Europos Komisija > ETIT > Teismo sprendimų vykdymas > Čekija

Naujausia redakcija: 27-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismo sprendimų vykdymas - Čekija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose? 1.
1.1. Apibrėžimas 1.1.
1.2. Prievartos priemonių, kuriomis galima priversti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo arba sumokėti tam tikrą sumą, sąrašas. 1.2.
2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas ar sprendimas? 2.
2.1. Sprendimų teisminis vykdymas 2.1.
2.2. Teismo antstolio vykdymas 2.2.
3. Vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis 3.
3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas 3.1.
3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Koks yra šių priemonių teisinis pagrindas? 3.3.
4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę? 4.

 

1. Kas yra teismo sprendimo vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

1.1. Apibrėžimas

Sprendimo vykdymas reiškia, kad teismo sprendimu nustatyta ir teisiškai galiojanti (t. y. jeigu tai nėra laikinai vykdomas teismo sprendimas) pareiga gali būti priverstinai įgyvendinama net prieš asmens, kuriam yra nustatyta pareiga vykdyti sprendimą arba atlikti tam tikrą veiksmą, valią. Vykdymas taip pat gali būti atliekamas remiantis institucijos, kuri nėra teismas, sprendimu, jeigu taip nustato įstatymai, – pvz., administracinė institucija gali priimti sprendimą dėl ginčų, susijusių su civiliniais teisiniais santykiais.

Teismo sprendimų vykdymą reglamentuoja įstatymo Nr. 99/1963 (Civilinio proceso kodeksas) šeštosios dalies 251–351a straipsniai (su paskutiniais pakeitimais). Bendrosios vykdymo nuostatos nėra taikomos sprendimams dėl nepilnamečių auklėjimo, atsižvelgiant į skirtingą (t. y. nesusijusį su turtu) pobūdį pareigos, kuri vykdoma tuo atveju, kai nesilaikoma teismo sprendimo, nustatančio nepilnamečių globos perdavimą iš vieno fizinio asmens kitam.

Kreditorius, kurio reikalavimo skolininkas nevykdo, gali gauti kompensacinį skolos apmokėjimą taikant Civilinio proceso kodekso šeštojoje dalyje (su paskutiniais pakeitimais) nustatytas priemones arba pagal Viešųjų aukcionų įstatymo Nr. 26/2000 (privalomas piniginis apmokėjimas) 36–61 straipsnius pasinaudoti priverstiniu aukcionu; kreditorius taip pat gali pasinaudoti priemonėmis, nustatytomis Teismo antstolių ir veiksmų vykdomosios bylos metu (Vykdymo kodeksas) įstatyme Nr. 120/2001 su paskutiniais pakeitimais (privalomas piniginis arba nepiniginis apmokėjimas).

viršųviršų

Atskirų Civilinio proceso kodekso šeštojoje dalyje nustatytų konkrečių priemonių išsamus aprašymas pateikiamas toliau.

Vienas svarbiausių vykdymo elementų yra tinkamas teisinis dokumentas, patvirtinantis kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą (vykdomasis dokumentas).

Vykdomieji dokumentai yra:

Vykdomosios bylos metu teismo nustatyti vykdytini faktai gali būti tiesiog faktai, nustatantys skolininkui atlikti tam tikrą pareigą. Tai gali būti pareiga ką nors duoti, pvz., sumokėti tam tikrą pinigų sumą arba perduoti tam tikrą daiktą; arba atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., atlikti tam tikrą darbą arba operaciją, sugriauti neteisėtai pastatytą pastatą; arba leisti atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., netrukdyti šaliai įgyvendinti savo teisių į servitutą, kai ji tokią teisę turi; arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, pvz., neleisti laikomiems gyvūnams įsibrauti į kaimynui priklausančią nuosavybę.

viršųviršų

Teisinę galią turinčių veiksmų, kurie pareigą turinčiai šaliai yra privalomi, atlikimas taip pat turi būti laikomas pareigos įvykdymu (plg. Civilinio proceso kodekso 251 straipsnį – jeigu pareigą turinti šalis savanoriškai nesilaiko vykdytino sprendimo nustatytos pareigos, teisę turinti šalis gali pateikti prašymą įvykdyti teismo sprendimą).

1.2. Prievartos priemonių, kuriomis galima priversti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo arba sumokėti tam tikrą sumą, sąrašas.

Atsižvelgiant į pareigos tikslo, kurį norima pasiekti vykdant sprendimą, pobūdį, galima išskirti dvi vykdymo metodų kategorijas (arba vykdymo priemones): piniginį teisių patenkinimą ir nepiniginį teisių patenkinimą.

Sprendimus, kuriais nustatoma sumokėti tam tikrą pinigų sumą, galima įvykdyti taikant šias priemones: darbo užmokesčio / algos ir kitų pajamų areštą, privalomąjį lėšų nurašymą iš sąskaitos, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimą, įmonės pardavimą ir teisminės nekilnojamojo turto sulaikymo teisės nustatymą.

Paprasčiau tariant, privalomojo lėšų nurašymo iš sąskaitos arba teisminės turto sulaikymo teisės nustatymo atvejais teismas liepia trečiajai šaliai, jeigu ji įsiskolino pareigą turinčiai šaliai (skolininkui), už skolininką grąžinti skolą tam asmeniui, kuris pagal teismo sprendimą turi skolos reikalavimo teisę.

Pagal Civilinio proceso kodekso 313 straipsnio 1 dalį vykdomuoju raštu teismas uždraudžia pareigą turinčiai šaliai visais atvejais perleisti skolą. Teismas pareigą turinčios šalies skolininkui uždraudžia nuo vykdomojo rašto gavimo dienos sumokėti skolą, ją perleisti ar kitaip ja disponuoti. Pagal Civilinio proceso kodekso 314a straipsnio 1 dalį sprendimas įvykdomas įsigaliojus nutarčiai dėl vykdymo. Įvykdyti sprendimą turi pareigą turinčios šalies skolininkas, kuris sumoka teisę turinčiai šaliai vykdomajame rašte nurodytą sumą. Šitaip pareigą turinti šalis (skolininkas) praranda teisę reikalauti iš savo skolininko (pareigą turinčios šalies skolininko) sumokėti sumą ir skola turi būti sumokama teisę turinčiai šaliai.

viršųviršų

Sprendimas, kuriuo nustatoma kitokia pareiga nei sumokėti pinigų sumą, yra vykdomas atsižvelgiant į nustatytos pareigos pobūdį. Tai gali apimti iškeldinimą, turto areštą, bendrosios nuosavybės padalijimą arba privalomą darbų ar veiksmų atlikimą.

Užtikrinto reikalavimo atveju sprendimas gali būti įvykdomas parduodant užstatą, kuriuo buvo užtikrintas reikalavimo įvykdymas, kilnojamąjį arba nekilnojamąjį turtą, didelį kiekį turto, turto grupes ir gyvenamąjį arba negyvenamąjį pastatą, kuris, laikantis konkrečių įstatymų reikalavimų, buvo pateiktas kaip užstatas, arba panaudojant privalomąjį pinigų sumos nurašymą nuo banko sąskaitos esant piniginiam reikalavimui, kai tai buvo pateikta kaip užstatas, arba atgaunant kitas nuosavybės teises, kurios buvo pateiktos kaip užstatas.

2. Kokiomis sąlygomis priimamas vykdomasis dokumentas ar sprendimas?

Čekijoje kreditorius gali pasirinkti savo reikalavimo įvykdymo būdą. Tai galima atlikti pasinaudojant teisminiu sprendimo įvykdymu (t. y. teismo vykdymo pareigūnas) bylos nagrinėjimo metu pagal Civilinio proceso kodekso 251–351a straipsnius arba pasinaudojant teismo antstolio sprendimo įvykdymu pagal Teismo antstolių ir veiksmų vykdymo metu (Vykdymo kodeksas) įstatymą Nr. 120/2001.

Teismo antstolis taip pat vadovaujasi Civilinio proceso kodeksu, ypač atsižvelgiant į nuostatas, reglamentuojančias atskirus sprendimų vykdymo metodus, taikant Kodekso šeštojoje dalyje nustatytas priemones.

Teismo antstolis turi teisę atlikti vykdymo veiksmus, o tai reiškia privalomą vykdomųjų dokumentų vykdymą.

viršųviršų

Pateikiant prašymą vykdyti sprendimą kreditoriui nebūtinas teisinis atstovavimas.

Vykdymo įsakymas paprastai išduodamas tik tuomet, jeigu sprendime yra nurodoma teisę ir pareigą turinčios šalys, aprašoma vykdytinos pareigos, dėl kurios įvykdymo buvo pateiktas prašymas, apimtis ir turinys, ir konkrečiai nurodomi pareigos įvykdymo terminai.

2.1. Sprendimų teisminis vykdymas

Vykdomosios bylos metu taikomas dispozityvusis principas, t. y. šią procedūrą galima pradėti tik remiantis teisę turinčios šalies prašymu. Jeigu pareigą turinti šalis savanoriškai nesilaiko vykdytino sprendimo nustatytų reikalavimų, teisę turinti šalis gali pateikti prašymą įvykdyti teismo sprendimą. Sprendimo vykdymas gali būti nustatytas ir įvykdytas tik Civilinio proceso kodekse nustatytais būdais.

Sprendimui visada naudojama teismo rezoliucijos forma. Vykdomoji byla negali būti sustabdoma ir negalima atidėti terminų. Bylos atnaujinti taip pat negalima.

Jeigu įstatymas nenustato kitaip, teismas, kompetentingas priimti vykdomąjį raštą ir atlikti vykdymo veiksmus, iš esmės yra pareigą turinčios šalies bendrosios kompetencijos teismas, t. y. pareigą turinčios šalies gyvenamosios vietos teismas. Tačiau vietoje pareigą turinčios šalies gyvenamosios vietos bendrosios kompetencijos teismo, kompetenciją atlikti vykdymo veiksmus, jeigu jie apima įmonės (arba jos dalies) pardavimą, turi teismas, kurio jurisdikcijai priklauso įmonė (arba jos dalis) arba, jeigu vykdymas susijęs su nekilnojamuoju turtu, tačiau neapima įmonės pardavimo, teismas, kurio jurisdikcijai priklauso turtas.

viršųviršų

Už bylos nagrinėjimą Čekijoje yra mokamas teismo mokestis. Teismo mokesčiai yra mokami už visos bylos nagrinėjimą arba už atskirus bylos nagrinėjimo etapus. Teismo mokesčių klausimą reglamentuoja Teismo mokesčių įstatymas Nr. 549/1991 (su paskutiniais pakeitimais). Pareiga sumokėti mokesčius už bylos nagrinėjimą atsiranda tada, kai pateikiamas ieškinys arba kitas prašymas, kuriuo remiantis pradedama nagrinėti byla.

Mokesčiai:

Už prašymo vykdyti sprendimą pateikimą:

  • norint atgauti piniginį apmokėjimą iki 15 000 CZK (Čekijos kronų) imtinai 300 CZK
  • norint gauti piniginį apmokėjimą, kurio suma viršija 15 000 CZK 2 % nuo sumos, bet ne daugiau kaip 50 000 CZK
  • kiti atvejai 1000 CZK
2.2. Teismo antstolio vykdymas

Vykdymą atlieka antstolis, kurį pasiūlo teisę turinti šalis, pateikdama prašymą dėl vykdymo ir kuris turi įgaliojimus vykdyti teismo sprendimą. Antstolio atliekami veiksmai laikomi teismo veiksmais.

Vykdomoji byla prasideda pateikus prašymą. Vykdymo įsakymą galima išduoti tik remiantis teisę turinčios šalies arba kurio nors kito asmens, galinčio įrodyti, kad teisė, dėl kurios vyksta ginčas, jam perėjo arba buvo perleista (Civilinio proceso kodekso 256 straipsnio 1 dalis), prašymu. Teisę turinti šalis gali pateikti prašymą išduoti rašytinį vykdymo įsakymą, jeigu pareigą turinti šalis savanoriškai nesilaiko vykdomajame dokumente nustatytų reikalavimų (žr. pirmiau apie vykdomuosius dokumentus). Vykdomoji byla prasideda tą dieną, kai vykdytojas arba kompetentingas vykdymo teismas kartu su paskirtu antstoliu gauna prašymą išduoti rašytinį vykdymo įsakymą.

viršųviršų

Tačiau antstolis gali pradėti vykdomąją bylą tik tuomet, kai teismas jam suteikia atitinkamus įgaliojimus. Vykdomosios bylos negalima sustabdyti, išskyrus atvejus, kai tokią galimybę numato įstatymas, pvz., Bankroto ir kompromisinio susitarimo įstatymas su paskutiniais pakeitimais (pagal 14 straipsnį bankroto paskelbimas inter alia sukelia tokias pasekmes: byla, kurioje nemokus skolininkas yra šalis, turinti reikalavimo teisę į bankrutavusio skolininko turto dalį arba reikalavimo teisę, kuri turi būti patenkinama iš to turto, yra sustabdoma, išskyrus atvejus, kai tai yra baudžiamoji byla (tačiau šiuo atveju negali būti priimamas joks sprendimas dėl nuostolių atlyginimo), byla dėl nepilnamečių išlaikymo arba vykdomoji byla. Išskyrus atvejį, kai nagrinėjama byla yra susijusi su nemokiam skolininkui pateiktais ir įrodytais reikalavimais (20 straipsnis), ji gali būti tęsiama administratoriaus arba kitų bylos šalių prašymu. Šiuo atveju administratorius, pakeisdamas nemokų skolininką, tampa bylos šalimi).

Nereikia pamiršti, kad negalima atidėti terminų arba pateikti prašymo atnaujinti vykdomąją bylą.

Pagal Civilinio proceso kodeksą rašytinis vykdymo įsakymas turi tokį pat poveikį kaip ir vykdomasis raštas. Rašytinio vykdymo įsakymo apskųsti negalima. Vykdymas atliekamas remiantis rašytiniu įsakymu, kai teisiškai įsigalioja teismo nutartis, kuria yra įsakoma įvykdyti sprendimą.

Teismo antstolis turi teisę gauti užmokestį už vykdymo veiksmų atlikimą, teisę į grynųjų piniginių išlaidų kompensavimą, apmokėjimą už laiką, prarastą dėl vykdymo veiksmų atlikimo, ir atlyginimą už dokumentų įteikimą. Būdai, kuriais nustatomas išlaidų apmokėjimas, yra išvardyti Teisingumo ministerijos reglamente Nr. 330/2001. Apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą gali būti nustatytas sutartimi, tačiau tai nėra būtina. Nesutartinis išlaidų apmokėjimas nustatomas procentine išraiška nuo patenkinto piniginio reikalavimo arba fiksuota suma tais atvejais, kai siekiama patenkinti nepiniginį reikalavimą.

viršųviršų

3. Vykdymo priemonių tikslas ir pobūdis

3.1. Kokios rūšies turtui gali būti taikomas vykdymas
  • banko sąskaitos – taip;
  • materialus kilnojamasis turtas – taip;
  • registruotos transporto priemonės – taip;
  • nekilnojamasis turtas – taip;
  • kita – pvz., nuosavybės teisės pateiktos kaip užstatas, pvz., teisė į įmonės pelną arba registruotą prekės ženklą;
  • prekių rūšys arba finansiniai reikalavimai, kuriems netaikomos vykdymo priemonės

Vykdymas negali būti taikomas turtui, kurį parduoti draudžia konkrečios įstatymų nuostatos arba kuriam netaikomos sprendimo vykdymo priemonės pagal konkrečias įstatymų nuostatas.

Sprendimo vykdymas negali būti nukreiptas į turtą, kuris yra neabejotinai svarbus pačiam skolininkui ir jo šeimos materialiniams arba darbo poreikiams patenkinti. Sprendimo vykdymas taip pat negali būti nukreiptas į kitą turtą, jeigu tai prieštarautų moralei, pvz., drabužiai, įprasti namų ūkio baldai ir prietaisai, vestuviniai žiedai bei kiti panašūs daiktai, sveikatos apsaugos ir kiti daiktai, kurių skolininkui reikia dėl jo ligos arba fizinės negalios, ir t. t.

Iš skolininko mėnesinio atlyginimo negalima išskaičiuoti didžiosios jo dalies; išskaičiavimo iš atlyginimo būdus nustato Čekijos vyriausybės dekretas.

Vykdymo veiksmai netaikomi reikalavimams išmokėti kompensaciją iš draudimo įmonių pagal draudimo sutartį, jeigu kompensacija bus panaudota pastatui rekonstruoti arba remontuoti.

Panašiai vykdymo veiksmai netaikomi vienkartinių piniginių socialinių išmokų ir valstybinių pašalpų, mokamų pagal konkrečius įstatymus, išieškojimui.

viršųviršų

3.2. Koks yra vykdymo priemonių poveikis?

Skolininko, kuris nesilaiko priemonės reikalavimų, atžvilgiu – ar sprendimas dėl jo turto vis dar galioja, ar skolininkui galima taikyti sankcijas?

Jeigu teismo sprendime nenurodytas konkretus jo įvykdymo terminas, nustatytą pareigą reikia įvykdyti per tris dienas arba, jeigu skolininkas iškeldinamas, per penkiolika dienų nuo sprendimo įsigaliojimo.

Atsižvelgiant į vykdytinos pareigos pobūdį (žr. pirmiau dėl atskirų piniginių arba nepiniginių reikalavimų įvykdymo rūšių), vykdymo metodai skiriasi.

Nepaisant to, paprastai teismas sprendimą įgyvendina po to, kai yra priimtas vykdomasis raštas. Vykdant sprendimą atskirus veiksmus gali atlikti teismo darbuotojas (vykdymo pareigūnas), jeigu tai leidžia įstatymas arba konkreti teisinė nuostata arba jeigu pirmininkaujantis teisėjas jam suteikia tokius įgaliojimus; šiuo atveju teismo darbuotojas vadovaujasi pirmininkaujančio teisėjo nurodymais.

Jeigu vykdymo pareigūnui prireikia pateikti teismui arba kitai institucijai ieškinį ar kitą prašymą, kad galėtų pradėti vykdomąją bylą, jis veikia valstybės vardu.

Teismo antstolių įgaliojimų apimtis yra panaši. Jeigu Teismo antstolių įstatymas nenustato kitaip, antstolis turi teisę atlikti visus Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus veiksmus, priešingu atveju atlikti teismo sprendimų vykdymo veiksmus jis paveda teisėjui arba vykdymo pareigūnui.

Remiantis Civilinio proceso kodeksu, rašytinis vykdymo įsakymas turi tokią pat teisinę galią kaip ir vykdomasis raštas. Jeigu yra duotas rašytinis vykdymo įsakymas, vykdymo veiksmai atliekami teisiškai įsigaliojus teismo nutarčiai dėl rašytinio vykdymo įsakymo. Iš esmės Civilinio proceso kodekso nuostatos atitinkamai taikomos ir vykdomajai bylai.

viršųviršų

Trečiosios šalys – kokias pareigas turi bankas, atsižvelgiant į informacijos atskleidimą ir banko sąskaitų areštą, kokias sankcijas galima taikyti už vykdymo priemonių nesilaikymą?

Kai vykdomajame rašte yra nurodyta privalomojo sumų nurašymo nuo skolininko sąskaitos banke priemonė, teismas priima įsakymą, pagal kurį finansinė institucija yra įpareigojama nuo teismo nutarties gavimo dienos nemokėti jokių piniginių sumų iš pareigą turinčio asmens (skolininko) sąskaitos, nevykdyti jokių piniginių operacijų ar kitaip disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, tačiau tik tokio dydžio, kokio yra vykdomame reikalavime nustatytas reikalavimo dydis ir kitos papildomos sumos.

Teismas įteikia nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo teisę turinčiai šaliai, pareigą turinčiai šaliai ir finansinei institucijai. Nutartis finansinei institucijai įteikiama tiesiogiai. Nutarties negalima įteikti pareigą turinčiam asmeniui, prieš tai jos neįteikus finansinei institucijai.

Vykdymo kodeksas (44 straipsnio 4 ir 7 dalys) taip pat reglamentuoja draudimą pareigą turinčiai šaliai disponuoti savo turtu.

Nuo to laiko, kai nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo įteikiama finansinei institucijai, pareigą turinti šalis praranda teisę atsiimti pinigus iš savo sąskaitos, panaudoti šiuos pinigus atsiskaitymams arba disponuoti jais kokiu nors kitu būdu iki tokios sumos, kuri yra nustatyta vykdomame sprendime (įskaičiuojamos ir papildomos sumos).

Jeigu finansinė institucija nesilaiko atitinkamų Civilinio proceso kodekso nuostatų, teisę turinti šalis gali reikalauti iš finansinės institucijos sumokėti tą pinigų sumą, į kurią ji turėtų teisę, jeigu ši institucija būtų veikusi tinkamai, net jeigu pareigą turinčios šalies sąskaitoje nėra pakankamai lėšų tam, kad būtų patenkintas teisę turinčios šalies reikalavimas.

viršųviršų

Šalies, kurios teisė į piniginės sumos sumokėjimą sprendimu buvo pripažinta, prašymu teismas paprašys asmens, iš kurio reikalaujama sumokėti, nurodyti, ar jis gauna ir iš ko gauna atlyginimą arba kokias kitas reguliarias pajamas, taip pat, jeigu tai reikalinga, kuriame banke, užsienio banko filiale ar taupomojoje ir kredito įstaigoje jis turi sąskaitas ir kokie yra šių sąskaitų numeriai.

Šalis, iš kurios prašoma pateikti pirmiau nurodytą informaciją, atsakyti į teismo klausimus turi per vieną savaitę nuo paklausimo gavimo dienos. Jeigu jis neatsako arba savo atsakyme pateikia neteisingą ar neišsamią informaciją, teismas gali paskirti procesinę baudą iki 50 000 CZK.

Pagal Bankų įstatymą Nr. 21/1992 (su paskutiniais pakeitimais) informacijos, kuri buvo gauta pateikus prašymą bankų priežiūros institucijai, suteikimas valstybinėms institucijoms ar kitiems Čekijos asmenims nėra laikomas pareigos saugoti banko paslaptį pažeidimu, jeigu tai atliekama nepažeidžiant įstatymų nustatytų sąlygų ir informacija buvo suteikta institucijoms arba asmenims tam, kad jie galėtų atlikti savo pareigas.

3.3. Koks yra šių priemonių teisinis pagrindas?

Žr. pirmiau.

4. Ar yra galimybė apskųsti tokią priemonę?

Taip, vykdymo nutartį galima apskųsti pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas dėl pataisomųjų priemonių.

Bylos šalis gali apskųsti apylinkės arba apygardos teismo sprendimą, jeigu jis buvo priimtas pirmosios instancijos teisme ir jeigu to nedraudžia įstatymas.

Apeliacinis skundas nepriimamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma sumokėti ne didesnę kaip 2000 CZK sumą, atėmus papildomus mokėjimus; tai nėra taikoma sprendimams dėl faktų pripažinimo ir ieškovo naudai priimtiems sprendimams neatvykus atsakovui. Skundas, kuris pateikiamas remiantis vien sprendime nurodytais pagrindais, nėra priimtinas.

Apeliacinis skundas per penkiolika dienų nuo rašytinės sprendimo kopijos įteikimo dienos pateikiamas teismui, priėmusiam skundžiamą sprendimą. Jeigu nutartis dėl sprendime nustatytų faktų pakeičiama, terminas pradedamas skaičiuoti nuo pakeistos nutarties priėmimo įsigaliojimo.

Jeigu teisę turinti šalis priimtiną skundą pateikia tinkamu laiku, apskundžiamas sprendimas neįsigalioja tol, kol teismas nepriima teisiškai galiojančio sprendimo dėl apeliacinio skundo.

Apskundžiant teismo antstolių veiksmus, pagal Vykdymo įstatymo 44 straipsnio 10 dalį galima pateikti skundą dėl teismo nutarties, kuria išduodamas rašytinis vykdymo įsakymas. Tačiau skųsti galima tik esminius rašytinio vykdymo įsakymo faktus; priešingu atveju teismas neatsižvelgs į skundą ir patvirtins rašytinį vykdymo įsakymą. Jeigu skunde nenurodomi rašytinio vykdymo įsakymo esminiai faktai arba nenurodomi jokie faktai, teismas skundą atmes priimdamas nutartį. Pagal Vykdymo įstatymo 47 straipsnio 3 dalį jokie teisiniai teisių gynimo būdai dėl rašytinio vykdymo įsakymo nėra priimtini.

« Teismo sprendimų vykdymas - Bendro pobūdžio informacija | Čekija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 27-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė