Europos Komisija > ETIT > Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas > Latvija

Naujausia redakcija: 15-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Latvija

 

TURINIO LENTELE

I. Įrodinėjimo pareiga I.
1.
a) Kas kam ką turi įrodyti (kam tenka įrodinėjimo pareiga?) a)
b) Ar yra taisyklių, leidžiančių tam tikromis aplinkybėmis neįrodinėti tam tikrų faktų? Ar įmanoma šias prielaidas paneigti pateikus tam tikrus įrodymus? b)
2. Kokie reikalavimai taikomi įrodymų svarumui (reikalavimai įrodymams)? 2.
II. Įrodymų rinkimas II.
3. Įrodymai, kuriuos teismas renka šalims nereikalaujant 3.
4. Kaip įrodymai įtraukiami į bylą? 4.
a) Kaip įrodymai įtraukiami į bylą? a)
b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti įrodymus? b)
5.
a) Kokios būna įrodinėjimo priemonės? a)
b) Skirtumas tarp eksperto parodymų ir rašytinės eksperto išvados b)
c) Ar tam tikri įrodymai yra svaresni už kitus įrodymus? c)
d) Ar yra taisyklių, nustatančių, kad tam tikroms aplinkybėms įrodyti reikalingi tam tikri įrodymai? d)
6.
a) Ar liudytojai privalo duoti parodymus? a)
b) Kokiais atvejais liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus? b)
c) Kokios sankcijos taikomos asmeniui, kuris atsisakė duoti parodymus? c)
d) Asmenys, kurie negali būti liudytojais d)
7. Kaip apklausiami liudytojai? Ar galima įrodymus pateikti per vaizdo konferenciją? 7.
III. Įrodymų svarumas III.
8. Ar teismui priimant sprendimą taikomi apribojimai, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu? 8.
9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu bylos šalis? 9.

 

I. Įrodinėjimo pareiga

1.

a) Kas kam ką turi įrodyti (kam tenka įrodinėjimo pareiga?)

Kiekviena šalis turi įrodyti faktus, kuriais pagrįsti jos reikalavimai arba gynyba. Ieškovas turi įrodyti savo reikalavimus, o atsakovas turi pagrįsti savo gynybos argumentus.

Įrodymus pateikia bylos šalys ir kiti proceso dalyviai. Kai šalys arba kiti proceso dalyviai neturi galimybių pateikti įrodymų, teismas, atsižvelgdamas į motyvuotą prašymą, gali reikalauti pateikti įrodymus.

b) Ar yra taisyklių, leidžiančių tam tikromis aplinkybėmis neįrodinėti tam tikrų faktų? Ar įmanoma šias prielaidas paneigti pateikus tam tikrus įrodymus?

Kai teismas pripažįsta, kad faktas visuotinai žinomas, šio fakto įrodyti nereikia.

Be to, įsigaliojusiame teismo sprendime, priimtame išnagrinėjus civilinę bylą, nustatytų faktų nereikia įrodinėti nagrinėjant kitas civilines bylas tarp tų pačių šalių.

Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis civilines pasekmes nagrinėjančiam teismui privalomas tik tiek, kiek tai susiję su veikos arba neveikimo konstatavimu ir dėl nusikalstamos veikos arba neveikimo kalto asmens nustatymu.

Faktai, kurie laikomi nustatytais pagal teisės aktus, neturi būti įrodinėjami. Tokia prielaida gali būti ginčijama pagal bendras procedūras.

Šalis neturi įrodyti faktų, kurių pagal Civilinio proceso kodeksą priešinga šalis neginčijo.

viršųviršų

2. Kokie reikalavimai taikomi įrodymų svarumui (reikalavimai įrodymams)?

Teismo įrodymų vertinimas pagrįstas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai patikrintais įrodymais, per teismo procesą įvertintais pagal vidinį teismo įsitikinimą atsižvelgiant į logikos taisykles, mokslines išvadas ir patirties dėsnius. Savo sprendime teismas turi paaiškinti, kodėl konkrečiam įrodymui buvo suteikta pirmenybė ir kodėl teismas vienus faktus laiko įrodytais, o kitus – neįrodytais.

II. Įrodymų rinkimas

3. Įrodymai, kuriuos teismas renka šalims nereikalaujant

Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad šalys privalo pateikti įrodymus, tačiau kodekse numatyti tam tikri atvejai, kai teismas savo iniciatyva gali reikalauti pateikti įrodymus (pvz., kai nagrinėjama byla susijusi su vaiko interesais). Jeigu teismas mano, kad dėl tam tikrų faktų, kuriais viena šalis pagrindžia savo ieškinį arba gynybą, nebuvo pateikti jokie įrodymai, šalys apie tai informuojamos, ir prireikus teismas nustato terminą tokiems įrodymams pateikti.

4. Kaip įrodymai įtraukiami į bylą?

a) Kaip įrodymai įtraukiami į bylą?

Bylos šalys pateikia teismui rašytinius ir daiktinius įrodymus. Kai šalis remiasi žodiniais įrodymais, teismas į teismo posėdį kviečia šalių nurodytus liudytojus ir išklauso jų parodymus.

b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti įrodymus?

Teismas priima tik įstatymuose nurodytus ir bylai reikšmingus įrodymus. Teismas gali atsisakyti priimti įrodymus, pateiktus likus mažiau nei septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo, išskyrus atvejus, kai teisėjas nustatė naują terminą įrodymams pateikti. Nagrinėjant bylą įrodymus galima pateikti bylos šalies arba proceso dalyvio prašymu, jeigu tai nekliudo toliau nagrinėti bylą, kai teismas patvirtino priežastis, dėl kurių įrodymai nebuvo pateikti laiku, arba kai įrodymai susiję su faktais, atsiradusiais nagrinėjant bylą.

viršųviršų

Liudytojų parodymai, pagrįsti nenustatytu informacijos šaltiniu, arba asmenų, kurie nebuvo apklausti, suteikta informacija, negali būti panaudoti kaip įrodymai.

5.

a) Kokios būna įrodinėjimo priemonės?

  1. Šalių ir trečiųjų asmenų parodymai, kuriuose pateikiama informacija apie jų ieškinius arba gynybą pagrindžiančius faktus, laikomi įrodymais, kai jie patvirtinami kitomis teisme įvertintomis ir leistomis įrodinėjimo priemonėmis;
  2. liudytojų ir ekspertų parodymai;
  3. rašytiniai įrodymai - dokumentai arba kiti tekstai, kuriuose pateikta informacija apie bylai reikšmingus faktus: laiškai, skaičiai ir kiti rašytiniai simboliai arba dokumentai, sukurti naudojant kitas technines priemones ir atitinkamą įrašymo įrangą (garso ir vaizdo kasetės, laikmenos ir t. t.);
  4. daiktiniai įrodymai.

b) Skirtumas tarp eksperto parodymų ir rašytinės eksperto išvados

Esminio skirtumo nėra, nes ekspertų parodymai yra įrodymai, o žodiniai ir rašytiniai ekspertų pareiškimai taip pat laikomi įrodymais.

c) Ar tam tikri įrodymai yra svaresni už kitus įrodymus?

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos reikšmės, tačiau savo sprendime teismas turi paaiškinti, kodėl konkrečiam įrodymui buvo suteikta pirmenybė ir kodėl teismas vienus faktus laiko įrodytais, o kitus – neįrodytais.

d) Ar yra taisyklių, nustatančių, kad tam tikroms aplinkybėms įrodyti reikalingi tam tikri įrodymai?

Taip. Faktai, kurie pagal įstatymus gali būti įrodyti tik tam tikrais įrodinėjimo būdais, negali būti įrodinėjami kitais įrodinėjimo būdais.

viršųviršų

6.

a) Ar liudytojai privalo duoti parodymus?

Į teismą iškviestas liudytojas negali atsisakyti duoti parodymus, išskyrus atvejus, kai liudytojas įstatymo nustatytais atvejais gali atsisakyti duoti parodymus.

b) Kokiais atvejais liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus?

  1. Bylos šalies tiesiosios linijos giminaičiai, pirmojo ir antrojo laipsnio šoninės linijos giminaičiai, sutuoktiniai, pirmojo laipsnio santuokos giminaičiai ir šalių šeimos nariai;
  2. šalių globėjai, turto administratoriai ir visi asmenys, kuriems paskirta šalių globa arba turto administravimas;
  3. asmenys, kurie su viena iš šalių bylinėjasi nagrinėjant kitą teisinį ginčą.

c) Kokios sankcijos taikomos asmeniui, kuris atsisakė duoti parodymus?

Ne jaunesnis kaip 14 metų liudytojas, kuris atsisakė duoti parodymus dėl, teismo manymu, nepagrįstų priežasčių arba kuris tyčia duoda melagingus parodymus, atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Jeigu teismo arba teisėjo šaukimą gavęs liudytojas neatvyksta į teismo posėdį, teismas turi teisę paskirti iki 40 LVL baudą arba priverstinai atvesdinti liudytoją į teismą.

d) Asmenys, kurie negali būti liudytojais

  1. Dvasininkai dėl aplinkybių, kurias sužinojo išpažinčių metu, ir asmenys, kuriems dėl profesijos arba einamų pareigų neleidžiama atskleisti patikėtą informaciją;
  2. nepilnamečiai dėl aplinkybių, susijusių su įrodymais prieš jų tėvus, senelius, brolius arba seseris;
  3. asmenys, kurie dėl fizinių arba psichinių trūkumų negali tinkamai suprasti bylai reikšmingų aplinkybių;
  4. vaikai, kurie nesulaukė septynerių metų.

7. Kaip apklausiami liudytojai? Ar galima įrodymus pateikti per vaizdo konferenciją?

Į teismą iškviesti liudytojai turi atvykti ir duoti teisingus parodymus apie jiems žinomas aplinkybes. Liudytojai turi atsakyti į klausimus, kuriuos jiems uždavė teismas ir bylos dalyviai. Teismas gali apklausti liudytoją in situ, jeigu šaukimą gavęs liudytojas dėl ligos, senyvo amžiaus arba kitų pateisinamų priežasčių negali atvykti į teismą. Speciali liudytojų apklausa per vaizdo konferenciją nėra reglamentuota įstatymais.

III. Įrodymų svarumas

8. Ar teismui priimant sprendimą taikomi apribojimai, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu?

Faktą, kad įrodymai buvo gauti neteisėtai, turi įrodyti juos ginčijanti šalis. Ši šalis turi pateikti atskirąjį skundą, kuriuo ginčijami įrodymai. Bylos šalis taip pat gali pateikti argumentuotą prašymą, kuriame preziumuojama, kad rašytiniai įrodymai buvo suklastoti. Tokį skundą pateikiantis asmuo gali prašyti, kad teismas atmestų atitinkamus įrodymus ir apie klastotę praneštų prokurorui. Teismas gali pakviesti ekspertą arba prašyti pateikti papildomus įrodymus, siekdamas patikrinti prašymą dėl suklastotų rašytinių įrodymų. Tačiau nustatęs, kad bylos dalyvio teiginiai nepagrįsti, teismas gali jam paskirti baudą.

9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu bylos šalis?

Šalių ir trečiųjų asmenų pareiškimai, kuriuose pateikiama informacija apie faktus, kuriais grindžiami jų ieškiniai arba gynyba, laikomi įrodymais, jeigu jie patvirtinami kitais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais. Jei viena šalis pripažįsta faktus, kuriais ginčo šalis grindžia savo reikalavimus arba gynybą, teismas gali pripažinti šiuos faktus įrodytais, jeigu neabejoja, kad toks pripažinimas nebuvo išgautas klasta, prievarta, grasinimais ar apgavyste arba norint nuslėpti tiesą.

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 15-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė