Europos Komisija > ETIT > Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas > Graikija

Naujausia redakcija: 05-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Graikija

 

TURINIO LENTELE

I. Įrodinėjimo pareiga I.
1.
a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės? (Kuriai šaliai tenka įrodinėjimo pareiga ir dėl kokių faktų reikia pateikti įrodymus? Kas atsitinka, jeigu negalima išspręsti dėl konkretaus fakto kilusių abejonių?) a)
b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar galima pateikti priešingus įrodymus? b)
2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą? 2.
II. Įrodymų rinkimas II.
3. Ar įrodymai turi būti visada renkami šalies iniciatyva ar gali teismas tam tikrais atvejais taip pat juos rinkti savo iniciatyva? 3.
4.
a) Kas vyksta po to, kai šalys inicijavo įrodymų rinkimą? a)
5.
a) Kokių rūšių įrodymų yra? a)
b) Kokiais būdais apklausiami liudytojai ir kaip šie būdai skiriasi nuo priemonių, kurios naudojamos apklausiant ekspertus? b)
c) Ar tam tikros įrodymų rūšys yra svaresnės už kitas? c)
d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus būtina pateikti tam tikrus įrodymus (pvz., ar privaloma pateikti rašytinius įrodymus dėl tam tikrą sumą viršijančių skolų)? d)
6.
a) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus būtina pateikti tam tikrus įrodymus? a)
b) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti priverstas duoti parodymus? b)
c) Ar yra asmenų, kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai? c)
7. Kokį vaidmenį atlieka teisėjas ir šalys apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytoją galima apklausti naudojant naujausias technologijas? 7.
III. Įrodymų vertinimas III.
8. Ar ribojamos teismo galimybės priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtai? 8.
9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu bylos šalis? 9.

 

I. Įrodinėjimo pareiga

1.

a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės? (Kuriai šaliai tenka įrodinėjimo pareiga ir dėl kokių faktų reikia pateikti įrodymus? Kas atsitinka, jeigu negalima išspręsti dėl konkretaus fakto kilusių abejonių?)

Įrodinėjimo klausimams Graikijos teisėje taikomas „dispozityvumo principas“. Tai reiškia, kad teismas veikia tik esant šalies prašymui ir sprendimą priima remdamasis faktiniais šalių pareikštais bei įrodytais reikalavimais ir jų pateiktais prašymais. Procesiniai veiksmai atliekami šalies prašymu, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip. Kiekviena šalis turi įrodyti tik tuos faktus, kurie svarbūs bylos išsprendimui ir kurie reikalingi šalies savarankiškam reikalavimui arba priešpriešiniam reikalavimui pagrįsti. Neįrodytas šalies prašymas atmetamas.

b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar galima pateikti priešingus įrodymus?

Kai pagal įstatymą reikalaujama tam tikrų įrodymų fakto buvimui pagrįsti, leidžiama pateikti priešingus įrodymus, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip. Į faktus, kurie visuotinai žinomi ir dėl jų tikrumo negali būti abejonių arba kuriuos teismas žino iš kito teismo proceso, automatiškai atsižvelgiama be įrodymų. Galiausiai teismas automatiškai atsižvelgia į bendros patirties principus, kuriems nereikia pateikti įrodymų. Automatiškai atsižvelgiama į kitų valstybių įstatymus, papročius ir įprastą praktiką, tačiau jeigu teismas nėra su jais susipažinęs, jis gali pareikalauti pateikti įrodymus.

viršųviršų

2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?

Teismas laisvai vertina įrodymus ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą teiginių tikrumu. Savo sprendime jis nurodo argumentus, kuriais teisėjas grindžia savo nuomonę. Kai įstatyme nustatyta, kad tikimybių pakanka (pvz., taikant apsaugos priemones), teismas nėra įpareigotas taikyti įrodymų rinkimo nuostatų ir atsižvelgti į pačius įrodymus bei jų galią, tačiau atsižvelgia į viską, kas, jo manymu, yra tinkama siekiant suformuoti faktais pagrįstą nuomonę.

II. Įrodymų rinkimas

3. Ar įrodymai turi būti visada renkami šalies iniciatyva ar gali teismas tam tikrais atvejais taip pat juos rinkti savo iniciatyva?

Pagal pagrindinį principą šalys pateikia prašymą ir įrodymus. Tačiau teismas gali savo iniciatyva nurodyti pateikti visus įstatymo leistus įrodymus, net jeigu šalys jais nesirėmė.

4.

a) Kas vyksta po to, kai šalys inicijavo įrodymų rinkimą?

Surinkęs įrodymus, teismas nagrinėja bylą iš esmės, išskyrus atvejus, kai jis nustato, kad įrodymai buvo nepakankami; tokiu atveju jis gali nurodyti pateikti naujus papildomus įrodymus.

5.

a) Kokių rūšių įrodymų yra?

Įrodymus sudaro prisipažinimai, ekspertų išvados, dokumentai, šalių parodymai, liudytojai, šalies priesaika ir fakto prielaidos.

viršųviršų

b) Kokiais būdais apklausiami liudytojai ir kaip šie būdai skiriasi nuo priemonių, kurios naudojamos apklausiant ekspertus?

Nuostatos, susijusios su liudytojais, taip pat taikomos, kai siekiant įrodyti įvykusius faktus apklausiami asmenys, vertinantys šiuos faktus pagal savo specialiąsias žinias. Ekspertai kaip liudytojai apklausiami tokia pačia tvarka kaip ir įprasti liudytojai.

c) Ar tam tikros įrodymų rūšys yra svaresnės už kitas?

Žodiniai arba rašytiniai šalies prisipažinimai teisme arba dalyvaujant paskirtam teisėjui yra išsamūs įrodymai prisipažinusio asmens atžvilgiu, o ne teisme atlikti prisipažinimai ir visi kiti įrodymai vertinami laisvai.

d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus būtina pateikti tam tikrus įrodymus (pvz., ar privaloma pateikti rašytinius įrodymus dėl tam tikrą sumą viršijančių skolų)?

Sutarčių ir kolektyvinių sutarčių negalima įrodyti liudytojų parodymais, jeigu jų vertė viršija 5 869,405 EUR, o dokumento turinio negalima paneigti liudytojų parodymais, net jeigu sandorio vertė yra mažesnė nei 2 mln. GRD (Graikijos drachmų) arba 5 869,405 EUR. Tačiau liudytojų parodymai leidžiami šiais atvejais:

  1. taikant rašytinių įrodymų, atsirandančių iš įrodomąją galią turinčio dokumento, principą,
  2. jeigu yra objektyvi arba subjektyvi priežastis, dėl kurios nebuvo galima gauti dokumento,
  3. jeigu įrodoma, kad parengtas dokumentas buvo atsitiktinai pamestas,
  4. jeigu dėl teisinio sandorio pobūdžio arba specialių aplinkybių, kuriomis jis buvo sudarytas, ypač jeigu tai yra komerciniai sandoriai, liudytojų parodymai yra pateisinami.

6.

a) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus būtina pateikti tam tikrus įrodymus?

Visi į liudytojo apklausą kviečiami asmenys privalo atvykti į teismą ir nurodyti jiems žinomus faktus. Jeigu asmuo neatvyksta be pateisinamos priežasties, teismas priima sprendimą, kuriuo jam nurodoma padengti dėl jo nedalyvavimo atsiradusias išlaidas. Tokiam asmeniui teismas taip pat gali paskirti piniginę baudą.

viršųviršų

b) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti priverstas duoti parodymus?

Teismas atvykusį ir netgi paraginus duoti parodymus atsisakiusį liudyti asmenį gali nubausti pinigine bauda.

c) Ar yra asmenų, kurie negali būti apklausiami kaip liudytojai?

Toliau nurodyti asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai:

  1. dvasininkai – apie visas aplinkybes, kurias jie sužinojo per išpažintį;
  2. asmenys, kurie vykstant svarstomiems įvykiams negalėjo jų suvokti arba negali žodžiu perteikti to, ką suvokė;
  3. asmenys, kurie vykstant svarstomiems įvykiams buvo sutrikusios psichikos ir tai iš esmės ribojo jų nuovoką ir valią arba yra tokios būklės apklausos metu;
  4. advokatai, notarai, gydytojai, farmacininkai, medicinos seserys, akušerės, jų padėjėjai, taip pat šalies advokatas – apie faktus, kurie jiems patikėti arba apie kuriuos jie sužinojo vykdydami savo profesinę veiklą ir kurie sudaro profesinę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmuo, kuris jiems patikėjo informaciją, leidžia jiems liudyti;
  5. valstybės tarnautojai ir karinis personalas apie faktus, kurie sudaro paslaptį, išskyrus atvejus, kai kompetentingas ministras leidžia juos apklausti;
  6. asmenys, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Su šalimis kraujo, santuokos arba įvaikinimo iki trečiojo laipsnio susiję asmenys, sutuoktiniai (taip pat ir nutraukus santuoką) ir susižadėję asmenys taip pat gali atsisakyti liudyti.

7. Kokį vaidmenį atlieka teisėjas ir šalys apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytoją galima apklausti naudojant naujausias technologijas?

Liudytojas prieš apklausą privalo prisiekti (duodamas religinę priesaiką arba prisiekdamas oficialiai). Jie apklausiami atskirai ir tik būtinais atvejais galima surengti liudytojų tarpusavio arba liudytojų ir šalių kryžminę apklausą. Liudytojai parodymus duoda žodžiu. Liudytojai privalo nurodyti, kaip jie sužinojo apie savo duodamuose parodymuose minimus įvykius, o jeigu jie patys nebuvo tiesioginiai tų įvykių liudytojai, privalo nurodyti asmenį, informavusį juos apie jų parodymuose minimus įvykius. Teismas gali atmesti klausimus, kuriuos liudytojams užduoda šalys arba jų advokatai, jeigu jie akivaizdžiai nereikšmingi arba nesusiję, ir paskelbia apie liudytojo apklausos pabaigą, kai, teismo manymu, liudytojas nurodė viską, ką žino apie įrodytinus faktus.

III. Įrodymų vertinimas

8. Ar ribojamos teismo galimybės priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtai?

Teismas gali tirti tik teisėtus įrodymus. Sąvoka „teisėtas“ taip pat apima priemones, kurias naudojant buvo gauti įrodymai. Ne įstatymo nustatyta tvarka gauti įrodymai yra neteisėti ir nėra vertinami.

9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu bylos šalis?

Taip, šalių apklausa vertinama kaip įrodymai.

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Graikija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 05-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė