiškimai teikiami turto arešto bylų teismui ir yra svarstomi pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui metu (Teismų kodekso 1395 straipsnis). Šaukimams įteikti numatytas laikotarpis turi būti mažiausiai dvi dienos, nors skubiais atvejais jis gali būti sutrumpintas.

Vienašališką pareiškimą dėl prevencinio turto arešto advokatas pateikia turto arešto bylų teismui, kuris turi jurisdikciją įsakyti taikyti šią priemonę. Turto arešto bylų teismas turi priimti sprendimą per aštuonias dienas. Vėliau antstolis turi įteikti skolininkui sprendimą, kartu su kuriuo įteikiama turto arešto nutartis, ir įsitikinti, kad skolininkas su juo susipažino.

viršųviršų

Sprendimas yra preliminariai vykdytinas ir turi tik santykinę res judicata galią. Turto arešto bylų teismas, atsižvelgęs į pasikeitusias aplinkybes, gali visais atvejais pakeisti arba panaikinti sprendimą. Antstolio mokesčiai nustatomi vadovaujantis 1976 m. lapkričio 30 d. karališkuoju potvarkiu (oficialusis leidinys „Belgisch Straatsblad“, 1977 m. vasario 8 d.).

B. Sekvestravimas

Sekvestravimo pagal susitarimą atveju pakanka susitarimo tarp šalių, o teismo nutarimas nėra būtinas. Sprendimą dėl teisminio sekvestravimo, priešingai, priima teismas.

Abiem atvejais pagal susitarimą arba teismo skiriamas turto administratorius. Jis privalo valdyti jam patikėtą turtą atidžiai ir dėmesingai. Pasibaigus sekvestravimui, turto administratorius turi grąžinti turtą. Jis turi teisę į įstatymuose nustatytą užmokestį (Civilinio kodekso 1962 straipsnio 3 dalis).

C. Laikinosios priemonės

Pareiškimas taikyti laikinąsias priemones visais atvejais turi būti pateiktas teismui, pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui metu arba faktinių bylos aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu. Nutarimą taikyti laikinąsias priemones taip pat gali priimti arbitrai (Teismų kodekso 1696 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo pirmininkas priima pirmalaikį sprendimą visose skubos tvarka nagrinėjamose bylose, kurios pagal įstatymus nėra priskirtos nagrinėti patiems teismams (Teismų kodekso 584 straipsnio 1 dalis). Pirmalaikis sprendimas reiškia, kad jis nėra galutinis ir neturi neatšaukiamų padarinių. Komercinio teismo ir Darbo teismo pirmininkai gali priimti pirmalaikius sprendimus visose jų jurisdikcijoje esančiose skubos tvarka nagrinėjamose bylose.

viršųviršų

Laikini sprendimai negali kenkti pagrindiniam ieškiniui, tai reiškia, kad sprendimas turi tik santykinę res judicata galią. Pagrindinį ieškinį nagrinėjančiam teismui laikinas sprendimas nėra privalomas, todėl teismas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui metu gali priimti sprendimą taikyti tik laikinąsias priemones.

Skyrybų bylose, pavyzdžiui, Pirmosios instancijos teismo pirmininkas gali nurodyti taikyti laikinąsias priemones asmeniui, turtui ir sutuoktinių, taip pat ir vaikų išlaikymui (Teismų kodekso 1280 straipsnio 1 dalis).

Antstolis oficialiai praneša kitai šaliai apie įsakytas priemones, ir šalis raginama jų laikytis, jeigu reikia, su policijos pagalba, ir pasinaudojant galimybe kartkartėmis skirti baudas. Antstolio mokesčiai nustatomi vadovaujantis 1976 m. lapkričio 30 d. karališkuoju potvarkiu („Belgisch Straatsblad“, 1977 m. vasario 8 d).

Priimdamas sprendimą pirmojoje instancijoje, vietos teismas gali nurodyti taikyti laikinąsias priemones susituokusių ar teisėtai kartu gyvenančių partnerių, jei jų savitarpio santykiai iširo, bendro gyvenimo laikotarpiui tokiems dalykams, pavyzdžiui, šeimos ar asmens namai ir vaikų turtas. Tokios priemonės yra visiškai laikino pobūdžio ir nustoja galiojusios, kai šalys liaujasi gyvenusios kartu. Jos negali garantuoti tvirto pagrindo skyryboms. Galutinis turto padalijimas skyrybų byloje turi būti svarstomas pirmosios instancijos teisme.

D. Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas

Teismo sprendimas yra vykdytinas teises suteikiantis pareiškimas. Jis negali būti įvykdytas, kol nėra galutinis. Vykdymas atidedamas, kol įstatymuose yra suteikiama galimybė pateikti apeliacinį skundą, tačiau ne tais atvejais, kai yra galimybė pateikti kasacinį skundą (Teismų kodekso 1397 straipsnis).

viršųviršų

Galutinį sprendimą priimantis teismas gali duoti leidimą jį vykdyti pirma laiko, išskyrus įstatymuose numatytas bylas (Teismų kodekso 1398 straipsnis). Tokios bylos yra skyrybos, gyvenimas skyrium, nesutikimas su santuoka ir jos pripažinimas negaliojančia. Jei sprendime tik nurodoma sumokėti konkrečią 1 860 eurų neviršijančią sumą, jis negali būti įvykdytas pirma laiko (Teismų kodekso 1399 straipsnis).

Jei galima pasinaudoti pirmalaikio teismo sprendimo vykdymo galimybe, sprendimas vykdomas šalies, kurį pateikė pareiškimą taikyti šią priemonę, rizika. Teismas gali nustatyti tokiam vykdymui sąlygas ir nurodyti pareiškimą šiai priemonei taikyti pateikusiai šaliai pateikti įkaitą (Teismų kodekso 1400 straipsnio 1 dalis). Pareiškimą šiai priemonei taikyti pateikusi šalis gali imtis vykdyti sprendimą, tačiau privalo sumokėti įmoką institucijai „Deposito- en Consignatiekas“ arba pateikti banko garantiją, nes byla gali būti apskųsta ir kitai šaliai gali būti suteikta teisė į žalos atlyginimą.

2.2. Prašome aprašyti pagrindines sąlygas. Ar taikomas skubos reikalavimas?
A. Prevencinis turto areštas

Prevencinis turto areštas gali būti pritaikytas tik būtinais atvejais ir jei skolos suma yra neabejotina, nustatyta ir mokėtina.

Skuba reiškia, kad abejojama skolininko mokumu ir kad kyla rizika skolininko reikalavimams dėl jo turto. Prevencinis turto areštas gali būti panaudotas ne tik kaip spaudimo priemonė, tai taip pat yra teisėta priemonė, kai skolininko finansinė padėtis, objektyviai vertinant, yra pažeidžiama. Tam tikras skubos laipsnis turi būti aiškus tiek atliekant turto areštą, tiek atėjus laikui teismui priimti sprendimą taikyti šią priemonę.

viršųviršų

Pareiškėjo ieškinys turi būti neabejotinas. Tai reiškia, kad jis turi būti aiškiai pateisinamas ir neturi būti jokio pagrįsto pagrindo jam užginčyti. Ieškinys taip pat turi būti nekintamas. Suma turi būti nustatyta arba turi būti įmanoma ją nustatyti bent preliminariai sąmatai parengti. Jeigu tiksli skolos suma dar nenustatyta, ją apskaičiuos sprendimą dėl arešto priimantis teismas. Galiausiai skola turi būti mokėtina; kreditorius turi turėti teisę reikalauti ją grąžinti. Teismų kodekso 1415 straipsnyje prie šios sąlygos pridedamas papildomas punktas, kad prevencinį turto areštą būtų galima taikyti ieškiniams, susijusiems su periodinėmis pajamomis (išlaikymas, nuoma ir t. t) ir net nenumatytiems ieškiniams.

B. Sekvestravimas

Teismas gali priimti sprendimą dėl teisminio sekvestravimo taikymo kreditoriaus areštuotam kilnojamajam turtui, nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui, nuosavybės teisę į kurį ar kurio valdymą ginčija du ar daugiau asmenų, ir taip pat daiktams, kuriuos skolininkas siūlo panaudoti jo skolai sumokėti (Civilinio kodekso 1961 straipsnis). Tai paprastai reiškia, kad bylos aplinkybės pateisina sekvestravimo, kaip apsaugos priemonės formos, taikymą siekiant išsaugoti status quo, kai laukiama ginčo sprendimo. Skubos klausimas nėra svarbus. Tačiau teismai atsargiai taiko sekvestravimo priemonę, kuri yra rimta ir išskirtinė priemonė ir kuri turi būti priimtina tiktai tada, kai tam yra tinkamas pagrindas.

C. Laikinosios priemonės

Byla gali būti nagrinėjama pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui metu, tik jei reikalas yra tiek skubus, kad pareiškimą šiai priemonei taikyti pateikusi šalis patirs esminius nuostolius ar nepatogumus, jei nebus skubiai rastas sprendimas. Taigi bylos skubumas yra vienas iš pagrindinių reikalavimų pasirengimui bylos teisminiam nagrinėjimui pradėti.

viršųviršų

Faktinių bylos aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu laikinosios priemonės taip pat turi būti patvirtinamos atsižvelgiant į bylos skubumą. Todėl kalbame apie „skubias laikinąsias priemones“, kurios gali būti pritaikytos vietos teisme.

D. Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas

Kriterijus, kuriuo vadovaujasi teismai, priimdami sprendimą taikyti ar netaikyti pirmalaikio teismo sprendimo vykdymo priemonę, yra rizika, su kuria susidurs pareiškimą šiai priemonei taikyti pateikusi šalis, jei sprendimo vykdymas bus be reikalo užvilkintas ar sukliudytas kitos šalies. Jei kita šalis pateikia apeliacinį skundą paprasčiausiai siekdama užkirsti kelią vykdyti sprendimą, pradinį sprendimą priėmęs teismas laiko tai tinkamu pagrindu nurodyti taikyti teismo sprendimo pirmalaikio vykdymo priemonę. Tačiau tam tikrose bylose pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas yra uždraustas (žr. pirmiau).

3. Tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės?
A. Prevencinis turto areštas

Prevencinis turto areštas gali būti skirtas visų rūšių turtui (kilnojamajam, nekilnojamajam, nematerialiam). Tačiau tam tikrų rūšių turtas negali būti areštuotas arba gali būti areštuotas tik iš dalies. Turtas, kuris negali būti areštuotas, yra nustatomas vadovaujantis įstatymais, turto pobūdžiu arba santykiu tarp turto ir skolininko.

Turtas, kuris negali būti konfiskuotas, yra išvardytas Teismų kodekso 1408 straipsnyje. Tai yra būtiniausi dalykai, asmeniui arba jo vaikams mokytis ar dirbti reikalingi daiktai, religinėms apeigoms reikalingi daiktai, maisto produktai ir degalai. Teismų kodekso 1410 straipsnio 2 dalyje išvardytos pinigų sumos, kurios negali būti areštuotos. Tai yra šeimos pašalpos ir minimalios pragyvenimo pajamos.

viršųviršų

Darbo užmokestis ir atlyginimai bei panašios pajamos gali būti areštuotos tik iš dalies. Sumos yra nustatytos Teismų kodekso 1409 straipsnio 1 dalyje ir yra kasmet tikslinamos karališkuoju potvarkiu pagal vartojimo kainų indeksą. Teismų kodekso 1410 straipsnio 1 dalyje tokio sumų, kurios negali būti areštuotos, taikymo sritis yra išplečiama, įtraukiant į ją kitus pajamų šaltinius, pavyzdžiui, išlaikymą, pensijas ir nedarbo pašalpą, taip pat bendrąsias arba nedarbingumo pašalpas.

Turtą, kuris gali būti areštuotas, oficialioje ataskaitoje, numatant paskesnį jo pardavimą, išvardija antstolis, nebent, antstoliui tarpininkaujant, su kreditoriumi gali būti pasiektas susitarimas. Taip antstolio surašyto turto perdavimas yra baudžiamasis nusikaltimas.

B. Sekvestravimas

Teismas gali nurodyti taikyti teisminį sekvestravimą kreditoriaus areštuotam kilnojamajam turtui, nekilnojamajam arba kilnojamajam turtui, nuosavybės teisę į kurį ar kurio valdymą ginčija du arba daugiau asmenų, ir taip pat daiktams, kuriuos skolininkas siūlo panaudoti savo skolai sumokėti (Civilinio kodekso 1961 straipsnis).

C. Laikinosios priemonės

Prevencinis turto areštas pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui metu gali būti skirtas visų rūšių turtui. Jurisdikciją visuose įprastuose civiliniuose ginčuose turi pirmosios instancijos teismo pirmininkas. Darbo ir komerciniai ginčai, priklausomai nuo bylos, turi būti teikiami nagrinėti darbo teismui arba komerciniam teismui.

Vietos teismas gali nurodyti taikyti laikinąsias priemones susituokusių ar teisėtai kartu gyvenančių partnerių, jei jų savitarpio santykiai iširo, bendro gyvenimo laikotarpiui tam tikriems dalykams, pavyzdžiui, šeimos arba asmens namai ir vaikų turtas. Tai taikoma tik sutuoktiniams (Civilinio kodekso 223 straipsnio 1 dalis) ir teisėtiems sugyventiniams (Civilinio kodekso 1479 straipsnio 1 dalis), bet ne de facto sugyventiniams.

viršųviršų

D. Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas

Galutinį sprendimą priimantis teismas iš esmės gali visais atvejais duoti leidimą jį vykdyti pirma laiko, išskyrus įstatymuose numatytas bylas (Teismų kodekso 1398 straipsnis). Tokios bylos yra skyrybos, gyvenimas skyrium, nesutikimas su santuoka ir jos pripažinimas negaliojančia. Jei sprendime tik nurodoma sumokėti konkrečią 1 860 eurų neviršijančią sumą, sprendimas negali būti įvykdytas pirma laiko (Teismų kodekso 1399 straipsnis).

3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis?
A. Prevencinis turto areštas

Areštuoto turto savininkas nepraranda nuosavybės į jį teisių ir teisių juo naudotis (naudojimasis, nuoma, pajamos ir t. t.). Jis paprasčiausiai negali juo disponuoti ar jo įkeisti. Taigi visi šiam uždraudimui prieštaraujantys areštuoto turto savininko sandoriai yra galiojantys, tačiau negali būti naudojami kaip pasiteisinimas arešto iniciatoriui, kuris gali į juos neatsižvelgti ir veikti, tarsi jie nebuvo įgyvendinti.

B. Sekvestravimas

Sekvestravimas, kaip ir bet kokia kita pasauga, reiškia, kad realus turto valdymas perduodamas teismo antstoliui, kuris gali atlikti tik tam tikrus sandorius turtui įpėdiniams išsaugoti.

C. Laikinosios priemonės

Netaikoma.

D. Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas

Teismo sprendimo pirmalaikio vykdymo poveikis yra sprendimo vykdymas, nors šį sprendimą vis dar įmanoma užginčyti arba apskųsti. Riziką prisiima pareiškimą tokiai priemonei taikyti pateikusi šalis (žr. pirmiau).

3.3. Kiek laiko tokios priemonės galioja?
A. Prevencinis turto areštas

Prevencinis turto areštas paprastai apribojamas trejų metų laikotarpiu. Teismo nutarime gali būti nustatytas trumpesnis laikotarpis. Kol pradinis terminas dar nesibaigė, nutarimas gali būti atnaujintas. Sprendimas dėl atnaujinimo, kuris iš esmės reiškia galiojančio termino pratęsimą, priimamas, kai tam yra tinkamas pagrindas ir kai vis dar tai yra tam būtina.

viršųviršų

B. Sekvestravimas

Apribojimai galimam sekvestravimo terminui netaikomi. Jei rizikos, kad turtas nebus išsaugotas tinkamos būklės, nebėra ir netrukus bus priimtas galutinis susitarimas, sekvestravimo nutarimas panaikinamas.

C. Laikinosios priemonės

Laikinųjų priemonių galiojimui bendrųjų apribojimų įstatymuose nenumatyta. Laikinosios priemonės gali būti patvirtintos arba panaikintos galutiniu sprendimu konkrečioje byloje.

Vietos teismo nurodytų skubių laikinųjų priemonių taikymas nutraukiamas, prasidėjus pagrindiniam teisminiam procesui. Tačiau nuo to laiko jurisdikciją perima pirmosios instancijos teismas, ir pareiškimą taikyti laikinąsias priemones galima teikti pirmosios instancijos teismo pirmininkui.

D. Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas

Netaikoma.

4. Ar įmanoma apskųsti priemonę?

A. Prevencinis turto areštas

Jei teismas atsisako nurodyti taikyti prevencinį turto areštą, pareiškėjas gali pateikti apeliacinį skundą per vieną mėnesį nuo šio sprendimo paskelbimo (Teismų kodekso 1419 straipsnio 1 dalis ir 1031 straipsnis). Byla nagrinėjama, kaip ir anksčiau, ją nagrinėti pradėjusiame teisme; sprendimas svarstomas uždarame posėdyje. Jeigu pagal apeliacinį skundą yra nurodoma taikyti prevencinį turto areštą, asmuo, kurio turtas yra areštuojamas ir kuris nori tam paprieštarauti, turi pareikšti apeliaciniam teismui trečiosios šalies protestą.

Jei teismas sutinka nurodyti taikyti prevencinį turto areštą, asmuo, kurio turtas areštuojamas, ir bet kuri kita suinteresuotoji šalis gali pareikšti trečiosios šalies protestą (Teismų kodekso 1419 straipsnis). Trečiosios šalies protestas turi būti pareikštas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo, ir jis yra perduodamas pradinį sprendimą priėmusiam teismui (Teismų kodekso 1125 straipsnis). Trečiosios šalies protestas sprendimo vykdymo nesustabdo, nebent nutarimą priėmęs teismas sutiktų sustabdyti vykdymą.

B. Sekvestravimas

Netaikoma, kai sekvestravimo priemonė taikoma šalių susitarimu.

Teisminis sekvestravimas yra teismo nutarimas, kurio visos apskundimo procedūros yra numatytos Teismų kodekse.

C. Laikinosios priemonės

Bet kuri šalis, kuriai pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui metu priimtas sprendimas turi neigiamos įtakos, gali jį apskųsti arba pareikšti trečiosios šalies protestą. Apeliaciniai skundai dėl pirmosios instancijos teismo pirmininko ar komercinio teismo nutarimų teikiami apeliaciniam teismui. Apeliaciniai skundai dėl darbo teismo pirmininko nutarimų teikiami darbo teismui.

Terminas apeliaciniam skundui arba protestui pareikšti yra vienas mėnuo nuo bylose, kurių teisminis nagrinėjimas buvo pradėtas paprastu šaukimu į teismą ar savanoriškai dalyvaujant teisme, priimto nutarimo įteikimo ir vienas mėnuo nuo teismo laiške išdėstyto nutarimo įteikimo, kai nutarimas byloje buvo priimtas vienašališko pareiškimo pagrindu.

D. Pirmalaikis teismo sprendimo vykdymas

Nutarimas dėl teismo sprendimo pirmalaikio vykdymo neskundžiamas. Apeliacinis teismas neturi įgaliojimų uždrausti arba atidėti nutarimą dėl teismo sprendimo pirmalaikio vykdymo (Teismų kodekso 1402 straipsnis).

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Belgija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 25-05-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė