Europos Komisija > ETIT > Skyrybos > Portugalija

Naujausia redakcija: 27-09-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Skyrybos - Portugalija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos? 1.
2. Kokie yra santuokos nutraukimo motyvai? 2.
3. Kokios yra skyrybų teisinės pasekmės: 3.
a) asmeniniams santykiams tarp sutuoktinių a)
b) sutuoktinių turto dalyboms b)
c) nepilnamečiams sutuoktinių vaikams c)
d) pareigai mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui: d)
4. Ką reiškia teisminis asmenų gyvenimas skyrium bei turto atskyrimas? 4.
5. Kokie yra teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo motyvai? 5.
6. Kokios yra teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo teisinės pasekmės? Ar teisminis gyvenimas skyrium gali būti paverstas skyrybomis? Ar toks gyvenimas skyrium yra būtina skyrybų sąlyga? 6.
7. Ką reiškia praktinis santuokos pripažinimas negaliojančia? 7.
8. Kokie yra santuokos pripažinimo negaliojančia motyvai? 8.
9. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės? 9.
10. Ar yra alternatyvių neteisminių su skyrybomis susijusių klausimų sprendimo būdų? 10.
11. Kur privalau pateikti savo ieškininį pareiškimą dėl skyrybų arba dėl teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia? Kokie yra formalūs reikalavimai ir kokius dokumentus būtina pateikti kartu su ieškiniu? 11.
12. Ar galiu gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms padengti? 12.
13. Ar galėčiau apskųsti sprendimą dėl skyrybų arba teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba santuokos paskelbimo negaliojančia? 13.
14. Kokių veiksmų turėčiau imtis, kad Portugalijoje būtų pripažintas sprendimas dėl skyrybų arba teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba santuokos paskelbimo negaliojančia, paskelbtas kitos valstybės narės teismo? 14.
15. Kuriame teisme galiu pateikti ieškinį dėl skyrybų arba teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba santuokos pripažinimo negaliojančia sprendimo, paskelbto kitos valstybės narės teismo, pripažinimo? 15.
16. Kokia teisė taikoma skyrybų byloje, jei sutuoktiniai negyvena Portugalijoje arba sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę? 16.

 

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos?

Portugalijoje gali būti išskiriama abiejų šalių bendru sutikimu arba ginčo teisenos tvarka.

Pirmuoju atveju daroma prielaida, kad abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką bei sutaria dėl vienam iš sutuoktinių reikalingo išlaikymo mokėjimo, tėvų valdžios nepilnamečiams vaikams vykdymo, tolimesnio šeimos gyvenamojo būsto naudojimo ir tvarkos, leidžiančios atidėti išlaikymo mokėjimą, nurodytą tėvų valdžios vykdymą ir minėto būsto naudojimą, kol vyksta bylos nagrinėjimas.

Santuokos nutraukimas ginčo teisenos tvarka vyksta teisme, vienam iš sutuoktinių iškeliant bylą kitam sutuoktiniui ir darant prielaidą, kad gali būti tyčia nevykdomos sutuoktinių pareigos taip, kad dėl šių pažeidimų sunkumo arba dažnumo bendras gyvenimas tapo negalimas. Įvertindamas turimus faktus, teismas ypač turi atsižvelgti į ieškovui tenkančią kaltę ir į sutuoktinių išsilavinimo lygį bei moralinį jautrumą.

2. Kokie yra santuokos nutraukimo motyvai?

Nutraukiant santuoką bendru sutikimu, sutuoktiniai neprivalo atskleisti pateikto prašymo priežasties.

Santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka gali reikalauti vienas iš sutuoktinių, jeigu kitas sutuoktinis, kaip tai nurodyta ankstesniame atsakyme, nevykdo sutuoktinio pareigų, susijusių su pagarba (žodžiais ar veiksmais žeidžia kito sutuoktinio garbę, jo gerą vardą, pagarbą visuomenėje, dvasingumą, savigarbą, jautrumą arba jo asmeninį pažeidžiamumą), ištikimybe (yra neištikimas, todėl nevykdo įsipareigojimo išskirtinai ir nuoširdžiai atsiduoti vienas kitam), bendru gyvenimu (išsikelia iš sutuoktinių gyvenamojo būsto), bendra veikla (nevykdo įsipareigojimo pagelbėti ir paremti bei su šeimos gyvenimu susijusių pareigų) ir pagalba (nevykdo pareigos mokėti už išlaikymą ir neprisideda padengiant išlaidas, susijusias su kasdieniniu šeimos gyvenimu).

viršųviršų

Tačiau santuoka negali būti nutraukta, jeigu:

  1. buvo nustatyta, kad jis skatino kitą asmenį atlikti veiką, kuria grindžiamas prašymas, arba tyčia sudarė jai palankias sąlygas;
  2. savo vėlesniu elgesiu, ypač žodiniu ar tyliu atleidimu, jis parodė, kad nevertina įvykdyto veiksmo kaip trukdančio bendram gyvenimui.

Santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka priežastys taip pat yra:

  1. faktinis gyvenimas skyrium, trunkantis trejus metus iš eilės;
  2. vienerius metus trunkantis faktinis gyvenimas skyrium, jeigu nutraukti santuoką prašo vienas iš sutuoktinių kitam neprieštaraujant;
  3. kito sutuoktinio psichinės būklės pokyčiai, kurie trunka ilgiau nei trejus metus ir kurie dėl savo sunkumo kelia grėsmę bendro gyvenimo galimybei;
  4. dingimas, kai sutuoktinis nepraneša apie save mažiausiai dvejus metus.

Laikoma, kad faktinis gyvenimas skyrium nustatomas tada, kai sutuoktinių pora

bendrai negyvena ir abu sutuoktiniai arba vienas iš jų neketina šių santykių atnaujinti.

3. Kokios yra skyrybų teisinės pasekmės:

a) asmeniniams santykiams tarp sutuoktinių

Skyrybomis nutraukiama santuoka. Jos turi tokias pačias teisines pasekmes kaip santuokos pabaiga sutuoktiniui mirus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Taigi nustoja galioti ankstesniame klausime nurodytos pareigos.

Po skyrybų sutuoktinis gali pasilikti kito sutuoktinio pavardę, kuri jam buvo suteikta, jei pastarasis tam duoda sutikimą arba taip nusprendžia teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus. Buvusio sutuoktinio sutikimas gali būti pateiktas notaro patvirtintu dokumentu, teisme sudarytu dokumentu (proceso metu raštu užfiksuotas šalių valios pareiškimas) arba pareiškimu civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos darbuotojo akivaizdoje. Prašymas priimti teismo sprendimą leisti naudoti buvusio sutuoktinio pavardę gali būti pateiktas skyrybų bylos nagrinėjimo metu arba atskiro proceso metu, taip pat ir po to, kai buvo paskelbtas teismo sprendimas dėl skyrybų.

viršųviršų

b) sutuoktinių turto dalyboms

Sutuoktinis, pripažintas vieninteliu arba pagrindiniu kaltuoju skyrybų byloje, arba sutuoktinis, prašantis skyrybų dėl kito sutuoktinio psichinės būklės pokyčių, privalo atlyginti neturtinę žalą, padarytą sutuoktiniui dėl skyrybų; prašymą dėl kompensacijos būtina pateikti tos pačios skyrybų bylos ieškinyje.

Skyrybos sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia atgaline data nuo ieškinio dėl skyrybų pateikimo datos.

Turtinės skyrybų pasekmės trečiųjų asmenų atžvilgiu gali būti patenkintos tik po sprendimo įregistravimo datos.

Sutuoktinis, pripažintas vieninteliu arba pagrindiniu kaltuoju skyrybų byloje, dalinant turtą negali gauti daugiau, negu gautų, jeigu santuoka būtų sudaryta, turtui, įgytam susituokus, nustačius bendrosios dalinės nuosavybės teisinį režimą (režimą, pagal kurį turtas skirstomas į asmeninę sutuoktinių nuosavybę, kurią kiekvienas iš jų turėjo iki santuokos sudarymo, bei turtą, įgytą paveldėjimu ar dovanojimu po santuokos sudarymo dėl anksčiau galiojusių nuosavybės teisių, ir į bendrajai dalinei nuosavybei priklausantį turtą, kai turtas buvo sukurtas sutuoktinių darbu ir jų įgytas santuokos metu).

Sutuoktinis, pripažintas vieninteliu arba pagrindiniu kaltuoju skyrybų byloje, netenka teisės į visų rūšių naudą, gautą arba galimą gauti iš kito sutuoktinio arba trečiojo asmens dėl santuokos ar atsižvelgiant į sutuoktinio statusą, nepriklausomai nuo to, ar susitarimas buvo įvykdytas prieš, ar po santuokos sudarymo. Sutuoktinis, pripažintas nekaltu arba nepripažintas pagrindiniu kaltuoju skyrybų byloje, išsaugo teises į visų rūšių naudą, gautą arba galimą gauti iš kito sutuoktinio arba trečiojo asmens, taip pat ir tokią, kuri buvo aptarta, nustačius abipusiškumo sąlygą; šios naudos galima atsisakyti, vienašališkai pareiškiant savo valią, tačiau jeigu santuokoje turima vaikų, atsisakyti leidžiama tik jų naudai.

viršųviršų

Teismas gali leisti bet kuriam iš sutuoktinių, jo prašymu, nuomoti šeimos gyvenamojo būsto dalį, nepriklausomai nuo to, ar ji yra bendra nuosavybė, ar priklauso kitam sutuoktiniui, ypač atsižvelgdamas į kiekvieno iš sutuoktinių poreikius bei sutuoktinių vaikų interesus.

Minėtai nuomai galioja gyvenamųjų patalpų nuomos taisyklės, tačiau teismas, išklausęs sutuoktinius, gali nustatyti sutarties sąlygas ir nutraukti nuomą, atsižvelgdamas į nuomotojo prašymą, jei tai pateisina vėliau atsiradusios aplinkybės.

c) nepilnamečiams sutuoktinių vaikams

Skyrybų, teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo teismo sprendimu, santuokos paskelbimo niekine arba negaliojančia atveju rūpinimasis vaikais, jiems priklausantis išlaikymas ir jo teikimo būdai nustatomi bendru tėvų susitarimu, kurį turi patvirtinti teismas (arba, gyvenimo skyrium bei skyrybų bendru sutikimu procesų atveju, civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos registratorius).

Nepasiekus susitarimo, teismas priima sprendimą, kuriame atsižvelgiama į vaiko interesus ir leidžiama palaikyti glaudžius santykius su antruoju iš tėvų, kuriam nebuvo suteikta teisė auginti vaiko; priežiūra gali būti patikėta bet kuriam iš tėvų, trečiajam asmeniui arba auklėjimo ar globos institucijai.

Jei pageidaujate išsamesnių paaiškinimų šia tema, prašome aplankyti šį tinklalapį: Tėvų atsakomybė – Portugalija.

d) pareigai mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui:

Teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo atveju išsaugoma teisė gauti išlaikymą.

viršųviršų

Ši teisė automatiškai nedingsta taip pat ir skyrybų atveju.

Skyrybų atveju teisę gauti išlaikymą turi:

  1. sutuoktinis, sprendime dėl skyrybų pripažintas nekaltu arba, esant abipusei kaltei, nepripažintas pagrindiniu kaltuoju, jeigu šis sprendimas buvo priimtas tyčinio sutuoktinių pareigų nevykdymo atveju (tuo atveju, kai šis nevykdymas dėl sunkumo ar dažnumo kelia grėsmę bendro gyvenimo galimybei), trejus metus iš eilės trunkančio faktinio gyvenimo skyrium atveju arba vienerius metus trunkančio faktinio gyvenimo skyrium atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių pareikalavo skyrybų kitam sutuoktiniui neprieštaraujant;
  2. sutuoktinis, esantis atsakovu skyrybų byloje, jeigu sprendimas skyrybų byloje buvo priimtas dėl sunkių kito sutuoktinio psichinės būklės pokyčių, kurie dėl savo sunkumo kelia grėsmę bendro gyvenimo galimybei ir trunka ilgiau nei trejus metus;
  3. bet kuriam iš sutuoktinių, jeigu skyrybos paskelbtos bendru sutikimu arba jeigu skyrybų ginčo teisenos tvarka atveju abu sutuoktiniai pripažinti vienodai kaltais.

Ypatingais atvejais, remdamasis teisingumo principu, teismas gali priteisti išlaikymą sutuoktiniui, kuriam nebūtų pripažinta ši teisė, ypač atsižvelgdamas į santuokos trukmę ir šio sutuoktinio dalyvavimą namų ūkio tvarkyme.

Nustatydamas išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių amžių ir sveikatos būklę, jų profesinę kvalifikaciją ir užimtumo galimybes, laiką, kurį gal būt jie turės skirti bendrų vaikų auginimui, jų gaunamą pelną bei pajamas ir apskritai į visas aplinkybes, darančias įtaką išlaikymą gaunančio sutuoktinio poreikiams ir jį teikiančio sutuoktinio galimybėms.

viršųviršų

Ši tvarka taikoma, jei buvo paskelbtas asmenų gyvenimas skyrium bei turto atskyrimas teismo sprendimu.

Jei santuoka yra pripažinta niekine arba negaliojančia, įsiteisėjus teismo sprendimui (laikas, po kurio nuosprendžio negalima apskųsti) arba po atitinkamo sprendimo įregistravimo (tekstas, kuriuo pranešama apie faktą, įtraukiamas į gyventojų registrą) sąžiningas sutuoktinis išsaugo teisę gauti išlaikymą.

Teisė gauti išlaikymą prarandama tuo atveju, jeigu išlaikomas asmuo sudaro naują santuoką arba jeigu savo moraliniu elgesiu tampa nevertas gauti išlaikymą.

4. Ką reiškia teisminis asmenų gyvenimas skyrium bei turto atskyrimas?

Teisminis asmenų gyvenimas skyrium bei turto atskyrimas nenutraukia santuokos saitų, tačiau panaikina bendro gyvenimo ir rūpinimosi pareigą, tačiau tai neturi įtakos teisei gauti išlaikymą.

Turtiniu požiūriu gyvenimas skyrium turi tokį patį poveikį kaip ir santuokos nutraukimas.

Teisminis asmenų gyvenimas skyrium bei turto atskyrimas nutrūksta sutuoktiniams susitaikius arba nutraukus santuoką.

Sutuoktiniai gali bet kuriuo metu atnaujinti bendrą gyvenimą ir visiškai vykdyti sutuoktinių pareigas ir teises. Susitaikymas gali būti atliekamas sprendimu gyvenimo skyrium procese (raštas, teismo tarnautojo įtrauktas į bylos medžiagą ir išreiškiantis šalių valią) arba notaro patvirtintu dokumentu; susitaikymą privalo patvirtinti teismas; sprendimas registruojamas teismo nurodymu. Registruojant sprendimą civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje, susitaikymas atliekamas sprendimu gyvenimo skyrium procese; susitaikymą privalo patvirtinti atitinkamos įstaigos darbuotojas; sprendimas registruojamas šios įstaigos nurodymu. Susitaikymas įsigalioja patvirtintas.

viršųviršų

Praėjus dvejiems metams po sprendimo, paskelbto byloje dėl asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo ginčo teisenos tvarka arba bendru sutikimu, įsigaliojimo ir sutuoktiniams nesusitaikius, kiekvienas iš jų gali prašyti, kad gyvenimas skyrium būtų paverstas skyrybomis. Jei šio pavertimo prašo abu sutuoktiniai, nebūtina laukti nurodyto laiko. Pavertimo gali prašyti bet kuris iš sutuoktinių, nepriklausomai nuo nustatyto laiko, jeigu kitas sutuoktinis po apsigyvenimo skyrium buvo neištikimas. Sprendimas, paverčiantis gyvenimą skyrium skyrybomis, negali pakeisti nutarimo dėl sutuoktinių kaltės, priimto gyvenimo skyrium byloje.

Teisminiam asmenų gyvenimui skyrium bei turto atskyrimui taikomos su būtinomis išlygomis tos pačios nuostatos kaip ir skyryboms.

5. Kokie yra teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo motyvai?

Teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo motyvai yra tokie patys kaip ir skyrybų ginčo teisenos tvarka atveju.

6. Kokios yra teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo teisinės pasekmės? Ar teisminis gyvenimas skyrium gali būti paverstas skyrybomis? Ar toks gyvenimas skyrium yra būtina skyrybų sąlyga?

Kaip nurodyta atsakyme į ankstesnį klausimą, teisminis asmenų gyvenimas skyrium bei turto atskyrimas panaikina bendro gyvenimo ir rūpinimosi pareigas, tačiau neturi įtakos teisei gauti išlaikymą, o turto atžvilgiu turi tokį patį poveikį kaip ir santuokos nutraukimas. Abu sutuoktiniai išsaugo kito sutuoktinio pavardę, kuri jiems buvo suteikta.

viršųviršų

Teisminis asmenų gyvenimas skyrium bei turto atskyrimas gali būti paverstas skyrybomis, nors jie ir nėra skyrybų proceso sąlyga ar dalis.

Teisminis asmenų gyvenimas skyrium bei turto atskyrimas nutrūksta sutuoktiniams susitaikius arba nutraukus santuoką.

7. Ką reiškia praktinis santuokos pripažinimas negaliojančia?

Santuokos pripažinimas negaliojančia reiškia teisinio santuokos poveikio panaikinimą, nustačius svarbius su ja susijusius trūkumus.

8. Kokie yra santuokos pripažinimo negaliojančia motyvai?

Negaliojančia pripažįstama santuoka, sudaryta:

  1. jaunesnio kaip šešiolikos metų asmens;
  2. žinomai silpnapročių asmenų (taip pat ir aiškios nuovokos akimirką);
  3. neveiksnaus arba neįgalaus dėl psichinės ligos piliečio;
  4. asmens, nenutraukusio ankstesnės santuokos, taip pat jei atitinkamas įrašas nebuvo įtrauktas į gyventojų registrą;
  5. tarp asmenų, susijusių tiesiogine giminyste (kai vienas iš sutuoktinių yra kilęs iš kito);
  6. tarp brolių ir seserų arba svainystės ryšiais susijusių asmenų.

Negaliojančia pripažįstama taip pat santuoka, sudaryta:

  1. būsimo sutuoktinio, nuteisto už tyčinę kito asmens sutuoktinio žmogžudystę arba bendrininkavimą ją vykdant, taip pat ir tuo atveju, jei ji nebuvo įvykdyta;
  2. esant santuoką ketinančio sudaryti asmens arba abiejų asmenų valios trūkumui arba per klaidą ar prievarta davus sutikimą;
  3. nedalyvaujant liudininkams, jei to reikalauja įstatymas.

9. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės?

Santuoką pripažinus negaliojančia išnyksta bendro gyvenimo, ištikimybės, pagarbos, bendros veiklos ir pagalbos pareigos.

viršųviršų

Asmenų, sujungtų vėliau negaliojančia pripažintos santuokos ryšiais, teisinė situacija privalo, kiek tai įmanoma, būti grąžinta į būseną, buvusią iki šio klaidingo veiksmo.

Tačiau santuokos pripažinimas negaliojančia negali būti panaudotas jokiu tikslu nei teisme, nei už jo ribų, kol tai nebuvo pripažinta sprendimu specialiai šiam tikslui skirtoje byloje.

10. Ar yra alternatyvių neteisminių su skyrybomis susijusių klausimų sprendimo būdų?

Taip. Skyrybų bendru sutikimu atveju prašymas pateikiamas civilinės būklės aktus registruojančiai įstaigai, išskyrus atvejus, kai susitarimas galimas pasiekti vykstant skyrybų procesui ginčo teisenos tvarka.

11. Kur privalau pateikti savo ieškininį pareiškimą dėl skyrybų arba dėl teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia? Kokie yra formalūs reikalavimai ir kokius dokumentus būtina pateikti kartu su ieškiniu?

Gyvenimo skyrium arba skyrybų bendru sutikimu atveju prašymas pateikiamas civilinės būklės aktus registruojančiai įstaigai bet kurio iš sutuoktinių nuolatinėje gyvenamoje vietoje arba kitoje abiejų sutuoktinių pasirinktoje ir aiškiai nurodytoje vietoje.

Kitais atvejais prašymas pateikiamas šeimos teismui arba, jei tokio nėra, teritoriniam apylinkės teismui. Ši teritorinė kompetencija nustatoma pagal ieškovo (asmens, iškeliančio bylą) nuolatinę gyvenamąją arba buvimo vietą.

Skyrybos ginčo teisenos tvarka iškeliamos pateikus pareiškimą, vadinamą pirminiu prašymu, kuriame išdėstomi faktai, kurių tikslas įrodyti būtinumą nutraukti santuokos ryšius. Taip pat galima pateikti įrodymus. Prie prašymo būtina pridėti santuokos liudijimą bei bendrų vaikų gimimo liudijimus.

viršųviršų

Advokato atstovavimas yra būtinas.

Teismas, gavęs pirminį prašymą, nustato terminą sutuoktiniams susitaikyti, per kurį gali įvykti:

  1. sutuoktinių susitaikymas (šiuo atveju byla sustabdoma);
  2. skyrybų ginčo teisenos tvarka pavertimas skyrybomis bendru sutikimu (byla toliau vyksta pagal pastarajai galiojančias nuostatas);
  3. susitaikymas neįvyksta (byla tęsiama ginčo teisenos tvarka – tačiau teismas bando pasiekti, kad sutuoktiniai susitartų dėl išlaikymo, tėvų valdžios vaikams vykdymo tvarkos nustatymo ir šeimos gyvenamojo būsto naudojimo vykstant procesui).

Jei skyrybų byla tęsiama ginčo teisenos tvarka, sutuoktinis atsakovas per trisdešimt dienų turi pateikti savo atsiliepimą raštu.

Šio proceso metu vyksta teismo posėdis, kuriame išklausoma svarstymų ir nuomonių, kurio metu surenkami pateikti įrodymai ir pirmosios instancijos teisme užbaigiama teisėjui paskelbus sprendimą.

Skyrybų bendru sutikimu procesas vyksta civilinės būklės aktus registruojančioje įstaigoje, pateikus sutuoktinių arba jų įgaliotų asmenų pasirašytą prašymą. Kartu su prašymu pateikiamas notaro patvirtintas santuokos liudijimo nuorašas, išsamus bendros nuosavybės aprašas, kuriame nurodyta atitinkamo turto vertė, teismo sprendimas, kuriuo nustatoma tėvų valdžios nepilnamečiams vaikams, jei tokių yra, vykdymo tvarka, susitarimas dėl sutuoktiniui būtino išlaikymo mokėjimo, ikivedybinė sutartis, jei tokia yra, ir susitarimas dėl tolimesnio šeimos gyvenamojo būsto naudojimo. Jei kitaip nenumatyta pateiktuose dokumentuose, laikoma, kad susitarimai galioja tiek proceso metu, tiek vėlesniu laikotarpiu.

viršųviršų

Be šių dokumentų, pateikiamas susitarimas dėl tėvų valdžios vykdymo, jei yra nepilnamečių vaikų ir jei anksčiau šiuo klausimu nebuvo priimtas teismo sprendimas.

Gavęs prašymą, civilinės būklės aktus registruojančios įstaigos darbuotojas kviečia sutuoktinius į susitikimą, kurio metu bando juos sutaikyti; jei ir toliau sutuoktiniai ketina skirtis ir yra patikrinta, ar įvykdyti atitinkami reikalavimai, skelbiamos skyrybos, įtraukiant į registrą įrašą apie šį faktą.

Pateikus susitarimą, kuriuo nustatomas tėvų valdžios nepilnamečiams vaikams vykdymas, prieš nustatant susitikimo dieną byla persiunčiama prokuratūrai prie pirmosios instancijos teismo, kurio kompetencijai priklauso bylų nagrinėjimas teritorijoje, kuriai priklauso civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga; prokuratūra pareiškia savo nuomonę dėl susitarimo per 30 dienų. Tuo atveju, jei prokuratūra nustato, kad susitarimas tinkamai neapsaugo nepilnamečių interesų, pareiškėjai gali jį atitinkamai pakeisti arba pateikti naują susitarimą, su juo supažindindami prokuratūrą. Jeigu prokuratūra nustato, kad susitarimas tinkamai saugo nepilnamečių interesus arba sutuoktiniai pakeitė susitarimą pagal prokuratūros pateiktus nurodymus, skelbiamos skyrybos. Tais atvejais, kai pareiškėjai neatsižvelgia į prokuratūros pateiktus nurodymus ir ketina skirtis, byla perduodama apylinkės, kuriai priklauso civilinės būklės aktus registruojanti įstaiga, teismui.

Santuokos paskelbimo negaliojančia bylose taip pat būtinas advokato atstovavimas.

Ši byla iškeliama pateikus pareiškimą, vadinamą pirminiu prašymu, kuriame atskiruose punktuose nurodomos šalys, išdėstomi svarbūs faktai ir pabaigoje išdėstomas prašymas.

viršųviršų

Tokio ieškinio pateikimo teisėtumas priklauso nuo pareiškimo pagrindo.

Iškelti bylą dėl santuokos paskelbimo negaliojančia, jeigu ji sudaryta su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu, žinomai silpnapročiu, neveiksniu, neįgaliu dėl psichinės ligos arba nenutraukusiu ankstesnės santuokos asmeniu, tarp tiesioginės giminystės asmenų, tarp brolių ir seserų, tarp svainių arba ankstesnio vieno iš būsimų sutuoktinių teistumo atveju, turi teisę sutuoktiniai arba bet kurie tiesioginės giminystės linijos arba šoninės giminystės linijos iki ketvirtojo laipsnio asmenys, taip pat sutuoktinių paveldėtojai, įtėviai ir prokuratūra. Be šių asmenų, iškelti ar tęsti bylą gali globėjas arba rūpintojas (nepilnamečio, neveiksnaus ar neįgalaus dėl psichinės ligos asmens atveju) ir pirmasis pažeidėjo sutuoktinis dvipatystės atveju.

Fiktyvios santuokos paskelbimo negaliojančia gali reikalauti patys sutuoktiniai ar bet kuris kitas asmuo, nukentėjęs dėl tokios santuokos. Visais kitais atvejais nepareiškus valios, paskelbti santuoką negaliojančia gali prašyti tik savo valios neišreiškęs sutuoktinis; tačiau bylą tęsti gali jo giminės, priklausantys tiesioginei giminystės linijai, jeigu proceso metu pareiškėjas mirė.

Byla dėl santuokos paskelbimo negaliojančia dėl tikrosios valios nepareiškimo gali būti iškelta tik sutuoktinio, kuris nukentėjo dėl klaidos ar spaudimo, tačiau bylą gali tęsti jo giminės, priklausantys tiesioginės giminystės linijai, paveldėtojai arba įtėviai, jeigu proceso metu pareiškėjas mirė.

Iškelti bylą dėl santuokos paskelbimo negaliojančia nesant liudininkų gali siūlyti tik prokuratūra.

viršųviršų

Ieškinys dėl santuokos paskelbimo negaliojančia, jeigu santuoka sudaryta su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu, žinomai silpnapročiu asmeniu, neveiksniu ar neįgaliu dėl psichinės ligos asmeniu, nenutraukusiu ankstesnės santuokos asmeniu, tiesioginės giminystės atveju, tarp brolių ir seserų, svainystės tiesiojoje giminystės linijoje atveju arba ankstesnio vieno iš būsimų sutuoktinių teistumo atveju, turi būti pateiktas:

  1. nepilnametystės, neveiksnumo arba neįgalumo dėl psichinės ligos atveju arba žinomos silpnaprotystės atveju, jei prašymą pateikia pats neįgalus asmuo – praėjus ne daugiau kaip šešiems mėnesiams sulaukus pilnametystės, panaikinus neveiksnumą arba praėjus neįgalumui arba silpnaprotystei; jeigu prašymą pateikia kitas asmuo – praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo santuokos sudarymo, tačiau niekada, jei sulaukiama pilnametystės, praėjus neįgalumui arba žinomai silpnaprotystei;
  2. teistumo už ketinamo vesti asmens sutuoktinio žmogžudystę atveju – per trejus metus, skaičiuojant nuo santuokos sudarymo;
  3. kitais atvejais – ne vėliau kaip per šešis mėnesius po santuokos nutraukimo. Prokuratūra gali siūlyti iškelti bylą tik iki santuokos nutraukimo. Byla dėl santuokos paskelbimo negaliojančia, esant nenutrauktai ankstesnei santuokai, negali būti pradėta ar tęsiama, kol nagrinėjamas ieškinys byloje dėl pirmosios dvipatystės santuokos paskelbimo niekine arba jos paskelbimo negaliojančia.

Byla dėl santuokos paskelbimo negaliojančia dėl vieno arba abiejų būsimų sutuoktinių valios trūkumo gali būti pradėta nepraėjus trejiems metams nuo santuokos sudarymo arba, jei apie santuoką pareiškėjas nežinojo – per šešis mėnesius nuo akimirkos, kai jis sužinojo apie santuoką.

viršųviršų

Ieškinys dėl santuokos paskelbimo negaliojančia dėl tikrosios valios nepareiškimo nenagrinėjamas, jei jis nepateikiamas per šešis mėnesius nuo trūkumo panaikinimo.

Byla dėl santuokos paskelbimo negaliojančia nesant liudininkų gali būti pradėta praėjus ne daugiau kaip metams po santuokos sudarymo.

Kartu su pirminiu prašymu būtina pateikti santuokos liudijimą ir, esant reikalui (jeigu prašymo priežastis yra amžius), būsimo sutuoktinio gimimo liudijimą.

Minėtoje byloje antrajai šaliai visada suteikiama galimybė pateikti priešieškinį. Bylos metu nustatomi sprendimui priimti būtini faktai ir vyksta tyrimas, kurio metu pateikiami surinkti įrodymai, supažindinant su jais atsakovą. Tokio proceso metu išklausoma svarstymų ir nuomonių, po kurių skelbiamas galutinis teismo sprendimas.

12. Ar galiu gauti teisinę pagalbą proceso išlaidoms padengti?

Taip, teisinės pagalbos tvarka taikoma visuose teismuose, nepriklausomai nuo bylos pobūdžio.

Jei pageidaujate išsamesnių paaiškinimų šia tema, prašome aplankyti skyrių: Teisinė pagalba - Portugalija

13. Ar galėčiau apskųsti sprendimą dėl skyrybų arba teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba santuokos paskelbimo negaliojančia?

Taip. Šiose bylose sprendimą visada galima apskųsti net ir Aukščiausiajam teismui.

14. Kokių veiksmų turėčiau imtis, kad Portugalijoje būtų pripažintas sprendimas dėl skyrybų arba teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba santuokos paskelbimo negaliojančia, paskelbtas kitos valstybės narės teismo?

Jeigu sprendimas minėtoje byloje buvo priimtas vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, išskyrus Daniją, jis yra pripažįstamas kitose Europos Sąjungos valstybėse, neatliekant jokių ypatingų procedūrų. Ypač nereikalaujama atlikti jokių procedūrų, susijusių su vienos valstybės narės civilinės būklės aktų registro atnaujinimu dėl sprendimo, priimto kitoje valstybėje narėje dėl skyrybų, teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo arba santuokos paskelbimo negaliojančia, kurie jau yra neapskundžiami pagal tos valstybės įstatymų nuostatas. Jeigu sprendimo pripažinimas yra pateikiamas iš anksto nagrinėti valstybės narės teisme, šis teismas yra kompetentingas jį nagrinėti.

viršųviršų

Bet kuri suinteresuota šalis gali pateikti prašymą dėl sprendimo pripažinimo.

Šalis, prašanti pateikti sprendimo vykdomumo deklaraciją, privalo pateikti: a) šio sprendimo kopiją, atitinkančią reikalaujamus tikrumo kriterijus; b) birželio 30 d. reglamente (EB) Nr. 1347/2000 (IV priedas) nustatytos formos pažymą.

Jeigu sprendimas buvo paskelbtas Danijoje, taikoma speciali kitos šalies teismuose priimto sprendimo peržiūrėjimo procedūra.

Šio proceso metu, kartu su prašymu pateikus peržiūrėti skirtą sprendimo dokumentą, kitai ginčo šaliai pranešama, kad ši per 15 dienų turi pareikšti prieštaravimą. Per 10 dienų po pranešimo dėl prieštaravimo ieškovas gali pateikti atsakymą. Baigus abipusį pasikeitimą dokumentais ir peržiūrinčiam teisėjui (bylą tvarkančiam antrosios instancijos teismo teisėjui) atlikus veiksmus, kuriuos jis laiko būtinus, nagrinėjama byla pateikiama susipažinti ginčo šalims ir prokuratūrai, kad šios per 15 dienų pareikštų savo nuomonę.

Kad sprendimas būtų patvirtintas, būtina, kad:

  1. nebūtų abejojama dėl dokumento, kuriuo paremtas sprendimas, tikrumo ir sprendimo pagrįstumo;
  2. sprendimas įsiteisėtų pagal šalies, kurioje jis buvo paskelbtas, įstatymus;
  3. sprendimas būtų priimtas užsienio šalies teismo, kurio kompetencija buvo pasinaudota nepažeidžiant įstatymo, ir šis sprendimas nepriklauso sričiai, priklausančiai išimtinei Portugalijos teismų kompetencijai;
  4. bylose, priklausančiose Portugalijos teismų kompetencijai, nebūtų galima pasinaudoti išimtimi iš tapačių ieškinių taisyklės arba galutinio teismo sprendimo principo, išskyrus atvejį, kai bylą iškelti uždraudė užsienio šalies teismas;
  5. atsakovui pagal galiojančią tvarką buvo pranešta apie bylą, kaip tai numatyta pirminio teismo šalies įstatymuose, ir kad byloje buvo laikomasi rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų;
  6. jame nebūtų nutarimo, kurio pripažinimas sukelia pasekmes, aiškiai prieštaraujančias Portugalijos tarptautinės viešosios teisės principams.

15. Kuriame teisme galiu pateikti ieškinį dėl skyrybų arba teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba santuokos pripažinimo negaliojančia sprendimo, paskelbto kitos valstybės narės teismo, pripažinimo?

Europos Sąjungai priklausančiose šalyse, išskyrus Daniją, suinteresuotoji šalis gali pateikti prašymą dėl skyrybų arba teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo, arba santuokos pripažinimo negaliojančia sprendimo pripažinimo šeimos teismui arba ten, kur negalioja jo kompetencija – apylinkės teismui.

Teismas, turintis teritorinę kompetenciją, nustatomas pagal valstybės narės, kurioje iškeliama byla dėl sprendimo pripažinimo, vidaus įstatymus.

Jeigu sprendimas buvo priimtas Danijoje, peržiūrėjimo kompetencija priklauso juridinės apygardos (Coimbra, Évora, Guimarães, Lisabonos ir Porto), kurioje gyvena asmuo, kurio atžvilgiu ketinama vykdyti sprendimą, apeliaciniam teismui.

16. Kokia teisė taikoma skyrybų byloje, jei sutuoktiniai negyvena Portugalijoje arba sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę?

Skyrybų arba teisminio asmenų gyvenimo skyrium bei turto atskyrimo atveju taikoma abiems sutuoktiniams bendra nacionalinė teisė. Jeigu pastarieji neturi bendros pilietybės, taikoma valstybės, kurioje gyvena abu sutuoktiniai, teisė, priešingu atveju taikoma valstybės, su kuria yra labiausiai susijęs šeimos gyvenimas, teisė.

Tačiau jeigu gyvenant santuokoje keitėsi taikoma teisė, gyvenimas skyrium arba skyrybos gali būti grindžiamos tik tam tikru faktu, kuris buvo svarbus jam įvykstant.

Papildoma informacija

Papildomų paaiškinimų galite gauti šiuose interneto tinklalapiuose:

  • Aukščiausiasis teismas English - français - português
  • Konstitucinis teismas English - português
  • Teisingumo ministerija português
  • Lisabonos apeliacinis teismas português
  • Coimbra apeliacinis teismas português
  • Évora apeliacinis teismas English - français - português
  • Porto apeliacinis teismas português
  • Generalinė prokuratūra português
  • Teisės studijų centras (įstaiga, atsakinga už Portugalijos teisėjų mokymą); português
  • Generalinis teisingumo valdymo direktoratas (inter alia suteikiama teismų kontaktinė informacija bei informacija apie jų teritorinę jurisdikciją ir prieiga prie Teisingumo sistemos pareigūnų tinklalapio) English - português
  • Teisingumo politikos ir planavimo biuras (Teisingumo ministerija) English - português
  • Generalinis registrų ir notariato direktoratas português
  • Vartotojų asociacija português 
  • Portugalijos teismų profesinė asociacija português
  • Prokurorų profesinė sąjunga português
  • Advokatų rūmai português
  • Teisės aktų duomenų bazė internete português (įstatymai ir teisės aktai, paskelbti OL I serijoje nuo 1970 01 01; suteikiama galimybė nemokamai susipažinti su įstatymais, paskelbtais iki 2000 01 01).

« Skyrybos - Bendro pobūdžio informacija | Portugalija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 27-09-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė