Europos Komisija > ETIT > Skyrybos > Italija

Naujausia redakcija: 15-11-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Skyrybos - Italija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos? 1.
2. Kokie yra santuokos nutraukimo pagrindai? 2.
3. Kokios yra santuokos nutraukimo pasekmės atsižvelgiant į: 3.
a) asmeninius sutuoktinių santykius? a)
b) sutuoktinių turto padalijimą? b)
c) sutuoktinių nepilnamečius vaikus? c)
d) pareigą suteikti išlaikymą kitam sutuoktiniui? d)
4. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymas“? 4.
5. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo sąlygos? 5.
6. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo teisinės pasekmės? 6.
7. Ką iš tikrųjų reiškia sąvoka „santuokos pripažinimas negaliojančia“? 7.
8. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia sąlygos? 8.
9. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės? 9.
10. Ar yra alternatyvių neteisminių priemonių, kuriomis būtų galima su santuokos nutraukimu susijusius klausimus išspręsti nesikreipiant į teismą? 10.
11. Kur turėčiau pateikti pareiškimą nutraukti santuoką/nustatyti gyvenimą skyrium/santuoką pripažinti negaliojančia? Į kokius formalumus būtina atsižvelgti ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą, jei norima padengti bylinėjimosi išlaidas? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia? 13.
14. Ką reikėtų daryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia būtų pripažintas Italijoje? 14.
15. Į kurį teismą reikėtų kreiptis, jei norima Italijoje apskųsti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia teisinį pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais? 15.
16. Kokios valstybės teisė taikoma sutuoktinių santuokos nutraukimo bylose, kai jie negyvena Italijoje arba jų pilietybės skiriasi? 16.

 

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos?

Įstatymas nustato absoliučius santuokos nutraukimo pagrindus (žr. 2 klausimą), kurie yra būtinos, tačiau nepakankamos santuokos nutraukimo sąlygos. Naudodamasis vertinimo įgaliojimais, kurie gali būti skirtingi, ir atsižvelgdamas į konkrečius santuokos nutraukimo pagrindus, teismas turi nustatyti, kad santuoka iširo nepataisomai. Tai yra bendras visų santuokos nutraukimo priežasčių pagrindas.

Šie tikrinimai yra reikalingi, net jeigu šalys pateikia bendrą prašymą nutraukti santuoką. Sutuoktinių susitarimas pats savaime nėra pagrindas nutraukti santuoką (dėl to Italijoje iš tikrųjų nėra tokio dalyko kaip santuokos nutraukimas bendru sutarimu); prieš nutraukdamas santuoką teismas visuomet privalo nustatyti prašymą pagrindžiančius faktus.

Teismas nutrauks pagal Civilinį kodeksą sudarytą santuoką arba atleis porą nuo santuokos civilinių pasekmių, jeigu pora susituokė bažnyčioje ir santuoka tinkamai buvo užregistruota gimimų, santuokų ir mirčių registre. Šiuo atveju turi dalyvauti prokuroras.

Šaltinis: 1970 m. gruodžio 1 d. įstatymas Nr. 898 su pakeitimais, padarytais 1978 m. rugpjūčio 1 d. įstatymu Nr. 436 ir 1987 m. kovo 6 d. įstatymu Nr. 74.

2. Kokie yra santuokos nutraukimo pagrindai?

Kiekvienas iš sutuoktinių gali pateikti prašymą nutraukti santuoką:

  1. kai sudarius santuoką kitas sutuoktinis teismo pripažįstamas kaltas padaręs kokį nors konkretų sunkų nusikaltimą, kuris galėjo arba negalėjo būti padarytas iki santuokos (t. y.:
    1. už bet kokį nusikaltimą, kurį padarius skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė arba laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei 15 metų, galimai dėl bausmių sudėjimo, taip pat už iš anksto tyčia suplanuotus nusikaltimus, išskyrus politinius nusikaltimus ir nusikaltimus, padarytus konkrečiais moraliniais arba socialiniais pagrindais;
    2. už bet kokį nusikaltimą, kurį padarius skiriama laisvės atėmimo bausmė už kraujomaišą (Baudžiamojo kodekso 564 straipsnis), arba smurtiniai seksualiniai nusikaltimai pagal 609a (seksualinė prievarta), 609c, 609d, 609g straipsnius (nustatytus 1996 m. įstatymu Nr. 66);
    3. už bet kokį nusikaltimą, kurį padarius skiriama laisvės atėmimo bausmė už sutuoktinio vaiko (-ų) nužudymą arba už sutuoktinio arba jo vaiko (-ų) tyčinį nužudymą;
    4. už bet kokį nusikaltimą, kurį padarius skiriama laisvės atėmimo bausmė, kai asmuo pripažįstamas kaltu pagal du ar daugiau kaltinimus padarius sunkų kūno sužalojimą, dėl pareigos išlaikyti šeimą nesilaikymo, prievartos šeimoje arba nepilnamečių tvirkinimo, arba neveiksnaus asmens apgavystę, šitaip padarant žalą sutuoktiniui arba jo vaikui (-ams), išskyrus atvejus, kai santuoką nutraukti prašantis sutuoktinis buvo apkaltintas sąmokslu arba kai buvo nustatyta, kad jie vėl gyvena kartu);
  2. tais atvejais, kai:
    1. kitas sutuoktinis buvo išteisintas dėl 1 dalies b ir c punktuose nurodytų kraujomaišos arba seksualinės prievartos nusikaltimų, teismui nustačius, kad atsakovas neįstengs išlaikyti arba atkurti bendro šeimos gyvenimo;
    2. pora nuo to laiko, kai kreipėsi į teismą dėl gyvenimo skyrium nustatymo, mažiausiai trejus metus buvo teisiškai išsiskyrusi arba bendru sutarimu išsiskyrusi;
    3. baudžiamoji byla dėl 1 dalies b ir c punktuose nurodytų nusikaltimų buvo nutraukta, nes suėjo nusikaltimo senaties terminas, tačiau santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas nustato, kad už pačius nusikaltimus vis dar reikia bausti;
    4. baudžiamoji byla, susijusi su kraujomaiša, buvo išnagrinėta priėmus sprendimą, nustačiusį, kad už nusikaltimą nereikia bausti, nes jis nesukėlė viešo skandalo;
    5. dėl kito sutuoktinio, kuris nėra Italijos pilietis, priimtas sprendimas pripažinti santuoką negaliojančia arba ją nutraukti, arba šis sutuoktinis sudarė naują santuoką užsienyje;
    6. santuoka nebuvo iki galo sudaryta;
    7. vienas iš sutuoktinių oficialiai pasikeitė lytį. Šiuo atveju prašymą nutraukti santuoką gali pateikti lytį pasikeitęs arba kitas sutuoktinis.
    Iš esmės, be su baudžiamąja teise susijusių atvejų (kurie, be nuteisimo už sunkius nusikaltimus, taip pat apima atvejus, kai asmuo išteisinamas dėl riboto pakaltinamumo, suėjusio nusikaltimo senaties termino arba objektyvių pagrindų skirti bausmes kraujomaišos atveju trūkumo), santuokos nutraukimo pagrindai yra gyvenimas skyrium; santuokos pripažinimas negaliojančia, santuokos nutraukimas arba kito sutuoktinio sudaryta nauja santuoka užsienyje, ne iki galo sudaryta santuoka arba lyties pakeitimas.

3. Kokios yra santuokos nutraukimo pasekmės atsižvelgiant į:

a) asmeninius sutuoktinių santykius?

Sutuoktinių tarpusavio santykiai: Nutraukus santuoką:

viršųviršų

  • visų pirma nutraukiami santuokiniai ryšiai, taip sutuoktiniai vėl tampa nesusituokusiais asmenimis ir dėl to gali sudaryti naują santuoką. Tačiau moteris negali sudaryti naujos santuokos tam tikrą laiką, išskyrus Civilinio kodekso 89 straipsnyje nurodytus atvejus;
  • moteris praranda pavardę, kurią ji buvo pridėjusi prie savo mergautinės pavardės; tačiau pateikus prašymą teismas gali leisti moteriai pasilikti savo vyro pavardę prie savo mergautinės pavardės, kai siekiama apsaugoti pareiškėjo arba vaikų, globojamų jų tėvų, interesus.

Tai nepanaikina giminystės ryšių ir jokiu būdu nepanaikina tiesioginės giminystės kliūties (Civilinio kodekso 87 straipsnio 4 dalis); užsienio sutuoktiniai nepraranda pilietybės, įgytos sudarius santuoką.

b) sutuoktinių turto padalijimą?

Sutuoktinių turto padalijimas: santuokos nutraukimas panaikina bendrą turtą (kurį sudaro visi sutuoktinių kartu arba santuokos metu atskirai įgyti pirkiniai, išskyrus asmeninius daiktus, nurodytus Civilinio kodekso 179 straipsnyje) ir tėvonines žemes. Tačiau jeigu vaikai nėra sulaukę pilnametystės, turtas ir toliau egzistuoja. Tai neturi jokių pasekmių įprastai nuosavybei (pvz., pro quota iki santuokos sudarymo arba santuokos metu įgytos prekės, kai turtas yra atskirtas), kuri gali būti panaikinta vienam iš sutuoktinių pateikus prašymą.

c) sutuoktinių nepilnamečius vaikus?

Tėvų atsakomybė: nutraukdamas santuoką teismas taip pat nustato vaikų globą vienam iš tėvų arba - atsižvelgdamas į vaiko interesus - abiem tėvams bendrai ar pakaitomis; teismas nustato tėvo (motinos), kuriam nepriklauso vaiko globa, vaiko lankymo tvarką. Teismas nustato vaiko turto administravimo taisykles ir išlaikymo įmokas, kurias turi mokėti tėvas (motina), kuriam nepriklauso vaiko globa.

viršųviršų

Dėl teisės gyventi šeimos namuose, pirmenybė teikiama sutuoktiniui, kuriam paskiriama vaiko globa. (Daugiau informacijos žr. Tėvų atsakomybė - Italija).

d) pareigą suteikti išlaikymą kitam sutuoktiniui?

Pareiga mokėti išlaikymą: nutraukdamas santuoką teismas, atsižvelgęs į šalies prašymą, nustato reguliarias išlaikymo išmokas sutuoktiniui, kuris neturi pakankamai lėšų arba dėl objektyvių aplinkybių negali jų gauti. Pareigos mokėti išlaikymą nelieka, jeigu išlaikymo gavėjas sudaro naują santuoką. Abiejų šalių sutikimu susitarimas dėl santuokos nutraukimo taip pat gali būti sudaromas vienašalio sandorio forma perduodant turtines nuosavybės teises kitam sutuoktiniui. (Daugiau informacijos žr. Ieškiniai dėl išlaikymo - Italija).

Kitos pasekmės: santuoką nutraukę sutuoktiniai, nesudarę naujos santuokos ir turintys teisę į santuokos nutraukimo išmoką, taip pat turi teisę į kitam sutuoktiniui sumokėtos bet kokios išeitinės išmokos dalį. Buvusio sutuoktinio mirties atveju gyvas likęs sutuoktinis turi teisę gauti bet kokią perleidžiamą pensiją arba dalytis pensiją su bet kuriuo vėlesniu gyvu likusiu sutuoktiniu ir teisę į paveldėjimą, kai atitinkamam asmeniui to reikia. Įstatymas taip pat leidžia sutuoktiniui, turinčiam teisę į išmoką, prašyti įrašyti teismo sprendimą į hipotekos registrą arba kreiptis dėl sutuoktinio, kuris turi mokėti išmoką, turto arešto.

viršųviršų

Išlaikymo sutuoktiniui arba vaikams nesuteikimas: pagal Baudžiamojo kodekso 570 straipsnį sutuoktinis, kuris nesuteikia išlaikymo kitam sutuoktiniui ir (arba) savo vaikams, laikomas padariusiu nusikaltimą.

4. Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka „gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymas“?

Gyvenimas skyrium reiškia, kad įstatyme nebereikalaujama, kad sutuoktiniai gyventų kartu. De facto gyvenimas skyrium nesukelia pasekmių (išskyrus situacijas, atsiradusias iki 1975 m. Reformos įstatymo Nr. 151 įsigaliojimo).

Gyvenimas skyrium neturi jokių pasekmių sutuoktinių santykiams, išskyrus faktą, kad tai susilpnina santuokinius ryšius.

Gyvenimą skyrium gali nustatyti teismas, priimdamas nutartį, arba sutuoktiniai bendru sutarimu.

Šaltiniai: materialinės taisyklės yra nustatytos Civiliniame kodekse (150 ir kiti straipsniai; dėl klausimų, susijusių su paveldėjimu, žr. Civilinio kodekso 548 ir 585 straipsnius).

5. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo sąlygos?

Gyvenimas skyrium yra prielaida atsirasti faktams, dėl kurių tolesnis santuokinis gyvenimas tampa nepakeliamas arba daro didelį ir žalingą poveikį auginant vaikus. Prašymą taip pat gali pateikti už gyvenimą skyrium (situaciją) atsakingas sutuoktinis.

Remdamasis šalies prašymu ir atsižvelgdamas į aplinkybes teismas nusprendžia, kas yra atsakingas už gyvenimą skyrium (šitaip 1975 m. Reformos įstatymas pakeitė anksčiau galiojusį kaltės priskyrimą; atsisakius kalte pagrįsto bausmės principo, buvo nustatytas teisės gynimo principas, taikomas situacijai, kurioje gyvenimas kartu yra nepakenčiamas arba bus žalingas nepilnamečiams vaikams).

viršųviršų

Atsakomybė (dėl kurios prašymą galima pateikti tik esant nutarčiai, nustatančiai gyvenimą skyrium) yra ypač svarbi pateikiant prašymą mokėti išlaikymą ir sprendžiant su paveldėjimu susijusius klausimus. Prokuroro dalyvavimas yra būtinas.

Gyvenimas skyrium bendru sutarimu yra pagrįstas sutuoktinių sutartimi, tačiau įsigalioja tik ją patvirtinus teismui, kuris yra atsakingas už sutuoktinių sudarytų sutarčių dėl svarbiausių šeimos interesų patikrinimą. Visų pirma, kai sutartis dėl vaikų globos ir išlaikymo neatitinka vaikų interesų, teismas iškviečia šalis ir nurodo, kokius pakeitimus reikia padaryti. Jeigu nustatytas sprendimo būdas yra netinkamas, teismas gali atsisakyti jį tvirtinti. Teismų praktikoje nustatyta, kad jeigu nėra nepilnamečių vaikų, prokuroro dalyvavimas nėra būtinas.

6. Kokios yra gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo teisinės pasekmės?

Asmeniniai santykiai: teismo nustatytas gyvenimas skyrium arba gyvenimas skyrium bendru sutarimu panaikina reikalavimą suteikti visas paramos formas, kurios reikalingos porai gyvenant kartu; tėvystės prielaida nebetaikoma. Moteris negali pasilikti vyro pavardės, pridėtos prie jos mergautinės pavardės, tačiau jos prašymu teismas gali uždrausti naudoti šia pavardę, jeigu tai gali sukelti didelę žalą. Teismas taip pat gali leisti žmonai nenaudoti pavardės, kai toks naudojimas gali būti jai žalingas.

Sutuoktinių turto padalijimas: gyvenimas skyrium panaikina bendrą turtą.

viršųviršų

Tėvų atsakomybė: nustatydamas gyvenimą skyrium teismas išsprendžia vaikų globos klausimą ir nustato išlaikymo, kurį turi mokėti vaiko neglobojantis tėvas (motina), dydį. Dėl teisės gyventi šeimos namuose, pirmenybė teikiama sutuoktiniui, kuriam nustatoma vaiko globa (daugiau informacijos žr. Tėvų atsakomybė - Italija).

Pareiga mokėti išlaikymą: esant prašymui teismas sutuoktiniui, kuris nėra atsakingas už gyvenimą skyrium, nustato teisę gauti kito sutuoktinio išlaikymą, jeigu jis nėra apsirūpinęs pragyvenimo lėšomis. Sutuoktinis, kuriam reikia išlaikymo, vis dar turi teisę gauti išlaikymo išmokas, t. y. reguliarią pragyvenimui reikalingą sumą, net jeigu jis yra atsakingas už gyvenimą skyrium (daugiau informacijos žr. Ieškiniai dėl išlaikymo - Italija).

Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad susitarimai dėl gyvenimo skyrium turėtų būti automatiškai pritaikomi tokiu pat būdu, kuris aiškiai taikomas susitarimams dėl santuokos nutraukimo.

Su vaikų globa ir išlaikymo (sutuoktiniui ir vaikams) apskaičiavimu susijusios priemonės gali būti keičiamos. Išlaikymo išmokų nemokėjimas pagal Baudžiamojo kodekso 570 straipsnį laikomas nusikaltimu.

Gyvenimas skyrium su atsakomybe ir be atsakomybės: skyrium gyvenantys sutuoktiniai, kurie nėra laikomi atsakingais už gyvenimą skyrium, išlaiko tokias pat paveldėjimo teises, kaip ir skyrium negyvenantys sutuoktiniai.

viršųviršų

Atsakingi už gyvenimą skyrium sutuoktiniai turi teisę į išlaikymą tik jeigu jie pradėjus paveldėjimo bylą turi teisę gauti išlaikymo išmokas iš mirusio sutuoktinio (Civilinio kodekso 548 ir 585 straipsniai).

Kitos pasekmės: nutartis dėl gyvenimo skyrium leidžia įrašyti teismo sprendimą į hipotekos registrą. Jei nutarties nesilaikoma, atsižvelgdamas į teisę turinčio asmens prašymą, teismas gali nuspręsti areštuoti atsakingo asmens turtą ir nustatyti trečiosioms šalims pareigą mokėti periodines išmokas asmeniui, kuris yra atsakingas už dalies sumos perdavimą naudos gavėjui.

7. Ką iš tikrųjų reiškia sąvoka „santuokos pripažinimas negaliojančia“?

Civilinio kodekso 117 ir kiti straipsniai nustato įvairius santuokos pripažinimo negaliojančia atvejus, dėl kurių santuoka gali būti panaikinta arba pripažinta negaliojančia. Pageidautina taikyti negaliojimo kategoriją ir ištirti konkrečius negaliojimo veiksnius bei taikytiną teisę.

Santuoka negalioja, jeigu ji turi vieną iš įstatyme nustatytų trūkumų, kuriuo turi būti tinkamai remiamasi.

Apie prašymą pripažinti santuoką negaliojančia įpėdiniams nėra pranešama, išskyrus atvejus, kai byla laukia teisminio nagrinėjimo. Prokuroro dalyvavimas yra būtinas.

Šaltinis: materialinės taisyklės yra nustatytos Civilinio kodekso 117-129a straipsniuose.

8. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia sąlygos?

Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia dėl kurios nors iš toliau nurodytų priežasčių (Civilinio kodekso 117 ir kiti straipsniai):

viršųviršų

  1. Vienas iš sutuoktinių vis dar yra susituokęs (asmuo yra vedęs). Negaliojimas yra absoliutus ir nepanaikinamas; prašymus gali pateikti sutuoktiniai, tiesioginiai aukštutinės linijos giminaičiai, prokuroras arba bet kuris suinteresuotas asmuo.
  2. Impedimentum criminis: kai santuoką sudaro du žmonės, iš kurių vienas buvo apkaltintas kito sutuoktinio žmogžudyste arba tyčine žmogžudyste. Negaliojimas yra absoliutus ir negrįžtamas, ir juo gali remtis prokuroras arba bet kuris suinteresuotas asmuo.
  3. Kai santuoka negali būti sudaroma dėl vieno iš sutuoktinių protinės ligos. Santuoka gali būti uždrausta santuokos metu vienam iš sutuoktinių tapus neveiksniam; santuoką gali ginčyti globėjas, prokuroras arba bet kuris suinteresuotas asmuo.
  4. Vieno iš sutuoktinių protiniai trūkumai (įgimtas neįgalumas). Santuoką gali ginčyti sutuoktinis, kuris, jeigu jam nedraudžiama sudaryti santuokos, sužino, kad santuoką sudarė turėdamas protinių trūkumų. Prašymo negalima pateikti, jeigu pora, atitinkamam sutuoktiniui atgavus savo protinius gebėjimus, daugiau nei vienerius metus gyveno kartu.
  5. Amžius. Prašymus gali pateikti sutuoktiniai, prokuroras arba tėvai; nepilnametis negali veikti, kol nuo jo pilnametystės pradžios nepraeina vieneri metai.
  6. Giminystės, įvaikinimo ir tėvystės ryšiai. Negaliojimo pagrindu gali remtis sutuoktiniai, prokuroras arba bet kuris suinteresuotas asmuo, išskyrus atvejus, kai nuo santuokos sudarymo praėjo vieneri metai arba buvo galima gauti įgaliojimą.
  7. Prievarta, baimė ir suklydimas (sutikimas gautas naudojant prievartą arba dėl didelės baimės, atsirandančios dėl veiksnių, kurių sutuoktinis negali kontroliuoti; klaidingai suprasta tapatybė arba suklydimas, susijęs su kito sutuoktinio asmenybe, kaip yra nurodyta Civilinio kodekso 122 straipsnyje). Prašymus gali pateikti sutuoktinis, kurio sutikimas buvo gautas vienu iš pirmiau nurodytų būdų, išskyrus atvejus, kai pora, išnykus prievartos arba baimės priežasčiai, gyveno kartu ne mažiau kaip vienerius metus, arba nuo dienos, kai buvo išsiaiškintas suklydimas.
  8. Apsimetimas. Santuoką gali ginčyti bet kuris iš sutuoktinių, kuris sudarė santuoką iš anksto susitaręs nesilaikyti iš santuokos kylančių pareigų arba neįgyvendinti teisių. Prašymai turi būti pateikiami per vienerius metus nuo santuokos sudarymo arba tuomet, jeigu sudariusi santuoką pora kaip vyras ir žmona gyveno kartu net ir trumpą laiką.

9. Kokios yra santuokos pripažinimo negaliojančia teisinės pasekmės?

Jeigu sutuoktiniai veikė sąžiningai (t. y. sudarydami santuoką jie nežinojo apie kliūtis ją sudaryti), santuoka laikoma galiojančia tol, kol ji nepaskelbiama negaliojančia, ir santuokos pripažinimas negaliojančia įsigalioja ex nunc (netikra santuoka). Santuokos metu gimę arba pradėti vaikai laikomi santuokiniais vaikais ir dėl to jiems taikomos taisyklės, reglamentuojančios vaikų turinčių porų gyvenimą skyrium.

viršųviršų

Teismas taip pat gali prašyti, kad vienas iš sutuoktinių, kai kitas sutuoktinis neturi pakankamai lėšų ir nesudarė naujos santuokos, ne ilgiau nei trejus metus mokėtų periodines išmokas kitam sutuoktiniui.

Kai tik vienas iš sutuoktinių veikė sąžiningai, netikros santuokos pasekmės taikomos tam sutuoktiniui ir vaikams. Iš nesąžiningai veikusio sutuoktinio yra prašoma sumokėti sąžiningą kompensaciją, atitinkančią trejų metų išlaikymą, ir mokėti išlaikymą, jeigu jokie kiti asmenys nėra atsakingi.

Kai abu sutuoktiniai veikė nesąžiningai, santuoka sukelia pasekmes santuokos metu gimusiems arba pradėtiems vaikams, išskyrus atvejus, kai santuoka pripažįstama negaliojančia dėl dvipatystės arba kraujomaišos; vaikai, gimę santuokos metu, kuri dėl dvipatystės buvo pripažinta negaliojančia, gali įgyti patvirtintos tėvystės bendrų vaikų statusą.

Daroma prielaida, kad sutuoktiniai yra sąžiningi, ir jie turi būti sąžiningi tik santuokos saitų sutvirtinimo momentu.

10. Ar yra alternatyvių neteisminių priemonių, kuriomis būtų galima su santuokos nutraukimu susijusius klausimus išspręsti nesikreipiant į teismą?

Nuostatų, susijusių su alternatyviais santuokos nutraukimo (arba gyvenimo skyrium) klausimų sprendimo būdais, nėra; ypač reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nėra nuostatos dėl šeimos taikinimo. Parlamentas šiuo metu svarsto įstatymo projektą, kuris numato šeimos taikinimą siekiant suteikti sutuoktiniams galimybę susitarti dėl vaikų globos.

viršųviršų

11. Kur turėčiau pateikti pareiškimą nutraukti santuoką/nustatyti gyvenimą skyrium/santuoką pripažinti negaliojančia? Į kokius formalumus būtina atsižvelgti ir kokie dokumentai turi būti pridedami prie pareiškimo?

Santuokos nutraukimo bylų taisyklės taip pat yra taikomos byloms dėl gyvenimo skyrium nustatymo, išskyrus atvejus, kai šios taisyklės nesuderinamos. Tokiu atveju taikomi Civilinio proceso kodekso 706 ir kiti straipsniai.

Byla nagrinėjama taikant specialią tyrimo procedūrą, kurią reglamentuoja skirtingos taisyklės, palyginti su įprastą procesą reglamentuojančiomis taisyklėmis, ypač atkreipiant dėmesį į parengtinio bylos nagrinėjimo etapą.

Jurisdikcija: bylą nagrinėja atsakovo gyvenamosios arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, arba, kai atsakovo negalima surasti arba jis gyvena užsienyje, pareiškėjo gyvenamosios arba nuolatinės gyvenamosios vietos teismas. Kai abi šalys gyvena užsienyje, bet kuris šalies teismas gali nagrinėti bylą. Kai santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sutuoktiniai gali pasirinkti vieną iš jų gyvenamųjų arba nuolatinių gyvenamųjų vietų.

Procesas: pareiškimas nutraukti santuoką surašomas prašymo forma ir pateikiamas jurisdikciją turinčio teismo sekretoriatui. Pranešimo dokumentai turėtų būti pridedami prie prašymo, tačiau jie gali būti pateikti ir nagrinėjimo metu. Pareiškėjas yra atsakingas už kito sutuoktinio informavimą apie prašymą ir pirmininkaujančio teisėjo nutartį, kuria nustatoma sutuoktinių apklausos data. Jeigu bylos nagrinėjimo metu bandymas susitaikyti pirmininkaujančio teisėjo akivaizdoje nepavyko, pirmininkaujantis teisėjas priima laikinąsias nutartis, atsižvelgdamas į sutuoktinių ir jų vaikų interesus, ir nustato bylos nagrinėjimo teisme datą bei teisėją, kuris nagrinės bylą pagal tyrimo procedūras reglamentuojančias taisykles.

viršųviršų

Santuokos nutraukimas bendru sutarimu: bendras prašymas reiškia, kad sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką ir susitaria dėl vėlesnių sąlygų, susijusių su vaikais ir finansiniais santykiais. Byla nagrinėjama supaprastinta tvarka.

Šaltiniai: 1970 m. įstatymas Nr. 898 ir vėlesni jo pakeitimai; teismo nustatyto gyvenimo skyrium atveju taip pat taikomi Civilinio proceso kodekso 706-711 straipsniai.

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą, jei norima padengti bylinėjimosi išlaidas?

Teisinę pagalbą galima gauti ir dėl to nereikia mokėti gynybos teisinio atstovavimo ir kitų teismo išlaidų. Teisinę pagalbą taip pat gali gauti užsienio piliečiai, kurie teisėtai gyvena Italijoje. Tinkamumo gauti teisinę pagalbą sąlygas galima rasti įstatyme Nr. 1990/217 ir informaciniame leidinyje apie teisinę pagalbą. Kadangi prašymai turi būti pateikiami advokatų asociacijai, juos galima gauti atitinkamos advokatų asociacijos interneto tinklalapyje (Romos advokatų asociacijos interneto adresas - www.ordineavvocati.roma.it italiano) ir Teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje www.giustizia.it/servizi_cittadino/patrocinio_stato.htm English - français - italiano.

viršųviršų

Šaltinis: 1990 m. įstatymas Nr. 217 su pakeitimais, padarytais 2001 m. įstatymu Nr. 134.

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia?

Sprendimus dėl gyvenimo skyrium nustatymo, santuokos nutraukimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia galima apskųsti apeliacine tvarka. Negalutiniai sprendimai santuokos nutraukimo bylose (pvz., kai bylos eiga pakrypsta taip, kad galima pasiekti susitarimą) arba gyvenimo skyrium nustatymo bylose (pvz., kai bylos eiga pakrypsta taip, kad galima priimti sprendimą dėl atsakingo asmens arba susitarti) negali būti ginčijami pateikiant atskirą apeliacinį skundą (t. y. kartu su galutiniu teismo sprendimu); tokie sprendimai turi būti ginčijami pagal įstatymą.

14. Ką reikėtų daryti, kad kitos valstybės narės teismo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia būtų pripažintas Italijoje?

Taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003. Jame nustatyta visose ES valstybėse narėse taikoma bendra procedūra.

Pripažįstama automatiškai. Dėl to priėmus galutinį sprendimą santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium nustatymo arba santuokos pripažinimo negaliojančia byloje, nereikia taikyti procedūros, pagal kurią atnaujinami įrašai valstybės narės santuokų, gimimų ir mirčių registre.

Tačiau bet kuris suinteresuotas asmuo gali prašyti paskelbti, kad sprendimas turi būti pripažintas arba gali būti nepripažintas. Reglamentas nustato konkrečius nepripažinimo pagrindus. Prašymas (apeliacinio skundo forma) turi būti pateikiamas apeliaciniam teismui, turinčiam teritorinę jurisdikciją (pagal vidaus normas nurodant sprendimo įgyvendinimo vietą). Teismas sprendimą priima nedelsdamas (arba taikydamas ginčo procedūrą), ir sprendimas įteikiamas pareiškėjui.

viršųviršų

15. Į kurį teismą reikėtų kreiptis, jei norima Italijoje apskųsti teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo/gyvenimo skyrium/santuokos pripažinimo negaliojančia teisinį pripažinimą, jei tas teismo sprendimas buvo priimtas kitoje valstybėje narėje? Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais?

Kiekviena šalis sprendimą dėl pripažinimo apeliaciniame teisme, kuris priėmė sprendimą, gali ginčyti per vieną mėnesį nuo pranešimo apie jį (per du mėnesius, jeigu kita šalis gyvena užsienyje). Šiame antrajame etape taikoma ginčo procedūra ir įprastos teisminio nagrinėjimo normos.

Sprendimą dėl ginčijimo galima apskųsti kasacinės instancijos teismui (žr. Reglamento priedus).

16. Kokios valstybės teisė taikoma sutuoktinių santuokos nutraukimo bylose, kai jie negyvena Italijoje arba jų pilietybės skiriasi?

Gyvenimo skyrium nustatymo ir santuokos nutraukimo tvarką reglamentuoja abiem sutuoktiniams bendri nacionaliniai įstatymai, galiojantys prašymo nustatyti gyvenimą skyrium arba nutraukti santuoką pateikimo metu. Jeigu sutuoktinių pilietybė skirtinga, teismas gali savo nuožiūra nuspręsti, kurią teisę taikyti atsižvelgiant į valstybę, kurioje ilgiausiai trunka sutuoktinių vedybinis gyvenimas.

Kai taikytina užsienio teisė nenumato gyvenimo skyrium nustatymo arba santuokos nutraukimo, taikoma Italijos teisė (1995 m. įstatymo Nr. 218 31 straipsnis), ir tokiais atvejais pirmenybė teikiama lex fori principui. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Italijos teisė taikoma nepaisant to, ar pareiškėjas yra Italijos pilietis, ir taip pat gali būti taikoma, kai pareiškėjas nėra Italijos pilietis, mišrios santuokos atveju arba kai santuoką sudarė Italijos pilietybės neturintys asmenys.

Atsižvelgiant į šį klausimą Italijos sutuoktiniams, kurie Italijoje pateikė prašymus nustatyti gyvenimą skyrium arba nutraukti santuoką, taikoma Italijos teisė, net jeigu jie negyvena Italijoje. Skirtingas pilietybes turintiems sutuoktiniams taikoma valstybės, kurioje ilgiausiai trunka sutuoktinių vedybinis gyvenimas, teisė. Tačiau kai atitinkamos valstybės teisė nenumato gyvenimo skyrium nustatymo arba santuokos nutraukimo, (Italijos) teismas taiko Italijos teisę.

« Skyrybos - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 15-11-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė