Europos Komisija > ETIT > Teismo sprendimų vykdymas > Lietuva

Naujausia redakcija: 06-06-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismo sprendimų vykdymas - Lietuva

 

TURINIO LENTELE

1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose? 1.
2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas ir sprendimas? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Esminės sąlygos 2.2.
3. Koks yra vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis? 3.
3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas? 3.1.
3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Koks yra šių priemonių galiojimo terminas? 3.3.
4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę suteikiantį sprendimą? 4.

 

1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Teismo sprendimo vykdymas suprantamas kaip teismo sprendimu nustatytų proceso šalių prievolių įvykdymas, t. y. vykdydamos teismo sprendimą bylos šalys atlieka teismo sprendime nustatytus veiksmus.

Kai kurie teismo sprendimai nereikalauja specialaus vykdymo. Tai, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl pripažinimo, teisinių santykių nutraukimo, pakeitimo ar nustatymo.

Teismo sprendimas gali būti įvykdomas arba bylos šalių gera valia, t. y. netaikant priverstinio vykdymo priemonių, arba priverstinai.

Jeigu asmuo, kurio atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas, šio sprendimo nevykdo gera valia, teismo sprendimo siekiantis kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti šį vykdomąjį raštą antstoliui. Antstoliai yra asmenys, valstybės įgalioti kreditoriaus prašymu imtis priemonių, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas taikant priverstinio vykdymo priemones būtų įvykdytas priverstinai.

Teismo sprendimų priverstinį vykdymą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso VI dalis (Vykdymo procesas), taip pat Teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Atskiros sprendimų vykdymą reguliuojančios teisės normos gali būti numatytos ir kituose teisės aktuose.

2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas ir sprendimas?

2.1. Procedūra

Teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą antstoliui pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo, t. y. išieškotojas ar jo atstovas. Jei vykdomąjį raštą antstoliui pateikia išieškotojo atstovas, teisės aktai reikalauja, kad atstovo pagal pavedimą teisės būtų išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime, t. y. fizinių asmenų duodami įgaliojimai turi būti patvirtinti notarine tvarka, o juridinio asmens atstovo įgaliojimas taip pat gali būti patvirtintas atitinkamo juridinio asmens organo. Jei vykdomąjį raštą antstoliui pateikia advokatas ar jo padėjėjas, jis taip pat turi antstoliui pateikti rašytinę sutartį su klientu ar kitą dokumentą, kuriame būtų aptartos jo teisės bei pareigos ir jų apimtis.

viršųviršų

Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti.

2.2. Esminės sąlygos

Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra skolininko gyvenamoji, darbo arba turto buvimo vieta. Jei išieškojimas turėtų būti vykdomas iš juridinio asmens, vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti tam antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra skolininko – juridinio asmens – buveinė arba turto buvimo vieta.

Vykdomasis dokumentas priimamas vykdyti, kai išieškotojas antstoliui apmoka bendrąsias vykdymo išlaidas. Atsižvelgdamas į išieškotojo – fizinio asmens - turtinę padėtį, antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti jį nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba jų mokėjimą atidėti iki vykdomosios bylos užbaigimo. Kai vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikia juridinis asmuo, antstolis turi teisę iki vykdomosios bylos užbaigimo atidėti ne daugiau kaip pusės bendrųjų vykdymo išlaidų apmokėjimą.

3. Koks yra vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis?

3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas?

Priverstinio vykdymo priemonės yra šios:

  1. išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių;
  2. išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis;
  3. uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles;
  4. dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas;
  5. išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų;
  6. tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui;
  7. skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti;
  8. skolininko įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti;
  9. priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas;
  10. kitos įstatymų numatytos priemonės.
Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės.
3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Priverstinio vykdymo priemonės ir tvarka skiriasi priklausomai nuo to, ar priverstine tvarka vykdoma piniginio ar nepiniginio pobūdžio prievolė, taip pat nuo to, ar išieškoma iš skolininko lėšų, pajamų ar kito turto.

viršųviršų

Jeigu priverstine tvarka vykdoma piniginio pobūdžio prievolė ir išieškojimas nukreipiamas į skolininko lėšas, esančias banke ar pas trečiuosius asmenis, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Gavus banko atsakymą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko piniginių lėšų išmokėjimą įvykdytas, skolininko lėšos areštuojamos ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą.

Jeigu antstolis nustato, kad skolininko lėšų ar kitokio turto yra pas trečiuosius asmenis (antstolis turi teisę gauti šią informaciją, taip pat informaciją, ar tretieji asmenys privalo išmokėti skolininkui lėšas ar duoti kitokį turtą), šios lėšos areštuojamos.

Jeigu priverstine tvarka vykdoma piniginio pobūdžio prievolė ir išieškojimas nukreipiamas į skolininko pajamas, antstolis vykdomąjį dokumentą pateikia skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui. Iš skolininkui priklausančių darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išskaitoma nustatyto dydžio pajamų dalis tol, kol padengiamos išieškomos sumos.

Jeigu priverstine tvarka vykdoma piniginio pobūdžio prievolė ir išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, šis turtas areštuojamas ir realizuojamas. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nustatyto dydžio išskaitymus iš skolininko pajamų. Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija septynis tūkstančius litų. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį bei interesus.

viršųviršų

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas.

Areštuoti turtą gali teismas arba antstolis.

Teismas turtą areštuoja nutartimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Areštuojama turi būti ne daugiau lėšų ar turto negu reikalauja ieškinio suma. Šią nutartį teismas gali panaikinti suinteresuotų asmenų prašymu ar nustatytais atvejais savo iniciatyva. Teismui išnagrinėjus bylą ir atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o tais atvejais, kai teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.  

Antstolis, priverstine tvarka vykdydamas sprendimą, areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui, pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar realizavimas kita numatyta tvarka. Areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės.

viršųviršų

Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Kitas turtas gali būti realizuojamas ir kitais būdais.

Iki varžytinių pradžios skolininkas turi teisę surasti parduodamo turto pirkėją. Jeigu skolininkas suranda iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, turtas parduodamas skolininko surastam pirkėjui. Skolininko surastam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

Areštuoto turto realizavimas panaikina visus to turto areštus.

Jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, nustatyta tvarka antstolis atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Jeigu yra galimybė nustatyta tvarka visą sumą išieškoti pinigų sumų tarpusavio įskaitymo būdu, kitos priverstinio vykdymo priemonės netaikomos. Įskaitymas negalimas išieškant išlaikymą.

Įstatymai nustato nepiniginio pobūdžio prievolių priverstinio vykdymo ypatumus.

Vykdydamas teismo sprendimą dėl vaikų perdavimo, antstolis vykdymo veiksmus atlieka dalyvaujant asmeniui, kuriam perduodamas vaikas, ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui. Turi būti užtikrinama vaiko teisių apsauga.

Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ir perduoda išieškotojui.

viršųviršų

Pagal teismo sprendimą į gyvenamąsias patalpas įkeldinami (ar iškeldinami) gali būti tik tie asmenys, kurie nurodyti vykdomajame rašte. Prireikus, kviečiama policija.

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo aktą. Aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (t. y. kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas), o jeigu pasekmės sprendime nebuvo nurodytos, teismas išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą.

Jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik pats atsakovas, ir jis sprendimo nevykdo, atsakovui išieškotojo naudai gali būti skiriama bauda ir nustatomas naujas terminas sprendimui įvykdyti. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime numatytus veiksmus.

3.3. Koks yra šių priemonių galiojimo terminas?

Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo.

Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o pateikimo vykdyti terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

viršųviršų

Kitų pareigūnų ar institucijų nutarimų, kurie gali būti vykdomi priverstine tvarka, pateikimui vykdyti nustatomi specialūs terminai.

Jeigu terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti buvo praleistas dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistą terminą teismas gali atnaujinti, išskyrus įstatymuose numatytas išimtis, kada terminas negali būti atnaujinamas.

Antstolio pritaikytos vykdymo priemonės galios, kol jas panaikins pats antstolis. Ginčijant antstolio veiksmų teisėtumą ir teismui pripažinus, kad skundas yra pagrįstas, ar iš dalies pagrįstas, taikytas priemones ar jų dalį gali panaikinti skundą nagrinėjęs teismas.

Turto areštas ar kitos laikinos apsaugos priemonės, kurias taikė teismas, galios iki jas panaikins, (pakeis kita priemone) jas taikęs teismas, arba esant skundui, bus panaikintos aukštesnės instancijos teismo.

Areštuoto turto realizavimas panaikina visus to turto areštus.

Papildomai Žr. Atsakymą į 3.2.

4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę suteikiantį sprendimą?

Skundas dėl antstolių atliktų procesinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą ar atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis.

Teismo taikytos priemonės gali būti naikinamos ar keičiamos to paties teismo, arba skundžiant aukštesnės instancijos teismui – šio teismo sprendimu.

« Teismo sprendimų vykdymas - Bendro pobūdžio informacija | Lietuva - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-06-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė