Europos Komisija > ETIT > Laikinosios ir apsaugos priemonės > Austrija

Naujausia redakcija: 09-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Laikinosios ir apsaugos priemonės - Austrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys? 1.
2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti tokias priemones? 2.
2.1. Prašome aprašyti procedūrą 2.1.
2.2. Prašome aprašyti pagrindines sąlygas 2.2.
3. Koks yra tokių priemonių dalykas ir pobūdis 3.
3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės? 3.1.
3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Koks yra tokių priemonių galiojimas? 3.3.
4. Ar įmanoma apskųsti priemonę? 4.
5. Specialūs susitarimai dėl taikant šeimos teisę svarstomų klausimų 5.

 

1. Kokios yra skirtingos priemonių rūšys?

Laikinosios ir apsaugos priemonės drauge yra vadinamos apsaugos procedūromis. Austrijos teisėje yra numatytos šios apsaugos procedūros:

  • įrodymų gavimas;
  • teismo sprendimų vykdymas turto realizavimo atžvilgiu;
  • laikinieji draudimai.

Visoms šioms apsaugos procedūroms yra būdingas vienas bendras bruožas, kad šalys neprivalo įrodyti savo ieškinių, o paprasčiausiai turi juos patvirtinti, t. y. pateikti teismui pakankamai įrodymų.

Svarbiausios iš šių procedūrų yra laikinieji draudimai, todėl tolesnė informacija yra susijusi tiktai su laikinaisiais draudimais.

Laikinieji draudimai yra sprendimo forma priimtos teismo nutartys, kurios užtikrina būsimą teismo sprendimo įvykdymą arba kuriose yra nurodytos ir konkretų laikotarpį yra paliekamos tuo metu dominuojančios aplinkybės arba laikinai yra patenkinamas kurios nors šalies reikalavimas.

Laikinieji draudimai yra taip skirstomi:

  • ieškinio dėl pinigų sumokėjimo įvykdymo užtikrinimas;
  • ieškinio dėl tam tikro veiksmo atlikimo įvykdymo užtikrinimas;
  • teisės arba kelių teisinių aplinkybių įvykdymo užtikrinimas.

2. Kokiomis sąlygomis gali būti priimtas sprendimas taikyti tokias priemones?

2.1. Prašome aprašyti procedūrą

Sprendimai dėl laikinųjų draudimų yra priimami tiktai pateikus atitinkamą pareiškimą. Šalys yra vadinamos „nukentėjusiąja šalimi“ ir „nukentėjusiosios šalies priešinga šalimi“. Atsakomybė už sprendimo dėl laikinojo draudimo vykdymą tenka:

viršųviršų

  • bylą, kurios nagrinėjimas jau pradėtas, svarstančiam atitinkamos jurisdikcijos teismui;
  • teismo sprendimo vykdymo teisminę bylą nagrinėjančiam vykdančiajam teismui;
  • prieš tiriamąją teismo proceso dalį arba tarp tiriamojo ir vykdomojo bylos nagrinėjimo etapų – bet kokiam apygardos teismui, kurio apygardoje yra įprastinė priešingos šalies gyvenamoji vieta;
  • be to, draudimo dalyko arba nuolatinės ar laikinos skolingos trečiosios šalies gyvenamosios vietos jurisdikcijos vietos teismui arba apygardos teismui, kuris atlieka pirmąjį teismo sprendimo vykdymo nagrinėjimą.

Byla yra nagrinėjama vadovaujantis teismo sprendimų vykdymo įstatymo nuostatomis, todėl bylą svarstant pirmojoje instancijoje atstovavimas pagal įstatymą nėra būtinas.

Realios vykdomosios priemonės, pvz., teismo nurodytas suėmimas, yra vykdomos oficialiosiomis priemonėmis (antstolis). Apmokėti laikinojo uždraudimo išlaidas, kurios priklauso nuo reiškiamo ieškinio vertės, iš pradžių turi prisiimti pareiškėjas. Pareiškėjas turi teisę į šių išlaidų atlyginimą tiktai tuo atveju, jeigu jis laimi pagrindinį teismo procesą – šis reikalavimas dėl išlaidų atlyginimo paprastai yra įtraukiamas į pagrindinį teismo procesą. Tačiau pareiškimo priešinga šalis turi teisę į išlaidų, kurias patyrė per sprendimo dėl laikinojo draudimo taikymo laikotarpį, atlyginimą, jeigu atitinkamą bylą nagrinėjančio teismo sprendimas yra palankus šiai šaliai.

2.2. Prašome aprašyti pagrindines sąlygas

Kad būtų priimtas sprendimas dėl laikinojo draudimo, nukentėjusioji šalis turi pateikti pareiškimą, kuriame:

viršųviršų

  1. yra nurodyta ir patvirtinta piniginė skola, ne piniginis, o koks nors kitas reikalavimas ar ginčytina teisė arba kelios teisinės aplinkybės;
  2. yra nurodyta ir patvirtinta rizika;
    • jeigu pateiktas pareiškimas dėl laikinojo draudimo siekiant užtikrinti piniginės skolos grąžinimą, būtina patvirtinti subjektyvią riziką – tai reiškia, kad būtina patvirtinti, jog teismui nepriėmus sprendimo dėl laikinojo draudimo priešinga šalis savo veiksmais sužlugdys piniginės skolos išieškojimą arba kliudys jį atlikti;.
    • jeigu pateiktas pareiškimas dėl kitų rūšių laikinojo draudimo, reikia įrodyti tiktai objektyvią riziką, t. y. įrodyti, kad be laikinojo draudimo ieškinio reikalavimų gynimas teisme arba ieškinio įvykdymas būtų sužlugdytas arba jam iš esmės būtų sutrukdyta, ypač jeigu pasikeistų esama draudimo dalyko būklė;
    • jeigu pateiktas pareiškimas dėl laikinųjų uždraudimų siekiant užtikrinti piniginių skolų grąžinimą ir dėl kitų laikinojo uždraudimo rūšių, rizikos patvirtinimui pakanka įrodymų, kad ieškinys būtų įvykdytas valstybėse, kuriose nėra taikomos reglamento dėl jurisdikcijos („Briuselis I“) nuostatos arba kurios neratifikavo Briuselio ar Lugano konvencijos.

3. Koks yra tokių priemonių dalykas ir pobūdis

3.1. Kokių rūšių turtui gali būti taikomos šios priemonės?

Skolos grąžinimo priemonės yra išsamiai išvardytos Teismo sprendimų vykdymo kodekse. Šios priemonės yra:

viršųviršų

  • kilnojamojo turto saugojimas ir valdymas;
  • uždraudimas skolininkui disponuoti kilnojamuoju fiziniu turtu arba jį įkeisti;
  • trečiosios šalies uždraudimas;
  • nukentėjusiosios šalies priešingos šalies nekilnojamojo turto valdymas;
  • uždraudimas skolininkui disponuoti Žemės registre užregistruotu nekilnojamuoju turtu arba teisėmis arba jas įkeisti.
3.2. Koks yra tokių priemonių poveikis?

Poveikis skiriasi priklausomai nuo įgyvendinamų priemonių rūšies. Jeigu yra taikoma kilnojamojo fizinio turto saugojimo ir valdymo priemonė, šie daiktai yra iškeliami, kad nukentėjusiosios šalies priešinga šalis negalėtų daryti jiems tiesioginės asmeninės įtakos. Tai reiškia, kad bet kokios teisės disponuoti saugomais ir valdomais daiktais iš esmės nebegalioja. Įstatymai suteikia teismui plačius diskrecinius įgaliojimus dėl disponavimo „būtinais arba naudingais“ saugomais ir valdomais daiktais priemonių, kurios užkirstų kelią jų gedimui, dėl kurio būtų prarasta jų vertė arba jų duodamos pajamos. Prie šių disponavimo priemonių, pavyzdžiui, gali būti priskirtas gendančių saugomų daiktų pardavimas.

Bet kokios kilnojamiesiems fiziniams daiktams taikomos disponavimo priemonės, kurios pažeidžia jų disponavimui arba įkeitimui taikomą uždraudimą, negalioja visa apimtimi. 

Teismo patvirtinto trečiosios šalies uždraudimo vykdymas reiškia, kad nukentėjusiosios šalies priešinga šalis netenka bet kokių teisių į ieškinį, kurį ji pareiškė šiai trečiajai šaliai, ir konkrečiai netenka teisės pareikšti ieškinį. Tuo pačiu metu yra priimama trečiajai šaliai skirta nutartis, kurioje šiai šaliai yra nurodoma iki atskiro teismo pranešimo nemokėti nukentėjusiosios šalies priešingai šaliai jokios šiai šaliai skolingos sumos, taip pat nepateikti jokių šiai šaliai grąžintinių daiktų ir neatlikti jokio kito veiksmo, kuris galėtų sužlugdyti teismo sprendimo dėl skolos arba daiktų, kuriuos šalis yra skolinga arba turi pateikti, vykdymą arba iš esmės sutrukdyti jį įvykdyti. Todėl yra leidžiama uždrausti skolingai trečiajai šaliai tiktai vykdyti įsipareigojimą arba susilaikyti nuo įsipareigojimo vykdymo, tačiau yra neleidžiama įpareigoti šią šalį sumokėti nukentėjusiajai šaliai arba uždrausti jai pasinaudoti kokia nors konkrečia teise. Jeigu trečioji šalis nevykdys uždraudimo, ji bus įpareigota atlyginti žalą. Tačiau įstatymuose nėra aiškiai nurodyta, ar uždraudimui prieštaraujančios trečiosios šalies turimos teisės yra laikomos negaliojančiomis, ir teisinės išvados šiuo klausimu Austrijoje išsiskiria.

viršųviršų

Teismo paskirtas ir po to teismo prižiūrimas administratorius perima nukentėjusiosios šalies priešingai šaliai priklausančio nekilnojamojo turto valdymą.

Žemės registre nurodoma, kad skolininkui yra uždrausta disponuoti Žemės registre užregistruotu jo turtu arba teisėmis arba tai įkeisti. Vadovaujantis šiuo įrašu, nukentėjusiosios šalies priešingos šalies turimos nesuvaržytos nekilnojamojo turto arba teisės disponavimo teisės ir atitinkami įrašai Žemės registre neprieštarauja įstatymams ir šiomis teisėmis galima naudotis, tačiau tiktai atsižvelgiant į tam tikras sąlygas nukentėjusiosios šalies atžvilgiu. Trečioji šalis savo teises, įskaitant su nukentėjusiąja šalimi susijusias teises, visiškai atgauna tiktai tuo atveju, jeigu teismas galutinai atmeta nukentėjusiosios šalies ieškinį arba jeigu laikinasis uždraudimas yra kitaip panaikinamas ir uždraudimas nustoja galiojęs.

3.3. Koks yra tokių priemonių galiojimas?

Laikinasis draudimas yra vykdomas tiktai nurodytą laikotarpį, kuris gali būti pratęstas nukentėjusiajai šaliai patiekus atitinkamą pareiškimą. Jeigu laikinasis uždraudimas buvo priimtas ne per tiriamąją teismo proceso dalį, teismas, siekdamas leisti pateikti ieškinio pareiškimą arba pareiškimą dėl draudimo vykdymo, privalo nustatyti pagrįstą laikotarpį, per kurį turėtų būti pateiktas ieškinį dėl konkretaus reikalavimo paremiantis pagrindas. Pareiškimo priešinga šalis gali atidėti draudimo vykdymą ir panaikinti jau įvykdytus draudimus, sumokėdama reikalaujamą skolos sumą.

Laikinasis draudimas turi būti panaikintas pateikus atitinkamą pareiškimą arba oficialiosiomis priemonėmis, jeigu:

viršųviršų

  • terminas pateikti pagrindą pasibaigė nesiėmus jokių tolesnių veiksnių;
  • laikinojo draudimo vykdymo mastas viršijo nukentėjusiosios šalies apsaugai reikalingą mastą;
  • draudimą pateisinančios sąlygos nebegalioja;
  • nukentėjusiosios šalies priešinga šalis sumokėjo reikalaujamą skolos sumą arba užstatą;
  • draudimo pagrindas nebegalioja.

4. Ar įmanoma apskųsti priemonę?

Teismo procese, kurio metu yra priimamas sprendimas dėl laikinojo uždraudimo, yra numatytos dvi teisių gynimo priemonės, kurios neturi delsimo poveikio:

  • apeliacinis skundas dėl laikinojo draudimo: nukentėjusiosios šalies priešinga šalis, jeigu ji anksčiau nebuvo išklausyta, gali per 14 dienų pateikti apeliacinį skundą. Siekiant užtikrinti nešališką skundo nagrinėjimą, galima pateikti naujų įrodymų. Apeliacinį skundą per teisminius ginčus uždarame teismo posėdyje nagrinėja ir sprendimą priima pirmosios instancijos teismas;
  • apeliacinį skundą taip pat galima pateikti dėl teismo posėdžiuose dėl laikinųjų uždraudimų priimtų sprendimų. Tokį apeliacinį skundą galima pateikti per 14 dienų. Tokio apeliacinio skundo pateikimui numatyti procesiniai veiksmai yra vien rašytinės procedūros, ir nauji įrodymai negali būti pateikti. Tokį apeliacinį skundą taip pat leidžiama pateikti dėl patvirtinto sprendimo įvykdyti laikinąjį draudimą, tačiau ne tuo atveju, jeigu laikinasis draudimas buvo atmestas.

5. Specialūs susitarimai dėl taikant šeimos teisę svarstomų klausimų

Klausimuose, kurie svarstomi taikant šeimos teisę, įstatymuose yra numatyti keturi konkretūs aplinkybių junginiai:

viršųviršų

  • laikino būsto (ištuoktam) sutuoktiniui skyrimas;
  • laikino būsto vaikui skyrimas;
  • laikinieji draudimai siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje ir
  • laikinas susitarimas, panaudojimo arba apsaugos priemonės esamų šeimos lėšų ir santaupų atžvilgiu.

Tarp šių specialių susitarimų šeimos teisės klausimais ypatingas dėmesys yra skiriamas laikiniesiems draudimams siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje.  1997 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Smurto prevencijos įstatymui, Austrijoje yra taikoma itin veiksminga ir paprasta smurto prevencijos šeimoje sistema, kuri leidžia išvaryti smurtaujantį šeimos narį iš šeimos ir uždrausti jam sugrįžti. Konkrečiai ši sistema skatina glaudų policijos, šeimos bylų teismo, tarpininkaujančios smurto prevencijos šeimoje institucijos ir, jeigu su konkrečiu atveju yra susiję nepilnamečiai, jaunimo socialinės apsaugos tarnybos bendradarbiavimą. 

Šį klausimą reglamentuojantys įstatymai įgalioja teisėtvarkos institucijas taikyti iki 10 dienų galiojantį nurodymą, draudžiantį vienam iš buvusių sutuoktinių lankytis buvusiuose namuose, arba uždraudimą įeiti į tam tikras teritorijas, jeigu buvo nustatytas pavojingas išpuolis prieš gyvybę, sveikatą ar laisvę. Jeigu teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl laikinojo draudimo, terminas pratęsiamas iki ne daugiau kaip 20 dienų. Policija taip pat yra įpareigota atitinkamai informuoti tarpininkaujančią instituciją, kad asmeniui, prieš kurį buvo smurtauta, būtų pasiūlyta parama.

Nukentėjusiajai šaliai pateikus atitinkamą pareiškimą, teismas privalo įsakyti bet kokiam asmeniui, dėl kurio elgsenos artimo šeimos nario atžvilgiu, pavyzdžiui, dėl fizinio puolimo, grasinimų užpulti arba dėl elgsenos, kuri sukelia reikšmingą žalą asmens psichinei sveikatai, tolesnis gyvenimas kartu yra nepagrįstas:

viršųviršų

  • išsikelti iš pastato ir jo artimiausių apylinkių ir
  • į pastatą ar jo artimiausias apylinkes nesugrįžti tol, kol šis pastatas yra naudojamas būtinam pareiškėjo būsto poreikiui tenkinti.

Be to, teismas gali uždrausti asmeniui, kuriam yra uždrausta lankytis buvusio sutuoktinio namuose, būti konkrečiose nurodytose vietose (pavyzdžiui, prie namo, prie vaiko mokyklos) ir gali nurodyti šiam asmeniui susilaikyti nuo susitikimų ar bendravimo su pareiškėju, jeigu tai nepažeidžia kokių nors rimtų priešingos šalies interesų.

Jeigu sprendimas dėl laikinojo draudimo buvo priimtas dėl pagrindinėje byloje vykdomų procesinių veiksmų, pavyzdžiui, dėl ištuokos procesinių veiksmų, santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, procesinių veiksmų dėl turto padalijimo arba susitarimo dėl teisių naudotis šeimos namais, laikinasis draudimas bus taikomas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas pagrindiniame teismo procese. Sprendimas dėl laikinojo draudimo gali būti priimtas nepriklausomai nuo to, ar šalys ir toliau gyvena kartu, ir nepriklausomai nuo pagrindinio teismo proceso. Tačiau jeigu toks teismo procesas dar nebuvo pradėtas, laikotarpis, kuriam gali būti patvirtintas toks laikinasis draudimas, negali viršyti trijų mėnesių.

Laikinasis draudimas, jeigu tam yra sąlygos, turi būti įvykdytas nedelsiant pateikus atitinkamą pareiškimą arba oficialiosiomis priemonėmis. Vykdydamas draudimą, teismo sprendimų vykdymo pareigūnas / tarnyba (antstolis) turi išlydėti pareiškimo priešingą šalį iš pastato, paimti iš šios priešingos šalies visus pastato raktus ir pateikti juos teismui. Kai yra vykdomi laikinieji draudimai siekiant užkirsti kelią smurtui šeimoje, teismas gali nurodyti teisėsaugos tarnyboms pasinaudoti viešosiomis vykdomosiomis teisėsaugos tarnybomis, kurios yra jų žinioje. Praktiškai tai yra taikoma labai dažnai, taigi laikinuosius draudimus dėl smurto šeimoje prevencijos paprastai vykdo ne antstolis, o viešosios vykdomosios teisėsaugos tarnybos.

« Laikinosios ir apsaugos priemonės - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 09-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė