Europos Komisija > ETIT > Skyrybos > Austrija

Naujausia redakcija: 19-07-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Skyrybos - Austrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos? 1.
2. Kokios yra santuokos nutraukimo priežastys? 2.
3. Kokios yra santuokos nutraukimo teisinės pasekmės? 3.
a) Pasekmės, susijusios su asmeniniais sutuoktinių santykiais a)
b) Pasekmės, susijusios su sutuoktinių turto pasidalijimu b)
c) Pasekmės, susijusios su nepilnamečiais sutuoktinių vaikais c)
d) Pasekmės, susijusios su buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigomis d)
4. Ką reiškia sąvoka „gyvenimas skyrium (separacija)“ („Trennung ohne Auflösung des Ehebandes“)? 4.
5. Kokios yra „gyvenimo skyrium“ sąlygos? 5.
6. Kokios yra „gyvenimo skyrium“ teisinės pasekmės? 6.
7. Ką reiškia sąvoka „santuokos negaliojimas“ („Nichtigerklärung“) ir „santuokos pripažinimas negaliojančia („Aufhebung der Ehe“)? 7.
8. Kokios yra „santuokos negaliojimo“ ir „santuokos pripažinimo negaliojančia“ sąlygos? 8.
9. Kokios yra „santuokos negaliojimo“ ir „santuokos pripažinimo negaliojančia“ teisinės pasekmės? 9.
10. Ar yra alternatyvių galimybių spręsti su skyrybomis susijusias problemas nesikreipiant į teismą? 10.
11. Kur reikia pateikti prašymą dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia)? 11.
12. Ar galima gauti teisinę pagalbą (proceso išlaidų lengvatą)? 12.
13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia)? 13.
14. Kur kreiptis, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia), būtų pripažintas ir Austrijoje? 14.
15. Į kokį teismą reikėtų kreiptis, norint pateikti prašymą dėl kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl skyrybų (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia) nepripažinimo. Kokia tokiu atveju taikoma procedūra? 15.
16. Kokia taikoma teisė skyrybų procese sutuoktiniams, kurie negyvena Austrijoje arba turi skirtingą pilietybę? 16.

 

1. Kokios yra santuokos nutraukimo sąlygos?

Austrijos teisėje yra žinomos trys skyrybų rūšys: santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, santuokos nutraukimas sutuoktiniams negyvenant kartu (gyvenant skyrium ir netvarkant bendro ūkio) mažiausiai trejus metus ir santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Vienas sutuoktinis gali siekti ištuokos, jeigu kitas sutuoktinis pažeidė sutuoktinio pareigas arba dėl negarbingo ir amoralaus elgesio santuoką – būdamas kaltas – sugriovė taip nepataisomai, jog negalima tikėtis ją atkurti, kad būtų galima gyventi kartu.

Jeigu sutuoktiniai trejus metus yra nutraukę gyvenimą kartu ir bendrą namų ūkio tvarkymą (häusliche Gemeinschaft), tai bet kuris iš sutuoktinių gali prašyti skyrybų dėl nepataisomai iširusios santuokos.

Jeigu sutuoktiniai yra nutraukę bendrą santuokinį gyvenimą bent pusę metų ir abu pripažįsta, kad santuokiniai santykiai iširę nepataisomai, ir abi šalys sutinka skirtis, tai jie gali pateikti dėl skyrybų bendrą prašymą.

2. Kokios yra santuokos nutraukimo priežastys?

Esminė skyrybų priežastis yra nepataisomas santuokinio gyvenimo iširimas. Tokio pobūdžio iširimą gali sukelti vieno partnerio, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimas, ypač jei vienas sutuoktinis sulaužė santuokinė ištikimybę, arba prieš kitą sutuoktinį panaudojo jėgą (prievartą), arba sukėlė sunkią dvasinę kančią. Net jeigu sutuoktinio elgesio ir negalima laikyti sutuoktinio pareigų pažeidimu, nes taip yra dėl jo psichinio sutrikimo, tačiau santuoka yra pažeista taip stipriai, kad atkurti bendro santuokinio gyvenimo negalima, taip pat jei partneris serga psichine liga, sunkia užkrečiamąja ar šleikštulį keliančia liga, tai kitas sutuoktinis gali prašyti nutraukti santuoką. Visais šiais atvejais tas partneris, kuris prašo ištuokos, turi įrodyti, kad tikrai egzistuoja jo nurodomos priežastys. Tačiau, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena (netvarko bendro ūkio) jau trejus metus, tai tvirtinti ar įrodyti, kad buvo neatliekamos sutuoktinio pareigos ir nereikia.

viršųviršų

3. Kokios yra santuokos nutraukimo teisinės pasekmės?

a) Pasekmės, susijusios su asmeniniais sutuoktinių santykiais

Iš esmės kiekvienas sutuoktinis pasilieka santuokinę pavardę, kurią jis turėjo gyvendamas santuokoje. Jeigu sutuoktinis, sudarydamas santuoką, buvo priėmęs kito (buvusio) sutuoktinio pavardę, tai jis tą anksčiau turėtą pavardę gali vėl pasiimti.

b) Pasekmės, susijusios su sutuoktinių turto pasidalijimu

Iš esmės sutuoktiniai turi visišką laisvę susitarimu pasidalyti savo turtą. Tai galima padaryti arba abiem šalims atsisakant bendro galimai sutartimi įforminto turto (dėl ko išlieka turto dalybų teisė pagal įstatymą tiek santuokos metu, tie nutraukus ją), arba jį padalijant, arba vieno sutuoktinio turto dalis perkeliant kitam sutuoktiniui.

Jeigu sutuoktiniams susitarti dėl turto dalybų nepavyksta, tai bet kuris sutuoktinis gali teikti prašymą padalyti tam tikrą abiejų sutuoktinių turto dalį teismo keliu. Tokiam padalijimui reikėtų priskirti vadinamąjį „santuokinį vartojamąjį turtą“ ir „santuokines santaupas“. Santuokiniam vartojamajam turtui priklauso ne tik butas ir namų apyvokos daiktai, bet ir visi kiti daiktai, kurie gyvenant bendrą santuokinį gyvenimą faktiškai buvo naudojami abiejų sutuoktinių gyvenime. Santuokinės santaupos yra visos vertybės, kurias sutuoktiniai sukaupė per savo visą bendrą santuokinį gyvenimą.

Tačiau negalima dalyti, pavyzdžiui, visų tų daiktų, kuriuos sutuoktinis į santuoką atsinešė dėl trečiojo asmens mirties arba jam padovanojo tretieji asmenys. Taip pat ir tų daiktų, kurie sutuoktiniui buvo skirti asmeniniam naudojimui, verslui ir verslo įmonės dalims, jeigu jos nėra vien tik vertybės kaip tokios.

viršųviršų

Teismas turi padalyti dalijamąjį turtą teisingai, atsižvelgdamas į visas svarbias aplinkybes ir ypač atkreipti dėmesį į kiekvieno sutuoktinio indėlio svarbą bei kiekį įsigyjant santuokinį vartojamąjį turtą ir kaupiant santuokines santaupas, taip pat ir į vaikų gerovę. Indėliu reikia laikyti ir išlaikymo prievolę, bendrą darbą įsigyjant turtą, tvarkant bendrą ūkį, prižiūrint ir auklėjant vaikus ir kiekvieną santuokinę paramą.

c) Pasekmės, susijusios su nepilnamečiais sutuoktinių vaikais

2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus Vaikų teisių pakeitimo įstatymui (Kindschaftsrechtsänderungsgesetz – KindRÄG), abiem tėvams – ir toliau po skyrybų – išlieka globos teisė „Obsorgerecht“ (Austrijos teisėje tai yra teisė vaiką prižiūrėti, auklėti, atstovauti jam institucijose ir administruoti jo turtą). Nutraukus santuoką, iš esmės išlieka abiem tėvams globos teisė ir pareiga rūpintis nepilnamečio santuokinio vaiko priežiūra. Tačiau tėvai, jeigu jie abu nori visiškai rūpintis vaiku taip, kaip ir santuokoje, privalo pateikti teismui per nustatytą laiką tarpusavio susitarimą dėl pagrindinės vaiko gyvenamosios vietos. Teismas tokį susitarimą turi patvirtinti, jeigu jis atitinka vaiko interesus. Jeigu per nustatytą terminą po skyrybų toks tarpusavio susitarimas nesudaromas arba jis neatitinka vaiko interesų, tai teismas (nepavykus susitarti ir tarpininkaujant šeimų konsultavimo įstaigai) turi nuspręsti, kuris vienas iš tėvų ateityje turi globos teisę.

Tačiau tėvai gali jau nuo pat pradžių susitarti, kad nutraukus santuoką globos teisė išlieka tik vienam iš tėvų.

viršųviršų

Jeigu globos teisė suteikiama ir rūpintis vaiku pavedama abiem tėvams bendrai, tai kiekvienas iš tėvų bet kuriuo metu gali pateikti prašymą panaikinti bendrąją globos teisę. Tokiu atveju teismas turi nuspręsti, kuriam iš tėvų suteikti globos teisę vienam, kad vaikui būtų naudingiausia.

d) Pasekmės, susijusios su buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigomis

Vienas ar labiau kaltas dėl skyrybų sutuoktinis – atsižvelgiant į sutuoktinių gyvenimo sąlygas – turi suteikti kitam sutuoktiniui išlaikymą, jeigu pastarojo pajamos iš turto ir darbinės veiklos, kurios jis gali tikėtis esamomis aplinkybėmis, būtų nepakankamos. Jeigu dėl skyrybų yra kalti abu sutuoktiniai ir iš jų nė vienas nėra kaltesnis, tai sutuoktiniui, kuris negali pats savęs išlaikyti, gali būti paskiriami alimentai  išlaikymui, jei ir kiek tai, atsižvelgiant į kito sutuoktinio poreikius bei turtą ir darbinę veiklą, yra teisinga. Pareiga prisidėti prie buvusio sutuoktinio išlaikymo gali būti terminuota (nustatoma iki tam tikro laiko). Sutuoktiniai, nutraukiant santuoką abiejų sutikimu, gali patys susitarti, ar vienas kitam mokės alimentus, ar abu atsisakys tarpusavio išlaikymo reikalavimo.

4. Ką reiškia sąvoka „gyvenimas skyrium (separacija)“ („Trennung ohne Auflösung des Ehebandes“)?

Tokio teisinio statuso Austrijos teisės sistemoje nėra.

5. Kokios yra „gyvenimo skyrium“ sąlygos?

Žiūrėk atsakymą į 4 klausimą.

viršųviršų

6. Kokios yra „gyvenimo skyrium“ teisinės pasekmės?

Žiūrėk atsakymą į 4 klausimą.

7. Ką reiškia sąvoka „santuokos negaliojimas“ („Nichtigerklärung“) ir „santuokos pripažinimas negaliojančia („Aufhebung der Ehe“)?

Austrijos teisė numato „santuokos negaliojimą“ (vok. Ehenichtigkeit; angl. nullity of marriage). Santuoka negalioja, jeigu ji sudaryta nesilaikant nustatytų formaliųjų taisyklių, jeigu vienas iš sutuoktinių santuokos sudarymo metu buvo neveiksnus, arba nesąmoningas, arba laikinai sutrikusios psichikos, jeigu santuoka buvo sudaryta tik fiktyviai, turint tikslą, kad vienam sutuoktiniui būtų suteikta kito sutuoktinio pavardė arba susituokus vienas sutuoktinis įgytų kito sutuoktinio pilietybę, net nepagrindus bendro santuokinio gyvenimo. Santuoka taip pat negalioja, jei vienas iš sutuoktinių santuokos sudarymo momentu buvo susituokęs su trečiuoju asmeniu ir ta santuoka galiojo arba jei buvo susituokęs su giminaičiu, kas prieštarauja įstatymui.

Santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (Eheaufhebung) teismo nutartimi, jei santuokos sudarymo metu vienas sutuoktinis buvo riboto veiksnumo ir jo teisėtas atstovas jam nedavė leidimo tuoktis; taip pat jei santuokos sudarymo metu vienas sutuoktinis nežinojo, kad tai yra santuokos sudarymas, arba jeigu jis tai būtent žinojo, tačiau nenorėjo pareikšti, jog nenori tuoktis; jei vienas sutuoktinis, neatpažindamas asmens, palaikė jį sutuoktiniu; jei jis sudarydamas santuoką suklydo dėl tokių su kitu sutuoktiniu susijusių aplinkybių, kurias žinodamas sutuoktinis nebūtų sutikęs sudaryti santuokos; jei jis santuoką sudarė apgaule suklastojęs esmines aplinkybes; arba jei jis santuoką sudaryti buvo priverstas nusižengiančiais teisingumui grasinimais.

viršųviršų

8. Kokios yra „santuokos negaliojimo“ ir „santuokos pripažinimo negaliojančia“ sąlygos?

Žiūrėk atsakymą į 7 klausimą.

9. Kokios yra „santuokos negaliojimo“ ir „santuokos pripažinimo negaliojančia“ teisinės pasekmės?

Santuokos negaliojimo atveju yra taikomos tokios nuostatos, tarsi ta santuoka nebūtų buvusi sudaryta. Jei tik vienas sutuoktinis santuokos sudarymo metu nežinojo apie santuokos negaliojimą, tai sutuoktinių santykiams turto požiūriu yra taikomos taisyklės, kurios galioja santuokos nutraukimo atveju. Vaikai, kurie gimė tokioje santuokoje, net ir santuokos negaliojimo atveju yra laikomi kaip santuokiniai.

Taip pat ir paskelbus santuoką negaliojančia, pasekmėms galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir santuokos nutraukimo atveju.

10. Ar yra alternatyvių galimybių spręsti su skyrybomis susijusias problemas nesikreipiant į teismą?

Nutraukti santuoką, paskelbti ją negaliojančia arba nuspręsti dėl jos negaliojimo gali tik teismas. Problemos, kurios susijusios su skyrybomis, gali būti sprendžiamos ir ne per teismą (pvz., padedant tarpininkavimo įstaigai).

11. Kur reikia pateikti prašymą dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia)?

Ginčai dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia arba negaliojimo arba apskritai dėl santuokos buvimo ar nebuvimo teismingi apylinkių teismams (Bezirksgericht). Ginčams dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia arba negaliojimo arba apskritai dėl santuokos buvimo ar nebuvimo jurisdikciją turi tik tas apylinkės teismas, kurio teritorijoje sutuoktiniai turi savo bendrą įprastą gyvenamąją vietą arba gyveno paskiausiai. Jeigu ieškinio pareiškimo momentu nė vienas iš sutuoktinių neturi toje teritorijoje savo įprastinės gyvenamosios vietos arba tokios bendros įprastinės gyvenamosios vietos šalyje ir neturėjo, tai kompetentingas yra tik tas teismas, kurio teritorijoje yra, arba, jei tokios įprastinės gyvenamosios vietos šalyje nėra, įprastinė kaltinamojo sutuoktinio gyvenamoji vieta, o kitais atvejais – Vienos miesto centro apylinkės teismas „Bezirksgericht Innere Stadt Wien“. Austrijos šalies vidaus teismų kompetencijai priklauso tokio pobūdžio ginčai tada, kai vienas iš sutuoktinių yra Austrijos pilietis, kai kaltinamasis sutuoktinis, pareiškus ieškinį dėl santuokos negaliojimo prieš abu sutuoktinius, bent vienas iš jų savo įprastą gyvenamąją vietą turi šalyje, arba kai ieškovas savo įprastą gyvenamąją vietą turi šalyje, arba abu sutuoktiniai savo bendrą paskiausiąją gyvenamąją vietą turėjo šalyje, arba ieškovas neturi pilietybės, arba santuokos sudarymo metu buvo Austrijos pilietis. Ši teismingumo vieta yra išimtinė, bet leidžiama pasirinkti ir kitą teismą.

viršųviršų

Pateikiant ieškinį dėl skyrybų, reikia laikytis bendrų nustatytų taisyklių; pareiškiant ieškinį dėl skyrybų bendru sutuoktinių sutikimu – sprendžiant bylą supaprastinto proceso tvarka, nes nėra ginčo – yra reikalingas abiejų sutuoktinių pasirašytas prašymas. Bet kuriuo atveju reikia pridėti santuokos liudijimą; patartina pridėti ir kitus prašymą pagrindžiančius dokumentus.

12. Ar galima gauti teisinę pagalbą (proceso išlaidų lengvatą)?

Taip pat ir sprendžiant skyrybų reikalus, galima gauti proceso išlaidų lengvatą. Tokia pagalba suteikiama pagal teisinės pagalbos bendrąsias taisykles (žr. Teisinė pagalba – Austrija). Skyrybų procesui paprastai reikia turėti advokatą. Tai reiškia, kad šalis, kuri negali viena pati bylinėtis teisme, jai turi atstovauti advokatas.

13. Ar galima apskųsti teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia)?

Pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia arba negaliojimo, arba dėl buvimo ar nebuvimo – pagal instancijų eiliškumą – priklauso spręsti apeliacine tvarka aukštesniosios instancijos teismui, tai reiškia, kad už kompetentingą apylinkės teismą (Bezirksgericht) aukštesnis teismas yra žemės teismas (Landgericht), kaip antrosios instancijos teismas.

Apeliacinio teismo (Berufungsgericht) nutartį apskųsti kasacine tvarka galima tik tada, jei teismo sprendimas priklauso nuo daiktinės teisės arba procesinės teisės teisinio klausimo išsprendimo, kas yra labai svarbu teisės vientisumui, saugumui ar plėtrai, nes apeliacinis teismas šiek tiek nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo (Oberster Gerichtshof) teisminės praktikos, tokios teisminės praktikos apskritai nėra arba ji yra nevienoda.

viršųviršų

14. Kur kreiptis, kad kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia), būtų pripažintas ir Austrijoje?

Europos Sąjungos valstybėse narėse – išskyrus Daniją – sprendimai, susiję su santuokos nutraukimu, pripažįstami pagal 2001 m. kovo 1 d. įsigaliojusį 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas „Briuselis II“), OL L 2000/160, p. 19. Pagal šio reglamento nuostatas nėra reikalinga kitose šalyse priimtus sprendimus dėl santuokos nutraukimo pripažinti dar kartą. Tuo labiau, kad kiekvienas teismas ir kiekviena administracinė institucija pripažinimą turi įvertinti spręsdama kiekviename procese kaip prejudicinį klausimą. Tai ypač pasakytina apie civilinės metrikacijos įstaigos patikrinimą, atsakant į klausimą, ar užsienyje nutraukta santuoka suteikia galimybę sudaryti naują santuoką.

Bet kuri šalis, kuri yra teisiškai suinteresuota, gali paprašyti nustatyti, ar užsienyje priimtą sprendimą dėl santuokos nutraukimo pripažinti galima ar ne. Procesai dėl užsienyje priimtų sprendimų dėl santuokos buvimo ar nebuvimo pripažinimo ar nepripažinimo iš esmės yra teismingi apylinkės teismui (Bezirksgericht). Prašymą pripažinti ar nepripažinti užsienyje priimtą sprendimą dėl santuokos nutraukimo reikia pateikti tam apylinkės teismui, kurio teritorijoje pareiškėjas turi savi įprastą gyvenamąją vietą. Jei šalyje tokios vietos nėra, tai jurisdikciją turi tas teismas, kurio teritorijoje yra apskųstosios šalies įprastinė gyvenamoji vieta, o kitais atvejais – Vienos miesto centro apylinkės teismas „Bezirksgericht Innere Stadt Wien“.

viršųviršų

15. Į kokį teismą reikėtų kreiptis, norint pateikti prašymą dėl kitoje valstybėje narėje priimto sprendimo dėl skyrybų (santuokos negaliojimo arba santuokos pripažinimo negaliojančia) nepripažinimo. Kokia tokiu atveju taikoma procedūra?

Žiūrėk atsakymą į 14 klausimą. Kokius dokumentus reikia pateikti, yra nurodyta Reglamento „Briuselis II“ 32 straipsnyje.

16. Kokia taikoma teisė skyrybų procese sutuoktiniams, kurie negyvena Austrijoje arba turi skirtingą pilietybę?

Santuokos nutraukimo priežastis ir pasekmes reikia vertinti pagal bendrojoje sutuoktinių gyvenamojoje vietoje galiojančią „tėvynės teisę“ (Heimatrecht), o jeigu tokios nėra, tai pagal paskiausioje bendrojoje gyvenamojoje vietoje galiojusią teisę, jeigu vienas iš sutuoktinių dar toje vietoje tebegyvena. Jeigu tokios bendrosios gyvenamosios vietos sutuoktiniai neturi arba nė vienas iš jų tokios neišlaikė, tai yra taikoma teisė tos valstybės, kurioje abu sutuoktiniai turi įprastą savo gyvenamąją vietą. Jeigu jų įprasta gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse, tai reikia taikyti teisę tos valstybės, kurioje abu turėjo savo paskutinę įprastą gyvenamąją vietą, jeigu vienas iš jų joje dar tebegyvena. Jeigu sutuoktiniai niekada neturėjo savo įprastos gyvenamosios vietos vienoje ir toje pačioje valstybėje, arba nė vienas iš jų daugiau nebegyvena toje valstybėje, tai santuokos nutraukimo klausimai turi būti sprendžiami pagal sutuoktinio, pateikusio prašymą nutraukti santuoką, gyvenamojoje vietoje santuokos nutraukimo momentu galiojančią teisę. Tokios pat nuostatos galioja, jei pagal taikytiną teisę remiantis pareikštais faktais santuokos nutraukti negalima.

« Skyrybos - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 19-07-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė