Europos Komisija > ETIT > Teismo sprendimų vykdymas > Italija

Naujausia redakcija: 15-11-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismo sprendimų vykdymas - Italija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose? 1.
1.1. Vykdymo rūšių, pagal kurias reikalaujama, kad skolininkas laikytųsi tam tikrų reikalavimų, susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų atlikimo arba sumokėtų pinigų sumą, sąrašas. 1.1.
2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.1.1. Ar teismo priimti sprendimai ir neteisminiai sprendimai yra vykdytini? 2.1.1.
2.1.2. Ar būtina kreiptis į teismą, kad šis suteiktų leidimą vykdyti reikalavimus? 2.1.2.
2.1.3. Kuris teismas yra atsakingas už nutarties dėl vykdymo priėmimą? 2.1.3.
2.1.4. Vykdymo pareigūnų statusą, vaidmenį, atsakomybę ir įgaliojimus nustatančios normos. 2.1.4.
2.1.5. Naudojimasis advokatų ar kitų teisės specialistų paslaugomis. 2.1.5.
2.1.6. Vykdymo išlaidų skalė. 2.1.6.
2.2. Kokiomis sąlygomis teismas turi teisę vykdyti sprendimus? Dėl kokių skolų ir kurių skolininkų šie sprendimai gali būti vykdomi? 2.2.
3. Vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis. 3.
3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas? 3.1.
3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis? 3.2.
3.2.1. Kokias pasekmes vykdymas sukelia pareigų nesilaikantiems skolininkams? Ar jie vis dar gali disponuoti savo turtu? Ar jiems gali būti skiriamos baudos? 3.2.1.
3.2.2. Kokios pasekmės atsiranda trečiosioms šalims? Kokios yra banko pareigos, susijusios su prašomos informacijos suteikimu ir banke esančioms sumoms nustatytais įpareigojimais? Kokios baudos skiriamos, jei nesilaikoma nustatytų sąlygų? 3.2.2.
3.3. Koks yra tokių priemonių galiojimas skolininko atžvilgiu? Ar šių priemonių galiojimo terminas yra apribotas įstatymu arba teismo sprendimu? 3.3.
4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę suteikiantį sprendimą? 4.
4.1. Kas gali apskųsti sprendimą? 4.1.
4.2. Kokie teismai nagrinėja tokias bylas? 4.2.
4.3. Kada pasibaigia terminas skundui paduoti? 4.3.
4.4. Kokios yra skundo padavimo pasekmės? 4.4.

 

1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Vykdymas leidžia kreditoriui (fiziniam asmeniui arba įmonei) remiantis teismo sprendimu (arba konkrečiais dokumentais, kurie pagal įstatymą prilyginami teismo sprendimams) gauti iš kito asmens tai, kas jam priklauso.

Dėl to vykdymas yra procedūra, įvairiais būdais reglamentuojama įstatymo atsižvelgiant į reikalavimo pobūdį, t. y. į tai, kas priklauso asmeniui, kuris, norėdamas įvykdyti savo reikalavimą, skolininko atžvilgiu pradeda vykdymo procedūrą (įvairūs būdai yra aprašyti 1.1 skiltyje). Vykdymo procedūrų pobūdis lemia tai, kad jose dalyvauja valstybinės įstaigos, vadovaujamos teismo, kurio atitinkamos šalys prašo užtikrinti įstatymo nustatytos darbo tvarkos laikymąsi.

1.1. Vykdymo rūšių, pagal kurias reikalaujama, kad skolininkas laikytųsi tam tikrų reikalavimų, susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų atlikimo arba sumokėtų pinigų sumą, sąrašas.

Atsižvelgiant į priemonės (teismo sprendimai arba kitos priemonės, lygiavertės sprendimams, kai kalbama apie vykdymą) turinį, yra skiriama keletas vykdymo būdų, kurie turi būti taikomi siekiant įvykdyti kreditoriaus reikalavimą. Vykdymas įgyvendinamas šiomis formomis:

  1. Dažniausiai taikoma rūšis - tai procedūra, kuria siekiama vykdymo kreditoriaus naudai išieškoti pinigų sumą arba materialųjį turtą. Šios procedūros laikomasi, kai pagal teismo sprendimą arba lygiavertę priemonę kreditorius turi teisę gauti pinigų sumą. Yra du procedūros etapai: pirma, areštuojamas skolininkui priklausantis turtas (pinigai arba kitas turtas su tam tikrais apribojimais - žr. 3.1 skiltį), ir paskui kreditoriui, atsižvelgus į aplinkybes, yra perduodami pinigai (kai pinigai buvo areštuoti). Šią procedūrą, kuri yra vadinama priverstiniu nusavinimu, reglamentuoja skirtingos taisyklės atsižvelgiant į tai, ar turtas yra nekilnojamasis (priverstinis ilgalaikio turto nusavinimas), ar kilnojamasis (priverstinis kilnojamojo turto nusavinimas).
  2. a punkte nurodytai vykdymo procedūrai taip pat priklauso procedūra, pagal kurią kreditorius gali gauti skolininkui priklausantį materialųjį turtą, kurį vykdymo metu valdo trečiasis asmuo (su ginču nesusijusi trečioji šalis), arba reikalavimo teisę, kurią skolininkas turi trečiosios šalies atžvilgiu. Ši procedūra leidžia kreditoriui gauti tai, kas jam priklauso, visų pirma taikant turto (kuris yra skolininko nuosavybė, tačiau ją valdo trečioji šalis) nusavinimo priemones, antra, taikant procedūras, kuriose dalyvauja trečioji šalis ir kurių metu kreditorius pakeičia skolininką šio santykių su trečiąja šalimi, kuri turi įvykdyti sutartines pareigas kreditoriui, o ne skolininkui, atžvilgiu. Ši vykdymo forma gali būti paaiškinama tuo, kad skolos taip pat suteikia turto ir duoda naudos, t. y. jas galima įrašyti į asmens turto (teisinį) aprašymą: reikalavimo teisės trečiosioms šalims yra atskaitomos iš skolininko turto ir priskiriamos prie kreditoriaus turto. Procedūra yra vadinama nusavinimu su trečiųjų šalių pagalba.
  3. Antrąja forma siekiama, kad skolininkas grąžintų kreditoriui daiktus, kurių reikalaujama iš skolininko (pvz., išnuomota nuosavybė pasibaigus nuomos sutarčiai), arba perleistų turtą (kai, pvz., skolininkas jau pardavė turtą kreditoriui, tačiau iš tikrųjų jo neperdavė). Ši procedūra, taikytina nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, skiriasi nuo a punkte aprašytos procedūros tuo, kad skolininko turtas nėra perduodamas kreditoriui (nusavinimas); pagal šią procedūrą kreditoriui paprasčiausiai yra grąžinamas jam teisiškai priklausantis turtas. Ši procedūra yra vadinama perdavimo pareiga.
  4. Trečioji vykdymo rūšis yra taikoma, kai kreditorius turi ne teisę gauti turtą, o teisę vietoje skolininko elgtis tam tikru būdu. Šiuo atveju iš skolininko reikalaujama pagal sutarties arba įstatymo sąlygas atlikti tam tikrą veiksmą (pvz., atlikti su jam priklausančiu turtu susijusį darbą) arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo atlikimo (pvz., neatlikti su turtu susijusio darbo, jeigu toks darbas pažeis kaimynystėje esančio turto savininko teises). Šiais atvejais vykdymo procedūra suteikia kreditoriui galimybę atšaukti veiksmus, kuriuos pareigų neįvykdžiusio (pareiga atlikti veiksmus) skolininko lėšomis atliko kiti asmenys, arba panaikinti skolininko neteisėtai atlikto darbo rezultatus (kai pareiga yra susilaikyti nuo veiksmų atlikimo). Ši procedūra yra vadinama pareigos atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo vykdymas.

2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas arba sprendimas?

2.1. Procedūra
2.1.1. Ar teismo priimti sprendimai ir neteisminiai sprendimai yra vykdytini?

Pagal principą, kuriam netaikoma jokių išimčių, prieš sprendimams tampant vykdytinais turi būti patenkintos dvi sąlygos: formali sąlyga ir materiali sąlyga. Formali sąlyga reiškia, kad sprendimas turi būti priimtas, t. y. dokumentas arba teismo sprendimas, kuris pagal įstatymą turi būti vykdomas. Materiali sąlyga yra susijusi su sprendimo turiniu, kuris pagal įstatymą turi būti susijęs su neabejotinu, nustatytu ir tinkamu reikalavimu. Neabejotinumo sąlyga yra akivaizdi, nes vykdymas negalimas, jeigu reikalavimas yra abejotinas, nepaisant to, ar abejonė yra dėl skolos buvimo, ar dėl to, kas ją sudaro. Reikalavimo nustatymas ir tinkamumas yra būtinos išankstinės vykdymo sąlygos, nes teismo sprendime esančiu įsakymu negalima remtis, jeigu nėra praktinio jo įgyvendinimo būdo (pinigų suma, kurią skolininkas turi sumokėti kreditoriui; daikto, kuris turi būti perduotas, pobūdis; elgesys, kurio reikalaujama, ir t. t., žr. 1.1 skiltį), arba jeigu nustatyta skola nėra tinkama dėl to, kad turi būti tenkinamos kitos teisinės sąlygos. Jeigu šios sąlygos nėra tenkinamos, tačiau vykdymo procedūros jau prasidėjo, procesui gali vadovauti teismas (žr. 4 klausimą).

viršųviršų

Sprendimas (t. y. pagal įstatymą priimtas teismo dokumentas), leidžiantis atlikti vykdymo veiksmus, gali būti priimtas teismo arba neteisminės institucijos.

Teismo sprendimai yra visi teismine tvarka nagrinėjant bylas priimti teismo sprendimai ir nustatytos priemonės, kurie pagal įstatymą turi būti vykdomi:

  1. galutiniai teismo sprendimai (atlikti mokėjimą, perduoti turtą arba elgtis tam tikru būdu), kurių negalima peržiūrėti aukštesniajame teisme, arba laikinai vykdomi teismo sprendimai (apskritai visi teismo sprendimai, kuriuos priėmė pirmosios instancijos teismas, yra vykdytini, išskyrus atvejus, kai apeliacinis teismas sustabdė vykdymą);
  2. vadovaujantis susitarimais dėl atsiskaitymų priimtos nutartys dėl pinigų sumų sumokėjimo;
  3. bylos nagrinėjimo metu priimtos nutartys dėl bylos šalių neginčijamų sumų sumokėjimo;
  4. laikinosios nutartys dėl vykdymo, kuriomis bylą nagrinėjantis teisėjas, remdamasis konkrečiais dokumentiniais įrodymais, liepia sumokėti pinigų sumas arba perduoti turtą;
  5. taikinimo pranešimai, kuriais išsprendžiami darbo ginčai;
  6. vadovaujantis konkrečiais dokumentais (kurie įrodo teisinės skolos neabejotinumą) teismo išleisti įsakymai sumokėti pinigų sumas arba perduoti kilnojamąjį turtą, kurie tampa vykdytini arba paskelbiami laikinai vykdomais;
  7. pranešimai dėl išsikraustymo iš patalpų pasibaigus nuomos sutarčiai arba kai yra vėluojama sumokėti nuomos mokestį, jeigu tokius pranešimus patvirtino teismas;
  8. arbitražo sprendimai, kurie tampa vykdytini (t. y. arbitrų, institucijų, kurios nepriklauso teismų sistemai ir kurias sudaro asmenys, iškviesti išspręsti ginčą šalims sudarant susitarimą, priimti sprendimai);
  9. darbdavių atžvilgiu priimtos nutartys dėl pinigų sumų sumokėjimo neteisėtai atleistiems darbuotojams.

Neteisminiai sprendimai - tai ne teisme sudaryti dokumentai, kurie suteikia reikalavimus pareiškusiems asmenims teisę ir kurie pagal įstatymą turi specialią galią, atsižvelgiant į jų pobūdį ir normas, reglamentuojančias šių dokumentų naudojimą teisinių santykių srityje, ypač atkreipiant dėmesį į apsikeitimo spartą. Atsižvelgiant į šį vykdymo procedūrų aspektą, minėti dokumentai yra prilyginami teismo sprendimams ir kitoms teismo nustatytoms vykdymo priemonėms. Iš esmės tai yra įsakomieji vekseliai ir paskolos formos, kurios pagal įstatymą yra aiškiai vykdytinos (skoliniai įsipareigojimai, bankininko vekseliai ir tam tikrų bankų išduoti dokumentai), mokestinių institucijų išduoti prašymai grąžinti mokestį, valstybės notaro gauti sutartiniai dokumentai, kuriuose išreiškiama valia arba pareiga sumokėti pinigų sumą (tačiau tai nėra pareiga atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų atlikimo), ir po 2006 m. įvykdytos reformos - privačių dokumentų, susijusių su mokėjimo pareigomis, autentiškos dalys.

viršųviršų

2.1.2. Ar būtina kreiptis į teismą, kad šis suteiktų leidimą vykdyti reikalavimus?

Norint pradėti vykdymo procedūras teismo leidimas nėra būtinas, nes reikalavimo pobūdis buvo nustatytas sprendime arba dokumente (žr. 2.1.1). Pakanka, kad už vykdymą atsakinga teismo kanceliarija patikrintų, ar reikalavimas tenkina formalias sąlygas, ir pridėtų nutartį dėl vykdymo, t. y. įstatyme, reikalaujančiame, kad valstybinės įstaigos (teismo institucijos ir vykdymo institucijos, į kurias kreiptasi dėl reikiamos pagalbos suteikimo) veiktų savo kompetencijos srityje, nustatytą formą. Šiuo atveju forma turi atitikti įstatyme nustatytą formą ir ant jos turi būti uždėtas teismo kanceliarijos antspaudas. Panašios taisyklės yra taikomos ir kitiems valstybės notaro gautiems dokumentams (žr. 2.1.1).

2.1.3. Kuris teismas yra atsakingas už nutarties dėl vykdymo priėmimą?

Iš esmės atsakingas yra pirmosios instancijos teismas, kuriam priklauso bendroji jurisdikcija. Taikos teisėjai, nagrinėjantys bendras socialines bylas, kuriose ginčijamos sumos nėra didelės, pagal įstatymą negali vykdyti sprendimų. Nustačius materialinės atsakomybės rūšį, reikia paskirti teritorinę atsakomybę. Kai vykdymas yra susijęs su kilnojamuoju arba nekilnojamuoju turtu (žr. 1.1 a ir c punktus), atsakomybė priklauso turto buvimo vietos teismui; kai vykdomi reikalavimai yra susiję su trečiosiomis šalimis (žr. 1.1 b punktą), atsakomybė priklauso trečiosios šalies gyvenamosios vietos teismui; kai vykdymas yra susijęs su pareiga atlikti tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo atlikimo (žr. 1.1 d punktą), atsakomybė priklauso vietos, kurioje turi būti įvykdyta pareiga, teismui. Įstatyme nustatyta materialinė jurisdikcija negali būti pakeičiama šalių susitarimu, nes ši jurisdikcija yra susijusi su teismų organizacijos darbo padalijimu ir dėl to sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tačiau teritorinės jurisdikcijos normos neturi tokios pat galios, nes jos parengtos atsižvelgiant į byloje dalyvaujančių šalių, kurios gali, esant tam tikroms išimtims, sudaryti kitokį susitarimą.

viršųviršų

2.1.4. Vykdymo pareigūnų statusą, vaidmenį, atsakomybę ir įgaliojimus nustatančios normos.

Vykdymo veiksmus atlieka antstoliai – valstybės pareigūnai, kurie yra teismų administracijos nariai. Antstoliai imasi sprendimui vykdyti būtinų veiksmų, kai reikia, jie tai atlieka su kitų asmenų pagalba, pvz., su ekspertų, kurie nustato turto vertę, arba turto, kuris turi būti saugojamas arba administruojamas, saugotojų ar administratorių pagalba. Neseniai atliktos vykdymo procedūros reformos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, leidžia teismui pavesti valstybės notarams atlikti tam tikras su nekilnojamojo turto pardavimu susijusias operacijas. Tačiau teismas gali prižiūrėti visus valstybės vykdymo pareigūnams priskirtus atliekamus veiksmus ir jiems vadovauti. Dėl to iškilus problemoms arba kilus konfliktams antstoliai, valstybės notarai arba šalys informuoja vykdymui vadovaujantį teismą, kuris tokiu atveju iškviečia šalis ir duoda atitinkamus nurodymus.

2.1.5. Naudojimasis advokatų ar kitų teisės specialistų paslaugomis.

Vykdymo procedūrų struktūra yra tokia pat, kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo, nes nutartį dėl vykdymo priima teismas. Šios procedūros atliekamos remiantis dokumentais, kuriuos priėmė arba sankcionavo teismas, išklausęs šalis ginčo byloje, ir kurie gali sukelti faktinius teismo procesus (žr. 4 skiltį). Dėl to, atsižvelgiant į jų pobūdį, vykdymo procedūroje gynybos advokato dalyvavimas yra būtinas.

viršųviršų

2.1.6. Vykdymo išlaidų skalė.

Pastovūs mokesčiai už įvairias vykdymo formas nėra nustatyti. Procedūros išlaidos gali keistis atsižvelgiant į atliekamų veiksmų sudėtingumą (gali prireikti įvertinti turtą, paskirti administratorius arba saugotojus, kurie turi teisę gauti atlygį, dienraščiuose arba internete paskelbti apie aukcionus ir pan.). Paprastai kreditorius išlaidas apmoka iš anksto ir vėliau jų yra pareikalaujama iš asmens, kurio atžvilgiu vykdomas sprendimas. Kalbant apie teisinius mokesčius, specialistų mokesčiai (kurie pagal įstatymą turi būti sumokėti) yra pagrįsti ypač tiksliomis taisyklėmis, kurios taip pat nustato mažiausią ir didžiausią sumą, gynybos advokatui mokėtiną atsižvelgus į bylos rūšį ir vertę.

2.2. Kokiomis sąlygomis teismas turi teisę vykdyti sprendimus? Dėl kokių skolų ir kurių skolininkų šie sprendimai gali būti vykdomi?

Formalios ir esminės sąlygos, reglamentuojančios vykdymą ir sprendimų dėl vykdymo klasifikaciją, yra jau aprašytos (žr. 2.1.1 klausimą). Pagal Italijos teisę turi būti tenkinama papildoma sąlyga, kuri iš esmės nėra susijusi su vykdymo procedūra, tačiau turi būti įvykdyta pirmiau. Prieš prasidedant procedūrai kreditorius turi išsiųsti skolininkui dokumentą, vadinamą precetto (rašytinis įsakymas), kuriame jis prašo savanoriškai įvykdyti sprendime (teismo sprendime ir t. t.) jam nustatytą pareigą, nurodo datą ir skolininkui praneša, kad jei nebus laikomasi pareigos, sprendimas bus vykdomas priverstinai. Šios sąlygos tikslas - nustatyti skolininkui galutinį terminą, per kurį jis savanoriškai laikytųsi teismo sprendimo ir taip išvengtų priverstinio teismo sprendimo vykdymo, o kreditoriui nustatomas terminas (devyniasdešimt dienų), per kurį vykdymas turi būti pradėtas.

viršųviršų

3. Vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis.

3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas?

Iš esmės vykdymas gali būti taikomas visam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei kreditoriaus neapmokėtoms skoloms, visa tai sudaro kreditoriaus apsaugą. Tačiau įstatymas aiškiai numato daugybę išimčių, nustatytų atsižvelgiant į turto pobūdį arba paskirtį. Pagal tradicinę teismų praktiką tam tikroms, ypač asmeninio pobūdžio, turto rūšims vykdymas negali būti taikomas. Tai yra religinių apeigų daiktai, svarbiausi skolininko kasdieniam gyvenimui reikalingi daiktai (drabužiai, elektros prietaisai, namų baldai ir t. t.), išskyrus didelės vertės daiktus, ir asmeniniai dokumentai (laiškai, rankraščiai ir t. t.), išskyrus atvejus, kai jie sudaro rinkinio dalį. Ribojimai taip pat yra nustatomi socialiniais pagrindais. Darbuotojų reikalavimai, kad viešojo arba privataus sektoriaus darbdavys sumokėtų užmokestį, gali būti įvykdomi tik per tam tikrus terminus, atsižvelgiant į nagrinėjamą bylą (paprastai vienas penktadalis, tačiau yra konkrečios taisyklės, reglamentuojančios skirtingas darbuotojų kategorijas), kad būtų suteikta galimybė darbuotojui arba skolininkui apmokėti pagrindines pragyvenimo išlaidas. Panašiai įrankių, daiktų ir knygų, kurie skolininkui yra svarbiausi, kad jis galėtų dirbti pagal savo profesiją, atžvilgiu vykdymo veiksmai gali būti atliekami tik esant griežtiems ribojimams. Tam tikri reikalavimai negali būti vykdomi, pvz., socialinės apsaugos išmokos asmenims, kuriems jos yra būtinos, arba neįgaliems asmenims, išlaikymo išmokos, t. y. vieno šeimos nario mokamos sumos kitam nariui (tėvų – vaikams, vieno sutuoktinio – kitam ir t. t.), kai asmeniui tokios išmokos yra būtinos ir jam trūksta lėšų. Yra ir papildomų ribojimų, nustatytų konkrečiomis taisyklėmis, kuriomis siekiama užtikrinti poreikių, svarbesnių už kreditoriaus interesus, patenkinimą. Svarbiausi atvejai yra vykdymo situacijos, kuriose skolininkas yra viešojo administravimo institucija: tokiais atvejais konkrečios normos nustato, kad: 1) esant tam tikroms aplinkybėms vykdymo negalima pradėti, kol nepasibaigė tam tikras terminas, siekiant leisti administravimo institucijai užbaigti apskaitos procedūras, kurias nustato valstybinių įstaigų veiklą reglamentuojantis įstatymas, 2) vykdymas jokiomis aplinkybėmis negali būti nukreiptas į tam tikrus valstybinius fondus, kuriais siekiama patenkinti pagrindinius socialinius poreikius (pvz., kovos su narkotikais priemonių fondas). Galiausiai esama taisyklių, neleidžiančių atlikti vykdymo veiksmų, susijusių su tam tikromis vertybinių popierių rūšimis, tokiomis kaip akcijos arba kooperatinės akcijos, siekiant užtikrinti, kad nesusijusios šalys negalėtų įgyti teisių į kooperatyvą taikant vykdymo priemones (patvirtinimo normos).

viršųviršų

3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis?
3.2.1. Kokias pasekmes vykdymas sukelia pareigų nesilaikantiems skolininkams? Ar jie vis dar gali disponuoti savo turtu? Ar jiems gali būti skiriamos baudos?

Vykdymo procedūros yra pagrįstos skolininko turtui taikomomis sąlygomis. Antstoliai, kuriems išduotas sprendimas dėl vykdymo, skolininko namuose ir jo akivaizdoje arba dalyvaujant tretiesiems asmenims ieško turto arba pinigų sumos. Antstoliai gali įeiti į namus ir, kai susiduria su kliūtimis, gali skolininko pasipriešinimą, jeigu reikalinga, įveikti su įstatymų laikymąsi užtikrinančių pajėgų pagalba. Nustačius turtą, jis iš karto yra areštuojamas. Tai yra pirmasis vykdymo procedūros etapas. Areštas yra skolininkui išduota nutartis, pagal kurią nuo nutarties išdavimo momento jis turi susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, atsižvelgiant į turtą, kuris vykdymo metu gali būti pašalintas. Nekilnojamojo turto atveju apie areštą pranešama turto registrui, ir tai tampa trečiosioms šalims žinomu faktu. Tuomet antstoliai teismo sekretoriui perduoda pinigus, dokumentinius akredityvus ir rastus vertingus daiktus. Visi kiti daiktai, ypač nekilnojamasis turtas, yra perduodami saugotojui (arba esant tam tikroms aplinkybėms – skolininkui, pvz., jeigu skolininkas gyvena nekilnojamojo turto objekte). Visais atvejais už vykdymą atsakingas teismas turtą parduodant arba perduodant jį kreditoriui duoda turto saugotojui arba administratoriui atitinkamus nurodymus. Šių nurodymų turi būti laikomasi ir, remiantis įvairiomis Baudžiamojo kodekso nuostatomis, saugotojas arba administratorius yra atsakingi pagal civilinę teisę (už visus nuostolius) ir baudžiamąją teisę, jeigu dėl savanoriškai atliktų veiksmų ar dėl nerūpestingumo daiktai yra pašalinami, sunaikinami arba jiems leidžiama sugesti.

viršųviršų

Areštas gali būti panaikintas. Skolininko prašymu teismas gali skolininkui taikomą pinigų sumos areštą pakeisti turto (arba reikalavimų trečiosioms šalims) areštu. Suma gali būti perduodama mokant įmokas. Be to, jeigu turto vertė viršija vykdytino reikalavimo sumą ir bylos nagrinėjimo išlaidas, teismas priims nutartį dėl arešto sumažinimo, išskyrus tam tikrus arešto daiktus arba jų dalis.

3.2.2. Kokios pasekmės atsiranda trečiosioms šalims? Kokios yra banko pareigos, susijusios su prašomos informacijos suteikimu ir banke esančioms sumoms nustatytais įpareigojimais? Kokios baudos skiriamos, jei nesilaikoma nustatytų sąlygų?

Turtas yra areštuojamas nebaigus vykdymo procedūros. Šiuo atveju visi su turtu atlikti veiksmai, net jeigu jie formaliai galioja, neturi jokio poveikio vykdymo proceso metu, kuris yra tęsiamas ir užbaigiamas nepriklausomai nuo šių veiksmų. Ta pati atsakomybė, kurią turi saugotojai ir administratoriai (žr. 3.2.1), yra taikoma banko darbuotojams, kuriems be išankstinio vykdymą atliekančio teismo leidimo neleidžiama suteikti informacijos apie indėliams, einamosioms sąskaitoms arba vertybiniams popieriams taikomas sąlygas.

3.3. Koks yra tokių priemonių galiojimas skolininko atžvilgiu? Ar šių priemonių galiojimo terminas yra apribotas įstatymu arba teismo sprendimu?

Kaip pažymėta atsakyme į 3.2.1 klausimą, vykdymas užkerta kelią skolininkui perduoti turtą (arba pagal teismo nustatytas sąlygas riboja galimybę disponuoti turtu). Šia pareiga siekiama užtikrinti, kad kreditoriaus reikalavimas bus gerbiamas, ir dėl to ji yra taikoma, iki turtas bus parduotas arba perduotas kreditoriui. Areštavus turtą kreditorius privalo paprašyti reikalavimui patenkinti būtinus formalumus taikyti dar tam tikrą terminą. Jeigu galutinis terminas pasibaigia ir prašymas turtą parduoti arba perleisti nėra pateikiamas, areštas nesukelia jokių pasekmių ir procedūra pasibaigia (gali būti pradedama nauja vykdymo procedūra).

viršųviršų

4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę suteikiantį sprendimą?

4.1. Kas gali apskųsti sprendimą?

Vykdymo procedūras kontroliuoja teismai. Asmuo, dėl kurio pradedamas vykdymas, gali paduoti skundą, siekdamas įvykdyti minėtą kontrolę prieštaraudamas vykdymui. Skundą gali paduoti skolininkas arba kuri nors kita šalis, patyrusi nuostolių dėl kreditoriaus veiksmų (pvz., kai šalys teigia, kad joms priklauso turtas, į kurį nukreipti vykdymo veiksmai). Prieštarauti vykdymui galima prieš prasidedant vykdymo procedūrai arba jos metu. Skolininko ir trečiųjų šalių reakcija yra vadinama skundais, kai jos, remdamosi subjektyviais arba objektyviais pagrindais, neigia teisę vykdyti reikalavimą. Skundus taip pat galima pateikti, kai individualiuose veiksmuose, susijusiuose su vykdymo procedūra, yra formalių pažeidimų elementų. Šiuo atveju priemonė yra vadinama skundu dėl vykdymo veiksmo.

4.2. Kokie teismai nagrinėja tokias bylas?

Pirmuoju atveju (skundai dėl vykdymo) teismas, atsakingas už bylų, kuriose ginčijama nurodyta suma, sprendimą, išnagrinėja skundą įprastame nepriklausomame procese ir tuomet priima sprendimą. Skundai dėl vykdymo dokumentų paduodami už vykdymą atsakingam teismui, kuris išnagrinėja prašymus ir priima sprendimą. Abiem atvejais vienintelį skundą dėl teismo sprendimo galima paduoti kasacinės instancijos teismui (pagal 2006 m. reformą).

4.3. Kada pasibaigia terminas skundui paduoti?

Skundus dėl vykdymo galima paduoti iki vykdymo proceso pradžios ir jo metu. Dėl to konkretaus termino nėra. Tačiau yra natūralus galutinis terminas, būtent vykdymo proceso pabaiga. Kita vertus, skundai dėl vykdymo veiksmų turi būti paduodami per penkias dienas nuo ginčijamo veiksmo atlikimo.

4.4. Kokios yra skundo padavimo pasekmės?

Kai esama svarbių priežasčių, teismas sustabdo vykdymą ir priima nutartis, reikalingas apsisaugoti nuo netinkamos žalos atsiradimo. Jeigu vykdymo procedūra pasiekė etapą, kuriame dalijamos pajamos, sustabdyti vykdymą yra privaloma.

« Teismo sprendimų vykdymas - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 15-11-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė