Europos Komisija > ETIT > Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas > Ispanija

Naujausia redakcija: 15-06-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Ispanija

 

TURINIO LENTELE

1.
1.a) Kam tenka įrodinėjimo našta? 1.a)
1.b) Kas yra įrodinėjimo dalykas? Ar galima tam tikrų faktų neįrodinėti? Ar galima pateikti įrodymus, kurie paneigtų įstatymo nustatytas prielaidas? 1.b)
2. Kaip tvirtai teismas turi būti įsitikinęs tam tikru faktu, kad galėtų juo remtis savo sprendime? 2.
3. Ar visada reikalauti surinkti įrodymus turi viena iš šalių – ar tai gali padaryti ir teisėjas savo iniciatyva? 3.
4.
4.a) Kokios yra kitos įrodinėjimo proceso stadijos po to, kai teisėjas priima įrodymus? 4.a)
4.b) Kokiais atvejais šalių pateiktą prašymą dėl įrodymų tyrimo teismas gali atmesti? 4.b)
5.
5.a) Kokie galimi įrodinėjimo būdai? 5.a)
5.b) Ar yra koks nors skirtumas tarp parengiamajame posėdyje gautų liudytojo parodymų bei eksperto žodinio pranešimo ir rašytinių įrodymų bei rašytinio eksperto pranešimo? 5.b)
5.c) Ar iš skirtingų įrodinėjimo būdų yra nors vienas, turintis didesnę įrodomąją galią? 5.c)
5.d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus privaloma remtis tam tikrais įrodymais? 5.d)
6. Ar pagal Ispanijos teisę liudytojai įpareigoti duoti parodymus? 6.
7. Iš kokių asmenų negalima imti parodymų? 7.
8. Kokį vaidmenį atlieka teismas ir šalys apklausiant liudytoją? 8.
9. Kokią įrodomąją galią turi liudytojo parodymai? 9.
10. Ar gali būti kaip šalys į apklausą iškviesti juridiniai asmenys ar institucijos, neturinčios juridinio asmens statuso? 10.
11. Kaip atliekama apklausa? 11.
12. Kokią galią turi ieškovo ar atsakovo parodymai? 12.
13. Kaip užfiksuojami liudytojų parodymai ir šalių apklausos metu gauti įrodymai? 13.
14. Kokią galią turi neteisėtai gauti įrodymai? 14.
15. Ar gali įrodymai būti tiriami iki teisminio nagrinėjimo pradžios? 15.
16. Kur gauti informacijos apie teismo procesus? 16.

 

Siekiant, kad teisme būtų pripažinta kokia nors tiesa, būtina ją įrodyti. Tai reiškia, kad reikalingas tam tikras iš anksto nustatytos formos ir apibrėžtų terminų procesinis reguliavimas.

Svarbu, kad asmuo, ketinantis eiti į teismą, prieš tai išsiaiškintų savo galimybes įrodyti – tai padėtų išvengti bereikalingo laiko ir pinigų švaistymo (išvengti procesinių išlaidų) ir leistų apsispręsti, ar verta to imtis. O tam reikia turėti nors pagrindinių bendriausių žinių apie įrodinėjimo reguliavimą.

Įrodinėjimo procesas Ispanijos teisėje reglamentuojamas Civilinės teisenos įstatymo (2000 m. sausio 7 d. Įstatymas Nr. 1/2000) pirmosios knygos V ir VI skyriuose (281–386 str.), tačiau tam tikrais atvejais (jei civilinis procesas pradėtas iki 2001 m. sausio 8 d., t. y. iki Įstatymo Nr. 1/2000 įsigaliojimo) taip pat taikomas ankstesnis, t. y., 1881 m. vasario 3 d. Civilinės teisenos įstatymas. Naujojo Civilinės teisenos įstatymo įžanginės dalies XI skirsnyje („Motyvų išdėstymas“) galima rasti tam tikrų bendrų su įrodymais susijusių pastabų, naudingų bet kuriam norinčiam išsiaiškinti, kaip Ispanijos įstatymų leidėjas suvokia įrodinėjimo procesą.

1.

1.a) Kam tenka įrodinėjimo našta?

Abiem proceso šalims reikia įrodyti faktus, kuriuos jos ginčija ir kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. ieškovas turi pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes, o atsakovui reikia rasti tokių faktų, kurie apribotų, panaikintų ar susilpnintų ieškovo pateiktų faktų teisinę galią. Tai yra bendroji įrodinėjimo taisyklė; jos išimtys galimos esant specialiam teisiniam reguliavimui.

Jei šalis nepateikia įrodymų, kurių teigė turinti, atsiranda neigiamos įrodymų nepateikimo pasekmės – jei atėjus nuosprendžio ar nutarimo skelbimo laikui šalis neįrodo faktų, kuriais rėmėsi, teismas atmeta jos reikalavimą. Vis dėlto įrodinėjimo normoms nėra taikomi griežti principai – kiekvienu atveju atsižvelgiama į tvirtinamus ar ginčijamus faktus ir ieškoma geriausio ir lengviausio būdo juos įrodyti. Tarkime, vartotojų bylų atveju būtų neteisėta, jei įrodinėjimo našta tektų vartotojui, o ne kitai sutarties šaliai.

1.b) Kas yra įrodinėjimo dalykas? Ar galima tam tikrų faktų neįrodinėti? Ar galima pateikti įrodymus, kurie paneigtų įstatymo nustatytas prielaidas?

Įrodinėjimo dalykas yra faktai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus. Įrodinėjimo dalykas taip pat yra papročiai ir užsienio teisė, tik papročių buvimo įrodinėti nereikia, jeigu šalys pripažįsta juos ir jų buvimą ir jeigu šie papročiai neprieštarauja viešajai tvarkai.

Nereikia įrodinėti faktų, kurie kyla iš bendrų visiems žinomų tiesų, taip pat tų faktų, dėl kurių buvimo abi šalys sutaria, išskyrus atvejus, kai medžiaga, susijusi su įrodinėjimo dalyku, šalims yra neprieinama, t. y. bylos dėl asmens veiksnumo nustatymo, tėvystės nustatymo, negaliojimo, separacijos ir skyrybų, nepilnamečių vaikų globos ir rūpybos ar bylos pagal vieno tėvo ieškinį kitam tėvui dėl jų nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat bylos dėl administracinių sprendimų, susijusių su nepilnamečių apsauga, apskundimo ir bylos dėl įvaikinimo tikslingumo.

viršųviršų

Įstatymo nustatytos prielaidos leidžia šaliai, kurios atžvilgiu jos nustatytos, tam tikrų faktų neįrodinėti. Tačiau galima pateikti įrodymus, paneigiančius šias prielaidas, nebent įstatymas tai aiškiai draudžia. Pavyzdžiui, įstatyme daroma prielaida, kad santuokoje įgytas turtas yra bendras, nebent įrodoma, kad tai asmeninė vyro ar žmonos nuosavybė; taip pat prielaida, kad sutuoktiniai gyvena kartu arba kad asmuo, dingęs be žinios, yra laikomas gyvas, kol nėra paskelbiamas mirusiu.

2. Kaip tvirtai teismas turi būti įsitikinęs tam tikru faktu, kad galėtų juo remtis savo sprendime?

Faktus, kuriais šalys remiasi savo ieškiniuose ir atsiliepimuose, reikia įvertinti atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į visus toje byloje tirtus įrodymus bei jų pobūdį (taigi administracinis dokumentas ir byloje padarytas šalies pareiškimas nėra vertinami vienodai). Toks įrodymų vertinimas ir priežastys, parodančios, kaip teisėjas priėjo prie tam tikrų išvadų, turi būti pateikti teismo sprendime. Tačiau be tiesioginių įrodymų galimi ir netiesioginiai: tai reiškia, kad remdamasis pripažintu ir visiškai įrodytu faktu teismas visada gali daryti prielaidą dėl kito fakto tikrumo, jei tarp šių faktų egzistuoja aiškus tiesioginis ryšys. Galutiniame sprendime teismas turi pateikti argumentus, kaip nuo įrodyto fakto priėjo iki preziumuojamo fakto.

3. Ar visada reikalauti surinkti įrodymus turi viena iš šalių – ar tai gali padaryti ir teisėjas savo iniciatyva?

Pagal dispozityvumo principą, galiojantį civilinėje teisėje, šalys teismui pateikia įrodymus, kuriais ketina remtis nagrinėjant bylą. Teismas gali savo iniciatyva priminti, kad tirs tik tuos įrodymus, kurie neprieštarauja įstatymui. Taigi jei įprastinės teisenos bylose parengiamojo posėdžio metu šalims pateikus įrodymus Teismas mano, kad įrodymai yra nepakankami ginčijamiems faktams įrodyti, jis gali nurodyti šalims tuos dėl įrodymų stokos dar nepagrįstus faktus ir neteikdamas pirmenybės nė vienai šaliai nustatyti, kokių papildomų įrodymų jos turi pateikti.

viršųviršų

Jeigu teismas mano, kad bylose dėl asmens veiksnumo nustatymo, tėvystės pripažinimo, santuokos ar nepilnamečių vaikų reikia papildomų įrodymų, jis visada gali, nesvarbu, kokius įrodymus pateikia šalys ar Prokurorų įstaiga, reikalauti papildomų įrodymų, kurie padėtų išspręsti bylą.

4.

4.a) Kokios yra kitos įrodinėjimo proceso stadijos po to, kai teisėjas priima įrodymus?

Žodinės teisenos bylose (reikalavimai iki 3000 eurų) pateikus įrodymus ir juos priėmus nagrinėjimo metu toliau vyksta jų tyrimas teismo posėdyje.

Įprastinės teisenos bylose (reikalavimai nuo 3000 eurų) priėmus įrodymus parengiamojo posėdžio metu (kartu čia išsprendžiami procesinio eiliškumo klausimai) paskiriama bylos nagrinėjimo diena, ir įrodymų tyrimo procesas nuo šio momento skiriasi atsižvelgiant į teiseną. Apie paskirtą bylos nagrinėjimo dieną pranešama liudytojams, kurių šalis negalėjo pakviesti į parengiamąjį posėdį, ekspertams pranešama, kada šalys pageidauja turėti jų išaiškinimus ar paaiškinimus pateiktais klausimais, taip pat kreipiamasi į institucijas, turinčias dokumentus, kurių šalys negalėjo pridėti prie ieškinio ar atsiliepimo (visada reikia nurodyti archyvą, kuriame reikalingi dokumentai laikomi). Bet koks įrodymas, kuris negali būti ištirtas teismo posėdyje (pavyzdžiui, tam tikros vietos atpažinimas), ištiriamas prieš tai. Tais atvejais, kai parengiamojo posėdžio metu priimti įrodymai yra vien dokumentai, kurie nėra ginčijami, arba kai parengiamojo posėdžio metu pateikiamas eksperto pranešimas ir nė viena šalis jo dalyvavimui posėdyje neprieštarauja, teismas nešaukia posėdžio bylai nagrinėti iš esmės ir priima nuosprendį po parengiamojo posėdžio.

viršųviršų

Pagrindinė įrodymų tyrimo taisyklė yra ta, kad jie tiriami bylą nagrinėjančių teisėjo ar teismo akivaizdoje, nors kviečiamas liudytojas teismo šaukimo išsiuntimo dieną ir negyvena toje apygardoje, kurios teritorijoje yra bylą nagrinėjančio teismo buveinė (nors teisė reikalauti atitinkamo teismo nustatyto atlyginimo iš šalies, kuri tokį liudytoją kviečia, numatyta, tačiau toji šalis gali prašyti teismo, kad jai laimėjus bylą minėtos išlaidos būtų priteistos iš pralaimėjusios šalies). Teismo pagalbos galima prašyti tik išimtiniais atvejais (atlikti apklausą tos vietovės teisme, kur gyvena liudytojas), pagrįstai motyvuojant per dideliu atstumu. Tokiu atveju pateikiamas prašymas (nacionaliniu lygiu) arba remiamasi atitinkamomis tarptautinio teismų bendradarbiavimo normomis, kad parodymai būtų gauti toje vietoje, kurioje liudytojas gyvena. Tokiam liudytojui šalys turi pateikti klausimus raštu. Tačiau šiuo metu vis plačiau taikomos videokonferencijos, kurios vis labiau išstumia klausimų liudytojui pateikimą raštu – užtenka tik pateikti prašymą atitinkamos vietovės teismui padėti ištirti įrodymus videokonferencijos būdu.

4.b) Kokiais atvejais šalių pateiktą prašymą dėl įrodymų tyrimo teismas gali atmesti?

Teismas įrodymu niekada nelaikys įstatymų uždraustos veiklos, taip pat neužskaitys įrodymų, kurie nėra susiję su proceso dalyku arba kurie, atsižvelgiant į pagrįstus ir pastovius kriterijus, nepadės išaiškinti ginčijamų faktų.

Taip pat atmes visus įrodymus, pateiktus netinkamoje proceso stadijoje.

viršųviršų

5.

5.a) Kokie galimi įrodinėjimo būdai?

Teisme galima naudoti tokius įrodinėjimo būdus: šalių apklausa; administraciniai dokumentai; ekspertų išvados; parodymas atpažinti; liudytojų apklausa; žodžius, garsus ir vaizdą atkuriančios priemonės, taip pat priemonės, leidžiančios saugoti ir atpažinti arba atkurti žodžius, datas, skaičius, matematinių operacijų galutines reikšmes ar kitą informaciją, susijusią su procesu.

5.b) Ar yra koks nors skirtumas tarp parengiamajame posėdyje gautų liudytojo parodymų bei eksperto žodinio pranešimo ir rašytinių įrodymų bei rašytinio eksperto pranešimo?

Jei viena iš šalių nori kaip įrodymais remtis eksperto išvadomis, kartu su ieškiniu ar atsiliepimu ji turi pateikti eksperto pranešimą, kuriuo grindžia savo reikalavimą, o jei ieškinio ar atsiliepimo pateikimo metu šalis to padaryti negali, ji turi pažymėti, kokiais ekspertų pranešimais ketina remtis, ir pateikti juos teismui, kai tik šie bus gauti, bet ne vėliau kaip iki parengiamojo posėdžio pradžios įprastinėje teisenoje ir iki nagrinėjimo pradžios – žodinėje teisenoje. Be to, šalys, paduodamos ieškinį ar atsiliepimą, gali prašyti, kad būtų paskirtas teismo ekspertas; tokiu atveju eksperto pranešimas pateikiamas vėliau (paprastai tai daroma tarp parengiamojo posėdžio ir bylos nagrinėjimo teisme iš esmės, kad šalys galėtų su pranešimu susipažinti iki bylos nagrinėjimo pradžios).

Ieškinyje ar atsiliepime nurodyti liudytojus nėra būtina – žodinės teisenos atveju teismo paskirtą nagrinėjimo dieną kiekviena šalis turi atsivesti asmenis, kurie duos parodymus teismo posėdyje, be to, gali paprašyti teismo, kad į posėdį per tris dienas nuo teismo šaukimo gavimo atvyktų ir kiti liudytojai, kurių šaliai nepavyko atsivesti. O įprastinės teisenos atveju liudytojai, kurie duos parodymus bylą nagrinėjant teisme iš esmės, nustatomi parengiamajame posėdyje, kuriame be procesinių klausimų taip pat sprendžiama, kurie bylos faktai yra prieštaringi, bei siūlomi ir renkami su tokiais faktais susiję įrodymai. (Viena iš tokio reguliavimo išimčių, kai įstatymas reikalauja ieškinyje nurodyti liudytojus, kurie ieškovo pageidavimu turėtų būti apklausti žodinės teisenos tvarka, yra dėl turimo paveldėto turto, jei jis nebuvo pripažintas bešeimininkiu ar niekieno nenaudojamu).

viršųviršų

Liudytojų parodymai visada yra žodiniai ir tiriami teismo posėdžio dieną (taip pat ir paaiškinimai, kuriuos turi duoti ekspertai). Nors ir yra šios taisyklės dėl liudytojų apklausos posėdyje išimčių, tačiau jos taikomos tik tuomet, kai būtina, kad tam tikrus faktus patvirtintų juridiniai asmenys ar viešojo administravimo institucijos, jeigu nėra galimybės iš nustatytų fizinių asmenų gauti procesui reikalingų žinių. Tokiu atveju vietoje parodymų davimo žodžiu institucijai pateikiamas teisėjo patvirtintas klausimų sąrašas, į kuriuos šalių prašymu reikia atsakyti.

Eksperto pranešimas visada pateikiamas raštu, tačiau šalys, susipažinusios su pranešimu, nusprendžia, ar būtina, kad ekspertas dalyvautų nagrinėjant bylą ir žodžiu pateiktų tinkamus išaiškinimus ar paaiškinimus.

5.c) Ar iš skirtingų įrodinėjimo būdų yra nors vienas, turintis didesnę įrodomąją galią?

Taip. Administraciniuose dokumentuose gausu aprašomo dalyko faktus, veiksmus ar padėtį patvirtinančių įrodymų, taip pat čia nurodoma dokumento sudarymo data ir jį pasirašiusio, taip pat jame nurodytų asmenų tapatybę padedančių nustatyti duomenų. Jeigu ginčijamas administracinio dokumento tikrumas, turimą dokumentą visada galima patikrinti arba palyginti su originalu, kad ir kur jis būtų. Tačiau nepaisant to, teisme įrodymais laikomi (nereikalaujant patikrinimo ar palyginimo, išskyrus, jei pateikiami priešingi įrodymai ar yra galimybė sutikrinti tekstus) tiek senoviniai raštai, kurie nėra notariškai patvirtinti, tiek ir bet kuris neregistruotas administracinis dokumentas ar dokumentas, kurio originalas pamestas, dėl ko toks dokumentas negali būti nei patikrintas, nei sulygintas.

viršųviršų

Asmeniniai dokumentai taip pat laikomi įrodymais, jei nenuginčijami šalies, kuriai jie nepalankūs. Jei ginčijamas asmeninis dokumentas, jį pateikusi šalis gali prašyti atlikti rašysenos analizę arba pateikti kokį nors kitą įrodymą, patvirtinantį turimo dokumento tikrumą. Kai asmeninio dokumento tikrumas negali būti nustatytas, jis vertinamas pagal tai, ar neprieštarauja sveikam protui ir taisyklėms, pagal kurias bus tiriami likę įrodymai. Jeigu nuginčijus asmeninį dokumentą vėliau paaiškėja, kad jis buvo tikras, nuginčijusi šalis turi atlyginti dokumentą pateikusios šalies nuostolius ir sumokėti baudą.

5.d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus privaloma remtis tam tikrais įrodymais?

Iš esmės nėra taisyklės, kokiais įrodymais reikia remtis norint įrodyti konkrečius faktus, bet visai logiška manyti, kad, pavyzdžiui, pateikiant ieškinį dėl šalių atsiskaitymo komercinių santykių atveju skolos buvimo ar nebuvimo klausimas bus sprendžiamas daugiausiai remiantis dokumentais.

6. Ar pagal Ispanijos teisę liudytojai įpareigoti duoti parodymus?

Teismo pašaukti liudytojai privalo atvykti į šaukiamą teismo posėdį ar kviečiamą bylos nagrinėjimą, o jeigu pažeidžia šį įsipareigojimą, yra baudžiami bauda nuo 180 iki 600 eurų. Jeigu liudytojas neatvyksta ir antrą kartą, jis jau nėra baudžiamas bauda – laikoma, kad jis padarė nusikaltimą, tačiau prieš tai jis yra įspėjamas apie gresiančią sankciją.

Be to, liudytojas privalo atsakyti į teismo patvirtintus šalių pateikiamus klausimus. Išskyrus, jei liudytojas dėl savo luomo ar profesijos privalo saugoti paslaptį, susijusią su teisme nagrinėjamais klausimais; tokiu atveju jis į klausimus atsakinėja apgalvotai, o teismas, atsižvelgdamas į negalėjimo liudyti pagrindus, išsprendžia tokio asmens apklausos problemą, leisdamas neatsakinėti į tam tikrus klausimus. Jeigu liudytojui leidžiama neatsakyti į tam tikrus klausimus, apie tai reikia pažymėti protokole.

viršųviršų

Jeigu liudytojui atrodo, kad tam tikri jo žinomi faktai, apie kuriuos jis yra klausinėjamas, yra slapti ar laikomi paslaptimi, teismas tais atvejais, kai mano, kad to reikalauja teisingumo vykdymo interesai, savo iniciatyva paprašo iš atitinkamos įstaigos slaptų ar su paslaptimi susijusių dokumentų. Teismas, nustatęs, kad pateikti dokumentai yra slapti ar susiję su paslaptimi, pasinaudoja jais, raštu pasižymėdamas su bylos nagrinėjimu susijusius klausimus.

Be to, liudytojas iš pradžių teismo turi būti apklaustas dėl asmeninių aplinkybių (tėvystės, draugystės ar priešiškų ryšių su šalimis, asmeninio suinteresuotumo nagrinėjamu dalyku ir pan.), o šalys, atsižvelgdamos į pateiktus atsakymus, gali teikti teismui pastabas dėl liudytojo nešališkumo.

7. Iš kokių asmenų negalima imti parodymų?

Liudytojai gali būti visi asmenys, išskyrus protiškai neįgalius arba turinčius kurių nors pojūčių (regos, klausos…) sutrikimų asmenis, – šiems asmenims negalima užduoti klausimų tokiu būdu, kad jie negalėtų jų suprasti dėl savo negalios.

Nepilnamečiai nuo keturiolikos metų gali liudyti, jeigu, teismo nuomone, yra pakankamai subrendę, kad viską suprastų ir liudytų teisingai.

Pagal Ispanijos teisę liudytojas paprastai yra fizinis asmuo, tačiau tai nereiškia, kad juridinių asmenų teisėti atstovai negali liudyti teisme ir suteikti žinių apie tam tikrus jiems žinomus faktus. Kalbant apie juridinius asmenis ir viešojo administravimo institucijas, jie turi aiškiai numatytą galimybę pateikti teismui įrodymus raštu, kaip tai jau buvo aptarta 381.

viršųviršų

8. Kokį vaidmenį atlieka teismas ir šalys apklausiant liudytoją?

Teismo patvirtintus klausimus tiesiogiai užduoda šalių advokatai, o klausinėti pradeda tos šalies, kuri pasiūlė apklausti liudytoją, advokatas. Kai atsakomi visi šio advokato pateikti klausimai, kiti advokatai gali liudytojui užduoti naujų klausimų, kurie, jų nuomone, galėtų įrodyti faktus. Aiškumo ir papildomos informacijos tikslais liudytojui klausimus taip pat gali užduoti ir teismas.

Teismas savo iniciatyva ar vienos iš šalių prašymu gali nuspręsti, kad liudytojas, kurio parodymai iš esmės skiriasi nuo prieš tai apklausto liudytojo ar vienos iš šalių parodymų, būtų suvestas į akistatą su jau apklaustu liudytoju ar šalimi.

9. Kokią įrodomąją galią turi liudytojo parodymai?

Šis klausimas priklauso teismo kompetencijai: teismas įvertina liudytojo parodymus, atsižvelgdamas į patirtį, logiką ir principus, kuriais liudytojas grindė savo teiginius, taip pat į liudytojo asmenines savybes, jo ryšį su bylos šalimis ir galimą suinteresuotumą nagrinėjamu dalyku.

10. Ar gali būti kaip šalys į apklausą iškviesti juridiniai asmenys ar institucijos, neturinčios juridinio asmens statuso?

Taip, gali – vadovaujantis juridinio asmens atstovavimo taisyklėmis arba gali dalyvauti procese per pilietį, kuris tokio asmens vardu įsitraukė į bylos nagrinėjimą.

Valstybės, autonominių regionų, savivaldybių ir kitų viešojo administravimo institucijų apklausos atveju numatyta aiški galimybė pateikti joms klausimus raštu.

11. Kaip atliekama apklausa?

Šalis žodžiu ir tiesiogiai kitos šalies, pateikusios įrodymus, advokatui turi atsakyti į teismo tinkamais pripažintus klausimus. Paskui gali klausinėti visi kiti advokatai, tačiau teisė užduoti klausimus paskutiniam priklauso atsakinėjančios šalies advokatui. Aiškumo ir papildomos informacijos tikslais liudytojui klausimus taip pat gali užduoti ir teismas.

viršųviršų

12. Kokią galią turi ieškovo ar atsakovo parodymai?

Vienos šalies pripažinti jai nepalankūs faktai laikomi tikri, jei dėl jų ta šalis pasisakė, išskyrus tuos atvejus, kai šalių parodymai prieštarauja faktams, pagrįstiems kitais ištirtais įrodymais. Tą patį daro (t. y. pripažįsta, kad šaliai nepalankūs faktai yra tikri) ir teismas, jeigu šaukiama duoti parodymų šalis neatvyksta arba atvyksta, bet atsisako duoti parodymus arba duodama išsisukinėja. Be to, šaliai, kuri neatvyko į posėdį, galima skirti baudą nuo 180 iki 600 eurų.

13. Kaip užfiksuojami liudytojų parodymai ir šalių apklausos metu gauti įrodymai?

Žodinis bylos nagrinėjimo procesas fiksuojamas ir teismo šaukimai registruojami naudojant programinę įrangą, įrašančią ir atkuriančią garsą bei vaizdą. Garso bei vaizdo įrašus daro teismo sekretorius, kuriam priklauso saugoti juostas, diskus ar kitas laikmenas su įrašyta informacija. Be to, sekretorius surašo ir glaustą protokolą, kuriame, nurodydamas atitinkamą datą, laiką ir vietą, pažymi šalių prašymus bei siūlymus, teismo priimtas nutartis, taip pat aplinkybes ar nenumatytus dalykus, kurių programinė įranga galėjo neužfiksuoti.

Parodymai taip pat gali būti fiksuojami kaip videokonferencija, kai liudytojas, nesantis teisme, pateikia savo parodymus tos vietovės, kurioje liudytojas yra, teismo sekretoriui.

14. Kokią galią turi neteisėtai gauti įrodymai?

Įstatymo uždrausta veikla niekada negali būti laikoma įrodymu. Taip pat neturi galios tokie įrodymai, kurie buvo gauti tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiant pagrindines teises ir laisves. Dėl tokių įrodymų nepripažinimo sprendžia teismas.

viršųviršų

Jeigu viena iš šalių sužino, kad kurio nors teismo priimto įrodymo rinkimas ar kilmė yra neaiški ir kad tai galėjo pažeisti pagrindines teises, ji turi nedelsdama pareikalauti, kad tokie įrodymai nebūtų pripažinti. Teismas tuojau pat turi nuspręsti dėl tokių įrodymų teisėtumo.

Jeigu pats teismas sužino, kad tam tikrų įrodymų rinkimas pažeidė kokią nors pagrindinę teisę, jis tokių įrodymų nepriima savo iniciatyva.

Šis klausimas, kurį teismas taip pat gali spręsti ir savo iniciatyva, išsprendžiamas teismo posėdyje, o jei byla nagrinėjama žodinės teisenos tvarka, – nagrinėjimo pradžioje, prieš pradedant tirti įrodymus.

15. Ar gali įrodymai būti tiriami iki teisminio nagrinėjimo pradžios?

Išankstinė įrodymų tyrimo galimybė, kai pagrįstai bijoma, kad įrodymai nebus ištirti teisme (pavyzdžiui, dėl sunkios liudytojo ar šalies ligos, kelionės ir pan.), yra aiškiai nustatyta. Tokiu atveju bet kuri iš šalių gali prašyti teismo, kad šis iš anksto ištirtų įrodymus; jeigu teismas patenkina prašymą, tai jis, dalyvaujant šalims, tokius įrodymus ir ištiria.

Taip pat teismo galima prašyti taikyti užtikrinimo priemones (pavyzdžiui, daiktų užkonservavimą), kurios neleistų sunaikinti ar pažeisti materialių objektų, kurie bus įrodymų tyrimo dalis.

16. Kur gauti informacijos apie teismo procesus?

Teisminės valdžios generalinės tarybos interneto tinklalapyje español

Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje English - español

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Ispanija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 15-06-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė