Europos Komisija > ETIT > Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas > Nyderlandai

Naujausia redakcija: 14-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Nyderlandai

 

TURINIO LENTELE

I. Įrodinėjimo pareiga I.
1.
a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės? a)
b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma šias prielaidas paneigti pateikiant įrodymus? b)
2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą? 2.
II. Įrodymų rinkimas II.
3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas, ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva? 3.
4.
a) Jeigu patvirtinamas šalies prašymas rinkti įrodymus, kokie veiksmai atliekami toliau? a)
b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus? b)
5.
a) Kokios yra skirtingos įrodinėjimo priemonės? a)
b) Kokiais būdais gaunami įrodymai iš liudytojų ir ar šie būdai skiriasi nuo priemonių, naudojamų gaunant įrodymus iš ekspertų? Kokios yra taisyklės, susijusios su rašytinių įrodymų ir eksperto pranešimų / nuomonių pateikimu? b)
c) Ar tam tikri įrodinėjimo būdai yra įtikinamesni už kitus? c)
d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus privaloma taikyti konkrečius įrodinėjimo būdus? d)
6.
a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus? a)
b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus? b)
c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus? c)
d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti renkami? d)
7. Koks yra teisėjo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, pvz., televiziją arba vaizdo konferenciją? 7.
III. Įrodymų vertinimas III.
8. Ar teismui yra nustatyta apribojimų priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu? 8.
9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių? 9.

 

I. Įrodinėjimo pareiga

1.

a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės?

Olandijos procesinė teisė kildinama iš principo, kad „kiekvienas faktą tvirtinantis asmuo turi jį įrodyti“. Kitais žodžiais tariant, kiekvienos šalies bus paprašyta pateikti jos tvirtinamų faktų įrodymus arba buvo paprašyta juos patvirtinti, jeigu ji šiais faktais remiasi juridiniais tikslais. Tačiau atsižvelgiant į konkrečias įstatymų normas arba protingumo ir sąžiningumo principus, tam tikrais atvejais įrodinėjimo pareiga gali būti skirtinga.

Civilinio proceso kodekso teisės nuostatos, susijusios su įrodymais (Civilinio proceso kodekso 149–207 straipsniai), taikomos šaukimo į teismą procedūroje, taip pat ir prašymo pateikimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai dėl bylos pobūdžio tai yra nepatogu. Šios nuostatos nėra privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje ir jos nėra savaime taikomos arbitražo bylose, nors arbitražo bylos šalys, jeigu to nori, gali susitarti, kad taikys šias nuostatas.

b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma šias prielaidas paneigti pateikiant įrodymus?

Vienos iš šalių pateiktus faktus, kurių priešinga šalis nepaneigė, teismas pripažįsta įrodytais. Tačiau yra išimtis, būtent situacijos, kai taikant šią taisyklę atsiras teisinės pasekmės, kuriomis šalys negalės laisvai pasinaudoti. Tokiu atveju teismas gali reikalauti pateikti įrodymus.

viršųviršų

Nereikia įrodinėti visuotinai žinomų faktų arba aplinkybių, arba bendros patirties taisyklių. Teismas gali tuo pasinaudoti nepaisydamas to, ar šalys remiasi minėtais faktais arba aplinkybėmis. „Visuotinai žinomi faktai arba aplinkybės“ – tai faktai arba aplinkybės, kurias žino arba turi žinoti visi asmenys. „Bendros patirties taisyklės“ – tai visiems žinomi priežastiniai ryšiai. Dėl to nereikia įrodinėti faktų, apie kuriuos teismas sužino bylos nagrinėjimo metu, – bylos nagrinėjimo faktų, kai teismas apie juos sužino.

Įstatymuose kartais yra nustatomos prielaidos. Tam tikri faktai arba aplinkybės yra laikomi tiek tikėtinais, kiek jais besiremianti šalis neturi jų įrodyti. Norėdama juos paneigti, priešinga šalis turi pateikti įrodymus. Teismas, nustatydamas prielaidą, kuri kyla iš jam pateiktų tam tikrų faktų, gali remtis bendros patirties taisyklėmis. Dėl to priešinga šalis vis dar turi galimybę paneigti prielaidą.

2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?

Teismas laisvai vertina jam pateiktus įrodymus, išskyrus atvejus, kai įstatyme yra nustatyta kitaip. Ši išimtis yra susijusi su galutinės įrodymų vertės taisyklėmis. Dėl galutinės įrodymų vertės teismas turi pareigą priimti tam tikras įrodymų formas kaip tikras arba bent pripažinti jų vertę. Tačiau čia vėlgi esama galimybės paneigti šių įrodymų vertę.

Teismai gali pagrįsti savo sprendimus tik tais faktais, kurie pakankamai atitinka įrodinėjimo taisykles.

viršųviršų

II. Įrodymų rinkimas

3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas, ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva?

Tam tikrais atvejais (sąskaitų tyrimas, liudytojų įrodymai) teismas vienai iš šalių nustato pareigą pateikti įrodymus, jeigu to prašo viena iš šalių arba savo iniciatyva, t. y. teismo iniciatyva. Abiem atvejais viena iš šalių turi pareigą pateikti įrodymus.

Taip pat vienos iš šalių prašymu arba savo iniciatyva teismas gali priimti nutartį dėl eksperto pranešimo arba įvykio vietos lankymo ar tyrimo. Teismas paskiria ekspertą, kuris pateikia pranešimą, ir teismas taip pat lanko įvykio vietą. Šalių pareiga yra padėti pranešimą rengiančiam ekspertui.

Šalys turi teisę pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymus ekspertui rengiant pranešimą ir teismui lankant įvykio vietą.

4.

a) Jeigu patvirtinamas šalies prašymas rinkti įrodymus, kokie veiksmai atliekami toliau?

Gavęs prašymą pateikti įrodymus, teismas leis vienai iš šalių tai atlikti. Tuomet įrodinėjimo pareiga priklauso šaliai. Įrodinėjimo pareiga sukuria pareigą pateikti konkrečių faktų, kuriais remiamasi, įrodymus. Priešinga šalis visada gali pateikti priešingus įrodymus, išskyrus atvejus, kai įstatymu aiškiai neleidžiama to daryti.

b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus?

Jeigu šalis aiškiai nenurodo, ką ji nori įrodyti, arba jeigu jos prašymas nesusijęs su byla, teismas gali atsisakyti priimti įrodymus.

viršųviršų

5.

a) Kokios yra skirtingos įrodinėjimo priemonės?

Nyderlanduose yra taikoma įrodymų laisvės taisyklė, tai reiškia, kad įrodymus galima pateikti visomis tinkamomis formomis, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Įstatyme konkrečiai nurodoma keletas įrodymų formų:

  • dokumentai ir teismo sprendimai;
  • sąskaitų, įrašų ir dokumentų tyrimas;
  • liudytojų parodymai;
  • oficialūs arba žodiniai ekspertų pranešimai;
  • įvykio vietos tyrimai ir lankymai.

b) Kokiais būdais gaunami įrodymai iš liudytojų ir ar šie būdai skiriasi nuo priemonių, naudojamų gaunant įrodymus iš ekspertų? Kokios yra taisyklės, susijusios su rašytinių įrodymų ir eksperto pranešimų / nuomonių pateikimu?

Pagal įstatymą liudytojui turi būti leidžiama duoti parodymus, ir jie duodami vienos iš šalių prašymu arba tokią pareigą vienai iš šalių teismas nustato savo iniciatyva. Šalys taip pat gali duoti parodymus kaip liudytojai (žr. 9 klausimą). Parodymus duosiančius liudytojus iškviečia šalys.

Liudytojai įrodymus pateikia parodymų forma. Jie yra renkami teismo posėdyje žodinių parodymų forma. Liudytojo pareiškimas yra priimamas kaip įrodymai tik jeigu toks pareiškimas yra susijęs su faktais, kuriuos liudytojas žino asmeniškai. Šalies prašymas leisti pateikti liudytojo parodymus bus patenkintas, jeigu faktai, kuriuos reikia įrodyti, yra ginčijami ir gali padėti išspręsti ginčą.

viršųviršų

Vienos iš šalių prašymu arba teismo iniciatyva ekspertai gali pateikti rašytinius arba žodinius pranešimus (Civilinio proceso kodekso 194 straipsnis). Rašytinio pranešimo atveju teismas nustato galutinį jo pateikimo terminą. Žodinio pranešimo atveju ekspertas įrodymus pateikia nustatytą bylos nagrinėjimo teisme datą.

Eksperto tyrimo atveju teismas, pasitaręs su šalimis, paskiria ekspertą. Ekspertas savo pranešimą turi parengti visų pirma remdamasis savo asmeninėmis žiniomis ir patirtimi. Teismas gali laisvai nustatyti mokesčius už eksperto pranešimą, kurį jis turi pateikti.

b) Net jeigu šalių nebuvo prašoma pateikti įrodymus, jos visada teismui gali pateikti dokumentus. Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami labai paprastai: jie pridedami prie vieno iš oficialių procesinių dokumentų. Tai nekliudo toliau nagrinėti bylą. Rašytinio arba žodinio eksperto pranešimo atveju teismas visų pirma turi priimti sprendimą dėl įrodymų pateikimo ir jų pateikimo datos (taip pat žr. a punktą).

c) Ar tam tikri įrodinėjimo būdai yra įtikinamesni už kitus?

Neginčijami įrodymai ir įrodymai, kuriuos galima ginčyti, yra skirtingi. Neginčijamų įrodymų atveju teismas turi įrodymų turinį laikyti teisingu arba pripažinti pagal įstatymą nustatytos įrodymų formos tvirtumą. Neginčijamų įrodymų atveju taip pat galima pateikti priešingus įrodymus, išskyrus atvejus, kai įstatymu neleidžiama to daryti. Autentiški dokumentai ir baudžiamųjų teismų nuosprendžiai yra neginčijamų įrodymų pavyzdžiai.

viršųviršų

Teismas laisvai nustato įrodymų, kuriuos galima ginčyti, įrodomąją vertę.

d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus privaloma taikyti konkrečius įrodinėjimo būdus?

Tam tikromis aplinkybėmis dokumentas yra laikomas neabejotinu įrodymu. Pavyzdžiui, asmeninis pripažinimas. Tam tikromis aplinkybėmis dokumentas taip pat yra esminis, jeigu norima, kad atsirastų konkreti asmeninė teisė. Pavyzdžiui, ikivedybinė sutartis arba testamentas, kurie sudaromi autentiško dokumento forma.

6.

a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus?

Pagrindinis principas nustato, kad visi, kurie yra kviečiami pagal įstatymą duoti parodymų, turi pareigą tai atlikti. Pareiga yra atvykti į bylos nagrinėjimą ir teisme pateikti prašomus pareiškimus.

b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus?

Esant tam tikroms aplinkybėms gali būti atleidžiama nuo pareigos duoti parodymus.

Nuo pareigos duoti parodymus visų pirma gali būti atleidžiami visi šalių artimieji giminaičiai. Tai yra šalies esamas ar buvęs sutuoktinis arba registruotas ar išregistruotas partneris, šalies arba jos sutuoktinio ar registruoto partnerio kraujo arba santuokos giminaičiai iki antrojo, įskaitant ir antrąjį, laipsnio – tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai ir seserys.

Išimčių taip pat yra ir praktiniais sumetimais. Jos yra taikomos asmenims, kurie dėl ypatingų santykių, susijusių su jų profesija, užsiėmimu arba kitu statusu, turi saugoti paslaptį, pvz., dvasininkai, gydytojai, advokatai ir notarai.

viršųviršų

Liudytojai taip pat gali prašyti taikyti jiems išimtį, jeigu atsakymas į konkretų klausimą sukeltų liudytojui arba aukštutinės ar žemutinės linijos kraujo giminaičiui, arba netiesioginės linijos antrojo arba trečiojo laipsnio giminaičiui, arba esamam ar buvusiam sutuoktiniui, arba registruotam ar išregistruotam partneriui baudžiamojo persekiojimo pavojų (Civilinio proceso kodekso 165 straipsnio 3 dalis).

c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus?

Jeigu liudytojas registruotu laišku buvo iškviestas atvykti į teismą ir neatvyksta į bylos nagrinėjimą, teismas gali atitinkamos šalies prašymu nustatyti datą, kada liudytojas gali būti iškviestas įteikiant teismo šaukimą. Jeigu liudytojas ir tokiu atveju neatvyksta, teismas gali priimti nutartį dėl liudytojo atvesdinimo su policijos pagalba. Jeigu liudytojas atvyksta, tačiau atsisako pateikti pareiškimą, susijusi šalis gali prašyti, kad teismas priimtų nutartį dėl liudytojo arešto už teismo negerbimą. Prašymą pateikianti šalis tuomet turės sumokėti su areštu susijusias išlaidas. Teismas nutartį dėl arešto priima tik jeigu mano, kad tai yra pateisinama norint nustatyti tiesą byloje.

d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti renkami?

Iš esmės visi turi pareigą duoti parodymus, išskyrus asmenis, kuriems yra taikoma išimtis (žr. atsakymą į 6b klausimą).

7. Koks yra teisėjo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, pvz., televiziją arba vaizdo konferenciją?

Liudytojus išklauso ir apklausia teismas. Teismas kiekvieną liudytoją išklauso nedalyvaujant kitiems liudytojams, iškviestiems duoti parodymus tame pačiame teismo posėdyje ir dar nedavusiems parodymų, išskyrus atvejus, kai viena iš šalių yra liudytojas. Šalys ir jų advokatai gali užduoti liudytojams klausimus. Teismas savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu gali surengti liudytojų kryžminę apklausą arba liudytojų ir šalių kryžminę apklausą. Liudytojui davus parodymus, jis gali užduoti klausimus šalims ir šalys gali viena kitai užduoti klausimus.

Olandijos įrodymų taisyklės nereglamentuoja vaizdo konferencijos klausimų. Pagal EB įrodymų reglamento 10 straipsnio 3 dalį paprastai galima vaizdo konferencija naudotis, kai dėl to pateikiamas prašymas. Olandijos teisėje nenumatyta, kad negalima taikyti šios procedūros, ir iš esmės vaizdo konferencijos naudojimas nesukelia didelių praktinių kliūčių.

III. Įrodymų vertinimas

8. Ar teismui yra nustatyta apribojimų priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu?

Neteisėti įrodymai gali būti papildomai skirstomi į neteisėtai gautus įrodymus ir neteisėtai naudojamus įrodymus. Faktas, kad įrodymai yra gauti neteisėtai, nereiškia, kad jų naudojimas bus neteisėtas. Įrodymų teisėtumo klausimą teismas visada išsprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių?

Šalys gali būti išklausomos kaip bylos šalys. Šiuo atveju jų pateikiami pareiškimai nebus laikomi įrodymais, turinčiais įtakos bylos pasekmėms, atsižvelgiant į šalies, kaip liudytojo, apklausą, išskyrus atvejus, kai parodymais siekiama išsiaiškinti nepakankamus įrodymus (Civilinio proceso kodekso 164 straipsnis).

Papildoma informacija

Dalį pirmiau pateiktos informacijos galima rasti Civilinio proceso kodekso (Wetboek van Burgerlijke rechtsvordering) English - Nederlands 149-207 straipsniuose (interneto tinklalapis tik olandų kalba):

  • paspauskite wet-en regelgeving;
  • po 3 antrašte esančioje pavadinimo skiltyje įrašykite: burgerlijke rechtsvordering;
  • pasirinkite: Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering.

Tarptautiniu lygmeniu, žr. EB įrodymų reglamentą (2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose) ir 1970 m. Hagos konvenciją dėl įrodymų (1970 m. kovo 18 d. Konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje, priimta Hagoje).

Žr. Reglamentą ir 1970 m. Hagos konvenciją dėl įrodymų English - français.

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Nyderlandai - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 14-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė