Europos Komisija > ETIT > Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas > Malta

Naujausia redakcija: 13-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Malta

 

TURINIO LENTELE

I. Įrodinėjimo pareiga I.
1.
a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės? a)
b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma paneigti šias prezumpcijas pateikiant įrodymus? b)
2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą? 2.
II. Įrodymų rinkimas II.
3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas ir ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva? 3.
4.
a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patvirtinamas, kokie veiksmai atliekami toliau? a)
b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus? b)
5.
a) Kokios yra įrodinėjimo priemonės? a)
b) Kokie metodai taikomi liudytojų įrodymams gauti ir ar jie skiriasi nuo būdų, taikomų ekspertų įrodymams gauti? Kokios taisyklės reguliuoja rašytinių įrodymų ir eksperto pranešimų (nuomonių) pateikimą? b)
c) Ar tam tikri įrodinėjimo metodai yra įtikinamesni už kitus? c)
d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus yra privaloma taikyti konkrečius įrodinėjimo metodus? d)
6.
a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus? a)
b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus? b)
c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus? c)
d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti gaunami? d)
7. Koks yra teismo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, tokias kaip televizija ar vaizdo konferencija? 7.
III. Įrodymų vertinimas III.
8. Ar teismui yra nustatyti apribojimai priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu? 8.
9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių? 9.

 

I. Įrodinėjimo pareiga

1.

a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės?

Įrodinėjimo pareigą pagal Maltos teisę reglamentuoja Organizavimo ir civilinio proceso kodeksas (Maltos įstatymų 12 skyrius). Pagal bendrą principą įrodinėjimo našta, t. y. pareiga įrodyti faktą, priklauso jį tvirtinančiai šaliai. Tai taikoma tiek ieškovui, tiek atsakovui. Byloje dalyvaujančios šalys savo reikalavimus ir (arba) atsikirtimus pagrindžia pateikdamos įrodymus. Pateikiami įrodymai turi būti kiek įmanoma tvirtesni. Jeigu teismas mano, kad bet kokį reikalavimą (atsikirtimą) pagrindžiantys įrodymai, kuriuos šalis jam pateikė, yra nesusiję (nereikalingi), arba manoma, kad tai nėra patys tvirčiausi galimi pateikti įrodymai, jis gali tokius įrodymus atmesti.

b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma paneigti šias prezumpcijas pateikiant įrodymus?

Pagal Maltos procesinę teisę rašytiniu ar kitokiu būdu teisme ar kitoje vietoje pripažintas faktas yra leistinas kaip įrodymas asmeniui, atliekančiam tokį fakto pripažinimą. Fakto pripažinimas, kurį viena iš šalių atliko davusi priesaiką, gali būti laikomas įrodymu netgi kitų proceso šalių atžvilgiu. Visais atvejais įrodymu bus laikoma tik ta pripažinimo dalis, kurią teismas pripažįsta esant patikimą.

2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?

Civilinėse ir baudžiamosiose bylose taikomos skirtingos įrodinėjimo priemonės. Civilinėse bylose teismai fakto tikrumą nustato remdamiesi įrodymų patikimumu. Civilinėse bylose teismai nagrinėja pateiktus įrodymus, siekdami nustatyti, kuris reikalavime (atsikirtime) nurodytas faktas įvyko. Baudžiamosiose bylose teismai turi įvertinti, ar pateikti įrodymai yra neabejotini ir patvirtina kaltinamo asmens kaltę.

viršųviršų

II. Įrodymų rinkimas

3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas ir ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva?

Kai fizinis asmuo pareiškia ieškinį kitam asmeniui, tai turi būti atliekama įsakymu dėl šaukimo į teismą. Šiame įsakyme turi būti išsamiai nurodyti ieškovo keliami reikalavimai, to paties ieškovo priesaika patvirtintas pareiškimas dėl pateiktų faktų tikrumo, taip pat liudytojų ir dokumentų, kurie pateikiami siekiant pagrįsti ieškinį, sąrašas. Įsakyme turi būti tiksliai nurodyta bylos nagrinėjimo apimtis ir pateikiamų įrodymų praktinė reikšmė. Atsakovas, atsakydamas į jam įteiktą įsakymą dėl šaukimo į teismą, turi nurodyti visus įrodymus, kuriuos jis pateiks siekdamas pagrįsti savo poziciją. Tas pats Proceso kodeksas nustato, kad  šiame etape liudytojai neturi būti minimi, t. y. iki faktinio šalių rašytinių pareiškimų, kuriuose nurodomi jų argumentai, pateikimo teismui, jokie kiti įrodymai negali būti pateikiami, išskyrus atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas duoda leidimą.

Siekdamas kuo geriau įgyvendinti teisingumą, teismas gali savo iniciatyva šiuo tikslu paskirti ekspertą, pavyzdžiui, jeigu mano, kad reikia paskirti liudytoją ekspertą, norint išsiaiškinti techninius klausimus. Paskyręs ekspertą, teismas savo nutartyje šiuo klausimu nurodo tokio paskyrimo tikslą ir dieną bei laiką, kada ekspertas turės atlikti fizinę ekspertizę (kur tai yra reikalinga). Teismas turi teikti ekspertui, atliekančiam jam paskirtą užduotį, konsultacijas. Kadangi nėra aiškių kriterijų, kas turi būti atliekama siekiant kuo geriau įgyvendinti teisingumą, teismas turi plačius diskrecinius įgaliojimus iškviesti bet kurį asmenį liudyti byloje ir (arba) reikalauti pateikti bet kokį dokumentą.

viršųviršų

4.

a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patvirtinamas, kokie veiksmai atliekami toliau?

Šiuo tikslu turi būti naudojama konkreti forma Malti (vadinama teismo šaukimu), kuria, gresiant negaliojimui, liudytojas yra informuojamas apie parodymų davimo datą ir laiką, teismą, kuriame jis turi liudyti, pirmininkaujančio teisėjo (magistrato) vardą ir pavardę, aplinkybes, dėl kurių tikimasi gauti iš jo parodymus, ir nurodoma, kokius dokumentus (1), jeigu tokių yra, liudytojas turi pateikti tame pačiame teismo posėdyje. Kiekvienas teisme esantis asmuo, to žodžiu pareikalavus vienai iš besibylinėjančių šalių, gavęs teismo šaukimą gali būti iškviestas liudyti kaip liudytojas.

Taip pat reikia paminėti, kad asmeniui duodant parodymus, šalis, iškvietusi šį asmenį liudyti, negali be specialaus teismo leidimo pateikti liudytojui klaidinančių arba menamų klausimų. Priešinga šalis turi teisę atlikti kryžminę liudytojo apklausą, ir šioje apklausoje leidžiama pateikti klaidinančius arba menamus klausimus. Per kryžminę apklausą liudytojas gali būti apklausiamas tik dėl tų faktų, kuriuos jis pateikė duodamas parodymus, arba dėl klausimų, kuriais siekiama suabejoti jo patikimumu. Kai kryžminę apklausą atliekanti šalis siekia to paties liudytojo parodymais įrodyti kokią nors aplinkybę, nesusijusią su parodymais, jo pateiktais duodant parodymus, ji turi, išskyrus atvejus, kai teismas dėl pagrįstos priežasties nurodys kitaip, tinkamu laiku iškviesti tokį liudytoją ir apklausti jį kaip savo liudytoją. Teismas šiuo tikslu, remdamasis pirmiau minėtos šalies reikalavimu, gali įsakyti liudytojui nepalikti teismo dėl to, kad jis gali būti vėl iškviestas ir apklaustas. Šis įsakymas turi šaukimo į teismą galią.

viršųviršų

Kai pagrindinė apklausa ir kryžminė apklausa yra baigtos, nė viena iš šalių negali savo liudytojams pateikti jokių papildomų klausimų. Tačiau teismas arba šalis teismo leidimu gali pateikti tokius klausimus, kurie kyla iš atsakymų, duotų per pagrindinę arba kryžminę apklausą. Teismas tokius klausimus, jeigu jie yra reikalingi arba tinkami, gali pateikti bet kuriame pagrindinės arba kryžminės apklausos etape.

(1) Reikia pažymėti, kad bet kokie pateikiami dokumentai turi būti originalūs arba turi būti pateikiamos originalų kopijos, patvirtintos kaip tikros kopijos.

b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus?

Vykdydamas savo įgaliojimus ir funkcijas, teismas turi teisingai taikyti tokius principus kaip: „ne tik turi būti greitai ir veiksmingai įgyvendinamas teisingumas, bet taip pat turi matytis, kaip jis yra įgyvendinamas“, ir atsižvelgti į tuos principus, dėl to teismas turi būti įsitikinęs, kad tam tikri įrodymai yra susiję su byla ir kad jie yra leistini. Be to, jeigu teismas mano, kad įrodymai yra paviršutiniški, nepagrįsti, nesusiję su teisme nagrinėjamu ginču, nėra patys tvirčiausi įrodymai arba jų reikalaujama siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą, tokiu atveju teismas gali atmesti pareiškimą dėl tokių įrodymų.

5.

a) Kokios yra įrodinėjimo priemonės?

Organizavimo ir civilinio proceso kodeksas (Maltos įstatymų 12 skyrius) nustato tokias įrodinėjimo priemones:

viršųviršų

  1. liudytojai;
  2. dokumentai;
  3. ekspertai;
  4. vietos apžiūra (faciem loci apžiūra);
  5. priesaika patvirtintas kitos šalies faktų pripažinimas arba nurodymas.

b) Kokie metodai taikomi liudytojų įrodymams gauti ir ar jie skiriasi nuo būdų, taikomų ekspertų įrodymams gauti? Kokios taisyklės reguliuoja rašytinių įrodymų ir eksperto pranešimų (nuomonių) pateikimą?

Liudytojų įrodymų gavimo būdai

Visi veiksnūs asmenys, išskyrus atvejus, kai yra prieštaravimų dėl jų veiksnumo, gali būti apklausiami kaip liudytojai. Be to, nepaisant liudytojo amžiaus, jis gali būti apklausiamas kaip toks, jeigu supranta, kad neteisingų parodymų davimas yra nusikaltimas.

Liudytojai duoda parodymus prisiekę viešame teismo posėdyje bylos nagrinėjimo metu ir viva voce, t. y. asmeniškai ir savo gimtąja kalba (1). Liudytojai turi atsakyti į visus per pagrindinę ar kryžminę apklausą jiems užduodamus klausimus, jeigu tokius klausimus patvirtino teismas.

Aplinkybės, į kurias reikia atkreipti dėmesį:

  1. Jeigu liudytojas yra kurčnebylys, tačiau gali rašyti, klausimai jam pateikiami raštu; šiuo atveju klausimus ir atsakymus viešai perskaito teismo sekretorius, ir jie pridedami prie bylos medžiagos.
  2. Jeigu liudytojas yra kurčnebylys ir negali rašyti, teismas šiuo atveju paskiria pakankamai kvalifikuotą vertėją.
  3. Jeigu liudytojas yra nebylys, tačiau nėra kurčias, arba atvirkščiai, teismas įsako atlikti apklausą labiausiai tinkamu būdu, siekiant gauti teisingus liudytojo parodymus.
  4. Jeigu teismas nesupranta kalbos, kuria duodami parodymai, tokiu atveju paskiriamas kvalifikuotas vertėjas, kurio išlaidas laikinai apmoka tokį liudytoją iškvietusi šalis.

Teismas gali paskirti teismo padėjėją, kuris prisaikdintų ir apklaustų kiekvieną asmenį, esantį minėtame ginče liudytoju, priimtų rašytinį priesaika patvirtintą pareiškimą dėl bet kokio klausimo (įskaitant klausimus, susijusius su bet kokiais veiksmais, kurių imamasi arba ketinama imtis bet kokiame teisme) ir priimtų dokumentus, pateiktus kartu su bet kokiais parodymais, rašytiniu priesaika patvirtintu ar kitokiu pareiškimu.

viršųviršų

Kiekviena ketinanti iškviesti liudytoją šalis bet kurioje byloje ir bet kuriame teisme gali kartu su įsakymu dėl šaukimo į teismą arba atsiliepimu į ieškinį pateikti atitinkamo teismo sekretoriatui tokio liudytojo rašytinį priesaika patvirtintą pareiškimą, priimtą teismo padėjėjo arba kito asmens, turinčio įstatymo suteiktus įgaliojimus prisaikdinti. Rašytinė tokio liudytojo priesaika patvirtinto pareiškimo kopija įteikiama ir kitai šaliai. Kai šalis nori atlikti tokio liudytojo kryžminę apklausą, ji turi teismui pateikti prašymą, ir jeigu teismas tokiam prašymui pritaria, toks liudytojas turi asmeniškai atvykti į teismą, kad jam galėtų būti atlikta kryžminė apklausa.

Magistrato arba kito asmens akivaizdoje sudaryti rašytiniai pareiškimai (nesvarbu, ar tai prieš mirtį sudarytas pareiškimas (in articulo mortis), ar ne, dalyvaujant šalims ar joms nedalyvaujant, prisiekus ar neprisiekus) gali būti pateikiami kaip įrodymai (2).

Jeigu asmuo, kurio įrodymų neišnagrinėtoje byloje reikalaujama, ketina išvykti iš Maltos arba yra ligotas ar senyvo amžiaus ir gali mirti arba nesugebėti duoti parodymų vėliau nagrinėjant bylą, arba negali dalyvauti teismo posėdžiuose, tokiu atveju teismas paskiria teismo padėjėją, kuris atlieka atitinkamus teisinius veiksmus tokioje vietoje ir tokiu laiku, kurie patogiausi liudytojui duoti parodymus. Liudytojui pateikiami klausimai ir jo atsakymai yra užrašomi. Liudytojo parodymų protokolą pasirašo arba pažymi pats liudytojas.

Kai teismas mano, kad užsienyje gyvenančio asmens įrodymai yra būtini norint išspręsti nagrinėjamą bylą, jis šiuo tikslu priima įsakymą (teismas taip pat gali bylos nagrinėjimą sustabdyti, iki tokie įrodymai jam bus pateikti) ir duoda pavedimą užsienio valstybės teismui apklausti toje šalyje esantį liudytoją (3).

viršųviršų

Reikia pažymėti, kad nenaudojant teismo pavedimo kitos šalies teismui, jeigu užsienyje gyvenantis liudytojas pateikia priesaika patvirtintą rašytinį pareiškimą dėl jam žinomų faktų ir tai jis atlieka kompetentingos institucijos, turinčios teisę prisaikdinti asmenį, arba Maltos konsulinio pareigūno, vykdančio pareigas toje šalyje, kurioje gyvena liudytojas, akivaizdoje, toks priesaika patvirtintas rašytinis pareiškimas, jeigu jis tinkamai patvirtintas, gali būti pateikiamas kaip įrodymas Maltos teisme.

(1) Liudytojai gali patikslinti savo parodymus, pasinaudodami užrašais, kuriuos jie patys užrašė arba jų nurodymu užrašė kitas asmuo tuo metu, kai faktas įvyko arba nedelsiant po fakto įvykimo, arba bet kuriuo kitu metu, kai jie faktą gerai atsiminė ir žinojo, kad tai teisingai pateikta užrašuose; tačiau tokiu atveju užrašus reikia pateikti teismui ir su jais gali susipažinti priešinga šalis.

(2) Jeigu parodoma, kad toks pareiškimas buvo padarytas sąmoningai ir tokiomis aplinkybėmis, kurios leidžia manyti, kad nebuvo siekiama nukrypti nuo tiesos ir kad tokį pareiškimą padariusi šalis būtų kompetentinga duoti parodymus teisme, jeigu ji būtų iškviesta.

(3) Taip pat žinomas kaip teismo pavedimas kitos šalies teismui.

Liudytojų ekspertų (ekspertų) įrodymų gavimo būdai

Liudytojai ekspertai (ekspertai) pateikia pranešimą pagal teismo nutartį, kuria jie yra paskiriami. Teismo nutartyje turi būti nurodomas ekspertizės tikslas, data ir laikas, kada ekspertas turi atlikti fizinį tyrimą (tyrimas in faciem loci), visi pagalbiniai nurodymai ekspertui atliekant savo užduotį ir paprastai nurodomas laikas, kada ekspertas turi viešai pateikti savo pranešimą.

viršųviršų

Paskyręs ekspertą, teismas gali jam liepti dalyvauti teisminiuose bylos nagrinėjimo posėdžiuose ir, kad galėtų užbaigti pranešimą, užduoti liudytojams visus klausimus, kurie, eksperto manymu, yra reikalingi arba susiję. Kai priesaika patvirtinti rašytiniai liudytojų pareiškimai pateikiami teismo sekretoriatui, šių pareiškimų kopijos prieš bylos nagrinėjimą taip pat yra pateikiamos ekspertui.

Eksperto pranešime nurodomi jo atlikti tyrimai ir pagrįstos išvados. Prie šio pranešimo ekspertas prideda visus šalių pateiktus dokumentus ir liudytojų parodymus. Jeigu teismas įsako arba šalys sutinka, prie pranešimo taip pat gali būti pridedami planai arba maketai.

Dieną prieš viešą pranešimo paskelbimą arba pranešimo paskelbimo dieną, tačiau prieš bylos teisminį nagrinėjimą, ekspertas neantspauduotą savo pranešimą pateikia teismo sekretoriui, kad būtų apmokėtos jo išlaidos.

Paprastai įstatymas leidžia ekspertui neskelbti savo pranešimo, kol jam nebus sumokėtas teismo sekretoriaus nustatytas užmokestis arba pateiktas užstatas sekretoriui. Šiuo atveju sekretorius negali jokios pranešimo dalies jokiam asmeniui atskleisti tol, kol nebus sumokėtas užmokestis arba pateiktas pirmiau minėtas užstatas. Sumokėjus eksperto išlaidas arba pateikus užstatą, sekretorius prideda pranešimą prie bylos medžiagos, ir tuomet šis pranešimas yra prieinamas kaip ir kiti bylos dokumentai.

Paskirtąją pranešimo paskelbimo dieną ekspertas teisme viešai perskaito pranešimą ir prisiekdamas patvirtina jo turinio tikrumą. Tačiau teismas gali apsieiti be eksperto dalyvavimo.

Po pranešimo paskelbimo ekspertai gali būti apklausiami. Priešingai nei per liudytojų apklausą, per kurią liudytojai apklausiami atskirai, jei tai pačiai ekspertizei atlikti yra paskiriama daugiau nei vienas ekspertas, jie gali būti apklausiami kartu. Pagrindinė ekspertų apklausa ir kryžminė apklausa yra atliekamos taip pat, kaip ir liudytojų apklausa.

viršųviršų

c) Ar tam tikri įrodinėjimo metodai yra įtikinamesni už kitus?

Taip. Svarbiausia taisyklė, kad įrodymai turi būti pateikiami viva voce, iš dalies yra teigiamo atsakymo į klausimą priežastis. Netiesioginiai liudytojų parodymai, t. y. įrodymai, kuriuos asmuo pateikia remdamasis trečiosios šalies pateikta informacija ar daiktais, paprastai yra laikomi mažiau įtikinamais negu tie įrodymai, kuriuos asmuo pateikia tiesiogiai pats juos turėdamas. Nepaisant to, reikia pažymėti, kad jeigu tokie įrodymai laikomi tvirčiausiais galimais pateikti įrodymais, jie, nors ir laikomi mažiau įtikinamais, bus išsaugoti.

Tačiau viskas priklauso nuo ieškinio pobūdžio: jeigu, pavyzdžiui, ginčas susijęs su tėvystės nustatymu, DNR tyrimo išvados pripažįstamos tvirčiausiu įrodymu, nepaisant to, kiek prisiekusių liudytojų galėtų patvirtinti tą patį faktą.

Kalbant apie dokumentus reikia nepamiršti, kad tam tikri dokumentai yra laikomi išimtiniais dokumentais (1), ir negalima reikalauti pateikti dar vieno tokio paties dokumento.

Toliau pateiktame sąraše nurodomi dokumentai, kurie yra priimtini kaip įrodymai, ir šių dokumentų turinio tikrumo įrodinėti nereikia, išskyrus atvejus, kai įrodoma priešingai:

  1. Maltos vyriausybės teisės aktai, kuriuos pasirašė ministras arba šį aktą priėmusio vyriausybės departamento vadovas;
  2. bet kokio Maltos vyriausybės departamento priimtas teisinę galią turintis registracijos dokumentas;
  3. visi viešieji dokumentai, kuriuos pasirašė kompetentingos institucijos vadovas ir kurie paskelbiami Vyriausybės žiniose; Vyriausybės įsakymu išspausdinti ir tinkamai paskelbti Maltos vyriausybės aktai;
  4. Maltos teisingumo bei bažnytinių teismų priimti dokumentai ir teisinę galią turintys registracijos dokumentai;
  5. Viešojo registro ir Žemės registro išduoti liudijimai;

bet kurios užsienio valstybės vyriausybės arba vyriausybės departamento, užsienio teismų arba kitos institucijos dokumentai, kuriuos patvirtino Maltos diplomatinės atstovybės pareigūnas arba konsulas toje užsienio valstybėje.

viršųviršų

(1) Bet kokia civilinės, karinės, karinių jūrų ar oro pajėgų institucijos korespondencijos arba bet kokia tokios institucijos pranešimo dalis.

d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus yra privaloma taikyti konkrečius įrodinėjimo metodus?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo konkrečios bylos pobūdžio. Jeigu, pavyzdžiui, byla susijusi su nekilnojamuoju turtu, pirminis dokumentinis įrodymas yra viešas aktas, įrodantis nuosavybės teisę arba kitokiu būdu pagrindžiantis reikalavimą (atsikirtimą).

6.

a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus?

Taip. Teismo šaukimas yra vienos iš ginčo šalių prašymu priimtas teismo įsakymas, kurio nepaisymas reiškia nepagarbą teismui. Liudytojui neatvykus duoti parodymų, teismas, remdamasis įstatymo nuostatomis dėl teismo negerbimo, paskiria liudytojui baudą ir taip pat gali priimti įsakymą dėl liudytojo priverstinio atvesdinimo arba arešto, siekiant priversti tokį liudytoją atvykti į teismą duoti parodymų. Nepaisant to, liudytojas turi teisę kreiptis į teismą dėl paskirtos baudos panaikinimo, jeigu jis nurodo pateisinamas neatvykimo į teismą priežastis.

b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus?

Liudytojai gali atsisakyti duoti parodymus remdamiesi privilegijuotu bendravimu. Pavyzdžiui, advokatas arba prokuroras be savo kliento sutikimo arba dvasininkas be išpažintį atlikusio asmens sutikimo negali būti apklausiamas dėl tų aplinkybių, kurios advokatui arba prokurorui buvo atskleistos profesinio pasitikėjimo pagrindu, o dvasininkui – išpažinties slaptumo pagrindu arba loco confessionis.

viršųviršų

Taip pat tik teismo nutartimi buhalteris, medikas, socialinis darbuotojas, psichologas ar šeimos konsultantas gali būti apklausiamas dėl tų aplinkybių, kurias jam atskleidė klientas profesinio pasitikėjimo pagrindu arba kurias jis sužinojo atlikdamas savo profesinę pareigą. Ši privilegija taip pat taikoma ir vertėjams, kurie buvo pasamdyti ir vertėjavo konfidencialiuose pokalbiuose.

Be to, joks liudytojas negali būti priverstas atskleisti gautos informacijos, susijusios su dokumentu, kuris priklauso bet kokiai viešai civilinei, karinei, karinių jūrų ar oro pajėgų institucijai arba kuriuo ji disponuoja ir kuris yra išimtinis.

Bylos šalies sutuoktinis yra kompetentingas duoti parodymus. Jis taip pat gali būti priverstas duoti parodymus tokioje byloje vienos iš šalių prašymu. Tačiau vyras negali būti priverstas atskleisti kokių nors bendravimo su žmona faktų jiems esant susituokus, o žmona negali būti priversta atskleisti kokių nors bendravimo su vyru faktų jiems esant susituokus, ir vyras arba žmona negali būti priversti atsakyti į kokius nors klausimus, kuriais siekiama apkaltinti žmoną arba vyrą.

Galiausiai reikia nepamiršti, kad konkrečioje byloje teismas nustato, kada liudytojas nėra įpareigotas atsakyti į konkretų klausimą dėl to, kad atsakymas į tokį klausimą pažemins liudytoją, arba kai liudytojas negali būti priverstas duoti parodymų dėl tų faktų, kuriuos atskleidus būtų pažeistas viešasis interesas.

c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus?

Prašome žiūrėti pirmiau pateiktą atsakymą 6.a.

viršųviršų

d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti gaunami?

Prašome žiūrėti pirmiau pateiktą atsakymą 6.b.

7. Koks yra teismo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, tokias kaip televizija ar vaizdo konferencija?

Prašome žiūrėti pirmiau pateiktą atsakymą 5.b.

III. Įrodymų vertinimas

8. Ar teismui yra nustatyti apribojimai priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu?

Teismas yra įpareigotas užtikrinti, kad kiekviena iš šalių pateiktų jam tvirčiausius galimus pateikti įrodymus, taip pat teismas, siekdamas kuo geriausiai įgyvendinti teisingumą, turi plačią veiksmų laisvę. Dėl to aiškaus ir tiesioginio atsakymo į šį klausimą nėra. Kai kas gali pareikšti, kad teismas kiekvienoje byloje turi nustatyti kiekvieno įrodymo ir jo dalies svarumą.

9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių?

Taip. Kiekviena bylos šalis, nepaisant jos suinteresuotumo pobūdžio, jeigu ji yra kompetentinga duoti parodymus pagal įrodymus reglamentuojančias taisykles (žr. pirmiau pateiktą 5.a klausimą), gali duoti parodymus savo pačios prašymu, bet kurios iš bylos šalių prašymu arba netgi teismo liepimu ex officio.

Papildoma informacija

  • Teismų tarnyba Malti – Teisingumo ir vidaus reikalų ministerija.

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Malta - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 13-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė