Europos Komisija > ETIT > Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas > Suomija

Naujausia redakcija: 06-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Suomija

 

TURINIO LENTELE

I. Įrodinėjimo pareiga I.
1.
a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės? a)
b) Ar yra taisyklių leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma paneigti šias prezumpcijas pateikiant įrodymus? b)
2. Kokiu mastu teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą? 2.
II. Įrodymų rinkimas II.
3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas ir ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva? 3.
4.
a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patvirtinamas, kokie veiksmai atliekami toliau? a)
b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus? b)
5.
a) Kokios yra įrodinėjimo priemonės? a)
b) Kokie metodai taikomi įrodymams iš liudytojų gauti ir ar jie skiriasi nuo būdų, taikomų įrodymams iš ekspertų gauti? Kokios taisyklės reguliuoja rašytinių įrodymų ir ekspertų pranešimų/nuomonių pateikimą? b)
c) Ar tam tikri įrodinėjimo metodai yra įtikinamesni už kitus? c)
d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus yra privaloma taikyti konkrečius įrodinėjimo metodus? d)
6.
a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus? a)
b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus? b)
c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus? c)
d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti išgaunami? d)
7. Koks yra teismo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas taikant naujausias technologijas, tokias kaip televizija ar vaizdo konferencija? 7.
III. Įrodymų vertinimas III.
8. Ar teismui yra nustatyti apribojimai priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu? 8.
9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių? 9.

 

I. Įrodinėjimo pareiga

1.

a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės?

Ieškovas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo ieškinį, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti savo teiginius. Įrodymų nepateikusi šalis rizikuoja neįrodyti savo teiginių.

b) Ar yra taisyklių leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma paneigti šias prezumpcijas pateikiant įrodymus?

Pripažintas faktas neturi būti įrodinėjamas. Be to, visuotinai pripažintas faktas arba teismo ex officio žinomas faktas taip pat neturi būti įrodinėjamas. Žinoma, leidžiama pateikti ir priešingus įrodymus.

2. Kokiu mastu teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?

Šiuo atžvilgiu įstatymai apima tiktai nuostatą, pagal kurią teismas, apsvarstęs visus pateiktus faktus, privalo nuspręsti, ką byloje pripažinti tiesa. Suomijoje taikoma vadinamoji laisvo įrodymų vertinimo teorija, taigi tai yra pakankamų įrodymų pateikimo teismui klausimas.

II. Įrodymų rinkimas

3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas ir ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva?

Suinteresuotos šalys praktiškai turi pačios rinkti įrodymus, kuriuos nori pateikti. Faktiškai įstatymai taip pat leidžia teismui nuspręsti rinkti įrodymus savo iniciatyva. Tačiau teismas nebūtinai apklaus naują liudytoją ar lieps pateikti dokumentą savo iniciatyva ir prieš abiejų šalių valią, jeigu bylą galima užbaigti taikos sutartimi.

viršųviršų

Kai kuriose bylose, tokiose kaip tėvystės nustatymo bylos, teismas turi pareigą užtikrinti, kad būtų gautos visos reikalingos išvados.

4.

a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patvirtinamas, kokie veiksmai atliekami toliau?

Įrodymai renkami teismo posėdyje, kuriame, dalyvaujant teisėjui, išklausomos bylos šalys, liudytojų parodymai, susipažįstama su bylos aplinkybėmis .

b) Kokiais atvejais teismas gali atmesti šalies prašymą gauti įrodymus?

Teismas tokį reikalavimą gali inter alia atmesti, kai įrodymai su byla nesusiję arba jų nereikia toliau įrodinėti, taip pat ir tais atvejais, kai suinteresuota šalis per vėlai pareikalauja pateikti įrodymus.

5.

a) Kokios yra įrodinėjimo priemonės?

Įrodinėjimo būdus sudaro: suinteresuotų šalių išklausymas, liudytojų, ekspertų apklausos; rašytinių įrodymų ir ekspertų pranešimų pristatymas ir tyrimas.

b) Kokie metodai taikomi įrodymams iš liudytojų gauti ir ar jie skiriasi nuo būdų, taikomų įrodymams iš ekspertų gauti? Kokios taisyklės reguliuoja rašytinių įrodymų ir ekspertų pranešimų/nuomonių pateikimą?

Žodinė liudytojo ar eksperto apklausa bei rašytinis eksperto paaiškinimas vertinami vienodai. Kita vertus, liudytojas gali ir nepateikti rašytinių parodymų.

c) Ar tam tikri įrodinėjimo metodai yra įtikinamesni už kitus?

Ne. Vertindamas įrodymus teismas vadovaujasi savo nuožiūra.

viršųviršų

d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus yra privaloma taikyti konkrečius įrodinėjimo metodus?

Ne.

6.

a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus?

Paprastai liudytojas negali atsisakyti duoti parodymų.

b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus?

Pavyzdžiui, suinteresuotos šalies sutuoktinis, sužadėtinis ir tiesiosios ar žemutinės linijos giminaičiai turi teisę atsisakyti duoti parodymus. Be to, įstatymas apima ir kitas įvairias situacijas, kai liudytojas turi teisę ar pareigą atsisakyti duoti parodymus.

c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti nubaustas arba priverstas duoti parodymus?

Liudytojas, kuris be teisėtos priežasties atsisako duoti parodymus, gali būti priverstas atlikti savo pareigą grasinant bauda. Jeigu, nepaisant to, liudytojas nesutinka duoti parodymų, teismas gali įsakyti jį sulaikyti tol, kol jis sutiks liudyti.

d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti išgaunami?

Nuo teismo priklauso, ar asmuo, (pavyzdžiui) jaunesnis nei 15 metų amžiaus ar protiškai atsilikęs, bus apklausiamas kaip liudytojas.

Tam tikros asmenų grupės gali neduoti parodymų klausimais, susijusiais su jų pasitikėjimu; joms priskiriami gydytojai ir advokatai.

7. Koks yra teismo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas taikant naujausias technologijas, tokias kaip televizija ar vaizdo konferencija?

Paprastai liudytojų apklausą pradeda ta šalis, kuri jį iškvietė. Po to priešinga šalis turi teisę apklausti liudytoją. Galiausiai teismas ir suinteresuotos šalys taip pat gali užduoti klausimus liudytojui.

Liudytojas gali būti išklausomas naudojant vaizdo konferenciją arba kitą tinkamai pritaikomą techninį duomenų perdavimo būdą, suteikiantį audiovizualinį ryšį tarp dalyvaujančiųjų teismo posėdyje, jeigu teismas mano, kad tai tinkama. Šia procedūra galima naudotis, kai, pavyzdžiui, liudytojui sutrukdoma atvykti į teismą arba jo atvykimas kainuoja labai brangiai arba jeigu liudytojas yra jaunesnis nei 15 metų amžiaus. Tam tikrais atvejais liudytojas gali būti apklausiamas telefonu.

III. Įrodymų vertinimas

8. Ar teismui yra nustatyti apribojimai priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu?

Šiuo klausimu įstatymas nenustato tiesioginių taisyklių. Teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, privalo nuspręsti, kokią įtaką turės tokie įrodymai.

9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių?

Taip. Suinteresuotos šalys gali būti laisvai apklausiamos, siekiant pateikti įrodymus, o civilinėse bylose jos gali būti apklausiamos prisiekusios dėl faktų, kurie sprendžiant bylą yra ypač svarbūs.

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Suomija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė