Europos Komisija > ETIT > Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas > Rumunija

Naujausia redakcija: 05-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Rumunija

 

TURINIO LENTELE

I. Įrodinėjimo pareiga I.
1.
a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės? a)
b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma šias prielaidas paneigti pateikus įrodymų? b)
2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą? 2.
II. Įrodymų rinkimas II.
3. Ar įrodymams rinkti visuomet būtinas šalies prašymas ar teisėjas tam tikrais atvejais gali įrodymus rinkti ir savo iniciatyva? 3.
4.
a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patenkinamas, kokie veiksmai atliekami toliau? a)
b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus? b)
5.
a) Kokių esama įrodinėjimo priemonių? a)
b) Kokiais būdais gaunami liudytojų parodymai ir ar šie būdai skiriasi nuo priemonių, kurios naudojamos gaunant ekspertų išvadas? Kokios yra rašytinių įrodymų ir eksperto išvadų arba nuomonių pateikimo taisyklės? b)
c) Ar tam tikri įrodinėjimo būdai svaresni už kitus? c)
d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus būtina taikyti tam tikrus įrodinėjimo būdus? d)
6.
a) Ar liudytojai privalo duoti parodymus pagal įstatymą? a)
b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus? b)
c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus? c)
d) Ar yra asmenų, iš kurių parodymai negali būti gaunami? d)
7. Koks teisėjo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, pvz., televiziją arba vaizdo konferenciją? 7.
III. Įrodymų vertinimas III.
8. Kai šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu, ar tai yra kliūtis teismui priimti sprendimą? 8.
9. Ar mano, kaip bylos šalies, pareiškimai bus laikomi įrodymais? 9.

 

I. Įrodinėjimo pareiga

Pagrindiniai teisės aktai šia tema:

Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, Komercinis kodeksas, Įstatymas Nr. 189/2003 dėl tarptautinės teisinės pagalbos civilinėse ir komercinėse bylose, Įstatymas Nr. 105/1992 dėl tarptautinės privatinės teisės klausimų reglamentavimo.

1.

a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės?

(Kuriai šaliai ir už kokius veiksmus tenka įrodinėjimo pareiga? Kokios kyla pasekmės, jeigu dėl tam tikro fakto yra abejonių, kurių negalima išsklaidyti?)

Ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Kai atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais ir nori juos paneigti, įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui. Esant prielaidų, asmens, kurio naudai jos buvo nustatytos, įrodinėjimo pareiga perkeliama priešingai šaliai.

b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma šias prielaidas paneigti pateikus įrodymų?

Teisinės prielaidos nustatytos įstatyme, o absoliučias prielaidas galima paneigti tik parodymų forma pateikus priešingų įrodymų, tačiau kartais net ir jie neleistini. Taip pat yra tarpinė, arba mišri, teisinių prielaidų kategorija, kurioms būdinga tai, kad jas galima paneigti priešingais įrodymais, tačiau tik tam tikrais įrodymais, tam tikromis aplinkybėmis arba jas gali paneigti tik tam tikri asmenys. Priešingų įrodymų leidžiama pateikti dėl sąlyginių teisinių prielaidų.

viršųviršų

Įrodinėjimo pareiga netaikoma visuotinai žinomiems faktams (įrodymai pagrįsti visuotinai žinomu faktu) ir dėsniams, nepaisant jų išraiškos formos. Daroma prielaida, kad juos žino visi piliečiai.

Visi, kurie remiasi oficialiais dokumentais, neturi dėl jų pateikti jokių įrodymų, nes juos tinkamai pagal įstatymą parengia valstybės tarnautojas, turintis teisę veikti dokumento sudarymo vietoje. Dauguma dokumentų parengiami notarų biuruose ar valdžios įstaigose arba tai yra teismo sprendimai, civilinės būklės aktų registre įregistruoti dokumentai ar valstybės administracinių įstaigų išduoti dokumentai ir t. t.

2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?

(Ar teismas turi būti visiškai įsitikinęs fakto egzistavimu ar užtenka, kad faktas būtų labai tikėtinas, nors ir esant kai kurioms abejonėms?)

Įrodymai negali būti naudojami tol, kol neatitinka tam tikrų teisėtumo, patikimumo, ryšio su byla ir įtikinamumo sąlygų. Pagal pirmąją įrodymų vertinimo taisyklę įrodymai turi būti surenkami prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, o pagal antrąją taisyklę įrodymai ir priešingi įrodymai, jei įmanoma, turi būti pateikiami vienu metu.

II. Įrodymų rinkimas

3. Ar įrodymams rinkti visuomet būtinas šalies prašymas ar teisėjas tam tikrais atvejais gali įrodymus rinkti ir savo iniciatyva?

Šalių prašymu galima rinkti šiuos įrodymus: ekspertų išvadas, kartu su ieškiniu ieškovo pateiktus liudytojo parodymus ir atsakovo parodymus, pateiktus atsiliepime į ieškinį arba vėliausiai pirmąją bylos nagrinėjimo dieną; prisipažinimus, kurie atliekami po to, kai šalis iškviečiama dalyvauti apklausoje, rengiamoje suinteresuotos šalies prašymu gauti tam tikrą priešingos šalies patvirtinimą; patvirtinimą (gautą prisipažinimu ir (arba) šalį iškvietus dalyvauti apklausoje).

viršųviršų

Teisėjas gali reikalauti eksperto išvados, faktų nustatymo vietoje (in situ), liudytojų parodymų, parodymų per apklausą ir t. t.

Civilinio proceso kodekse nustatytos taisyklės, taikomos situacijoms, kai dokumentu kaip įrodymu besiremianti šalis jo neturi, kai dokumentą turi priešinga šalis ir kai dokumentą turi institucija arba tretieji asmenys.

4.

a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patenkinamas, kokie veiksmai atliekami toliau?

Teismas, ištyręs įrodymų priimtinumą, pateikia savo nuomonę dėl šalies prašomų įrodymų. Jis negali priimti įrodymų, dėl kurių šalys išreiškė savo abejones.

Pagal pirmąją įrodymų pateikimo taisyklę įrodymai pateikiami iki bylos aplinkybių nagrinėjimo, o pagal antrąją taisyklę – įrodymai ir prielaidas paneigiantys įrodymai turi būti pateikiami, jei įmanoma, vienu metu.

Įrodymų užtikrinimas yra rungimosi principu grindžiama įrodymų rinkimo ir apsaugojimo procedūra, jeigu yra pavojus, kad jų bus neįmanoma arba sunku pateikti. Pagrindinis prašymų užtikrinti įrodymus kriterijus – būtinybė tai padaryti. Prašymą nagrinėja teismas, turintis jurisdikciją pagal tyrimo objekto buvimo arba liudytojo gyvenamąją vietą.

b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus?

(Pavyzdžiui, tais atvejais, kai įrodymai nėra tinkami, prieinami arba priimtini)

Pareiškėjas įrodymus pateikia kartu su prašymu pradėti bylą, o atsakovas - kartu su atsiliepimu į ieškinį arba vėliausiai - pirmąją bylos nagrinėjimo dieną. Įrodymai, kurie buvo pateikti pažeidus šias sąlygas arba pateikti vėliau nei pirmąją bylos nagrinėjimo dieną, negali būti naudojami nagrinėjant bylą. Tačiau draudimo pateikti įrodymus sankcija nėra taikoma esant tam tikroms konkrečioms situacijoms, kai pradėjus nagrinėti bylą (in limine litis) nepateikti įrodymai pateikiami vėliau.

viršųviršų

Įstatyme nėra nuostatų dėl kitų veiksmų arba teisės faktų įrodymo priemonių. Tačiau yra kai kurių ribojimų, jei naudojami kai kurie įrodymai (pvz., teisinių veiksmų įrodymas liudytojų parodymais, draudimas rengti žodinę apklausą nustatant santuokos nutraukimo priežastis).

Atsižvelgiant į patikimumą, ryšį su byla ir įtikinamumą, įrodymai gali būti priimami, jeigu tai leidžia baigti nagrinėti bylą.

5.

a) Kokių esama įrodinėjimo priemonių?

Dokumentai, liudytojų pareiškimai, prielaidos, prisipažinimai apklausiant teisme, faktų nustatymas in situ, eksperto išvada.

b) Kokiais būdais gaunami liudytojų parodymai ir ar šie būdai skiriasi nuo priemonių, kurios naudojamos gaunant ekspertų išvadas? Kokios yra rašytinių įrodymų ir eksperto išvadų arba nuomonių pateikimo taisyklės?

Paprastai liudytojus in limine litis pasiūlo šalys, pareiškėjas kartu su pareiškimu, o atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškinį arba vėliausiai – pirmąją bylos nagrinėjimo dieną. Nepateikusi įrodymų šiomis sąlygomis šalis praranda teisę pateikti įrodymus nagrinėjant bylą, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Siekdamas nustatyti tiesą, teismas gali priimti įrodymus, net jeigu šalys tam prieštarauja. Visi teisiniai veiksmai, kurių vertė viršija 250 RON, gali būti patvirtinami tik oficialiu dokumentu arba privačiu šalių sudarytu ir pasirašytu dokumentu. Liudytojo parodymai, paneigiantys dokumento turinį arba su juo susiję, nėra priimami. Šis ribojimas taikomas tik anksčiau sudarytiems dokumentams. Yra keletas svarbių šių dviejų taisyklių, taikomų liudytojų parodymų priimtinumui, išimčių: liudytojo parodymai nėra priimami prasidėjus įrodymų tyrimo procedūrai ir kai kreditoriai negali gauti rašytinių įrodymų savo reikalavimui patvirtinti arba užtikrinti gautų įrodymų.

viršųviršų

Tam tikriems faktams nustatyti teismas apsvarsto būtinybę gauti specialistų nuomonę, jis šalių prašymu arba ex officio paskiria vieną arba tris ekspertus, pateikia klausimus, dėl kurių prašoma jų nuomonės, ir paskiria terminą, per kurį jie turi atlikti ekspertizę.

Įrodymai pateikiami teismui, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Kai įrodymus reikia surinkti kitur, juos turi surinkti to paties lygio arba žemesnio lygio teismo atstovai, jeigu tame mieste nėra tokio lygmens teismo. Įrodymus renkantis teismas gali būti atleistas nuo pareigos iškviesti šalis atvykti į teismą, jeigu, atsižvelgiant į įrodymų rūšį, tai leistina ir šalys su tuo sutinka.

c) Ar tam tikri įrodinėjimo būdai svaresni už kitus?

Oficialiais dokumentais šalys dažnai remiasi dėl jų teikiamų pranašumų, pvz., dėl prielaidos, kad patvirtinti dokumentai, kuriuos asmuo pateikia kaip įrodymus, yra teisingi. Oficialaus dokumento data turi įrodomąją galią, kol neįrodoma priešingai. Skolos faktą patvirtinantys oficialūs dokumentai turi tokią pačią galią kaip ir vykdomasis raštas ir gali būti įvykdyti nepriėmus teismo sprendimo. Su byla, kurios vertė viršija 250 RON, susiję teisiniai dokumentai, net jeigu jie pateikti savanoriškai, turi būti originalūs privatūs šalių sudaryti ir pasirašyti dokumentai. Liudytojų parodymai, paneigiantys dokumento turinį arba su juo susiję, arba parodymai dėl teiginių, tariamai išsakytų prieš sudarant, sudarant arba sudarius dokumentą, nėra priimtini net kai vertė neviršija 250 RON.

viršųviršų

d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus būtina taikyti tam tikrus įrodinėjimo būdus?

Visus teisinius dokumentus, susijusius su dalyku, kurio vertė viršija 250 RON, galima įrodyti tik originaliu arba privačiu šalių sudarytu ir pasirašytu dokumentu. Šis ribojimas netaikomas esminiams faktams; šios aplinkybės gali būti įrodytos tiesiogiai susijusių šalių, trečiųjų asmenų ir naudojant bet kuriuos įrodymus. Tačiau yra ir faktų, kurių iš esmės negalima įrodyti liudytojo parodymais, pvz., gimimas ir mirtis arba sutuoktinių bendrai įgytas turtas.

Liudytojo parodymai, paneigiantys dokumento turinį ir su juo susiję, nėra priimtini. Šis ribojimas taikomas tik anksčiau sudarytiems dokumentams. Civilinio kodekso 1197 ir 1198 straipsniuose nustatytos kai kurios svarbios liudytojų įrodymų priimtinumo ribojimų išimtys:

  • liudytojo parodymai negali būti naudojami pradėjus įrodymų tyrimo procedūrą;
  • kreditorius negali gauti rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimą, arba užtikrinti jau gautus įrodymus.

Pagal įstatymą dokumentai turi būti patvirtinami, jeigu jais įteisinamas dokumente nurodytas teisinis veiksmas. Tai taikoma dovanoms, hipotekoms ir žemės nuosavybės dokumentams.

Yra keletas bendrosios taisyklės išimčių: privatūs dokumentai galioja, jeigu tenkinama viena sąlyga, t. y. juos pasirašo įsipareigojimą prisiimanti šalis. Kiti reikalavimai taip pat turi būti tenkinami. Viena išimtis susijusi su dvišalėmis sutartimis, kurių pagal įstatymą turi būti sudaromos kelios kopijos. Kita išimtis – reikalavimas pasirašyti ir patvirtinti privatų dokumentą, pagal kurį viena iš šalių įsipareigoja sumokėti kitai šaliai pinigų sumą, nurodant žodžiais sumokėtos sumos dydį.

viršųviršų

Privatūs dokumentai įsiteisėja (tampa vykdytini trečiųjų asmenų atžvilgiu) juos pateikus viešai institucijai, įregistravus viešuose registruose arba jų turinį perteikus arba net apibendrinus valstybės tarnautojo sudarytame dokumente.

6.

a) Ar liudytojai privalo duoti parodymus pagal įstatymą?

Žr. atsakymą į c klausimą.

b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus?

[Pavyzdžiui, jeigu liudytojas yra susijęs su viena iš šalių (su kuria?) arba parodymai gali pakenkti liudytojui]

Civilinio proceso kodekse nustatytos liudytojų parodymų gavimo sąlygos, bet ne liudytojų atsisakymo duoti parodymus priežastys. Žr. atsakymą į d klausimą.

c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus?

Teismas liudytojui, kuris neatvyksta į teismą arba būdamas teisme atsisako duoti parodymus, skiria baudą, išskyrus atvejus, kai liudytojas yra nepilnametis. Bauda neskiriama, jeigu jis dėl pagrįstos priežasties negalėjo įvykdyti savo pareigų.

Teismas gali priimti nutartį dėl bet kurio liudytojo, kuris neatvyko gavęs pirmąjį šaukimą į teismą, atvykimo. Nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka liudytojams gali būti liepta atvykti net į pirmąjį posėdį. Jeigu liudytojas po to, kai jam buvo nurodyta atvykti į teismą, neatvyksta, teismas toliau nagrinėja bylą. Teismas gali sutikti apklausyti liudytoją jo namuose, jeigu jis negali atvykti į teismą.

viršųviršų

Jeigu šalis nesutinka atsakyti į klausimus, skirtus dokumento nuosavybei įrodyti, arba jeigu pateikti įrodymai atskleidžia, kad dokumentas buvo paslėptas arba sunaikintas, arba kai, nustačius dokumento savininką, šis atsisako jį pateikti, teismas įrodytais laikys šalies, kuri prašė pateikti dokumentą, teiginius. Dėl to, esant tokioms aplinkybėms, daroma faktinė prielaida, kad teismas gali priimti sprendimą atsižvelgdamas į šalies, kuri kviečiama dalyvauti apklausoje, elgesį.

Antroji hipotezė susijusi su situacija, kai dokumentą saugo valdžios įstaiga arba kitas asmuo. Tokiu atveju teismas nurodo dokumentą pateikti nustatytą datą.

Dokumento turėtojas, kuris nepateikia dokumento, gali būti nubaustas, o suinteresuotosios šalies prašymu asmeniui, kuris sąmoningai arba dėl nerūpestingumo nepateikė dokumento, gali būti nurodyta atlyginti dėl delsimo atsiradusius nuostolius.

Yra išimčių, taikomų taisyklei, pagal kurią teismas gali nurodyti pateikti dokumentus, t. y. žemės registro dokumentus ir projektus, oficialius dokumentus ir originalius dokumentus, perduotus teismams arba notarams saugoti. Tačiau visus šiuos dokumentus teismas gali vertinti atitinkamoje įstaigoje arba pagal teismo pavedimą.

d) Ar yra asmenų, iš kurių parodymai negali būti gaunami?

(Neveiksnūs suaugusieji, nepilnamečiai, bendrų interesų su viena iš šalių turintys asmenys, asmenys, kurie buvo nuteisti už tam tikras nusikalstamas veikas)

Asmenys, kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai arba kurie atleidžiami nuo pareigos duoti parodymus, tai – šeimos nariai ir giminaičiai iki trečiojo giminystės laipsnio, įskaitant sutuoktinius, net jeigu sutuoktiniai yra išsiskyrę, globotiniai, asmenys, oficialiai pripažinti negalinčiais duoti parodymų, ir dėl melagingų parodymų nuteisti asmenys.

viršųviršų

Civilinėse ir santuokos nutraukimo bylose giminaičiai gali būti apklausiami kaip liudytojai. Dėl etinių priežasčių pagal įstatymą nagrinėjant tokias bylas neleidžiama apklausti palikuonių. Draudžiama apklausti liudytojus norint įrodyti santuokos nutraukimo priežastis. Globotiniams, asmenims, oficialiai pripažintiems negalinčiais duoti parodymų, ir dėl melagingų parodymų nuteistiems asmenims neleidžiama duoti parodymų.

Nuo pareigos duoti parodymus atleidžiami dvasininkai, gydytojai, akušerės, farmacininkai, advokatai, notarai ir visi kiti tarnautojai, kurie pagal įstatymą turi pareigą saugoti paslaptį dėl dalykų, kuriuos jie sužinojo vykdydami savo profesinę veiklą (išskyrus atvejus, kai juos nuo pareigos išsaugoti paslaptį atleidžia atitinkamas asmuo arba valdžios įstaiga); pareigas einantys ir buvę valstybės tarnautojai dėl paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami savo profesinę veiklą (išskyrus atvejus, kai juos nuo pareigos saugoti paslaptį atleidžia atitinkamas asmuo arba valdžios įstaiga); arba asmenys, kurie atsakydami į klausimus gali apkaltinti save arba kitus asmenis arba užtraukti sau arba kitiems asmenims visuomenės nepagarbą.

Nuostatos, susijusios su giminaičių ir sutuoktinio, net jeigu sutuoktiniai išsiskyrę, apklausa, yra sąlyginio pobūdžio, nes jos buvo priimtos šalių naudai. Dėl to buvo nuspręsta, kad giminaičiai gali būti apklausiami kaip liudytojai, jeigu šalis, kuriai taikomas toks draudimas, neprieštarauja apklausai.

Globotiniams, asmenims, oficialiai pripažintiems negalinčiais duoti parodymų, ir dėl melagingų parodymų nuteistiems asmenims neleidžiama duoti parodymų jokiomis aplinkybėmis.

viršųviršų

7. Koks teisėjo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, pvz., televiziją arba vaizdo konferenciją?

(Kas apklausia liudytoją? Ar gali teisėjas užduoti klausimus liudytojui? Ar kitai šaliai leidžiama atlikti kryžminę liudytojo apklausą?)

Civilinio proceso kodekse yra keletas svarbių liudytojų apklausos taisyklių.

Pirmiausia teismas kviečia liudytojus atvykti ir gali paskirti baudą bet kuriam neatvykusiam asmeniui. Žemės bylose liudytojai nėra kviečiami atvykti, nes užtikrinti jų dalyvavimą teisme bylos nagrinėjimo dieną yra šalies, kuri juos pasiūlė, pareiga. Liudytojų apklausos tvarka nustatoma teisme. Kiekvienas liudytojas turi būti apklaustas atskirai. Dar neapklausti liudytojai negali dalyvauti apklausiant liudytoją. Po apklausos liudytojas privalo likti teismo salėje iki bylos pabaigos, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip. Toks reikalavimas įtvirtintas įstatyme, kad apklausti liudytojai jokiais būdais nepaveiktų dar neapklaustų liudytojų.

Prieš apklausą pirmininkaujantis teisėjas paprašo liudytojo pateikti šią informaciją: vardas ir pavardė, profesija, gyvenamoji vieta ir amžius; ar jis kokiais nors ryšiais susijęs su kuria nors iš šalių ir, jeigu taip, koks santykių pobūdis; ar jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, ar yra priešiškas kuriai nors iš šalių arba turi su ja bendrų interesų. Ši informacija reikalinga norint tiksliai nustatyti liudytojo tapatybę ir galiausiai įvertinti teisme padarytą pareiškimą. Kitas teisinis reikalavimas susijęs su priesaikos davimu arba oficialiu patvirtinimu. Davus priesaiką, pirmininkaujantis teisėjas liudytoją informuoja, kad nesakydamas tiesos jis sulaužys priesaiką. Pagal Rumunijos civilinio proceso teisę 14 metų nesulaukę liudytojai negali duoti priesaikos, tačiau jiems nurodoma sakyti tiesą.

viršųviršų

Liudytojui davus parodymus, šalys gali užduoti klausimus. Liudytojo apklausos pareikalavusi šalis pirmoji užduoda klausimus, vėliau klausimus užduoda priešinga šalis. Liudytojas negali skaityti iš anksto surašyto atsakymo, tačiau teisėjo sutikimu gali naudoti užrašus, kuriuose pažymėti tik skaičiai ir vardai. Liudytojai gali būti pakartotinai apklausiami, jeigu, teismo manymu, tai yra būtina. Tos pačios nuostatos leidžia atlikti kryžminę liudytojų apklausą, kai jų pareiškimai nesutampa.

III. Įrodymų vertinimas

8. Kai šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu, ar tai yra kliūtis teismui priimti sprendimą?

(Pavyzdžiui, neteisėti garso įrašai)

Dokumentas, kuris negali būti autentiškas, nes valstybės tarnautojas neturėjo atitinkamos kompetencijos ar veiksnumo arba dėl to, kad nebuvo laikomasi formalumų, galioja kaip privatus dokumentas, jeigu jį pasirašo susitariančiosios šalys.

Visais atvejais, kai ginčijama rašysena arba parašas, dokumento autentiškumas nustatomas taikant procedūrą, kuri vadinama įrašų autentiškumo patikrinimu. Įrašų autentiškumo patikrinimo procedūra taikoma, kai šalis nepripažįsta rašysenos arba dokumente padėto parašo. Po patikrinimo teismas išsako savo nuomonę dėl dokumentų autentiškumo. Jeigu teismas negali susidaryti nuomonės dėl dokumento autentiškumo tiesiogiai patikrinęs įrašus, prašoma eksperto nuomonės.

Apgaulė nustatoma taikant specialią ir sudėtingą procedūrą, kuri pradedama, kai suinteresuotoji šalis asmeniškai arba per teisinį atstovą, turintį specialius įgaliojimus, pateikia pranešimą. Pasinaudoti dokumentu norinti šalis turi pateikti originalą. Teismas gali nuspręsti civilinę bylą sustabdyti, iki prokuratūra baigs tyrimą dėl apgaulės.

9. Ar mano, kaip bylos šalies, pareiškimai bus laikomi įrodymais?

Kai atsakovas, kaltinamas dėl piniginės skolos, pripažįsta skolą ir paskelbia, kad jis nori ją sumokėti teismo nurodytam asmeniui, jam nebūtina dalyvauti teisme, jeigu jis perveda priklausančią sumą. Jeigu atsakovas pripažįsta dalį ieškovo reikalavimų, teismas šio prašymu priima dalinį sprendimą dėl pripažinimo.

Ieškovai gali atsisakyti reikalavimo bet kuriuo metu bylą nagrinėjant teisme, net jeigu atsakovas prieštarauja. Ieškovo atsisakymas neturi jokios įtakos atsakovo reikalavimams. Santuokos nutraukimo bylos gali būti užbaigtos bet kuriuo proceso metu sutuoktiniams susitaikius, net jeigu byla buvo perduota apeliaciniam teismui ar teismo peržiūrai arba jeigu apeliacinis skundas ar prašymas peržiūrėti nėra antspauduotas pagal įstatymą. Tačiau ieškovas gali pateikti naują reikalavimą po susitaikymo, ir šiuo atveju jis taip pat gali remtis tais pačiais faktais.

Jeigu asmenys, nurodyti kaip turintys pagal ieškinį atsakyti, pripažįsta atsakovo reikalavimus, o ieškovas sutinka, jie gali pakeisti atsakovą, kuriam pareikšti reikalavimai panaikinami. Kai iškviestas į teismą asmuo neatvyksta arba ginčija atsakovo atvykimą į teismą, asmuo, kuriam buvo iškelta byla, gali įstoti į bylą savo iniciatyva, o teismo sprendimo jis privalo laikytis.

Papildoma informacija

(Nuorodos į interneto tinklavietes ir t. t.)

www.just.ro română

Tarptautinis teismų bendradarbiavimas

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Rumunija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 05-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė