Europos Komisija > ETIT > Teismo sprendimų vykdymas > Vengrija

Naujausia redakcija: 24-01-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismo sprendimų vykdymas - Vengrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose? 1.
2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas ar sprendimas? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Materialinės sąlygos 2.2.
3. Vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis 3.
3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas? 3.1.
3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Koks yra šių priemonių galiojimo terminas? 3.3.
4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę suteikiantį sprendimą? 4.

 

1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Prašom pateikti sąvokos „vykdymas“ apibrėžimą

Vykdymas yra civilinė ne ginčo tvarka atliekama procedūra, kurios metu valstybė, taikydama prievartos priemones, įvykdo teismo sprendime ir kituose dokumentuose, kurių vykdymas numatytas įstatymuose, nustatytas pareigas.

Prašom trumpai apibūdinti vykdymo priemones, kuriomis galima priversti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo arba sumokėti pinigų sumą.

Prievartos priemonės iš dalies apriboja skolininko turtines ir asmenines teises; prievartos priemones turtui gali taikyti teismai ir antstoliai, o asmenines prievartos priemones gali taikyti policija, remdamasi teismo ir antstolių įsakymais. Svarbiausios turtui taikomos prievartos priemonės yra šios:

  • teisių į atlyginimą arba kitas pajamas perleidimas,
  • asmeninio turto areštas ir pardavimas,
  • finansų institucijose esančių sumų atėmimas, banko sąskaitų blokavimas,
  • skolininko reikalavimo teisės tretiesiems asmenims areštas,
  • nekilnojamojo turto areštas ir pardavimas,
  • baudų paskyrimas.

2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas ar sprendimas?

2.1. Procedūra
Ar teismo ir ne teismo sprendimai yra vykdomi?

Iš esmės teismo sprendimai yra vykdomi taikant teismo vykdymą. Ne teismo sprendimai, kurie vykdomi taikant teismo vykdymą, apima įvairių teisminių institucijų sprendimus (pvz., notarų įsakymus, drausminių institucijų sprendimus). Taikant teismo vykdymą taip pat yra vykdomos viešosios teisės aktuose (pvz., notarų dokumentuose) nustatytos pareigos. Tuo pačiu metu daug neteisminių sprendimų priima administracinės institucijos. Šiuos sprendimus galima vykdyti taikant administracinį vykdymą.

viršųviršų

Ar reikalinga teismo nutartis, leidžianti vykdyti sprendimą?

Paprastai teismo nutartis, leidžianti vykdyti sprendimą nėra būtina; teismai leidžia vykdyti sprendimą priimdami vadinamąjį vykdomąjį dokumentą. Tam tikrais atvejais sprendimą leidžiama vykdyti remiantis vykdomuoju raštu, pvz., priimant nutartį dėl draudimo priemonių.

Koks teismas yra kompetentingas priimti nutartį dėl vykdymo?

Paprastai nutartį dėl vykdymo priima pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą, kuri yra vykdymo pagrindas. Jeigu vykdymo pagrindas yra ne teismo sprendimas, o kitas dokumentas (pvz., notaro dokumentas), vietos teismas, kompetentingas nagrinėti bylą pagal skolininko nuolatinę gyvenamąją vietą arba buvimo vietą, arba, jeigu tokių nėra, pagal skolininko turto, kuriam taikomas vykdymas, buvimo vietą, turi teisę priimti nutartį dėl vykdymo. Norint įvykdyti užsienio teismo sprendimą, vietos teismas, veikdamas apygardos teismo, kuris yra kompetentingas nagrinėti bylą pagal skolininko gyvenamąją arba buvimo vietą, arba, šių nesant, pagal skolininko turto, kuriam taikomas vykdymas, buvimo vietą, arba, jeigu byla nagrinėjama Budapešte, pagal centrinio Budos apygardos teismo kompetenciją, turi teisę priimti nutartį dėl vykdymo. Kitos su teismų kompetencija susijusios normos yra nustatytos 1994 m. Įstatyme LIII dėl teismo sprendimų vykdymo.

Prašom aprašyti vykdymo pareigūnų statusą, vaidmenį, atsakomybę ir įgaliojimus.

Vykdymo priemones įgyvendina antstoliai (nepriklausomi teismo antstoliai ir apygardos teismo antstoliai), kurių taikomos priemonės yra visiems privalomos. Antstolis yra valdžios pareigūnas ir atlieka oficialias užduotis.

viršųviršų

Paprastai civilinės teisės reikalavimus vykdo nepriklausomi teismo antstoliai. Jie turi nepriklausomą teisinį statusą, ir juos paskiria teisingumo ministras. Šie antstoliai aptarnauja atitinkamo vietos teismo teritoriją, valstybė jų neįdarbina, o už jų darbą apmoka klientai pagal antstolių darbo įkainius.

Apygardos teismo antstoliai atlieka vykdymo veiksmus, kuriais siekiama patenkinti teismo sprendime valstybės naudai nustatytus reikalavimus. Šiuos antstolius, kaip teismo darbuotojus, įdarbina apygardos teismai. Jų kompetencijos sritis yra tokia pat kaip ir juos įdarbinančio apygardos teismo, o administracines licencijas, susijusias su apygardos teismo antstolio veikla, išduoda apygardos teismo pirmininkas.

Ar pareiškimą dėl vykdymo gali pateikti advokatas arba kitas teisės specialistas?

Pareiškimai dėl vykdymo gali būti pateikiami teismams laikantis bendrųjų civilinio proceso reikalavimų: pareiškimą gali pateikti advokatas, nors teisinis atstovavimas šiame procese nėra būtinas.

Prašom nurodyti kiekvienos vykdymo priemonės rūšies išlaidų skalę.

Vykdymo metu atsirandančias išlaidas iš esmės sudaro antstolio mokestis, vykdymo mokestis ir išlaidos, kurias reglamentuoja Teisingumo ministerijos dekretas Nr. 14/1994 (IX. 8.) IM dėl teismo vykdymo mokesčių. Mokesčiai yra nustatomi atsižvelgiant į piniginio reikalavimo, kurį reikia išieškoti, dydį: kuo didesnis piniginio reikalavimo išieškojimas, tuo didesnis mokestis. Atliekant konkretų veiksmą, mokesčiai yra skaičiuojami pagal antstolio sugaištą laiką atliekant šį veiksmą. Dekrete nustatyta, kad antstoliai turi teisę į išlaidų, atsiradusių dėl vykdymo veiksmų atlikimo ir kurių dydis pagrįstas dokumentais, atlyginimą, be to, jie turi teisę nustatyti fiksuotą mokestį, kuris sudaro 50 % jų užmokesčio. Vykdymo mokesčio suma yra nustatoma pagal antstolio išieškotą sumą, o tuo atveju, kai antstolis atlieka konkretų veiksmą, – nustatomas vykdymo mokesčio dydis. Vykdymo proceso metu taip pat yra atsižvelgiama į suteiktą teisinę pagalbą, dėl to yra galimybė šaliai, kuri kreipiasi į teismą dėl vykdymo, įrodžius savo teisę į teisinę pagalbą, nemokėti vykdymo išlaidų avanso, ir ji gali būti atleista nuo pareigos sumokėti teismo žyminį mokestį dėl vykdymo nutarties priėmimo.

viršųviršų

2.2. Materialinės sąlygos
Kokiais kriterijais teismas vadovaujasi patvirtindamas su ieškiniu susijusias vykdymo priemones?

Teismas patvirtina vykdymo priemonę, jeigu sprendimo, kuris yra vykdymo pagrindas, privaloma laikytis, sprendimas yra galutinis, jis gali būti preliminariai įvykdomas ir sprendime nurodytų reikalavimų įvykdymo galutinis terminas yra pasibaigęs.

Remiantis konkrečia taisykle vaiko išlaikymo atveju šalis gali kreiptis dėl vykdymo priemonės patvirtinimo, jeigu vaikui priklausančios išlaikymo išmokos nėra mokamos daugiau nei šešis mėnesius. Vykdymo priemonė gali būti patvirtinta, jeigu dėl to besikreipianti šalis mano, kad įsiskolinimas dėl vaiko išlaikymo išmokų nemokėjimo atsirado dėl nesąžiningo skolininko elgesio arba šalis dėl pateisinamų priežasčių negalėjo sužinoti apie įsiskolinimą. Vykdydami užsienio teismo sprendimą, teismai taip pat turi ištirti, ar tokio sprendimo vykdymas neprieštarauja įstatymams, tarptautinėms sutartims, valstybių savitarpiškumo principui arba Europos Sąjungos teisės normoms.

Kokiais kriterijais teismas vadovaujasi patvirtindamas su skolininkais susijusias vykdymo priemones?

Tvirtindami su skolininkais susijusias vykdymo priemones, teismai nagrinėja šalies, besikreipiančios dėl vykdymo priemonės patvirtinimo, pateiktą informaciją. Šią informaciją šalis pateikia užpildydama oficialią prašymo patvirtinti vykdymo priemonę formą, kurioje nurodo:

  • skolininko vardą, pavardę ir kitus duomenis, reikalingus jo tapatybei nustatyti,
  • atsižvelgus į bylos aplinkybes – skolininko gyvenamąją vietą, darbo vietą arba buvimo vietą ir jo turto, kuriam taikomas vykdymas, buvimo vietą (pateikdama prašymą dėl vykdymo šalis turi nurodyti bent vieną iš šių duomenų).

Vykdymo priemonę galima patvirtinti tik tada, kai teismas turi pirmiau minėtą informaciją apie skolininką.

viršųviršų

3. Vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis

3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas?
Vykdymas gali būti taikomas šios rūšies turtui:
  • bankų sąskaitose esantiems pinigams, tačiau privačių asmenų atveju įstatymas užtikrina tam tikrą pinigų sumą, kuriai areštas netaikomas;
  • kilnojamajam turtui, tačiau remiantis įstatymu vykdymo priemonės netaikomos gyvenimui būtiniems daiktams, kuriems taip pat negali būti taikomas areštas, pavyzdžiui:
  • būtini drabužiai,
    • baldai, atsižvelgiant į skolininko šeimos narių skaičių,
    • medicinos priemonės, būtinos skolininko ligai gydyti ir t. t.;
  • nekilnojamasis turtas (nepaisant šio turto pobūdžio, naudojimo paskirties, teisių ir suvaržymų, taikomų tokiam nekilnojamajam turtui, ir įrašų, esančių nekilnojamojo turto registre); tačiau bet koks nekilnojamasis turtas, kuriam likvidavimo procedūros metu netaikomos vykdymo priemonės, negali būti pripažįstamas kaip priklausantis skolininkui.
  • Be to, kas išvardyta pirmiau, vykdymas gali būti taikomas: skolininko uždarbiui, pensijai ir kitoms pajamoms (šioje srityje vykdymas taip pat nėra taikomas tam tikram gaunamų pajamų dydžiui), akcijoms, skolai, trečiosios šalies skolai ir t. t.
3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis?
Ar gali skolininkai, kurie nesilaiko teismo sprendimo reikalavimų, perleisti savo turtą?

Areštuojant kilnojamąjį turtą ir banko sąskaitas, skolininko teisė disponuoti turtu nustoja egzistuoti; tuo atveju, kai areštuotam turtui taip pat taikomas turto aprašymas, skolininkas netenka teisės disponuoti šiuo turtu. Jeigu areštuota yra dalis nekilnojamojo turto, skolininkas gali jį perleisti, tačiau toks turtas perleidžiamas kartu su teise jam taikyti vykdymo priemones.

viršųviršų

Ar skolininkams, kurie nesilaiko priemonių, yra taikomos sankcijos?

Teismas skolininkui paskiria maksimalią 500 000 Vengrijos frankų baudą, jeigu jis nevykdo jam pagal įstatymą priklausančių pareigų arba savo elgesiu trukdo įgyvendinti vykdymo priemones.

Jeigu atliekant vykdymo veiksmus skolininkas fiziškai priešinasi, antstolis kreipiasi į policiją, kuri gali taikyti skolininkui prievartos priemones.

Jeigu skolininkas aktyviais (smurtiniais) veiksmais trukdo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, skolininkas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Skolininkas taip pat įvykdo nusikaltimą, jeigu vykdymo metu pasisavina areštuotus daiktus ir nuima antspaudą, uždėtą ant daiktų vykdymo metu, arba atidaro uždarytą patalpą, kuri skirta areštuotiems, suvaržytiems arba neleistiniems naudoti daiktams laikyti (antspaudo nuplėšimo nusikaltimas).

Kokios yra bankų pareigos, susijusios su informacijos atskleidimu ir sąskaitų blokavimu?

Bankai turi pareigą atskleisti informaciją apie skolininką ir jo pinigines lėšas, jeigu to prašo antstolis. Remdamasis antstolio įsakymu bankas perveda nurodytą pinigų sumą iš skolininko banko sąskaitos į antstolio nurodytą sąskaitą, o tam tikrais atvejais blokuoja skolininko sąskaitą. Vykdydami tokias priemones bankai prisiima civilinę atsakomybę.

Kokios sankcijos gali būti taikomos tretiesiems asmenims, kurie atsisako vykdyti priemones?

Jeigu bankas neatlieka vykdymo metu jam nustatytos pareigos, jis gali būti įpareigojamas sumokėti baudą ir patenkinti reikalavimą, kuris dėl banko kaltės nebuvo įvykdytas. Kaip ir kiekvienas kitas asmuo, turintis pareigą dalyvauti procese, skolininko darbdavys prisiima panašią atsakomybę už antstolio nurodyto skolininko uždarbio dydžio areštavimą.

viršųviršų

3.3. Koks yra šių priemonių galiojimo terminas?
Ar galutinis terminas nustatomas įstatyme, ar teismo nutartyje?

Reikalavimai gali būti įvykdomi per civiliniame įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą (bendras ieškinio senaties terminas yra penkeri metai). Šis terminas prasideda teismui priėmus galutinį sprendimą. Jeigu pareiškimas pateikiamas praėjus senaties terminui, nutartis dėl reikalavimo vykdymo negali būti priimta, anksčiau atlikti vykdymo veiksmai negali būti pradedami vykdyti iš naujo. Bet koks vykdymo veiksmas gali nutraukti reikalavimui taikomą senaties terminą, – panašiai kaip ir teismo procese, kuris pradėtas siekiant patenkinti reikalavimą, – o vėliau senaties terminas vėl pradedamas skaičiuoti.

4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę suteikiantį sprendimą?

a) Vykdomojo dokumento galiojimo panaikinimas ir vykdymo pagrindo atšaukimas

Kai teismas, priimdamas nutartį dėl vykdymo, išduoda vadinamąjį vykdomąjį dokumentą, yra galimybė šį dokumentą panaikinti, t. y. vykdomasis dokumentas arba vykdymo pagrindas gali būti atšaukiami kaip teisės gynimo priemonė, jeigu teismas nustatė, kad vykdomasis dokumentas priimtas nepagrįstai.

  • Kas gali pateikti prašymą panaikinti vykdomojo dokumento galiojimą ir atšaukti vykdymo pagrindą?

Prašymą panaikinti vykdomojo dokumento galiojimą ir atšaukti vykdymo pagrindą gali pateikti skolininkas, išduoti vykdomąjį dokumentą prašęs asmuo arba teismas ex officio.

  • Kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti šiuos prašymus?

Prašymai turi būti pateikiami teismui, kuris priėmė nutartį dėl vykdymo.

viršųviršų

  • Koks yra galutinis terminas prašymui pateikti?

Galutinis terminas prašymui pateikti nėra nustatytas. Prašymas gali būti pateikiamas bet kuriuo metu.

  • Kokios yra prašymo pateikimo pasekmės?

Jeigu prašymas patenkinamas, teismas priima nutartį dėl vykdomojo dokumento galiojimo panaikinimo ir vykdymo pagrindo atšaukimo; šalis gali apskųsti tokią teismo nutartį.

b) Nutarties dėl vykdymo apskundimas

Tais atvejais, kai vykdymo pagrindas yra oficiali teismo nutartis, tokią nutartį galima apskųsti.

  • Kas gali apskųsti nutartį?

Skundą gali pateikti skolininkas arba vykdomąjį dokumentą išduoti prašęs asmuo.

  • Kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti skundą?

Skundai turi būti pateikiami teismui, priėmusiam nutartį dėl vykdymo, ir antrosios instancijos teismui. Apeliacinis teismas turi kompetenciją nagrinėti skundus.

  • Koks yra galutinis terminas skundui pateikti?

Skundas turi būti pateikiamas per penkiolika dienų nuo teismo nutarties dėl vykdymo priėmimo.

  • Kokios yra skundo pateikimo pasekmės?

Jeigu teismo nutartis dėl vykdymo yra iš esmės pagrįsta, apeliacinis teismas ją patvirtina, priešingu atveju ji yra pakeičiama. Jeigu pažeidžiamos procesinės normos, apeliacinis teismas panaikina nutartį dėl vykdymo ir nurodo šią nutartį priėmusiam teismui priimti sprendimą iš naujo.

c) Nutarties, kuria atsisakoma išduoti vykdomąjį dokumentą, apskundimas
  • Kas gali ginčyti nutartį?

Pareiškėjas, kuris kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, gali apskųsti nutartį, kuria atsisakoma išduoti vykdomąjį dokumentą.

viršųviršų

  • Kuris teismas yra kompetentingas nagrinėti skundą?

Skundas turi būti pateikiamas nutartį priėmusiam teismui ir apeliaciniam teismui. Apeliacinis teismas turi kompetenciją nagrinėti skundus.

  • Koks yra galutinis terminas skundui pateikti?

Skundas turi būti pateikiamas per penkiolika dienų nuo teismo nutarties priėmimo.

  • Kokios yra skundo pateikimo pasekmės?

Jeigu teismo nutartis dėl vykdymo yra iš esmės pagrįsta, apeliacinis teismas ją patvirtina, priešingu atveju ji yra pakeičiama. Jeigu pažeidžiamos procesinės normos, apeliacinis teismas panaikina nutartį dėl vykdymo ir nurodo šią nutartį priėmusiam teismui priimti sprendimą iš naujo.

Priėmus nutartį dėl vykdymo, antstolis nepriklausomai taiko prievartos priemones, teismo leidimas taikyti šias priemones nėra reikalingas. Yra galimybė taikyti konkretų teisės gynimo būdą, t. y. prieštarauti vykdymui. Prieštaravimą teismui pateikia skolininkas, pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl vykdymo, arba kitas suinteresuotasis asmuo. Prieštaravimas turi būti pateikiamas per penkiolika dienų nuo antstolio taikytų vykdymo priemonių dienos. Jeigu pareiškėjas apie tokias priemones sužinojo vėliau arba pateikti prieštaravimą vykdymui per penkiolika dienų nuo antstolio vykdymo priemonių taikymo dienos jam kliudė kitos aplinkybės, galutinis prieštaravimo vykdymui terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo apie tokias priemones arba buvo panaikintos kliūtys pareiškimui pateikti. Praėjus šešiems mėnesiams nuo priemonių taikymo dienos prieštaravimai vykdymui negali būti pateikiami. Remdamasis priimtu prieštaravimu, teismas panaikina įstatymus pažeidžiančias priemones. Jeigu antstolis nevykdo priemonės, teismas įsako ją įvykdyti, priešingu atveju prieštaravimas atmetamas.

Be pirmiau minėtų teisės gynimo priemonių, vykdymą taip pat galima nutraukti. Vykdymas nutraukiamas teismo nutartimi, jeigu to prašo pareiškėjas, kuris kreipėsi į teismą dėl vykdymo, ir jeigu toks veiksmas nepažeidžia kitos šalies teisių arba yra nustatytas įstatymuose. Vykdymas nutraukiamas, pavyzdžiui, jeigu skolininkas susitaria su ieškovu. Teismas priima nutartį dėl vykdymo nutraukimo, net jeigu notaro patvirtintame dokumente nustatyta, kad galutiniu sprendimu vykdytina nutartis panaikinta.

Trečiasis asmuo, kuris, remdamasis savo nuosavybės arba kita teise, pateikia ieškinį dėl vykdymo proceso metu areštuoto daikto, taip pat gali pateikti vadinamąjį prašymą atleisti daiktą nuo arešto, siekdamas panaikinti areštą prašomam grąžinti daiktui, jeigu toks areštas trukdo trečiajam asmeniui parduoti daiktą vykdymo proceso metu. Patenkinęs tokį trečiojo asmens pateiktą prašymą, teismas panaikina atitinkamo daikto areštą. Jeigu daiktas buvo parduotas, pirmumo teisę turinčiam asmeniui turi būti atlyginta daikto pirkimo suma.

« Teismo sprendimų vykdymas - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 24-01-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė