Europos Komisija > ETIT > Skyrybos > Latvija

Naujausia redakcija: 18-09-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Skyrybos - Latvija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos? 1.
2. Kokie yra santuokos nutraukimo pagrindai? 2.
3. Kokios yra santuokos nutraukimo pasekmės? 3.
a) atsižvelgiant į asmeninius sutuoktinių santykius (pvz., pavardę)? a)
b) sutuoktinių turto padalijimą? b)
c) sutuoktinių nepilnamečius vaikus (pvz., tėvų atsakomybė ir ieškiniai dėl išlaikymo) c)
d) pareigą suteikti išlaikymą kitam sutuoktiniui? d)
4. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymas“? 4.
5. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo sąlygos? 5.
6. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo teisinės pasekmės? 6.
7. Ką iš tikrųjų reiškia sąvoka „santuokos pripažinimas negaliojančia“? 7.
8. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia sąlygos? 8.
9. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės? 9.
10. Ar yra alternatyvių neteisminių priemonių, kuriomis būtų galima su santuokos nutraukimu susijusius klausimus išspręsti nesikreipiant į teismą? 10.
11. Kur turėčiau pateikti prašymą nutraukti santuoką/nustatyti gyvenimą skyrium/santuoką pripažinti negaliojančia? Į kokius formalumus būtina atsižvelgti ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie prašymo? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą, jei norima padengti bylinėjimosi išlaidas? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia? 13.
14. Ką reikėtų daryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia būtų pripažintas Latvijoje? 14.
15. Į kurį teismą reikėtų kreiptis, kai norima Latvijoje apskųsti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia teisinį pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? 15.
16. Kokios valstybės teisė taikoma sutuoktinių santuokos nutraukimo bylose, kai jie negyvena Latvijoje arba jų pilietybės skiriasi? 16.

 

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos?

Santuoka gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu remiantis vieno sutuoktinio prašymu arba bendru sutuoktinių prašymu. Norint nutraukti santuoką, reikia nustatyti, kad santuoka iširo arba nepavyko. Santuoka laikoma nepavykusia, jeigu nėra bendro sutuoktinių gyvenimo ir nesitikima, kad sutuoktiniai atkurs bendrą gyvenimą.

Norėdami nutraukti santuoką, sutuoktiniai turi pasiekti abipusį susitarimą dėl santuokoje gimusio vaiko globos, jo išlaikymo ir bendro turto padalijimo. Jeigu sutuoktiniai nesusitaria, šie reikalavimai yra nagrinėjami teisme kartu su prašymu nutraukti santuoką.

2. Kokie yra santuokos nutraukimo pagrindai?

Santuokos nutraukimo pagrindai yra išsamiai aprašyti Latvijos civilinio kodekso skyriuje „Šeimos teisė“.

Pirma, santuoką galima nutraukti, jeigu sutuoktiniai pastaruosius trejus metus gyveno atskirai. Civilinio kodekso 73 straipsnyje yra paaiškintos aplinkybės, dėl kurių galima teigti, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, būtent jeigu sutuoktiniai negyvena vienuose namuose ir vienas iš sutuoktinių visiškai atsisako prisidėti prie bendrų namų išlaikymo, šitaip paneigdamas bendro sutuoktinių gyvenimo galimybę. Atskiras sutuoktinių gyvenimas bendruose namuose nebūtinai reiškia, kad namų ūkis yra bendras. Dėl to esant faktiniam išsiskyrimui santuoka laikoma nepavykusia.

Antra, santuoka taip pat gali būti nutraukta, kai sutuoktiniai atskirai gyveno mažiau nei trejus metus, jeigu:

  1. prašymą nutraukti santuoką pateikusiam sutuoktiniui santuokos pratęsimas būtų neįmanomas dėl nuo kito sutuoktinio priklausančių priežasčių, ir dėl šių priežasčių bendras gyvenimas su tokiu sutuoktiniu sutuoktiniui, pateikiančiam prašymą nutraukti santuoką, yra nepakeliamai sunkus;
  2. abu sutuoktiniai prašo nutraukti santuoką arba vienas sutuoktinis sutinka su kito sutuoktinio prašymu nutraukti santuoką;
  3. vienas iš sutuoktinių pradėjo gyventi kartu su kitu asmeniu ir jiems gimsta vaikas arba tikimasi, kad jis gims jiems kartu gyvenant.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kai teismas mano, jog santuoka pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis vis dar gali būti išsaugota, santuokos nutraukimo byla gali būti atidėta iki šešių mėnesių, siekiant, kad sutuoktiniai pamėgintų susitaikyti.

viršųviršų

Trečia, taip pat gali būti pavyzdžių, kai vienas iš sutuoktinių nutraukti santuoką prašo prieš sueinant trejų metų gyvenimo atskirai terminui ir prašymas nutraukti santuoką yra pagrįstas kitais nei minėtieji pagrindais. Tokiu atveju santuoka gali būti nutraukta tik jeigu dėl to sutinka abu sutuoktiniai. Kai vienas iš sutuoktinių nesutinka nutraukti santuokos, teismas santuokos nenutrauks, kol sueis trejų metų, kai sutuoktiniai gyvena atskirai, terminas. Be to, tokiu atveju teismas turi pareigą sustabdyti santuokos nutraukimo bylą iki pasibaigs minėtas trejų metų terminas.

Reikia pažymėti, kad teismas esant išimtinėms aplinkybėms gali atsisakyti nutraukti santuoką, kai dėl konkrečių priežasčių, susijusių su santuokoje gimusiu vaiku, santuoką būtina išsaugoti.

3. Kokios yra santuokos nutraukimo pasekmės?

Įsigaliojus teismo sprendimui nutraukti santuoką, teisės ir pareigos, susijusios su teisiniais sutuoktinių santykiais, nustoja egzistuoti. Nutraukus santuoką, asmuo gali sudaryti kitą santuoką. Tačiau nutraukus santuoką buvusiems sutuoktiniams gali atsirasti naujos pareigos ir teisės.

a) atsižvelgiant į asmeninius sutuoktinių santykius (pvz., pavardę)?

Civilinis kodeksas nustato, kad sutuoktinis, kuris sudaręs santuoką pakeitė savo pavardę, turi teisę nutraukus santuoką pasilikti šią pavardę; tačiau atitinkamo sutuoktinio prašymu teismas turi suteikti jam teisę turėti iki santuokos turėtą pavardę. Nepaisant to, taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad teismas gali uždrausti sutuoktiniui, dėl kurio kaltės santuoka nepavyko, pasilikti santuokinę pavardę, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų.

viršųviršų

b) sutuoktinių turto padalijimą?

Pagal Civilinio proceso kodekso 238 straipsnį santuoka negali būti nutraukta, kol sutuoktiniai bendrai nesusitaria dėl turto padalijimo. Jeigu sutuoktiniai nesudaro bendros sutarties, šie reikalavimai išsprendžiami teisme pagal Civilinį kodeksą arba remiantis vedybų sutartimi. Civilinis kodeksas nustato du su sutuoktinių turto padalijimu susijusių klausimų sprendimo būdus: sutuoktinių turtui gali būti taikomos įstatymo nuostatos arba vedybų sutarties sąlygos. Abiem šiais būdais yra reglamentuojamas turto padalijimas nutraukus santuoką.

Jeigu sutuoktinių turto padalijimui taikomos įstatymo nuostatos, yra remiamasi Civiliniu kodeksu, ir kiekvienas sutuoktinis turi teisę pasilikti turtą, kuris jam priklausė iki santuokos sudarymo, taip pat ir santuokos metu atskirai įgytą turtą. Tačiau visas bendrai įgytas turtas arba turtas, sutuoktinio atskirai įgytas naudojant bendras lėšas arba prisidėjus kitam sutuoktiniui, yra laikomas bendru sutuoktinių turtu. Bendras sutuoktinių turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai kuris nors iš sutuoktinių gali pagrįsti ir įrodyti, kad bendras turtas turi būti padalytas į skirtingas dalis.

Kai sutuoktinių turtą reglamentuoja vedybų sutartis, turto padalijimo klausimas nutraukus santuoką išsprendžiamas pagal šios sutarties sąlygas.

c) sutuoktinių nepilnamečius vaikus (pvz., tėvų atsakomybė ir ieškiniai dėl išlaikymo)

Pats santuokos nutraukimas gali neturėti įtakos tėvų atsakomybei, susijusiai su vaikais. Tačiau santuoka negali būti nutraukta, kol sutuoktiniai nesusitaria dėl vaiko globos, teisių matytis su vaiku ir jo išlaikymo. Šis klausimas numatytas Civilinio proceso kodekso 238 straipsnyje, būtent kad santuokos nutraukimo byla, susijusi su minėtais klausimais, iškelta dėl teisinių šeimos santykių, negali būti nagrinėjama atskirai, ypač atsižvelgiant į teisinius tėvų ir vaikų santykius.

viršųviršų

Santuokos nutraukimo pasekmės, susijusios su tėvų atsakomybe

Jeigu buvę sutuoktiniai nutraukus santuoką gyvena atskirai, jų tėvų atsakomybė vaikams, kuri pagal Latvijos įstatymus reiškia bendrą globą, išlieka. Tačiau vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, vykdo kasdienę tėvų atsakomybę (globą). Civilinis kodeksas nustato faktą, kad jeigu tėvai gyvena atskirai, vaiko globos teisės nepasikeičia.

Santuokos nutraukimo pasekmės, susijusios su vaikų išlaikymu

Vaiko išlaikymo klausimas turi būti išspręstas nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo. Nepaisant to, santuokos nutraukimas neturi įtakos abiejų tėvų pareigai išlaikyti vaiką. Nutraukus santuoką, tėvai gali bendrai susitarti dėl vaiko išlaikymo, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčas sprendžiamas teisme nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą.

d) pareigą suteikti išlaikymą kitam sutuoktiniui?

Pagal Civilinio kodekso nuostatas buvęs sutuoktinis, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą arba santuoką nutraukus, gali reikalauti priteisti turto, kad jis galėtų išlaikyti ankstesnį pragyvenimo lygį, arba pragyvenimo lėšų iš kito sutuoktinio proporcingai jo finansinei padėčiai. Buvęs sutuoktinis turi pareigą suteikti tokias lėšas, jeigu santuoka nepavyko dėl jo kaltės. Reikia pažymėti, kad turtas, reikalaujamas iš buvusio sutuoktinio, kitam sutuoktiniui turi būti reikalingas. Dėl to buvęs sutuoktinis ne visuomet turi pareigą suteikti kitam sutuoktiniui ankstesnę gerovę arba pragyvenimo lėšų, o pareiga įvykdyti šį reikalavimą taip pat gali būti panaikinta, jeigu:

viršųviršų

  1. kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką;
  2. kito sutuoktinio pajamų dydis yra pakankamas ankstesnei gerovei arba pragyvenimo lygiui išlaikyti;
  3. kitas sutuoktinis tyčia vengia išlaikyti save iš savo uždirbamų pajamų;
  4. yra kitų aplinkybių, rodančių, kad nebėra poreikio gauti paramą iš kito sutuoktinio.

Pareiga suteikti ankstesnę gerovę arba pragyvenimo lygį kitam sutuoktiniui taip pat panaikinama, jeigu laikas, praėjęs nuo santuokos nutraukimo, yra lygus nutrauktos santuokos trukmei. Tačiau jeigu abiejų sutuoktinių vaikas per minėtą laikotarpį nesulaukia pilnametystės ir buvęs sutuoktinis, turintis teisę reikalauti pragyvenimo lėšų, globoja vaiką, pareiga galioja tol, kol vaikas sulaukia teisėtos pilnametystės.

4. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymas“?

Sąvokos „gyvenimas skyrium (separacija)“ Latvijos šeimos teisėje nėra.

5. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo sąlygos?

6. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo teisinės pasekmės?

7. Ką iš tikrųjų reiškia sąvoka „santuokos pripažinimas negaliojančia“?

Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ji sudaryta pažeidžiant įstatymų nuostatas, pagal kurias turi būti sudaroma teisėta santuoka. Įsigaliojus teismo priimtam sprendimui dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, tariama, kad atitinkami asmenys niekad nebuvo sudarę santuokos, o santuoka laikoma negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad santuoka negaliojančia gali būti pripažinta ir ją jau nutraukus.

viršųviršų

Ne visos įstatymų kliūtys, susijusios su santuokos sudarymu, gali būti tiksliai nustatomos sudarant santuoką. Dėl to įstatymai numato galimybę pripažinti santuoką negaliojančia ją sudarius, jeigu vienas iš sutuoktinių, kiti suinteresuotieji asmenys arba prokuroras nustato kokius nors santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindus ir pateikia teismui atitinkamą prašymą.

8. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia sąlygos?

Pagal Civilinio kodekso 59 straipsnį santuoką galima pripažinti negaliojančia tik esant toliau nurodytoms teisinėms situacijoms:

  • jeigu santuoka nebuvo įregistruota Civilinės būklės aktų registre arba liuteronų, Romos katalikų, ortodoksų, sentikių, metodistų, baptistų, Septintosios dienos adventistų arba Mozės (judaistų) bažnyčios dvasininkas jos neįregistravo;
  • jeigu santuoka buvo sudaryta fiktyviai, t. y. neturint tikslo sukurti šeimą;
  • jeigu santuoka buvo sudaryta abiem sutuoktiniams nesulaukus aštuoniolikos metų arba atskirais atvejais – vienam iš sutuoktinių nesulaukus šešiolikos metų. Tam tikrais atvejais santuoka gali būti registruojama vienam iš sutuoktinių sulaukus tik šešiolikos metų, jeigu kitas sutuoktinis yra sulaukęs teisinės pilnametystės. (Paprastai teisinė pilnametystė yra aštuoniolika metų, tačiau nepilnametis gali būti paskelbtas suaugusiu išimtiniais atvejais dėl ypač svarbių priežasčių, tačiau ne anksčiau iki toks asmuo sulauks šešiolikos metų.) Jeigu santuoka sudaroma tarp asmenų, iš kurių vienas yra sulaukęs teisinės pilnametystės, o kitas – tik šešiolikos metų, antrajam asmeniui santuokai su teisinės pilnametystės sulaukusiu asmeniu sudaryti reikalingas tėvų arba kitų asmenų, kuriems priklauso nepilnamečio tėvų atsakomybė, sutikimas. Reikia pažymėti, kad santuoka, kurią sudarė minėto amžiaus nesulaukę atitinkami asmenys, negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu tikimasi, kad šioje santuokoje gims vaikas arba jeigu iki teismui priimant sprendimą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia abu sutuoktiniai sulaukė minimalaus amžiaus, nuo kurio galima registruoti santuoką;
  • jeigu santuokos sudarymo metu vienas iš sutuoktinių buvo paskelbtas neveiksniu dėl psichikos ligos arba jo būklė neleido jam suprasti savo veiksmų ar jų kontroliuoti;
  • jeigu santuoką sudaro tos pačios lyties asmenys;
  • jeigu santuoka sudaroma tarp artimųjų giminaičių, būtent tarp tiesiosios aukštutinės ir žemutinės linijos giminaičių, brolio ir sesers, pusbrolio ir pusseserės;
  • jeigu vienas iš sutuoktinių jau yra susituokęs. Tokia santuoka negali būti pripažinta negaliojančia, jeigu iki teismo sprendimo priėmimo ankstesnė santuoka pasibaigia dėl mirties, santuokos nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia.

Teisė į ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia esant minėtoms situacijoms nepasibaigia, ir kiekvienas suinteresuotasis asmuo arba prokuroras gali pateikti tokį ieškinį. Tačiau jeigu ginčijama santuoka pasibaigia dėl mirties arba santuokos nutraukimo, ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia gali pateikti tik asmenys, kurių teisės dėl tokios santuokos yra pažeistos.

viršųviršų

Reikia pažymėti, kad mirus abiem sutuoktiniams bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia negalima pradėti.

9. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės?

Sutuoktinis, kurio santuoka pripažįstama negaliojančia, susigrąžina iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Asmuo, kuris santuokos registravimo metu nežinojo apie jos negaliojimą, pateikęs prašymą teismui gali pasilikti santuokinę pavardę.

Jeigu vienas iš sutuoktinių santuokos sudarymo metu žinojo apie galimą jos pripažinimą negaliojančia, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš buvusio sutuoktinio ne tik suteikti pragyvenimo lėšų, reikalingų ankstesniam gerovės lygiui išlaikyti, ar paramą, bet ir atlyginti moralinę žalą.

Nutraukus santuoką dėl to, kad ji buvo pripažinta negaliojančia, buvęs sutuoktinis neturi pareigos suteikti buvusiam sutuoktiniui ankstesnio lygio gerovę ar jį remti arba tokia pareiga išnyksta šiais atvejais:

  1. buvęs sutuoktinis sudarė naują santuoką;
  2. buvusio sutuoktinio pajamų pakanka ankstesniam gerovės arba pragyvenimo lygiui išlaikyti;
  3. kitas sutuoktinis tyčia vengia save išlaikyti iš savo gaunamų pajamų;
  4. yra kokių nors kitų aplinkybių, rodančių, kad nebėra poreikio gauti paramą iš buvusio sutuoktinio.

Pareiga suteikti ankstesnį gerovės lygį arba pragyvenimo lėšų kitam sutuoktiniui taip pat pasibaigia, jeigu laikas, praėjęs nuo santuokos nutraukimo, yra lygus nutrauktos santuokos trukmei. Tačiau jeigu abiejų sutuoktinių vaikas per minėtą terminą nesulaukė teisinės pilnametystės ir buvęs sutuoktinis, turintis teisę reikalauti pragyvenimo lėšų, globoja vaiką, pareiga galioja tol, kol vaikas sulaukia teisinės pilnametystės.

viršųviršų

Kalbant apie turto padalijimą, santuoką pripažinus negaliojančia, kiekvienas buvęs sutuoktinis turi teisę išlaikyti iki santuokos turėtą turtą, taip pat ir bendro gyvenimo metu atskirai įgytą turtą. Bendras turtas tarp buvusių sutuoktinių paprastai dalijamas lygiomis dalimis.

Jeigu nė vienas iš sutuoktinių santuokos sudarymo metu nežinojo apie galimą santuokos negaliojimą, bendras turtas padalijamas pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias turto padalijimą nutraukus santuoką (žr. 3b klausimą). Tačiau jeigu tik vienas iš sutuoktinių nežinojo apie santuokos negaliojimą, santuoką pripažinus negaliojančia turtas dalijamas tokiu pat būdu, kaip ir nutraukus santuoką, tačiau tik to sutuoktinio, kuris nežinojo apie galimą santuokos negaliojimą, atžvilgiu.

10. Ar yra alternatyvių neteisminių priemonių, kuriomis būtų galima su santuokos nutraukimu susijusius klausimus išspręsti nesikreipiant į teismą?

Latvijoje nėra alternatyvių neteisminių priemonių, kurias taikant santuoką būtų galima nutraukti nesikreipiant į teismą. Tačiau nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, palyginti su kitomis civilinėmis bylomis, visada yra siekiama, kad šalys būtų sutaikytos ir kad jos savo reikalavimus suderintų abipusiu sutarimu.

11. Kur turėčiau pateikti prašymą nutraukti santuoką/nustatyti gyvenimą skyrium/santuoką pripažinti negaliojančia? Į kokius formalumus būtina atsižvelgti ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie prašymo?

Prašymai nutraukti santuoką arba pripažinti ją negaliojančia pateikiami kompetentingam apylinkės (miesto) teismui pagal jurisdikciją reglamentuojančias įstatymų nuostatas. Jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamas turto padalijimo klausimas, įskaitant turtines teises į nekilnojamąjį turtą, tokia santuokos nutraukimo byla gali priklausyti regiono teismo jurisdikcijai.

viršųviršų

Santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium nustatymo arba santuokos pripažinimo negaliojančia bylas, kuriose vienas iš sutuoktinių arba abu sutuoktiniai nuolat gyvena valstybėje narėje arba yra valstybės narės pilietis (-čiai), reglamentuoja Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, pagal kurį prašymas nutraukti santuoką arba pripažinti ją negaliojančia Latvijoje turi būti pateikiamas apylinkės (miesto) teismui tos vietos:

  1. kurioje sutuoktiniai nuolat gyvena;
  2. kurioje yra sutuoktinių paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu joje vienas iš sutuoktinių dar gyvena;
  3. kurioje nuolat gyvena atsakovas;
  4. kurioje, jeigu yra paduotas bendras prašymas, gyvena kuris nors iš sutuoktinių;
  5. kurioje nuolat gyvena pareiškėjas, jeigu jis čia gyveno mažiausiai vienerius metus iki pareiškimo pateikimo;
  6. kurioje pareiškėjas nuolat gyvena, jeigu jis čia gyveno mažiausiai šešis mėnesius iki pareiškimo pateikimo ir turi Latvijos pilietybę;
  7. bet kuriam apylinkės (miesto) teismui, jeigu abu sutuoktiniai turi Latvijos pilietybę.

Papildoma informacija, susijusi su teismų jurisdikcija, visų pirma tais atvejais, kai santuokos nutraukimo byla yra susijusi su tėvų atsakomybe, nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003.

Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas prašymas nutraukti santuoką arba pripažinti ją negaliojančia gali būti pateikiamas apylinkės (miesto) teismui tos vietos:

  1. kurioje gyvena atsakovas (tuo atveju, kai atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma arba jis Latvijoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, prašymas turi būti pateikiamas vietos, kurioje yra jam priklausantis nekilnojamasis turtas, arba paskutinės jo žinomos gyvenamosios vietos teismui);
  2. kurioje, jeigu yra paduotas bendras prašymas, gyvena kuris nors iš sutuoktinių;
  3. kurioje gyvena pareiškėjas, jeigu:
    • pareiškėjas prižiūri nepilnametį vaiką;
    • yra prašoma nutraukti santuoką su asmeniu, kuris paskelbtas neveiksniu dėl psichikos ligos arba kuriam yra paskirta globa;
    • yra prašoma nutraukti santuoką su asmeniu, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę;
    • yra prašoma nutraukti santuoką su asmeniu, kurio buvimo vieta nežinoma arba kuris gyvena užsienyje.

Dvišalės tarptautinės sutartys su trečiosiomis šalimis, kurių Latvija privalo laikytis ir kurios yra susijusios su teisine pagalba ir teisiniais santykiais, vienu metu nustato jurisdikciją bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu ir santuokos pripažinimu negaliojančia.

viršųviršų

Nepaisant to, byla priklauso teismo jurisdikcijai ar ne, remiantis minėto Tarybos reglamento nuostatomis, Civilinio proceso kodekso nuostatomis arba dvišalių tarptautinių sutarčių, kurių Latvija privalo laikytis, nuostatomis, dėl santuokos nutraukimo besikreipiantis asmuo pagal Civilinio proceso kodekso 128 ir 235 straipsnius prašyme turi pateikti šią informaciją:

  • teismo, kuriam pateikiamas prašymas, pavadinimą;
  • pareiškėjo ir jam atstovaujančio advokato vardus, pavardes, asmens kodus; atsakovo vardą, pavardę, asmens kodą, jeigu žinoma;
  • aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo prašymą, ir šių aplinkybių įrodymus;
  • teisinį prašymo pagrindą;
  • ieškovo reikalavimus;
  • laiką, kurį sutuoktiniai gyveno atskirai;
  • prie prašymo pridedamų dokumentų sąrašą;
  • ar šalys susitarė dėl vaiko globos, teisių matytis su juo įgyvendinimo, išlaikymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, ar dėl šių klausimų yra pateikiami atskiri reikalavimai;
  • prašymo surašymo datą ir kitus su bylos nagrinėjimu susijusius duomenis.

Prašymą (ieškinio pareiškimą) pareiškėjas arba jo advokatas turi pasirašyti. Jeigu prašymą advokatas pateikia ieškovo vardu, prie ieškinio pareiškimo reikia pridėti advokato įgaliojimą arba kitą dokumentą, įrodantį advokatui suteiktus įgaliojimus.

Prie prašymo reikia pridėti šiuos dokumentus:

  1. prašymo nuorašą tam, kad jį būtų galima įteikti atsakovui;
  2. dokumentą, patvirtinantį atitinkamo valstybės mokesčio sumokėjimą ir kitų įstatyme nustatytų teismo išlaidų padengimą;
  3. dokumentą (-us), patvirtinantį (-čius) aplinkybes, kuriomis pagrįstas prašymas (pvz., santuokos registravimo liudijimas).

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą, jei norima padengti bylinėjimosi išlaidas?

Paprastai valstybė suteikia teisinę pagalbą, jeigu dėl konkrečios situacijos, finansinės padėties ir bendro pajamų lygio šiam asmeniui kyla objektyvių sunkumų užtikrinti tinkamą savo teisių apsaugą. Teisinė pagalba suteikiama pagal Valstybės teikiamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas.

viršųviršų

Paprastai teisinė pagalba padengia išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu, teisine konsultacija bylos nagrinėjimo metu ir atstovavimu teisme. Tarptautinėse bylose asmuo taip pat turi teisę gauti teisinę pagalbą vertėjo žodžiu paslaugoms apmokėti ir tam tikrų teismo, neteisminių ir visų kitų atitinkamo asmens pateiktų dokumentų vertimo išlaidoms, kai tokie dokumentai reikalingi nagrinėjant bylą, padengti; ir tam tikrais atvejais taip pat kelionės, susijusios su dalyvavimu byloje, išlaidoms apmokėti.

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia?

Apylinkės (miesto) teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, dėl faktinių bylos aplinkybių gali būti apskundžiamas regiono teismui. Regiono teismo sprendimas, susijęs su skundu, gali būti kasacine tvarka apskundžiamas Aukščiausiojo Teismo senatui.

Kai sprendimą dėl santuokos nutraukimo priima regiono teismas kaip pirmosios instancijos teismas, šis sprendimas gali būti apskundžiamas Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriui. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sprendimas, susijęs su skundu, apeliacine tvarka gali būti ginčijamas taikant kasacinį procesą Aukščiausiojo Teismo senate.

14. Ką reikėtų daryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia būtų pripažintas Latvijoje?

Kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium nustatymo/santuokos pripažinimo negaliojančia Latvijoje yra pripažįstamas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatas. Pagal šio reglamento nuostatas vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai kitose valstybėse narėse yra pripažįstami be jokių specialių procedūrų.

viršųviršų

Tačiau jeigu asmuo nori, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium nustatymo/santuokos pripažinimo negaliojančia, kuris bus priimtas kitoje valstybėje narėje, būtų pripažintas Latvijoje, jis turi apylinkės (miesto) teismui pateikti prašymą pripažinti kitos valstybės narės teisme priimtą sprendimą. Šis prašymas pateikiamas vykdymo arba šalies, prieš kurią bus vykdomas sprendimas, vietos apylinkės (miesto) teismui.

Gavęs ir išnagrinėjęs tokį prašymą, atitinkamas apylinkės (miesto) teismas turi per 10 dienų nuspręsti, ar sprendimą galima pripažinti Latvijoje. Teismas gali atsisakyti Latvijoje pripažinti teismo sprendimą tik remdamasis Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 22 straipsnyje nurodytais nepripažinimo pagrindais:

  1. jeigu sprendimo pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja Latvijos viešajai tvarkai;
  2. jeigu sprendimas priimtas neatvykus į teismą — jei bylos iškėlimo dokumentas atsakovui nebuvo įteiktas laiku ir tokiu būdu, kad atsakovas turėtų pakankamai laiko pasirengti savo gynybai, išskyrus tuos atvejus, kai nustatoma, kad atsakovas nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui;
  3. kai toks kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas yra nesuderinamas su Latvijoje tarp tų pačių asmenų priimtu sprendimu;
  4. jis yra nesuderinamas su teismo sprendimu, anksčiau priimtu kitoje valstybėje narėje arba ne valstybėje narėje tarp tų pačių šalių, tačiau tik tuo atveju, jeigu ankstesnis teismo sprendimas atitinka Latvijoje taikomas būtinas pripažinimo sąlygas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 638 straipsnį pareiškėjas, pateikdamas prašymą pripažinti sprendimą, pateikia šią informaciją:

viršųviršų

  • teismo, kuriam pateikiamas prašymas, pavadinimą;
  • pareiškėjo ir atsakovo vardus, pavardes ir asmens kodus;
  • prašymo dalyką ir aplinkybes, kuriomis pagrįstas prašymas;
  • pareiškėjo prašymą pripažinti sprendimą (nepripažinti sprendimo) Latvijoje;
  • advokato vardą, pavardę ir adresą, jeigu advokatas paskiriamas Latvijoje atlikti su prašymu susijusius veiksmus;
  • prašymo datą;
  • prie prašymo pridedamų dokumentų sąrašą.

Pagal Tarybos reglamento Nr. 2201/2003 37 straipsnį prie prašymo pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą reikia pridėti šiuos dokumentus:

  1. teismo sprendimo kopiją, atitinkančią jos autentiškumo nustatymo sąlygas;
  2. jei sprendimas priimamas šaliai neatvykus į teismą, dokumento, patvirtinančio, kad neatvykusiai šaliai bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas buvo įteiktas, originalą arba patvirtintą kopiją. Pareiškėjas taip pat gali pateikti bet kurį dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovas nedviprasmiškai pritarė teismo sprendimui;
  3. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 39 straipsnį kilmės valstybės narės kompetentingo teismo arba institucijos išduotą pažymėjimą.

15. Į kurį teismą reikėtų kreiptis, kai norima Latvijoje apskųsti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia teisinį pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais?

Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 suinteresuotoji šalis gali dviem būdais prieštarauti kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium nustatymo arba santuokos pripažinimo negaliojančia pripažinimui Latvijoje.

viršųviršų

Visų pirma pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 21 straipsnį kiekviena suinteresuotoji šalis gali miesto (apylinkės) teismui pateikti prašymą nepripažinti Latvijoje sprendimo, kuris buvo priimtas kitoje valstybėje narėje. Žr. 14 klausimą dėl jurisdikcijos, prašymo pateikimo tvarkos ir nepripažinimo pagrindų.

Antra, asmuo, kurio atžvilgiu siekiama pripažinti sprendimą, gali ginčyti šio sprendimo pripažinimą Latvijoje, atsižvelgiant į bylą dėl pripažinimo, kuri jau yra pradėta, ir apylinkės (miesto) teismui pripažinus sprendimą pagal tokį prašymą. Dėl to atsakovas šioje byloje gali reikšti prieštaravimus kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo pripažinimui Latvijoje, ginčydamas apylinkės (miesto) teismo sprendimą, kuriuo pripažintas kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 33 straipsnį apylinkės (miesto) teismo sprendimas, priimtas byloje, susijusioje su kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo pripažinimu, gali būti skundžiamas regiono teisme, sprendimą priėmusiam teismui pateikiant papildomą skundą; prašymas turi būti adresuojamas atitinkamam regiono teismui. Atsakovas (arba pareiškėjas), pateikdamas papildomą skundą sprendimą priėmusiam regiono teismui, regiono teismo sprendimą dėl pripažinimo gali apskųsti Aukščiausiojo Teismo senatui. Šiuo atveju prašymas turi būti adresuotas Aukščiausiojo Teismo senato Civilinių bylų skyriui.

Atsakovas gali prieštaravimus kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimui reikšti remdamasis Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 22 straipsnyje nurodytais nepripažinimo pagrindais (žr. 14 klausimą).

16. Kokios valstybės teisė taikoma sutuoktinių santuokos nutraukimo bylose, kai jie negyvena Latvijoje arba jų pilietybės skiriasi?

Pagal Civilinį kodeksą, kai byla iškeliama Latvijoje, santuokos pripažinimą negaliojančia arba santuokos nutraukimą, nepaisant sutuoktinių pilietybės arba gyvenamosios vietos, reglamentuoja Latvijos teisė (įstatymai).

Papildoma informacija

http://www.tiesas.lv latviešu valoda

http://www.llrx.com/features/latvia.htm English

http://www.ttc.lv/ English - latviešu valoda

http://www.tm.gov.lv/en/ English - latviešu valoda

http://www.bm.gov.lv/eng/ English - latviešu valoda

« Skyrybos - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 18-09-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė