Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Liuksemburgas

TURINIO LENTELE I. Įrodinėjimo pareiga  1. a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės?  b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma paneigti šias prielaidas pateikiant įrodymus?  2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?  II. Įrodymų rinkimas  3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas ir ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva?  4. a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patvirtinamas, kokie veiksmai atliekami toliau?  b) Kokiais atvejais galima atmesti šalies prašymą gauti įrodymus?  5. a) Kokios yra skirtingos įrodinėjimo priemonės?  b) Kokie yra įrodymų gavimo iš liudytojo būdai ir ar jie skiriasi nuo įrodymų gavimo ekspertų apklausos atveju? Kokios yra rašytinių įrodymų ir eksperto pranešimo ir (arba) nuomonės pateikimo taisyklės?  c) Ar tam tikros įrodinėjimo priemonės yra įtikinamesnės už kitas?  d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus yra privaloma taikyti konkrečias įrodinėjimo priemones?  6. a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus?  b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus?  c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus?  d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti gaunami?  7. Koks yra teismo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, tokias kaip televizija ar vaizdo konferencija?  III. Įrodymų vertinimas  8. Ar teismui yra nustatyti apribojimai priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu?  9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių?

 

I. Įrodinėjimo pareiga

1.

a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės?

Pagrindinė taisyklė yra ta, kad asmuo, reikalaujantis įvykdyti pareigą, turi įrodyti savo reikalavimą. Taip pat asmuo, kuris teigia, kad pareigą jau įvykdė, turi įrodyti, kad jis atliko mokėjimą arba veiksmą, panaikinusį pareigą.

b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma paneigti šias prielaidas pateikiant įrodymus?

Tam tikrais atvejais Liuksemburgo teisė nustato prielaidas atleisti asmenį nuo fakto įrodinėjimo, jeigu tai padaryti būtų sudėtinga arba neįmanoma. Prielaidos yra išvados, kurias teismas arba magistratas dėl nežinomo fakto padaro remdamasis žinomu faktu.

Įstatymai nustato dvi skirtingas prielaidų rūšis: pirma – teisinės prielaidos, kurias prie tam tikrų veiksmų arba faktų priskiria konkretus įstatymas. Taip pat yra prielaidos, kurių įstatymai nenustato ir kurios paliekamos teisėjo nuožiūrai. Teisėjas patvirtina tik patikimas, tikslias ir dėsningas prielaidas.

Apskritai galima pateikti prielaidas paneigiančius įrodymus. Pavyzdžiui, tariama, kad santuokoje gimusio vaiko tėvas yra vaiko motinos vyras, tačiau galima pateikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.

Rečiau pasitaiko nepaneigiamų prielaidų, ir šiuo atveju neįmanoma pateikti šias prielaidas paneigiančių įrodymų.

2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?

Įvertinti faktus paliekama teismo nuožiūrai. Šis įvertinimas yra galutinis. Jei kyla abejonių, teisėjas patikrins, ar yra patikimų, tikslių ir dėsningų įrodymų, ir patvirtins arba atmes įrodymus, atsižvelgęs į pareikštų faktų tikėtinumą.

viršų

II. Įrodymų rinkimas

3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas ir ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva?

Šalies prašymu nutartį dėl tyrimo priemonės gali priimti teisėjas. Tačiau teisėjas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva.

4.

a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patvirtinamas, kokie veiksmai atliekami toliau?

Teisėjas informuoja paskirtą ekspertą apie jam pateiktos užduoties pobūdį. Ekspertas iškviečia bylos šalis ir trečiuosius asmenis, kurie padeda atlikti tyrimą. Pagal rungimosi principą įrodymų rinkimas turi būti atliekamas dalyvaujant šalims.

b) Kokiais atvejais galima atmesti šalies prašymą gauti įrodymus?

Nutartis dėl tyrimo priemonės gali būti priimama, kai teisėjas neturi pakankamai informacijos, kuria remdamasis galėtų pagrįsti sprendimą.

Nutartis dėl tyrimo priemonės negali būti faktiškai priimama, išskyrus atvejus, kai reikalavimą pateikianti šalis neturi pakankamų šio reikalavimo įrodymų. Jokiais būdais nutartis dėl įrodymų rinkimo negali būti priimama siekiant kompensuoti šalies nesugebėjimą pateikti įrodymus.

Teisėjas taip pat turi apriboti priemonės pasirinkimą tiek, kiek to užtenka ginčui išspręsti; jis turi parinkti patį paprasčiausią ir pigiausiai atsieinantį sprendimą.

5.

a) Kokios yra skirtingos įrodinėjimo priemonės?

Įrodinėjimo priemonės yra: dokumentiniai įrodymai, žodiniai parodymai, prielaidos, prisipažinimai ir įrodymai prisiekus.

viršų

b) Kokie yra įrodymų gavimo iš liudytojo būdai ir ar jie skiriasi nuo įrodymų gavimo ekspertų apklausos atveju? Kokios yra rašytinių įrodymų ir eksperto pranešimo ir (arba) nuomonės pateikimo taisyklės?

Skirtumo tarp eksperto žodinės nuomonės ir rašytinės nuomonės nėra. Sprendimą apklausti liudytoją teisėjas priima savo nuožiūra. Tam tikrais atvejais teisėjas yra susaistytas rašytinių įrodymų, jeigu jų neginčija kita šalis.

c) Ar tam tikros įrodinėjimo priemonės yra įtikinamesnės už kitas?

Valstybės pareigūnas (notaras, antstolis ir t. t.) autentišką dokumentą parengia neperžengdamas jam suteiktų oficialių įgaliojimų ribų. Šis dokumentas laikomas autentišku, išskyrus atvejus, kai pateikiamas pareiškimas dėl suklastojimo.

Privati sutartis tarp šalių gali būti sudaroma ir jų pasirašoma nedalyvaujant valstybės pareigūnui. Ši sutartis laikoma tikra nepaisant to, kad nėra įrodymų.

Vertinti žodinius parodymus, kaip ir kitus įrodymų būdus, yra paliekama teisėjo nuožiūrai.

d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus yra privaloma taikyti konkrečias įrodinėjimo priemones?

Rašytiniai įrodymai yra reikalingi teisiniams dokumentams (sutartims), kurių vertė viršija 2500 eurų, parengti. Tačiau fakto (nelaimingo atsitikimo ir t. t.) įrodymo būdas yra paliekamas šalių nuožiūrai.

6.

a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus?

Įstatymas reikalauja, kad, siekiant nustatyti tiesą byloje, liudytojai bendradarbiautų teismo proceso metu.

viršų

b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus?

Asmenys gali būti atleisti nuo pareigos duoti parodymus, jeigu įrodo, kad tam turi pagrįstą priežastį. Vienos iš šalių tėvai ir kiti tiesiosios linijos giminaičiai gali atsisakyti duoti parodymus. Šalies sutuoktinis taip pat gali atsisakyti duoti parodymus, net jeigu jie yra išsituokę.

c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus?

Pareigų nevykdantys liudytojai gali būti šaukiami į teismą atvykti savo lėšomis, jeigu manoma, kad jų parodymai bus reikalingi. Pareigų nevykdantys liudytojai ir asmenys, kurie be pagrįstos priežasties atsisako pateikti parodymus arba prisiekti, gali būti nubausti civiline bauda nuo 50 iki 2500 eurų.

Jeigu asmuo gali įrodyti, kad jis nustatytą dieną negalėjo atvykti į teismą, bauda ir išlaidos gali būti panaikintos.

d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti gaunami?

Kiekvienas asmuo gali būti šaukiamas atvykti kaip liudytojas, išskyrus tuos asmenis, kurie pagal įstatymus pripažįstami netinkamais liudyti.

Asmenys, kurie negali duoti parodymų, tam tikromis sąlygomis vis tiek gali būti išklausomi, tačiau jie neprisiekia. Palikuonys negali duoti parodymų dėl skundų, kuriuos savo pareiškime dėl santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium nustatymo (separacijos) pateikė sutuoktiniai.

7. Koks yra teismo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, tokias kaip televizija ar vaizdo konferencija?

Teisėjas nustato liudytojų parodymų išklausymo tvarką. Liudytojai išklausomi atskirai dalyvaujant šalims arba jas iškvietus. Liudytojai negali skaityti iš užrašų. Teisėjas gali išklausyti parodymus arba užduoti klausimus liudytojui dėl bet kokių su byla susijusių aplinkybių, dėl kurių įrodymai gali būti renkami remiantis įstatymu, net jeigu šie klausimai nėra paminėti nutartyje dėl tyrimo atlikimo. Teisėjas gali pakartotinai iškviesti liudytoją, surengti jų tarpusavio akistatą arba akistatą su šalimis ir, jeigu tai reikalinga, išklausyti jų parodymus dalyvaujant ekspertui.

Per liudytojų apklausą šalys negali pertraukti liudytojų parodymų, užduoti jiems klausimų, daryti įtaką arba tiesiogiai į juos kreiptis. Už tokius veiksmus šalis gali būti pašalinta. Teisėjas, jeigu mano, kad tai reikalinga, gali užduoti liudytojui klausimus, kuriuos šalys jam pateikė po kryžminės apklausos.

Teisėjas gali atlikti visos arba dalies parengiamojo tyrimo garso arba vaizdo įrašą. Įrašai saugomi teismo sekretoriate. Kiekviena iš šalių savo išlaidų sąskaita gali paprašyti šių įrašų kopijų arba jas perrašyti.

III. Įrodymų vertinimas

8. Ar teismui yra nustatyti apribojimai priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu?

Teismas nepriima įrodymų, kurie buvo gauti neteisėtais būdais, tokiais kaip slaptosios kameros arba telefono įrašai, apie kuriuos asmuo nežinojo.

9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių?

Bylos šalies pareiškimai neturi įrodomosios galios.

Papildoma informacija

• www.legilux.lu

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Liuksemburgas - Bendro pobūdžio informacija »

viršų

Naujausia redakcija: 11-01-2007