Europos Komisija > ETIT > Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas > Estija

Naujausia redakcija: 10-01-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Estija

 

TURINIO LENTELE

I. Įrodinėjimo pareiga I.
1.
a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės? a)
b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma paneigti šias prezumpcijas pateikiant įrodymus? b)
2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą? 2.
II. Įrodymų rinkimas II.
3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas ir ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva? 3.
4.
a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patvirtinamas, kokie veiksmai atliekami toliau? a)
b) Kokiais atvejais galima atmesti šalies prašymą gauti įrodymus? b)
5.
a) Kokios yra įrodinėjimo priemonės? a)
b) Koks yra skirtumas tarp įrodinėjimo priemonių, tokių kaip liudytojo apklausa ir eksperto apklausa, arba rašytinių įrodymų ir eksperto pranešimo (nuomonės)? b)
c) Ar tam tikros įrodinėjimo priemonės yra įtikinamesnės už kitas? c)
d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus yra privaloma taikyti konkrečias įrodinėjimo priemones? d)
6.
a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus? a)
b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus? b)
c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti priverstas duoti parodymus arba nubaustas? c)
d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti gaunami? d)
7. Koks yra teismo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, tokias kaip televizija ar vaizdo konferencija? 7.
III. Įrodymų vertinimas III.
8. Ar teismui yra nustatyti apribojimai priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu? 8.
9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių? 9.

 

I. Įrodinėjimo pareiga

1.

a) Kokios yra įrodinėjimo pareigos taisyklės?

Kiekviena šalis turi įrodyti faktus, kuriais ji pagrindžia savo reikalavimus ir prieštaravimus (pvz., jeigu ieškovas negali įrodyti savo reikalavimo, ieškinys bus atmestas). Įrodymus turi pateikti šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Siekdamas apsaugoti viešąjį interesą, teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva.

b) Ar yra taisyklių, leidžiančių neįrodinėti tam tikrų faktų? Kokiais atvejais? Ar įmanoma paneigti šias prezumpcijas pateikiant įrodymus?

Faktas, kurį teismas pripažįsta visiems žinomu, neturi būti įrodinėjamas. Įsigaliojusiu teismo sprendimu civilinėje byloje nustatytas faktas negali būti ginčijamas kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių. Šio fakto taip pat negali ginčyti trečioji šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą. Baudžiamojoje arba administracinės teisės pažeidimo byloje priimto ir įsigaliojusio teismo sprendimo privalo laikytis teismas, nagrinėjantis nusikaltimo arba administracinės teisės pažeidimo sukeltas civilines teisines pasekmes. Tačiau šiuo atveju atsižvelgiama tik į tai, ar buvo padarytas nusikaltimas arba administracinės teisės pažeidimas ir ar atitinkamas asmuo padarė vieną iš minėtų teisės pažeidimų.

Jeigu šalis pripažįsta faktą, kuriuo pagrįstas kitos šalies reikalavimas arba atsikirtimas, teismas laiko šį faktą įrodytu, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises arba teisėtus interesus, arba tokiam fakto pripažinimui įtakos turėjo apgaulė ar prievartos naudojimas, arba faktas buvo pripažintas klaidingai.

viršųviršų

Be to, materialinės teisės aktuose yra daugybė teisinių nuostatų, reglamentuojančių teisines prielaidas (pvz., daroma prielaida, kad daikto valdytojas yra jo savininkas). Šios teisinės prielaidos gali būti paneigtos nagrinėjant bylą, t. y. įrodyta priešingai. Nepaisant to, kai tam tikri faktai buvo nustatyti išnagrinėjus vieną bylą, šių faktų tos pačios šalys negali ginčyti nagrinėjant kitą bylą, t. y. kitokia situacija negali būti įrodinėjama.

2. Kiek teismas turi būti įsitikinęs tam tikro fakto egzistavimu, kad galėtų juo pagrįsti savo sprendimą?

Teismas priima tik su byla susijusius įrodymus. Teismo atsisakymas priimti jam pateiktus įrodymus turi būti pagrįstas. Teismas, remdamasis įstatymais, turi visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinti įrodymus. Jokie įrodymai teismui negali turėti iš anksto nustatytos galios. Įstatymai gali nustatyti teisines prielaidas, pagal kurias tam tikri dokumentai yra laikomi teisingais.

II. Įrodymų rinkimas

3. Ar įrodymams rinkti visuomet yra būtinas šalies prašymas ir ar teisėjas tam tikrais atvejais įrodymus gali rinkti savo iniciatyva?

Įrodymus pateikia šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas gali pasiūlyti šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Siekdamas apsaugoti viešąjį interesą, teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva.

Jeigu reikia surinkti įrodymus, kurie yra už bylą nagrinėjančio teismo jurisdikcijos ribų, ir byloje dalyvaujantis asmuo neturi galimybių gauti šių įrodymų, bylą nagrinėjantis teismas priims nutartį dėl procesinių veiksmų atlikimo tame teisme, kurio jurisdikcijoje įrodymai gali būti gaunami.

viršųviršų

4.

a) Jeigu šalies prašymas rinkti įrodymus patvirtinamas, kokie veiksmai atliekami toliau?

Šie veiksmai nėra atskirai reglamentuojami galiojančios teisės. Kai teismas priima popierinį dokumentą kaip įrodymą, jis turi būti įsegamas į bylą, ir teismas jį ištirs nagrinėdamas bylą. Tuo atveju, kai teismas įsako atlikti įvykio vietos apžiūrą, yra vykstama į įvykio vietą ir t. t.

b) Kokiais atvejais galima atmesti šalies prašymą gauti įrodymus?

Teismas priima tik su byla susijusius įrodymus. Atitinkamai teismas gali atsisakyti priimti įrodymus, jeigu jie nesusiję su byla, tačiau šiuo atveju teismas turi paaiškinti, dėl ko pateikti įrodymai nebuvo priimti.

Pagal įstatymą faktas turi būti įrodomas pateikiant tam tikros rūšies įrodymus. Faktas negali būti įrodomas pateikiant kitos rūšies įrodymus.

Taip pat žr. atsakymą į klausimą I 1 b.

5.

a) Kokios yra įrodinėjimo priemonės?

Įrodymai civilinėje byloje yra visa informacija, kuri pateikiama laikantis procesinių įstatymų taisyklių. Remdamasis šia informacija teismas pagal procesines įstatymų nuostatas nustato faktų, kuriais yra pagrįsti šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai ir atsikirtimai, buvimą arba trūkumą. Teismas taip pat nustato kitus su byla susijusius faktus, siekdamas teisingai išspręsti bylą. Įrodymais gali būti šalių parodymai, šalies arba trečiosios šalies pareiškimai, dokumentiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, įvykio vietos apžiūros metu gauti įrodymai ir eksperto nuomonė

viršųviršų

b) Koks yra skirtumas tarp įrodinėjimo priemonių, tokių kaip liudytojo apklausa ir eksperto apklausa, arba rašytinių įrodymų ir eksperto pranešimo (nuomonės)?

Liudytojų parodymai: kiekvienas su byla susijusių faktų žinantis asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas, išskyrus atvejus, kai asmuo dalyvauja nagrinėjant bylą.

Šalių ir trečiųjų šalių pareiškimai: šalių ir trečiųjų asmenų pareiškimai dėl jiems žinomų faktų, kurie yra svarbūs norint teisingai išnagrinėti bylą.

Dokumentiniai įrodymai: dokumentiniai įrodymai yra rašytiniai dokumentai arba kiti dokumentai, kuriuose duomenys užfiksuoti fotografijose, garso ar vaizdo laikmenose arba naudojant kitas duomenų fiksavimo priemones. Dokumentiniuose įrodymuose turi būti informacija, susijusi su teisingu bylos išnagrinėjimu, ir pateikiama teismui apčiuopiama forma. Oficialūs ir asmeniniai laiškai taip pat yra dokumentiniai įrodymai. Teismui turi būti pateikiamas rašytinio dokumento originalas, kopija arba ištrauka. Jeigu pateikiama dokumento kopija arba ištrauka, teismas turi teisę savo iniciatyva arba remdamasis kito byloje dalyvaujančio asmens prašymu pareikalauti pateikti dokumento originalą.

Daiktiniai įrodymai: daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurių buvimas arba savybės gali padėti nustatyti faktus, reikalingus bylai teisingai išnagrinėti.

Įvykio vietos apžiūros metu gauti įrodymai: atliekant įvykio vietos apžiūrą, nekilnojamasis daiktas, įvykio plotas arba vieta turi būti išsamiai aprašomi ir prireikus, jeigu tai įmanoma, atitinkamos įvykio vietos savybės turi būti nufotografuojamos arba kitu būdu užfiksuojamos. Atliekant įvykio vietos apžiūrą turi būti rašomas protokolas.

viršųviršų

Eksperto įvertinimas: teismas turi teisę priimti įsakymą dėl eksperto įvertinimo pateikimo tais atvejais, kai, norint nustatyti su byla susijusius faktus, yra reikalinga neteisinė ekspertizė. Eksperto įvertinimą turi atlikti teismo ekspertas iš teismo institucijos, oficialiai atestuotas ekspertas arba kitas teismo paskirtas kvalifikuotas asmuo. Paskirdamas ekspertą, teismas turi atsižvelgti į šalių nuomonę.

c) Ar tam tikros įrodinėjimo priemonės yra įtikinamesnės už kitas?

Ne. Tačiau įstatyme gali būti nustatyta, kad tam tikri dokumentai yra laikomi teisingais. Pvz., pagal Notariato įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daroma prielaida, kad notarų aktai ir pažymos, kurie sudaryti laikantis oficialių galiojimo reikalavimų, yra teisingi.

d) Ar norint įrodyti tam tikrus faktus yra privaloma taikyti konkrečias įrodinėjimo priemones?

Pagal įstatymą faktas turi būti įrodomas pateikiant tam tikros rūšies įrodymus. Faktas negali būti įrodomas pateikiant kitos rūšies įrodymus.

6.

a) Ar pagal įstatymą liudytojai privalo duoti parodymus?

Kviečiamas liudyti asmuo turi atvykti į teismą ir, dalyvaujant teisėjui, duoti teisingus parodymus apie jam žinomus faktus.

b) Kokiais atvejais jie gali atsisakyti duoti parodymus?

Liudytojas gali atsisakyti duoti parodymus, jeigu:

  1. jis yra susituokęs su ieškovu arba atsakovu;
  2. jis yra ieškovo arba atsakovo tiesiosios arba šoninės linijos giminaitis, arba yra susituokęs su minėtu giminaičiu;
  3. jis yra ieškovo arba atsakovo brolis arba sesuo, arba yra susituokęs su tokiu broliu arba seserimi;
  4. tokią teisę nustato kitas įstatymas.

Liudytojas turi teisę atsisakyti liudyti dėl pagrįstos priežasties, jeigu jo parodymai lems tai, kad bus atskleistas liudytojo, jo sutuoktinio, buvusio sutuoktinio, vieno iš tėvų, vaiko, brolio, sesers, senolių arba vaikaičių padarytas nusikaltimas ar kitas neteisėtas veiksmas.

viršųviršų

c) Ar atsisakęs liudyti asmuo gali būti priverstas duoti parodymus arba nubaustas?

Jeigu gavęs šaukimą į teismą liudytojas be pateisinamos priežasties neatvyksta, teismas tokiam liudytojui gali paskirti baudą arba priversti jį atvykti. Jeigu liudytojas be pateisinamos priežasties atsisako prisiekti, duoti parodymus arba atsakyti į klausimus, teismas gali paskirti baudą arba sulaikyti liudytoją. Liudytojas gali būti sulaikomas iki trijų mėnesių, tačiau sulaikymas negali tęstis baigus nagrinėti bylą teisme arba po to, kai liudytojas duoda parodymus, prisiekia arba liudytojo apklausa yra nebereikalinga.

Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo, kuris pateikė prašymą dėl liudytojo apklausos, atsiima prašymą arba liudytojo apklausa nebereikalinga dėl kitų priežasčių, į teismą neatvykęs liudytojas nėra baudžiamas bauda; tačiau sumokėta bauda negrąžinama. Teismas savo iniciatyva arba šalies prašymu gali įsakyti liudytojui atlyginti teisines išlaidas, atsiradusias dėl to, kad liudytojas atsisakė prisiekti, duoti parodymus arba neatvyko į parengiamąjį ar pagrindinį bylos nagrinėjimo posėdį.

d) Ar yra asmenų, iš kurių įrodymai negali būti gaunami?

Valstybės ir vietos savivaldos valstybės tarnautojai, kuriems įstatymas draudžia atskleisti valstybės, verslo paslaptį arba kitą slaptą informaciją, kuri jiems tapo žinoma dėl užimamų pareigų, negali būti apklausiami teisme kaip liudytojai dėl šios informacijos.

Toliau nurodyti asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai be asmens, kurio interesų paisant yra pareiga išsaugoti paslaptį, leidimo:

viršųviršų

  1. atstovai civilinėse bylose arba gynybos advokatai baudžiamosiose bylose – dėl faktų, kurie jiems tapo žinomi atliekant pareigas;
  2. gydytojai ir kiti medicinos institucijų darbuotojai – dėl faktų, kuriuos jiems patikėjo pacientas, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip.

Dvasininkas negali būti apklausiamas kaip liudytojas dėl jam patikėtos informacijos. Asmuo negali būti apklausiamas kaip liudytojas, jeigu įstatymas draudžia tokio asmens apklausą nagrinėjant civilinę bylą. Teismas gali atsisakyti apklausti kaip liudytoją asmenį, kuris nėra sukakęs 15 metų arba kuris dėl savo fizinės ar protinės negalios negali tinkamai suprasti bylos ar pateikti teisingų parodymų.

Jeigu tai yra būtina, 15 metų nesukakęs liudytojas gali būti apklausiamas dalyvaujant mokytojui, psichologui, vienam iš tėvų arba globėjui. Teismui leidus, šie asmenys taip pat gali užduoti klausimus liudytojui. Teismas gali pašalinti iš teismo posėdžių salės byloje dalyvaujantį asmenį tam laikui, kol bus apklaustas nepilnametis liudytojas, jeigu to reikia tiesai nustatyti. Byloje dalyvaujančiam asmeniui grįžus, nepilnamečio liudytojo parodymai perskaitomi byloje dalyvaujančiam asmeniui, ir tuomet šis gali apklausti liudytoją. Jeigu to reikia, teismas gali paleisti 15 metų nesukakusį liudytoją iš teismo posėdžių salės po to, kai jis buvo apklaustas.

7. Koks yra teismo ir šalių vaidmuo apklausiant liudytoją? Kokiomis sąlygomis liudytojas gali būti apklausiamas naudojant naujausias technologijas, tokias kaip televizija ar vaizdo konferencija?

Kiekvienas liudytojas apklausiamas atskirai. Nagrinėjant bylą neapklausti liudytojai neturi būti teismo posėdžių salėje. Apklaustas liudytojas lieka teismo posėdžių salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos, išskyrus atvejus, kai teismas leidžia liudytojui išeiti anksčiau. Teismas turi nustatyti liudytojo tapatybę ir jo veiklos sritį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, kaip jis susijęs su nagrinėjama byla ir kokie yra liudytojo santykiai su šalimis bei trečiosiomis šalimis. Teismas turi paraginti liudytoją sakyti tik su byla susijusią tiesą. Byloje dalyvaujantis asmuo, kuris prašo iškviesti liudytoją, pirmasis apklausia liudytoją; po to liudytoją apklausia kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo iniciatyva iškviestą liudytoją visų pirma apklausia ieškovas. Teismas turi teisę užduoti liudytojui klausimus visą liudytojo apklausos laiką. Teismas turi teisę atmesti menamuosius ir su byla nesusijusius klausimus.

Nei galiojančioje teisėje, nei praktiškai nėra nustatytos vaizdo ir telekonferencijos naudojimo sąlygos.

III. Įrodymų vertinimas

8. Ar teismui yra nustatyti apribojimai priimti sprendimą, jeigu šalis įrodymus gavo neteisėtu būdu?

Šio klausimo įstatymai nereglamentuoja – dėl to galioja laisvo įrodymų vertinimo principas.

9. Ar mano parodymai bus laikomi įrodymais, jeigu esu viena iš bylos šalių?

Šalių ir trečiųjų šalių pareiškimai dėl jiems žinomų su byla susijusių faktų, kurie gali padėti teisingai išspręsti bylą, yra įvertinami kartu su kitais bylos įrodymais. Teisinio atstovo pareiškimas laikomas šalies arba trečiosios šalies, kurios atstovas jis yra, pareiškimu. Šalys, trečiosios šalys ir jų teisiniai atstovai gali pateikti pareiškimus prisiekę, atsižvelgiant į faktus, kurie bylai yra ypač svarbūs. Pareiškimas su priesaika iš asmens gali būti priimamas, jeigu šis dėl to davė rašytinį sutikimą. Jeigu šalis savo iniciatyva nori pateikti pareiškimus prisiekusi, dėl to turi būti pateikiamas rašytinis prašymas.

Papildoma informacija

  • Civilinio proceso kodeksas eesti keel - English

« Įrodymų rinkimas ir įrodymo būdas - Bendro pobūdžio informacija | Estija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 10-01-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė