Europos Komisija > ETIT > Skyrybos > Vokietija

Naujausia redakcija: 30-05-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Skyrybos - Vokietija

 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos? 1.
2. Kokios yra santuokos nutraukimo priežastys? 2.
3. Kokios yra santuokos nutraukimo teisinės pasekmės? 3.
3.a) Pasekmės, susijusios su asmeniniais sutuoktinių santykiais (pvz., santuokinės pavardės pasilikimas) 3.a)
3.b) Pasekmės, susijusios su sutuoktinių turto pasidalijimu 3.b)
3.c) Pasekmės, susijusios su nepilnamečiais sutuoktinių vaikais [atsižvelgiant į tėvų pareigas (jų atsakomybę) ir reikalavimą išlaikyti vaikus] 3.c)
3.d) Pasekmės, susijusios su buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigomis 3.d)
4. Ką reiškia sąvoka „gyvenimas skyrium (separacija)“ („Trennung ohne Auflösung des Ehebandes“)? 4.
5. Kokios yra „gyvenimo skyrium” sąlygos? 5.
6. Kokios yra „gyvenimo skyrium” teisinės pasekmės? 6.
7. Ką reiškia sąvoka „santuokos negaliojimas“ („Nichtigerklärung”) ir „santuokos pripažinimas negaliojančia („Aufhebung der Ehe“)? 7.
8. Kokios yra „santuokos negaliojimo“ ir „santuokos pripažinimo negaliojančia“ sąlygos? 8.
9. Kokios yra „santuokos negaliojimo“ ir „santuokos pripažinimo negaliojančia“ teisinės pasekmės? 9.
10. Ar yra alternatyvių galimybių spręsti su skyrybomis susijusias problemas nesikreipiant į teismą? 10.
11. Kur reikia paduoti prašymą dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia)? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą (proceso išlaidų lengvatą)? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia)? 13.
14. Kur kreiptis, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia), būtų pripažintas ir Vokietijoje? 14.
15. Į kokį teismą reikėtų kreiptis, norint pateikti prašymą dėl kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl skyrybų (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia) nepripažinimo. Kokia tokiu atveju taikoma procedūra? 15.
16. Kokia taikoma teisė skyrybų procese sutuoktiniams, kurie negyvena Vokietijoje arba turi skirtingą pilietybę? 16.

 

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos?

Santuoka gali būti nutraukta tik teismo sprendimu (nutartimi) vieno arba abiejų sutuoktinių prašymu (Civilinis kodeksas Bürgerliches Gesetzbuch - BGB 1564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Santuoka yra nutraukiama, jei ji yra iširusi. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. (Civilinio kodekso 1565 straipsnio 1 dalis). Daroma prielaida, kad faktiškai santuoka negrįžtamai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo, ir abu sutuoktiniai kartu pateikia prašymą dėl santuokos nutraukimo arba vienam sutuoktiniui pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo, kitas su tuo sutinka. Daroma prielaida, kad faktiškai santuoka negrįžtamai iširo, jei sutuoktiniai daugiau nei trejus metus gyvena skyrium, nepaisant šalių pareikštos nuomonės teismo procese (Civilinio kodekso 1566 straipsnio 2 dalis). Tęsti iširusią santuoką šiuo atveju galima, jei ir kol ją reikalinga išlaikyti dėl ypatingų priežasčių sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesais išimties tvarka. Tokia pati nuostata yra taikoma ir tokiu atveju, jei ir kol santuokos nutraukimas prieštaraujančiai šaliai, kuri atsisako skyrybų, dėl ypatingų aplinkybių taptų tokia nepakeliama našta, kad net ir atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, išimties tvarka vertėtų siūlyti santuoką išlaikyti (Civilinio kodekso 1568 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 1567 straipsnio 1 dalies p. 1 laikoma, kad sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena, kai jie netvarko bendro ūkio ir vienas sutuoktinis akivaizdžiai nenori jo atkurti, nes atsisako bendro santuokinio gyvenimo. Prireikus šias aplinkybes būtina įrodyti; dažniausiai problemų atsiranda tada, kai reikia įrodyti įstatymo nedviprasmiškai leidžiamą gyvenimą skyrium, tačiau abiejų sutuoktinių bendrame būste (Civilinio kodekso 1567 straipsnio 2 nuostata).

viršųviršų

2. Kokios yra santuokos nutraukimo priežastys?

Vokietijos teisėje yra žinoma tik viena santuokos nutraukimo priežastis – jos iširimas.

Santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės nėra.

3. Kokios yra santuokos nutraukimo teisinės pasekmės?

3.a) Pasekmės, susijusios su asmeniniais sutuoktinių santykiais (pvz., santuokinės pavardės pasilikimas)

Buvę sutuoktiniai pasilieka santuokinę pavardę, kurią jie buvo pasirinkę kaip bendrą pavardę susituokdami. Sutuoktinis, pateikęs pareiškimą civilinės metrikacijos pareigūnui, vėl gali priimti iki santuokos turėtą pavardę arba savo gimtąją (mergautinę) pavardę ir ją prijungti pradžioje arba pabaigoje prie santuokinės pavardės (Civilinio kodekso 1355 straipsnio 5 dalis).

Jeigu priežastys santuokai nutraukti buvo ir palikėjas (testatorius) pateikė prašymą jai nutraukti arba pritarė jos nutraukimui, sutuoktinis pagal įstatymą netenka paveldėjimo teisės (Civilinio kodekso 1933 straipsnis). Paskutinioji valia, pareikšta sutuoktinio naudai, šiuo atveju negalioja; nebent būtų taip, kad palikėjas ją būtų pareiškęs ir skyrybų atveju (Civilinio kodekso 2077 straipsnis).

3.b) Pasekmės, susijusios su sutuoktinių turto pasidalijimu

Jeigu įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant kartu po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tai nutraukiant santuoką jis turi būti sutuoktiniams padalijamas subalansuotai (Civilinio kodekso 1372 straipsnis ir toliau). Išimtį reikėtų taikyti, jeigu įgytas santuokoje turtas būtų dalijamas labai neteisingai. Dažniausiai tai yra atvejis, kai sutuoktinis, kuris įgijo mažesniąją santuokoje įgyto turto dalį, per ilgesnį laiką nevykdė ūkinių įsipareigojimų, kylančių iš santuokos (Civilinio kodekso 1381 straipsnis). Skyrybų požiūriu nėra orientuojamasi tik į vieno sutuoktinio kaltę.

viršųviršų

Jeigu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl viso turto bendros jungtinės nuosavybės, tai sutuoktiniai turi pasidalyti visą savo turtą. Nėra numatyta jokių sankcijų tam sutuoktiniui, kuris yra kaltas dėl skyrybų.

Santuokoje turėtą būstą, jeigu sutuoktiniai dėl jo nesusitaria patys, teismas paskiria vienam iš sutuoktinių (Namų ūkio reglamento Hausratsverordnung 1 straipsnis). Jeigu būstas yra nuomojamas, teismas gali įsikišti, kad sureguliuotų nuomos sutartį. Šiuo atveju teismas sprendžia teisinga nuožiūra.

Namų ūkio bendros nuosavybės turtą teismas turi padalyti teisingai ir tikslingai. Namų ūkio daiktai, kurie yra vieno sutuoktinio nuosavybė, turi būti paskirti kitam sutuoktiniui, jeigu šiam paskirta naudotis jais toliau ir gali būti reikalaujama perduoti savininkui.

Taip pat ir santuokoje įgytos sutuoktinių teisės į pensiją (pvz., teisės į įstatymų nustatytą pensinį draudimą, aprūpinimą senatvėje ir teisės į pensijų išmokas iš įmonėje uždirbto pensinio aprūpinimo senatvėje ar pagal asmenines pensijų draudimo sutartis) skyrybų atveju yra padalijamos kompensaciniu būdu.

3.c) Pasekmės, susijusios su nepilnamečiais sutuoktinių vaikais [atsižvelgiant į tėvų pareigas (jų atsakomybę) ir reikalavimą išlaikyti vaikus]
aa) Tėvų pareigos (atsakomybė už vaikus)

Jeigu abu tėvai, kurie turi rūpintis vaikais kartu, skiriasi, tai pareiga rūpintis jais išlieka abiem bendra. Teismas peržiūri ir priima kitokius sprendimus – jeigu vaikų gerovei kyla grėsmė – tik tais atvejais, kai vienas iš tėvų pateikia prašymą dėl jo vieno paskyrimo rūpintis vaiku. Su tokiu prašymu reikia sutikti, jeigu tikimasi, kad bendros globos nutraukimas ir perdavimas pareiškėjui vienam geriausiai atitinka vaiko interesus. Vokietijos teisė remiasi tuo, kad vaiko bendravimas su abiem tėvais paprastai padeda vaiko gerovei, ir todėl garantuoja vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, taip pat ir abiejų tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku.

viršųviršų

bb) Išlaikymo pareigos

Tėvai privalo suteikti vaikams išlaikymą (Civilinio kodekso 1601 straipsnis). Vaikai, turi teisę į išlaikymą, kai jie nėra pajėgūs patys savęs išlaikyti (Civilinio kodekso 1602 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus priklauso nuo tėvų pajėgumo (Civilinio kodekso 1603 straipsnis). Tačiau tėvų pajėgumas išlaikyti vaikus suprantamas platesne reikšme, t. y. jam priskiriamos ne vien tik turimos finansinės pajamos, bet veikiau galimos uždirbti pajamos (Civilinio kodekso 1603 straipsnio 2 dalis). Iš esmės abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo atitinkamai pagal savo gaunamas pajamas ir turtą. Tačiau vienas iš tėvų, kuris prižiūri vaiką, atlieka savo vaiko išlaikymo prievolę, prižiūrėdamas jį ir rūpindamasis juo (Civilinio kodekso 1606 straipsnio 3 dalis).

Vaiko išlaikymas apima visas jo gyvenimo reikmes ir tinkamo mokymosi išlaidas (Civilinio kodekso 1610 straipsnis).

3.d) Pasekmės, susijusios su buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigomis

Sutuoktinis, nutraukus santuoką, savo paties išlaikymu turi pasirūpinti pats (Civilinio kodekso 1569 ir 1577 straipsniai). Vadinasi, jis turi užsiimti tinkama darbine veikla. Jeigu tinkamai veiklai vykdyti reikalingas tam tikras išsilavinimas (profesinis parengimas), tai jis turi mokytis, kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti (Civilinio kodekso 1574 straipsnio 3 dalis).

Išsiskyręs sutuoktinis turi teisę į išlaikymą:

  • kol ir jeigu jis negali užsiimti darbine veikla, nes prižiūri savo pačių santuokinį vaiką (Civilinio kodekso 1570 straipsnis), arba skyrybų metu dėl fizinės ar psichinės ligos yra silpnos sveikatos ir negali dirbti (Civilinio kodekso 1572 straipsnis);
  • jeigu skyrybų metu dėl savo amžiaus daugiau negali užsiimti darbine veikla (Civilinio kodekso 1571 straipsnis);
  • kol ir jeigu išsiskyręs sutuoktinis mokosi, kelia kvalifikaciją ar persikvalifikuoja, kad kompensuotų žinių ir gebėjimų stygių, patirtą dėl santuokos. Tačiau sąlyga yra kuo greičiau pradėti mokytis, kelti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, kad jis galėtų gauti tinkamą darbą, kuris užtikrintų jam savo paties nuolatinį išsilaikymą, arba būtų tikimasi sėkmingai baigti mokymąsi;
  • kol ir jeigu sutuoktinis po skyrybų negali rasti tinkamo darbo (Civilinio kodekso 1573 straipsnio 1 dalis);
  • jeigu ir kol sutuoktinis dėl kitų sunkumų negali tikėtis gauti darbą ir atsisakymas išlaikyti, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių interesus, būtų labai neteisingas;
  • jeigu pajamos iš tinkamos darbinės veiklos nėra pakankamos visiškam išlaikymui apmokėti (Civilinio kodekso 1573 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo sumos dydis nustatomas priklausomai nuo buvusių santuokinių gyvenimo sąlygų ir apima taip pat tinkamo draudimo, skirto ligos, priežiūros ir senatvės bei sumažėjusio darbingumo atveju, išlaidas (Civilinio kodekso 1578 straipsnis). Jeigu sutuoktinis, privalantis išlaikyti kitą sutuoktinį, pagal savo gaunamas pajamas ir turtą, atsižvelgiant į kitas jo prievoles, yra nepajėgus (nepakenkdamas savo paties išlaikymui) suteikti išlaikymą sutuoktiniui, turinčiam teisę gauti iš jo išlaikymą, tai jis išlaikymą turi teikti tik tiek, kiek tai atitinka teisingumą, atsižvelgiant į sutuoktinių poreikius ir gaunamas pajamas bei turtą (Civilinio kodekso 1581 straipsnio 1 nuostata).

viršųviršų

4. Ką reiškia sąvoka „gyvenimas skyrium (separacija)“ („Trennung ohne Auflösung des Ehebandes“)?

Bet kuris sutuoktinis gali gyventi skyrium, t. y. atsiskyręs, bet oficialiai nenutraukus santuokos. Tokios separacijos įforminimo per teismą nėra numatyta.

5. Kokios yra „gyvenimo skyrium” sąlygos?

Sutuoktiniai turi gyventi atskirai. Laikoma, kad sutuoktiniai gyvena skyrium, jei jie kartu netvarko bendro namų ūkio ir vienas iš sutuoktinių atsisako bendro santuokinio gyvenimo.

6. Kokios yra „gyvenimo skyrium” teisinės pasekmės?

Jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium arba vienas iš jų nori gyventi atskirai, tai jis gali reikalauti, kad kitas sutuoktinis jam perleistų naudotis visą santuokinį būstą arba jo dalį, jeigu to reikia, kad būtų išvengta itin sunkių aplinkybių. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į būsto nuosavybės santykius ir į teisę gyventi jame. Būstą paskirti žmonai galima tada, jei priešingu atveju jai gali tekti apsigyventi tik moterų namuose (Frauenhaus). Jei vienas sutuoktinis grasina kitam arba su juo žiauriai elgiasi, tada visas būstas paliekamas naudotis tik vienam sutuoktiniui. Būsto paskyrimas naudotis vienam sutuoktiniui nėra tikslas skyryboms parengti ar palengvinti.

Taip pat gali būti sureguliuojamas ir ūkinių daiktų panaudojimas gyvenimo skyrium laikotarpiui. Tokiu atveju kiekvienas sutuoktinis gali reikalauti iš kito jam priklausančio namų ūkio daikto. Tačiau jis turi perleisti daiktą kitam sutuoktiniui, jeigu tas daiktas yra jam reikalingas savo naujame namų ūkyje ir kiekvienu atskiru atveju reikalavimas yra teisingas.

viršųviršų

7. Ką reiškia sąvoka „santuokos negaliojimas“ („Nichtigerklärung”) ir „santuokos pripažinimas negaliojančia („Aufhebung der Ehe“)?

Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia tik teismo nutartimi pagal vieno sutuoktinio prašymą. Sąvokos „santuokos negaliojimas“ („Nichtigerklärung“) Vokietijos teisėje daugiau nėra.

8. Kokios yra „santuokos negaliojimo“ ir „santuokos pripažinimo negaliojančia“ sąlygos?

Santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai pagal Civilinio kodekso 1314 straipsnį yra šie:

  • Norintis tuoktis asmuo yra nepilnametis arba nėra sumažintas santuokinis amžius įstatymų nustatyta tvarka.
  • Norintis tuoktis asmuo yra neveiksnus.
  • Norintis tuoktis asmuo yra jau vedęs.
  • Norintys tuoktis asmenys yra artimi pirmosios eilės giminaičiai, tikri arba netikri broliai ir seserys, net jeigu giminystės ryšiai po įvaikinimo yra pasibaigę.
  • Besituokiantys asmenys pateikė prašymus metrikacijos biuro pareigūnui dėl santuokos sudarymo ne patys asmeniškai ir ne kartu, baigus galioti nustatytai sąlygai arba pasibaigus nustatytam terminui.
  • Vienas sutuoktinis santuokos sudarymo momentu buvo nesąmoningas ar laikinai sutrikusios psichikos.
  • Vienas sutuoktinis santuokos sudarymo momentu nežinojo, kad tai yra santuokos sudarymas.
  • Vienas sutuoktinis sudaryti santuoką buvo priverstas klastinga apgaule.
  • Vienas sutuoktinis sudaryti santuoką buvo priverstas jam grasinant.
  • Abu sutuoktiniai santuokos sudarymo momentu žinojo, kad jie nenori bendro santuokinio gyvenimo.

Reikia atskirti tuos atvejus, kai santuoka negalioja pažeidus formaliąsias jos sudarymo sąlygas, t. y. kai

viršųviršų

  • santuoka buvo sudaryta ne civilinės metrikacijos įstaigos pareigūno akivaizdoje,
  • prašymai santuokai sudaryti buvo paduoti civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnui, kuris paaiškino, jog jis sutuokti nėra pasirengęs;
  • sužadėtuvių metu asmenys nepateikė jokio prašymo santuokai sudaryti;
  • santuoka sudaryta tarp dviejų tos pačios lyties asmenų. Tos pačios lyties asmenims yra taikoma galimybė įregistruoti bendram gyvenimui tik partnerystės sąjungą (Lebenspartnerschaft). Tačiau tai nėra santuoka.

9. Kokios yra „santuokos negaliojimo“ ir „santuokos pripažinimo negaliojančia“ teisinės pasekmės?

Santuokoje įgytas turtas yra dalijimas tarp sutuoktinių, taip pat ir pripažinus santuoką negaliojančia, jeigu tai – atsižvelgiant į aplinkybes pirmosios santuokos sudarymo metu arba atsižvelgiant į trečiųjų asmenų interesus dvigubos santuokos sudarymo metu – nebūtų labai neteisinga (Civilinio kodekso 1318 straipsnio 3 dalis).

Namų ūkio (daiktų) ir būsto klausimams reguliuoti yra taikomos tokios pačios nuostatos kaip ir santuokos nutraukimo atveju, tačiau ir tokiu atveju ypač reikia atsižvelgti į santuokos sudarymo aplinkybes, o dvigubos santuokos atveju – į trečiųjų asmenų interesus (Civilinio kodekso 1318 straipsnio 4 dalis).

Aprūpinimo dalies – sutuoktinių santuokos metu įgytų teisų gauti pensiją – dalybos galimos tik tada, jeigu tai nebūtų labai neteisinga (Civilinio kodekso 1318 straipsnio 3 dalis).

Sutuoktinių paveldėjimo teisė pasibaigia kaip ir santuokos nutraukimo atveju, būtent, kai yra priežasčių santuoką pripažinti negaliojančia ir sutuoktiniams yra įteikiamas tam tikras prašymas. Be to, sutuoktinių paveldėjimo teisė negalioja taip pat ir tada, kai paveldėtojui jau santuokos sudarymo metu buvo žinoma, kad yra priežasčių santuoką pripažinti negaliojančia, kaip antai: asmens neveiksnumas, bigamija, giminystė, santuokos formalumų pažeidimai ir psichiniai sutrikimai (Civilinio kodekso 1318 straipsnio 5 dalis).

viršųviršų

Išlaikymo pareigos yra tokios pačios kaip nutraukiant santuoką pagal Civilinio kodekso 1318 straipsnio 2 dalį.

  • Privaloma išlaikyti sutuoktinį, kuris nežinojo, kad yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia, arba santuoką sudarė dėl kito sutuoktinio klastingos apgaulės, nusižengiančių teisingumui grasinimų, arba jam žinant buvo apgautas arba prigrasintas,
  • abu sutuoktiniai privalo išlaikyti vienas kitą, kai yra nusižengta draudimui tuoktis antrą kartą ar su giminaičiais, taip pat, kai yra pažeisti santuokos sudarymo formalumai, jeigu abu sutuoktiniai žinojo, jog tokia santuoka pripažintina negaliojančia; ši nuostata netaikoma, jei nusižengta draudimui tuoktis antrą kartą, nes vieno sutuoktinio išlaikymo reikalavimas pažeistų trečiojo sutuoktinio teisę būti išlaikomam.

10. Ar yra alternatyvių galimybių spręsti su skyrybomis susijusias problemas nesikreipiant į teismą?

Skyrybų atveju tėvai turi teisę gauti konsultaciją klausimais, susijusiais su vaikais ir paaugliais. Konsultacija skyrium gyvenantiems ir santuoką nutraukusiems tėvams turi padėti sukurti tokias sąlygas, kad jie tinkamai galėtų atlikti savo pareigas vaiko ar jaunuolio interesų labui. Išsituokusiems tėvams, kartu dalyvaujant ir jų vaikui arba paaugliui, yra teikiama pagalba sukurti priimtiną abiem šalims koncepciją tėvų pareigoms vykdyti. Visų konsultacinių įstaigų duomenų banką galima rasti interneto svetainėje www.dajeb.de Deutsch. Be to, yra galimybė, padedant tarpininkavimo institucijai, išspręsti ginčą ir prieiti prie sutaikinančios vieningos nuomonės. Daugiau informacijos apie tarpininkavimą šeimai sutaikinti rasite interneto svetainėje www.bafm-mediation.de Deutsch.

viršųviršų

11. Kur reikia paduoti prašymą dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia)?

Prašymą santuokai nutraukti arba pripažinti negaliojančia iš esmės reikia pateikti apylinkės teismo (Amtsgericht) skyriuje – šeimų teisme (Familiengericht) (Civilinio proceso kodekso Zivilprozessordnung 606 straipsnis ir Teismų sistemos įstatymo Gerichtsverfassungsgesetz 23 b straipsnis). Teritorinę jurisdikciją paprastai turi šeimų teismas, kurio teritorijoje sutuoktiniai turi savo įprastą gyvenamąją vietą.

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą (proceso išlaidų lengvatą)?

Pilietis, kuris dėl asmeninių ir ekonominių sąlygų proceso išlaidų apmokėti negali, arba gali apmokėti jas tik iš dalies ar tik dalimis (ratomis), civiliniuose teismuose gali pasinaudoti teisine pagalba – proceso išlaidų lengvata. Sąlyga tokiai pagalbai gauti yra ta, jog būtų tikimasi, kad teisminis persekiojimas ir teisminis gynimas bus rezultatyvus ir ne tyčinis. Tokiu būdu užtikrinama galimybė kreiptis į teismą ir ekonomiškai blogiau gyvenantiems asmenims. Teisinė pagalba – priklausomai nuo galimų panaudoti pajamų – apima visą arba iš dalies tą sumą, kurią besikreipiantis į teismą asmuo pats turi sumokėti kaip teismo išlaidas ir savo advokato išlaidas.

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia)?

Taip. Teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo arba jos pripažinimo negaliojančia galima apskųsti, taikant teisines priemones pagal bendrąsias taisykles, tai reiškia, kad apeliacija yra leistina, esant sąlygoms, nurodytoms Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje ir toliau. Dėl apeliacijos sprendimą priima Aukštesnysis žemės teismas (Oberlandesgericht).

viršųviršų

14. Kur kreiptis, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia), būtų pripažintas ir Vokietijoje?

Toks sprendimas automatiškai yra pripažįstamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis II“), t. y neatliekant jokios ypatingos pripažinimo procedūros (šis reglamentas netaikomas Danijai). Tačiau pagal Reglamentą „Briuselis II“ tam turi būti sąlyga, kad teismo procesas dėl santuokos nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia (santuokos negaliojimo) būtų buvęs pradėtas tik po 2001 m. kovo 1 dienos. Sprendimams iš Danijos ir anksčiau, ir dabar yra reikalinga speciali pripažinimo procedūra.

15. Į kokį teismą reikėtų kreiptis, norint pateikti prašymą dėl kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl skyrybų (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia) nepripažinimo. Kokia tokiu atveju taikoma procedūra?

Taikant 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, teritorinę jurisdikciją pripažinti ar nepripažinti tokį sprendimą turi šeimų teismas, kurio teritorijoje

  • atsakovas turi įprastinę gyvenamąją vietą, arba
  • jei teismas neturi tokios jurisdikcijos, tai tada kitas teismas, kuriame yra šalių pareikštas interesas patvirtinti pripažinimą ar nepripažinimą,
  • kitais atvejais – Rūmų teismo (Kammergericht) teritorijoje sprendimui dėl pripažinimo ar nepripažinimo priimti paskirtas teismas.

Pareiškėjas gali kreiptis tiesiogiai į teismą. Procese šeimų teisme tik pareiškėjas gauna galimybę pasisakyti dėl prašymo suteikti vykdymo užrašą arba nustatyti, ar sprendimą reikia pripažinti.

16. Kokia taikoma teisė skyrybų procese sutuoktiniams, kurie negyvena Vokietijoje arba turi skirtingą pilietybę?

Kokią teisę reikia taikyti santuokos nutraukimo sąlygoms ir pasekmėms, kai reikalo aplinkybės siejasi su kitos valstybės teise, yra nustatyta Įžanginio įstatymo į Civilinį kodeksą (Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuch – EGBGB) 17 straipsnyje. Visų pirma skyryboms taikoma ta teisė, kuri prašymo nutraukti santuoką pateikimo nagrinėti teisme momentu yra lemiama „bendroms santuokos pasekmėms“. Jeigu sutuoktiniai nepasirinko leistinos teisės patys, tai bendros santuokos pasekmės sprendžiamos iš esmės pagal teisę tos valstybės, kuriai priklauso abu sutuoktiniai arba santuokos metu priklausė paskiausiai, jeigu vienas iš jų tai valstybei dar priklauso. Jeigu abu sutuoktiniai neturi bendros pilietybės, tai santuokos pasekmes reikia spręsti pagal

  • teisę tos valstybės, kurioje abu sutuoktiniai turi savo įprastinę gyvenamąją vietą arba santuokos metu turėjo paskiausiai, jei vienas iš jų ten dar tebeturi savo įprastinę gyvenamąją vietą, pasitelkiant į pagalbą
  • teisę tos valstybės, su kuria sutuoktiniai kitu būdu kartu glaudžiausiai yra susiję.

« Skyrybos - Bendro pobūdžio informacija | Vokietija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 30-05-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė