Europos Komisija > ETIT > Teismo sprendimų vykdymas > Austrija

Naujausia redakcija: 13-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Teismo sprendimų vykdymas - Austrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose? 1.
2. Kokiomis sąlygomis gali būti garantuotas teisės įgyvendinimas? 2.
2.1. Procedūra 2.1.
2.2. Pagrindiniai reikalavimai, norint, kad būtų pritarta vykdyti teismo sprendimus 2.2.
3. Teismo sprendimų vykdymo priemonės 3.
3.1. Kokiam skolininko turtui gali būti taikomos teismo sprendimų vykdymo priemonės? 3.1.
3.2. Koks yra teismo sprendimų vykdymo priemonių poveikis? 3.2.
3.3. Kiek ilgai galioja teismo sprendimų vykdymo priemonės? Ar leidžiamą galiojimo trukmę riboja įstatymai arba teismo sprendimas? 3.3.
4. Ar galima apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo tokia priemonė yra patvirtinta? Kas gali pateikti apeliacinį skundą? Kokiam teismui reikia pateikti apeliacinį skundą ir per kokį laiką? Kokios yra apeliacinio skundo pateikimo pasekmės? 4.

 

1. Kas yra teismo sprendimų vykdymas civilinėse ir komercinėse bylose?

Teismo sprendimų vykdymas (priverstinis teismo sprendimų vykdymas) – tai valstybės prievartinės galios naudojimas vykdytiniems reikalavimams įgyvendinti.

Teismo sprendimų vykdymo taisyklėse numatytos įvairios teismo sprendimų vykdymo rūšys. Jos skirstomos pagal tai, ar, viena vertus, vykdomasis raštas yra skirtas piniginiam reikalavimui įgyvendinti, ar reikalavimui atlikti tam tikrą veiksmą vykdant prievolę, o, kita vertus, pagal tai, į kokį turtą bus nukreiptas vykdytinas išieškojimas.

Jeigu vykdomąjį raštą, kuriame nurodomi piniginiai reikalavimai, reikia nukreipti į skolininko kilnojamąjį turtą, galima svarstyti šias teismo sprendimų vykdymo rūšis: išieškojimas iš kilnojamojo turto, išieškojimas iš gautinų sumų, reikalavimo vykdymas ieškiniuose dėl pristatymo ir kitų turtinių teisių įgyvendinimo užtikrinimas. Išieškojimas iš kilnojamojo turto paprastai vykdomas trimis etapais, būtent: areštas, realizavimas ir reikalavimo patenkinimas.

Išieškojamas iš nekilnojamojo turto taikomas skolininko nekilnojamajam turtui ir išieškantis kreditorius gali pasirinkti: priverstinį turto susaistymą, priverstinį administravimą arba priverstinį pardavimą aukcione.

Nėra nustatyta atskiros teismo sprendimų vykdymo procedūros tiems atvejams, jei vykdomuoju raštu reikalaujama atlikti tam tikrą veiksmą. Veiksmui ar neveikimui įvykdyti galima imtis šių metodų: priverstinai pašalinti, atlikti veiksmą per kitą asmenį arba taikyti nuobaudas už nevykdymą (baudos ir  laisvės atėmimas tam tikram laikui).

viršųviršų

2. Kokiomis sąlygomis gali būti garantuotas teisės įgyvendinimas?

2.1. Procedūra

Ir teismo, ir ne teismo sprendimai gali būti vykdytini.

Ne teismo sprendimai – tai:

  • administracinių institucijų nutarimai dėl pagal privatinę ir viešąją teisę pateiktų ieškinių bei nutarimai dėl finansinių nuobaudų ir administracinių baudų, jeigu teismo sprendimų vykdymas perduotas teismui, ir sprendimai, priimti dalyvaujant administracinėms institucijoms,
  • socialinės apsaugos institucijų nutarimai dėl su išmokomis susijusių reikalavimų,
  • arbitražo sprendimai,
  • vykdytini notariniai dokumentai,
  • įsiskolinimų įrodymai.

Norėdamas nukreipti išieškojimą į kokį nors skolininko turtą, išieškantis kreditorius iš esmės privalo turėti tam tikros institucijos vykdytinumo patvirtinimą, suteiktą per kreditoriaus teisę nustatančią procedūrą.

Teismo sprendimų vykdymo klausimus sprendžiantis teismas iš esmės turi jurisdikciją pritarti vykdymui. Jurisdikcija dalykui visada tenka apylinkės teismui. Teritorinė jurisdikcija priklauso registrų teismui, jeigu teismo sprendimų vykdymas susijęs su į žemės registrą įrašytu turtu, ir dažniausiai skolininko nuolatinės gyvenimo apylinkės teismui, jeigu teismo sprendimų vykdymas yra susijęs su gautinomis sumomis. Visais kitais atvejais jurisdikcija visų pirma tenka teismui, kurio apylinkėje yra daiktas, į kurį pradėjus šį procesą yra nukreiptas vykdymas, arba teismas, kurio apylinkėje bus pritaikyta pirmoji vykdymo priemonė.

viršųviršų

Tik vienas teisėjas (ne kolegija) ir registro pareigūnas turi jurisdikciją spręsti vykdomąsias bylas. Sprendžiant teismo sprendimų vykdymo reikalus, daug pareigų perduota registro pareigūnams – specialiai tokias bylas tvarkyti išmokytiems federaliniams pareigūnams. Viena iš šių pareigų – išieškojimas iš skolininko kilnojamojo turto. Tačiau teisėjams paliekama teisė priimti sprendimus dėl išieškojimo iš skolininko nekilnojamojo turto (išskyrus priverstinį turto susaistymą, kurį taiko registro pareigūnai), dėl pritarimo teismo sprendimų vykdymui pagal kitoje valstybėje priimtą dokumentą, dėl laisvės atėmimo ir  apeliacinių skundų.

Teismo sprendimus vykdo specialūs pareigūnai – teismo antstoliai. Jie atsako už patį teismo sprendimų vykdymą, pvz., kilnojamųjų daiktų areštavimą, valdomo turto atėmimą teisinėmis priemonėmis, skolininko turto sąrašo sudarymą ir t.t. Antstoliai yra teismo pareigūnai ir privalo laikytis teismo nutarčių bei nurodymų. Jiems įsakoma taikyti teismo sprendimų vykdymo priemones tol, kol teismo nutartis bus įvykdyta, arba tol, kol taps akivaizdu, jog ji negali būti įvykdyta.

Jei norite pateikti prašymą dėl teismo sprendimų vykdymo, nėra būtina, kad jums atstovautų teisininkas.

Prašymui dėl teismo sprendimų vykdymo taikomi šie mokesčiai, apskaičiuoti pagal vykdytino reikalavimo vertę:

  • vykdomosiose bylose (išskyrus b dalyje nurodytas bylas), jei ginčytino dalyko vertė yra:

iki 150 eurų

13 eurų

daugiau nei 150 eurų

iki 360 eurų

29 eurai

daugiau nei 360 eurų

iki 730 eurų

34 eurai

daugiau nei 730 eurų

iki 2 180 eurų

46 eurai

daugiau nei 2 180 eurų

iki 3 630 eurų

62 eurai

daugiau nei 3 630 eurų

iki 7 270 eurų

79 eurai

daugiau nei 7 270 eurų

iki 36 340 eurų

114 eurų

daugiau nei 36 340 eurų

iki 72 670 eurų

138 eurai

daugiau nei 72 670 eurų, už kiekvieną kitą 72 670 eurų sumą ar jos dalį

138 eurais daugiau kiekvieną kartą

  • vykdomosiose bylose, susijusiose su nekilnojamuoju turtu, jei ginčytino dalyko vertė yra:

iki

150 eurų

26 eurai

daugiau nei 150 eurų

iki 360 eurų

34 eurai

daugiau nei 360 eurų

iki 730 eurų

44 eurai

daugiau nei 730 eurų

iki 2 180 eurų

62 eurai

daugiau nei 2 180 eurų

iki 3 630 eurų

86 eurai

daugiau nei 3 630 eurų

iki 7 270 eurų

132 eurai

daugiau nei 7 270 eurų

iki 36 340 eurų

190 eurų

daugiau nei 36 340 eurų

iki 72 670 eurų

305 eurai

daugiau nei 72 670 eurų, už kiekvieną kitą 72 670 eurų sumą ar jos dalį

156 eurais daugiau kiekvieną kartą

2.2. Pagrindiniai reikalavimai, norint, kad būtų pritarta vykdyti teismo sprendimus

Norint, kad būtų pritarta vykdyti teismo sprendimus, reikia atitikti bendruosius teismo sprendimų vykdymo reikalavimus (keliamus dėl vietos jurisdikcijos, teismo proceso leistinumo, teisnumo ir veiksnumo, procesinio veiksnumo ir bylos šalies įgaliojimo). Taip pat būtina atitikti specialius teismo sprendimų vykdymo reikalavimus (keliamus dėl tam tikro teismo jurisdikcijos, vykdomojo rašto ir vykdytinumo patvirtinimo, prašymo vykdyti teismo sprendimą būtino turinio, daikto, į kurį nukreiptas teismo sprendimo vykdymas). Be to, prašymas vykdyti teismo sprendimą turi būti tinkamai pagrįstas (iš esmės, reikia, kad prašyme minimos šalys sutaptų su pavadinime nurodytomis šalimis; kad būtų atsiradęs reikalavimas ir pasibaigęs mokėjimo laikotarpis).

viršųviršų

3. Teismo sprendimų vykdymo priemonės

3.1. Kokiam skolininko turtui gali būti taikomos teismo sprendimų vykdymo priemonės?

Nors iš esmės skolininkas už savo įsipareigojimus atsako visu savo turtu, priverstinis vykdymas, kitaip negu bankrotas, taikomas tik tam tikriems skolininko daiktams (taikomas principas, pagal kurį nuosavybės teisė taikytina kiekvienam daiktui). Paprastai ne vienas kreditorius turi teisę į įvairų turtą. Jeigu reikalavimams patenkinti gautų lėšų nepakanka, reikia vėl areštuoti anksčiau areštuotą turtą. Tokiais atvejais kreditorių reikalavimai patenkinami griežtai pagal prioriteto principą: pirmajam turtą areštavusiam kreditoriui tenka pirmumo teisė kitų atžvilgiu. Jeigu areštas įvykdomas vienu metu kelių kreditorių naudai, jie visi turi vienodas teises į areštuotą turtą.

Siekiant apsaugoti skolininką, tam tikriems daiktams taikoma išimtis ir jie nėra išieškomi, pvz., buities reikmenys, reikalingi būtinoms gyvenimo reikmėms, profesinei veiklai vykdyti būtini daiktai, kalbant apie smulkiuosius prekybininkus ir ūkininkus, maistas ir degalai keturioms savaitėms, būtini skolininkui ir kartu viename namų ūkyje gyvenantiems jo šeimos nariams, grynieji pinigai minimaliam pragyvenimui garantuoti, pagalbinės priemonės negaliai ir gydymo procedūroms palengvinti, šeimos nuotraukos, laiškai ir t.t. Panašios apsaugos nuo arešto priemonės tai pat taikomos ir tada, jei išieškotinos gautinos sumos: negalima areštuoti gautinų sumų, jei jos yra grąžinamos išlaidos, slaugos pašalpos ar šeimos parama. Galima areštuoti tik tam tikrą nuolatinių pajamų ir pensijos išmokų dalį, neareštuotina dalis („minimalus pragyvenimo lygis“) priklauso nuo išmokų dydžio ir nuo to, kiek išlaikymo įsipareigojimų tenka skolininkui.

viršųviršų

3.2. Koks yra teismo sprendimų vykdymo priemonių poveikis?

Iš esmės skolininkas gali teisėtai disponuoti savo turtu, net jei teismo sprendimai pradėti vykdyti, tačiau jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu parduos dalį savo turto arba jį sumažins ir taip sukels pavojų arba sumažins kreditoriaus reikalavimų patenkinimo galimybes. Skolininkas taip pat gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis perkelia oficialiai areštuotą daiktą. Jeigu skolininkas teisėtu veiksmu neigiamai paveikia kreditoriaus reikalavimo vykdytinumą, tam tikromis sąlygomis kreditorius gali užginčyti šį teisėtą veiksmą teisme, siekdamas, kad šis veiksmas būtų paskelbtas negaliojančiu, ir pareikšdamas teisę į turtą, skolininko perkeltą taip, kad juo nebūtų galima patenkinti kreditoriaus reikalavimų.

Iš skolininko kredito likučio banke išieškoma areštuojant ir pervedant lėšas: teismo sprendimų vykdymui pritariantis sprendimas taip pat draudžia institucijai, kurioje yra skolininko sąskaitos, mokėti skolininkui ir draudžia skolininkui kelti reikalavimus institucijai. Sąskaitos areštuojamos tada, kai teismo sprendimų vykdymui pritariantis sprendimas įteikiamas institucijai, kurioje yra skolininko sąskaitos. Paskui ši institucija privalo pateikti teismui ir išieškančiam kreditoriui informaciją apie tai, ar yra gautinų sumų, ir apie jų kiekį. Areštuotos gautinos sumos realizuojamos jas pervedant. Pervedimą patvirtinanti nutartis suteikia išieškančiam kreditoriui teisę reikalauti trečiosios šalies (institucijos, kurioje yra skolininko sąskaita) sumokėti skolą, jeigu reikia, tuo tikslu kreipiantis į teismą. Jeigu bankas atlieka mokėjimus sąskaitos turėtojui, nors ir sąskaita buvo areštuota, nelaikoma, kad šiais mokėjimais grąžinama sąskaitos turėtojo skola.

viršųviršų

3.3. Kiek ilgai galioja teismo sprendimų vykdymo priemonės? Ar leidžiamą galiojimo trukmę riboja įstatymai arba teismo sprendimas?

Teismo sprendimų vykdymui (siekiant patenkinti reikalavimą) pritariama neapibrėžtam laikotarpiui (apibrėžtam laikui pritariama tik teismo sprendimų vykdymo saugumo tikslais ir priėmus teismo uždraudimą, galiojantį iki tam tikro laiko).

Teismo antstoliai turi sustabdyti teismo sprendimų vykdymą, patenkinus arba atidėjus reikalavimą, arba atsisakius toliau vykdyti  teismo sprendimus, jeigu taip nusprendžia kreditorius, arba jei skolininkas gali tai įrodyti oficialiu dokumentu arba oficialiai patvirtintu dokumentu.

Be to, skolininkas arba trečioji šalis, prima facie suinteresuota atidėti teismo sprendimų vykdymą, gali prašyti, kad jis būtų atidėtas. Įstatymuose nustatytas išsamus priežasčių atidėti teismo sprendimų vykdymą sąrašas, taip pat ir konkrečiai vykdomoms bei apeliacinėms byloms taikomos priežastys. Jeigu galima numatyti, kad atidėjus vykdymą iškiltų grėsmė patenkinti išieškančio kreditoriaus reikalavimus, atidėjimui galima pritarti tik tokiais atvejais, jei tokio prašymo teikėjas pateikia tam tikrą garantiją.

Teismo sprendimų vykdymo procedūrą taip pat privaloma sustabdyti išieškančio kreditoriaus, skolininko ar kitos suinteresuotosios šalies prašymu, jei, pvz., išieškantis kreditorius atsisako tęsti procedūrą, jei skolininkas tinkamais dokumentais patvirtina, kad reikalavimas buvo patenkintas arba atidėtas, arba jei vykdomasis dokumentas vėliau, t. y. po anuliavimo ar persvarstymo pripažįstamas negaliojančiu. Jeigu pritarimas vykdyti teismo sprendimus buvo suteiktas neteisingai arba vykdant iškilo rimtų pažeidimų (pvz., teismo sprendimai buvo neleistinai vykdomi be jokio tikslo, kai skolininko turimo turto nepakanka net teismo išlaidoms apmokėti), teismo vykdymo procedūra taip pat iš karto nutraukiama.

4. Ar galima apeliacine tvarka apskųsti sprendimą, kuriuo tokia priemonė yra patvirtinta? Kas gali pateikti apeliacinį skundą? Kokiam teismui reikia pateikti apeliacinį skundą ir per kokį laiką? Kokios yra apeliacinio skundo pateikimo pasekmės?

Teismo sprendimo vykdymui pritariantį sprendimą galima apskųsti apeliacine tvarka (viršesnės galios ir sprendimo vykdymo neatidedantis teisinis teisės gynimo būdas), prieštaraujant pritarimui vykdyti teismo sprendimą (ir, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymuose numatyta kitaip, prieštaraujant kitoms pirmosios instancijos nutartims, priimtoms per teismo sprendimų vykdymą). Apeliacinį skundą būtina pateikti vykdomajam teismui per 14 dienų. Teismo sprendimų vykdymo procedūros šalys turi teisę pateikti apeliacinį skundą. Apeliacine tvarka apskundus pritarimą vykdyti teismo sprendimus, jis gali būti atidėtas. Be to, tam tikromis aplinkybėmis (pvz., jei atsisakoma teismo sprendimų vykdymo), skolininkas, iškeldamas ieškinį išieškančiam kreditoriui, taip pat gali reikalauti pripažinti, kad tam tikras  pritarimas vykdyti teismo sprendimus buvo nepriimtinas.

« Teismo sprendimų vykdymas - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 13-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė