Europos Komisija > ETIT > Glosarijus

Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Glosarijus

Šiame glosarijuje pateikiamais apibrėžimais siekiama padėti jums suprasti įvairiuose Europos teisminio tinklo tinklalapio puslapiuose vartojamas sąvokas ir pavadinimus. Jie nėra privalomi teisiniai apibėžimai.



Taikytina teisė

Taikytina teisė yra specifinė tarptautinės privatinės teisės sąvoka, ja nurodoma nacionalinė teisė, reglamentuojanti tam tikrą teisės klausimą tarptautiniame kontekste. Teismas, nagrinėdamas ieškinį, ginčui spręsti nebūtinai taiko savo nacionalinę teisę. Tais atvejais, kai teisiniai santykiai tarp privačių asmenų yra tarptautinio pobūdžio (pavyzdžiui, jie turi skirtingą pilietybę arba negyvena toje pačioje šalyje), galėtų būti taikomi kelių skirtingų valstybių įstatymai. Kurios valstybės teisė iš tikrųjų taikytina, tai yra nustatoma pagal įstatymų kolizijos taisykles. 1980 m. Romoje globojant Europos ekonominei bendrijai pasirašyta Konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės šioje srityje suvienodina valstybių narių įstatymų kolizijos taisykles.

Autentiškas dokumentas

Autentiškas dokumentas - tai dokumentas, kuriame yra užfiksuotas teisinis veiksmas arba faktas, kurio autentiškumą patvirtino kokia nors viešoji valdžios institucija. Tam tikri autentiški dokumentai yra vykdytini. Pavyzdžiui, notaro arba advokato parengtas nekilnojamojo turto pardavimo aktas. Autentiški dokumentai, kurie yra vykdytini kurioje nors valstybėje narėje, kitoje valstybėje narėje gali būti vykdomi Briuselio I reglamente nustatyta supaprastinta tvarka.

Briuselis I

Pavadinimas „Briuselis I“ dažnai yra vartojamas nurodant 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Šis teisės aktas reglamentuoja tarptautinės jurisdikcijos santykiams tarp Europos Sąjungos valstybių narių suteikimą ir valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir teisme sudarytų taikos sutarčių pripažinimo ir vykdymo sąlygas bei tvarką. Visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją, jis pakeitė 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio I konvenciją.

Briuselis II

Pavadinimas „Briuselis II“ dažnai yra vartojamas nurodant 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo. Reglamentas nustato taisykles, reglamentuojančias tarptautinę jurisdikciją ir teismo sprendimų, priimtų bylose dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ir santuokos pripažinimo negaliojančia, susijusiose su tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimą ir vykdymą. Visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją, jis pakeitė 1998 m. gegužės 28 d. Briuselio II konvenciją.

Precedentų teisė

Precedentų teisė yra tarptautiniu mastu vartojamas terminas nurodant teisės normas, atsirandančias iš teismų priimtų supanašėjančių sprendimų rinkinio. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo precedentų teisėje (arba praktikoje) yra ypač daug sprendimų dėl Bendrijų sutarčių, direktyvų ir reglamentų aiškinimo. Jie sudaro vieną iš Bendrijos teisės šaltinių.

Komisijos komunikatas

Komunikatas yra privalomosios galios neturintis politikos dokumentas. Komisija imasi iniciatyvos skelbti komunikatą, kai nori išdėstyti savo nusistatymą kokiu nors svarbiu klausimu. Komunikatas neturi teisinės galios.

Komisijos rekomendacija

Bendrijos teisėje rekomendacija yra teisės aktas, skatinantis tuos, kuriems jis yra skirtas, veikti tam tikru būdu, bet nėra jiems privalomas. Rekomendacija leidžia Komisijai (arba Tarybai) nustatyti valstybėms narėms arba tam tikrais atvejais - Sąjungos piliečiams neprivalomas taisykles.

Bendrijos teisė

Bendrijos teisė - tai Europos bendrijos priimtų teisės normų rinkinys. Bendrijos teisę iš esmės sudaro tarptautinės sutartys, pagal tas sutartis priimti teisės aktai, tokie kaip reglamentai ir direktyvos. Teisingumo Teismo precedentų teisė (arba praktika) taip pat yra vienas iš Bendrijos teisės šaltinių. Bendrijos teisė daugeliu aspektų skiriasi nuo tarptautinės viešosios teisės (žr. Tarptautinė viešoji teisė).

Jurisdikcijos kolizija

Žr. Tarptautinė jurisdikcija.

Įstatymų kolizija

Žr. Taikytina teisė.

Sutartinės prievolės

Kai du žmonės sudaro sutartį, jie paprastai sukuria abipusę prievolę: vienas įsipareigoja teikti kitam prekes ar paslaugą, o kitas - sumokėti nustatytą kainą. Kiekvieną iš sutarties šalių saisto prievolė kitai šaliai atlyginti jai nuostolius, jei sutartis tinkamai nevykdoma arba apskritai neįvykdoma.

Konvencija

Konvencijos taip pat gali būti žinomos kaip tarptautinės sutartys arba susitarimai ir jos yra plačiausiai naudojami tarptautinės viešosios teisės aktai. Konvencija - tai kelių valstybių ir (arba) tarptautinių organizacijų susitarimas, nustatantis jų ir jų atitinkamų nacionalinių subjektų santykius reglamentuojančią teisę. Konvencijos gali būti dvišalės, t. y. sudaromos dviejų valstybių. Tokia padėtis buvo įprasta tol, kol buvo įsteigtos tarptautinės organizacijos ir sukurtas forumas daugiau negu dviejų valstybių daugiašalėms konvencijoms sudaryti. Daugelis daugiašalių konvencijų buvo parengtos derybose, globojant tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Hagos konferencija tarptautinės privatinės teisės klausimais ir Europos Taryba. Konvenciją Briuselis I Europos ekonominės bendrijos valstybės narės sudarė 1968 m. Europos Komisija valstybių narių vardu nuolat sudarinėja susitarimus su viena ar daugiau negu viena ne valstybe nare. Konvenciją pasirašius suinteresuotų vyriausybių atstovams, ją turi ratifikuoti arba patvirtinti atitinkamos valstybių valdžios institucijos. Paprastai tai daro valstybių parlamentai. Kai kuriose valstybėse ratifikuotos konvencijos tiesiogiai taikomos vidaus teisinėje sistemoje. Kitose valstybėse ratifikuotų konvencijų nuostatos įsigalioja tik po to, kai jos, pavyzdžiui, įstatymų forma, yra perkeliamos į nacionalinės teisės sistemą.

Konvencijos yra tarptautinės viešosios teisės aktai ir nuo Bendrijos teisės aktų skiriasi šiais aspektais:

  • Tarptautinėje viešojoje teisėje konvencijų keliamas aiškinimo problemas tam tikrais atvejais gali spręsti nacionaliniai teismai. Paprastai nėra specialios teismų sistemos, kuri užtikrintų konvencijų aiškinimo, taigi ir jų taikymo, vienodumą. Bendrijos teisėje vienodą taikymą prižiūri Teisingumo Teismas.
  • Tarptautinėje viešojoje teisėje nėra bendros ir veiksmingos teismų, galinčių bausti valstybę, nesilaikančią savo įsipareigojimų pagal kokį nors tarptautinį susitarimą, sistemos. Bendrijos teisėje Teisingumo Teismas gali paskelbti, kad buvo padarytas pažeidimas, ir net gali priteisti mokėti baudas.
Sprendimas

Bendrijos teisėje sprendimas yra teisės aktas, kuris yra visas privalomas visiems, kuriems jis yra skirtas. Sprendimus pagal EB steigimo sutartį gali priimti Europos Parlamentas ir Taryba, arba Taryba, arba Komisija. Sprendimai retai naudojami teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose. Europos teisminis tinklas civilinėse bylose buvo įsteigtas Tarybos sprendimu.

Direktyva

Bendrijos teisėje direktyva yra teisės aktas, privalomas valstybėms narėms, kurioms jis yra skirtas, siektino rezultato atžvilgiu, bet jos gali pasirinkti jo įgyvendinimo formą ir būdus. Direktyvas pagal EB steigimo sutartį gali priimti arba Europos Parlamentas ir Taryba, arba Taryba, arba Komisija. Teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose Bendrijos institucijos reglamentus naudoja dažniau negu direktyvas. Priėmus Bendrijos direktyvas, kiekviena valstybė narė jų nuostatas dar turi perkelti į savo vidaus teisę, t. y. įgyvendinti nacionalinėje teisėje.

Vykdytinumas

Vykdytinumas yra civilinio proceso sąvoka. Teismų sprendimai yra vykdytini, nes jie gali būti vykdomi prireikus pasitelkus teisėtvarkos pajėgas. Teismų sprendimai ir autentiški dokumentai, patvirtinus juos vykdytinais, yra pagrindiniai vykdytini dokumentai. Vykdytinumas apsiriboja teismo, kuris priėmė sprendimą, valstybe. Kad būtų vykdytinas užsienyje, teismo sprendimas turi būti paskelbtas vykdytinu (kai kuriose valstybėse tai vadinama exequatur procedūra) arba Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje įregistruotas.

Vykdymas

Teismo sprendimo vykdymas - tai jo laikymosi užtikrinimas prireikus imantis įstatymo leidžiamų prievartos priemonių, įskaitant teisėtvarkos pajėgų įsikišimą. Jei laimite bylą teisme, bet kita bylos šalis pati nesilaiko to, ką teismas nusprendė, galite kreiptis į policiją arba antstolį (atsižvelgiant į situaciją), kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Vykdymas yra siejamas su teismo sprendimais, arbitražo sprendimais, autentiškais dokumentais ir teisme sudarytomis taikos sutartimis, kurie yra patvirtinti kaip vykdytini. Jis gali reikšti, pavyzdžiui, skolininko turto areštą arba nuomininko iškeldinimą. Apskritai teismo sprendimas gali būti vykdomas tik valstybėje, kurioje jis buvo priimtas. Kad jis būtų vykdomas užsienyje, reikalinga exequatur arba įregistravimo procedūra.

Exequatur

Exequatur yra tarptautinei privatinei teisei būdinga sąvoka ir taip vadinama teismo nutartis, sankcionuojanti užsienyje priimto teismo sprendimo, arbitražo sprendimo, autentiškų dokumentų ar teisme sudarytos taikos sutarties vykdymą toje valstybėje. Panaikinti exequatur procedūrą tarp valstybių narių visiems teismų sprendimams civilinėse ir komercinėse bylose yra 2000 m gruodžio mėn. Komisijos ir Tarybos priimtos savitarpio pripažinimo programos svarbiausias tikslas.

Forum

Forum yra specifinė tarptautinės privatinės teisės sąvoka. Taip vadinamas teismas, kuriame keliama byla. Šia sąvoka grindžiamos sąvokos lex fori ir forum-shopping.

Forum-shopping

Forum-shopping yra specifinė tarptautinės privatinės teisės sąvoka. Asmuo, kuris imasi iniciatyvos kelti teisme bylą, gali susigundyti pasirinkti teismą pagal ten taikomą teisę. Asmuo, kuris kelia bylą, gali susigundyti pasirinkti forum ne dėl to, kad jis yra tinkamiausias forum, bet dėl to, kad pagal jame taikomas įstatymų kolizijos taisykles bus taikoma tos valstybės teisė, kuriai jis teikia pirmenybę.

Žalioji knyga (Europos Komisija)

Žalioji knyga - tai Komisijos skelbiamas konsultavimosi kokia nors konkrečia tema dokumentas, kuriuo siekiama skatinti suinteresuotus sluoksnius reaguoti įvairiais klausimais. Komisijos tikslas skelbiant žaliąją knygą - geriau nustatyti būsimąsias savo politikos orientavimo linkmes konkrečiu klausimu.

Tarptautinė jurisdikcija

Tarptautinė jurisdikcija yra specifinė tarptautinės privatinės teisės sąvoka. Ji reiškia, kad tam tikros valstybės teismai bus tinkamiausi nagrinėti ir spręsti kokią nors tarptautinio pobūdžio bylą. Ginčas yra tarptautinio pobūdžio tais atvejais, kai, pavyzdžiui, bylos šalys turi skirtingą pilietybę arba negyvena toje pačioje šalyje. Tokiomis aplinkybėmis byla galėtų būti teisminga kelių valstybių teismams ir yra susiduriama su tuo, kas vadinama jurisdikcijos kolizija. Tarptautinės jurisdikcijos taisyklės nustato kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kurios valstybės teismo jurisdikcija byla priklausys.

Lex causae

Lex causae yra specifinė tarptautinės privatinės teisės sąvoka, ir ji nurodo bylos esmę reglamentuojančią valstybės teisę, skiriamą pagal įstatymų kolizijos taisykles. Žr. Taikytina teisė.

Lex fori

Lex fori yra specifinė tarptautinės privatinės teisės sąvoka, ir ji nurodo teismo, kuriame keliama byla, teisę. Kai teisme yra keliama tarptautinio pobūdžio byla, teismas turi apsvarstyti tai bylai taikytiną teisę. Tam tikromis aplinkybėmis bus taikoma lex fori. Tradiciškai lex fori reglamentuoja proceso klausimus, nepaisant lex causae.

Lex loci delicti

Lec loci delicti yra specifinė tarptautinės privatinės teisės sąvoka, ir ji nurodo valstybės, kurioje nesutartinių prievolių sąlygomis įvyko žalą padaręs įvykis, teisę.

Nesutartinės prievolės

Nesutartinė prievolė atsiranda, kai bylose, nesusijusiose su sutarties vykdymu, tokiose kaip bylos dėl kelių eismo įvykio, žalos padarymo aplinkai arba šmeižto, iš asmens, atsakingo už kito asmens patirtą nuostolį, yra reikalaujama atlyginti nukentėjusiajam.

Tarptautinė privatinė teisė

Tarptautinė privatinė teisė plačiąja prasme yra tarptautinius santykius tarp privačių asmenų reglamentuojančių teisės normų rinkinys. Sąvoka „tarptautinė privatinė teisė“ ne visose valstybėse narėse turi tą pačią prasmę. Pavyzdžiui, Vokietijos ir Portugalijos teisėje ji nurodo tik įstatymų koliziją reglamentuojančias taisykles (žr. taikytina teisė), o kitose teisinėse sistemose ja nusakomos ir tarptautinę jurisdikciją, ir užsienio teismų sprendimų pripažinimą bei vykdymą reglamentuojančios taisyklės. Visos šios taikytiną teisę, tarptautinę jurisdikciją ir užsienio teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą reglamentuojančios taisyklės padeda spręsti sunkius klausimus, iškylančius dėl to, kad kuri nors viena byla gali būti susijusi su skirtingomis teisės sistemomis. Pavyzdžiui, skirtingą pilietybę turintiems sutuoktiniams, ketinantiems nutraukti santuoką, gali kilti klausimai: kuris teismas turės jurisdikciją priimti sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir kurios valstybės teisė bus taikoma? Arba, tarkim, valstybėje narėje įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio buvo užteršta aplinka ir padaryta nuostolių keliose kitose valstybėse narėse. Į kurios valstybės narės teismus turėtų kreiptis nukentėjusieji? Ir kurios valstybės teisę teismai taikys? Tarptautinės privatinės teisės normų šaltiniai yra kiekvienos iš tų valstybių teisės aktai, precedentų teisė (arba teismų praktika) ir akademiniai rašiniai. Nepaisant pavadinimo, tarptautinė privatinė teisė yra tik nacionalinės teisės kūrinys. Kai kurios iš šių nacionalinės teisės normų gali būti unifikuotos tarptautinėmis konvencijomis, taip pat galbūt Bendrijos teisės aktais. Unifikavimas padeda išvengti situacijų, kai dviejų valstybių teismai pareiškia turį jurisdikciją pagal nacionalines tarptautinės privatinės teisės taisykles ir toje pačioje byloje priima vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.

Tarptautinė viešoji teisė

Tarptautinė viešoji teisė - tai viešųjų institucijų, tokių kaip valstybės ir tarptautinės organizacijos, santykius reglamentuojančių teisės normų rinkinys. Konvencijos ir pavyzdiniai įstatymai yra bendri tarptautinės viešosios teisės aktai.

Pripažinimas

Pripažinimas - tai specifinė tarptautinės viešosios teisės sąvoka. Vienoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimas kitoje valstybėje narėje reiškia sutikimą, kad jis ten gali būti įgyvendintas. Teismų sprendimai apskritai galioja tik valstybėje, kurioje jie yra priimti. Pripažinimas kitoje valstybėje yra galimas tik tuo atveju, kai jį leidžia kitos valstybės teisė arba kai jį numato tarptautinė konvencija ar Bendrijos teisės aktas. Pavyzdžiui, pagal Briuselio II reglamentą, nustatantį sąlygas, kuriomis gali būti pripažįstami teismų sprendimai santuokos bylose, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo kurioje nors valstybėje narėje gali būti naudojamas santuokų registravimo įrašams pakeisti kitoje valstybėje narėje.

Reglamentas

Bendrijos teisėje reglamentas - tai visuotinio pobūdžio teisės aktas, kuris visas yra privalomas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Reglamentus pagal EB sutartį gali priimti Europos Parlamentas ir Taryba arba Taryba, arba Komisija. Reglamentai dažnai yra naudojami teisminiam bendradarbiavimui civilinėse bylose. Jie yra tiesiogiai taikomi, dėl to jų nuostatų nereikia perkelti į valstybių narių vidaus teisę ir jie tiesiogiai suteikia teises arba nustato prievoles.

Roma I

Roma I - pavadinimas, dažnai vartojamas Europos ekonominei bendrijai globojant pasirašytai 1980 m. Konvencijai dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės nusakyti.

Roma II

Roma II - pavadinimas, dažnai vartojamas Bendrijos teisės akto dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės projektui nusakyti.

Deliktinės prievolės

Žr. Nesutartinės prievolės

Pavyzdinis įstatymas

Pavyzdiniai įstatymai - tai teisės aktai, kuriuos kartu parengia kelios valstybės ir (arba) tarptautinės organizacijos, siekdamos padėti valstybėms, norinčioms reformuoti ir modernizuoti savo teisės aktus. Pavyzdinių įstatymų projektus rengia tarptautinės organizacijos, tokios kaip UNCITRAL ir UNIDROIT (žr. Tarptautinės teisės pradinį puslapį).