Europos Komisija > ETIT > Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms > Lenkija

Naujausia redakcija: 28-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Lenkija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kompensacija, gaunama iš nusikaltėlio už padarytą žalą 1.
1.1. Kokiomis sąlygomis teismo procese prieš nusikaltėlį (baudžiamojoje byloje) galiu pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo? 1.1.
1.2. Kaip ir kam turėčiau pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo? 1.2.
1.3. Kada turėčiau pateikti ieškinį? 1.3.
1.4. Ar galiu gauti teisinę pagalbą iki bylos nagrinėjimo teisme ir (arba) bylos nagrinėjimo teisme metu? 1.4.
1.5. Kaip turėčiau pateikti ieškinį? Kokius įrodymus turėsiu pateikti savo ieškiniui pagrįsti? 1.5.
1.6. Ar yra kitų galimybių gauti žalos atlyginimą iš nusikaltėlio (nutartis dėl kompensacijos)? 1.6.
1.7. Jeigu teismas priteisė atlyginti man žalą, ar man, kaip nukentėjusiajam, gali būti suteikta kokia nors speciali pagalba, kaip pasiekti, kad kaltininkas vykdytų teismo sprendimą? 1.7.
2. Iš valstybės gaunama kompensacija 2.

 

1. Kompensacija, gaunama iš nusikaltėlio už padarytą žalą

1997 m. atlikta baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso reforma iš esmės pakeitė aukos, dalyvaujančios baudžiamojoje byloje ir parengtiniame bylos nagrinėjime, statusą. Reformos metu buvo pateikta nauja veiklų baudžiamumo filosofija, kurios esmę atspindi pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas – išspręsti nusikaltėlio ir aukos konfliktą, kylantį dėl prieš auką padaryto nusikaltimo. Šį konfliktą galima išspręsti arba gerokai sumažinti aukai kompensavus padarytą žalą.

1.1. Kokiomis sąlygomis teismo procese prieš nusikaltėlį (baudžiamojoje byloje) galiu pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo?

Lenkijos baudžiamojo kodekso 39 straipsnio 5 dalyje nustatyta pareiga kompensuoti žalą ir tai yra viena iš galimų baudų. Ši pareiga siejasi su nuostoliais (damnum emergens) ir prarastomis pajamomis (lucrum cessans). Faktas, kad auka patyrė žalą, yra pagrindinė sąlyga reikalaujant atlyginti žalą. Be to, taip pat yra galima moralinės žalos kompensacija, t. y. nematerialinių interesų nuotoliai.

Pagal Civilinio proceso kodekso 299 straipsnį auka yra parengtinio bylos nagrinėjimo šalis. Pagal šią nuostatą kyla keletas svarbių pasekmių, susijusių su prašymu pateikti asmeninius įrodymus, dalyvavimu pateikiant įrodymus ir pateikiant bet kokius aukai naudingus įstatyme numatytus prašymus. Tai yra labai svarbu norint tinkamai nagrinėti bylą vėlesniuose etapuose.

Norėdama patvirtinti savo teises teismo procese, auka gali atlikti pagalbinio prokuroro vaidmenį (Baudžiamojo proceso kodekso 53–58 straipsniai) kartu su valstybės prokuroru (prisijungiantis pagalbinis prokuroras) arba vietoje valstybės prokuroro (papildomas pagalbinis prokuroras). Atsižvelgiant į privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamus nusikaltimus, auka gali veikti kaip privatus kaltintojas (Baudžiamojo kodekso 59–61 straipsniai). Galiausiai norėdama pateikti piniginius reikalavimus, auka baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali pateikti civilinį ieškinį.

viršųviršų

Nusikaltėliui pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atskirai sprendžiamas klausimas. Materialinės teisės pagrindai šios rūšies byloms yra nustatyti Lenkijos civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose atsakomybę už civilinės teisės pažeidimus (415–449 straipsniai).

Nuostata, kad asmuo, kuris yra kaltas dėl žalos sukėlimo kitam asmeniui, turi pareigą kompensuoti šią žalą (Civilinio kodekso 415 straipsnis), yra bendra taisyklė. Nuostatos, susijusios su civilinės teisės pažeidimais, taip pat reglamentuoja nepilnamečių, apsvaigusių nuo alkoholio arba nuodingų medžiagų, atsakomybę. Šiose nuostatose taip pat yra taisyklių, nustatančių asmenų, kurie prižiūri savo pavaldinius arba yra atsakingi už juos, atsakomybę ir t. t. Civilinio kodekso 444 straipsnyje reglamentuojama atsakomybė už asmens sužeidimus arba sveikatos sutrikdymus. Kompensacijos galima prašyti už patirtus nuostolius (Civilinio kodekso 445 straipsnis) ir sužeisto asmens mirtį (Civilinio kodekso 446 straipsnis). Civilinio kodekso 448 straipsnyje taip pat nustatyta išsami kompensacijos už pažeistus asmeninius interesus, nurodytus Civilinio kodekso 23 straipsnyje, reikalavimo tvarka.

Taip pat reikia paminėti, kad nusikaltėlio kaltės, kuri yra ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo sąlyga, taikymo sritis civilinėje ir baudžiamojoje teisėje yra šiek tiek skirtinga; tai gali turėti įtakos pasirenkant būdą, taikytiną reikalaujant atlyginti žalą. Ieškinio senaties terminai civilinėje teisėje (daug ilgesni) ir baudžiamojoje teisėje taip pat yra skirtingi.

1.2. Kaip ir kam turėčiau pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo?

Išsamios šios bausmės nuostatos yra įtvirtintos Baudžiamojo kodekso 46 straipsnyje. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad žalos kompensacija, atsirandanti dėl nusikaltimo, kuriuo sukeliama mirtis, smarkiai sužalojama sveikata, sutrikdoma žmogaus kūno organo veikla arba sutrikdoma sveikata, dėl nusikaltimo saugiam eismui arba aplinkai, turtui arba verslo sandoriams, yra teismo sprendimo dėl nusikaltėlio baudžiamosios atsakomybės sudedamoji dalis. Teismo sprendimas, kuriuo priteisiama žalos kompensacija už padarytą nusikaltimą, yra laikomas teismo pareiga, jeigu auka arba kitas teisę turintis asmuo (pvz., artimiausias giminaitis pagal Baudžiamąjį kodeksą) pateikia prašymą priimti tokios rūšies teismo sprendimą. Toks prašymas turėtų būti tiesiogiai pateiktas teismui, jam nagrinėjant bylą. Sunkumų nėra, jeigu auka nori pateikti prašymą parengtiniame bylos nagrinėjime, tačiau tokio prašymo pagrįstumo klausimą teismas išsprendžia priimdamas sprendimą.

viršųviršų

Tokiu atveju teismas (privalomai) priima sprendimą dėl pareigos visiškai arba iš dalies kompensuoti žalą. Teismas negali atsisakyti nustatyti šią pareigą, jeigu buvo įrodyta nusikaltėlio kaltė ir padaryta žala. Jeigu yra abejonių, susijusių su padarytos žalos dydžiu, teismas turėtų pasirūpinti visais reikalingais formalumais šiuo klausimu.

Pagal Baudžiamojo kodekso 46 straipsnį, atsižvelgiant į pareigą kompensuoti žalą, civilinės teisės nuostatos, susijusios su ieškinio senatimi ir galimybe priteisti kasmetinę rentą, nėra taikomos. Šis sprendimas turėtų būti apsvarstytas aukos naudai, atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimo senaties terminai, ypač atkreipiant dėmesį į minėtų nusikaltimų sąrašą, yra ilgesni nei atitinkami terminai civilinėje teisėje.

Dažnai, ypač po ilgesnio laikotarpio, neįmanoma tiksliai nustatyti dėl nusikaltimo atsiradusios žalos dydžio. Baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta galimybė priimti sprendimą dėl papildomos išmokos, kuria siekiama kompensuoti aukai bet kokią didelę žalą sveikatai, organizmo funkcionavimo sutrikdymą arba sveikatos sutrikdymą. Sprendimas dėl papildomos išmokos taip pat priklauso nuo aukos prašymo.

Turint omenyje būsimąją kompensaciją aukai, svarbu yra tai, kad valstybės prokuroras praneštų aukai apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą. Aukai turi būti pranešta apie jos teises, susijusias su piniginiais reikalavimais, ir atitinkamais atvejais – apie jos teisę pareikšti, kad ji veikia kaip pagalbinis prokuroras. Dėl to tyrimo institucijos aukoms turėtų tinkamai pranešti apie jų teises.

viršųviršų

Yra glaudus ryšys tarp šių nuostatų ir Baudžiamojo proceso kodekso 415 straipsnio 6 dalies, kurioje nustatyta, kad jeigu kaltinamas asmuo yra nuteisiamas arba įstatymo numatytais atvejais byla yra sąlyginai nutraukiama, teismas turi priimti sprendimą dėl papildomos išmokos arba nustatyti pareigą kompensuoti žalą. Minėto straipsnio 5 dalyje teismui nustatyta net dar didesnė galimybė, nes jeigu kaltinamas asmuo nuteisiamas arba byla sąlyginai nutraukiama, teismas taip pat gali ex officio nuspręsti dėl žalos atlyginimo aukai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

Atlyginti žalą privaloma, kai sąlyginai nutraukus bylą yra taikoma lygtinio paleidimo priemonė. Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį sąlyginai nutraukus baudžiamąją bylą, teismas privalo įpareigoti nusikaltėlį atlyginti žalą.

Atlyginti žalą nėra būtina, kai sąlyginai sustabdomas laisvės atėmimo bausmės arba baudos vykdymas. Tokiu atveju pagal Baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 2 dalį teismas gali liepti nuteistam asmeniui atlyginti žalą, išskyrus atvejus, kai jis priėmė nuosprendį pagal Baudžiamojo kodekso 46 straipsnį.

Įstatymų leidėjas stengiasi išspręsti dėl nusikaltimo padarymo atsiradusį konfliktą. Baudžiamojo persekiojimo ir teismo proceso tikslas turėtų būti taikus ginčo išsprendimas, inter alia naudojant tarpininkavimo procedūras. Jeigu auka ir nusikaltėlis yra sutaikomi arba žala yra atlyginama, arba auka ir nusikaltėlis susitaria dėl žalos atlyginimo būdo, teismas gali taikyti ypatingą bausmės sušvelninimą. Net jeigu jis atsisako priimti nuosprendį, teismas gali priimti nutartį dėl baudžiamosios kompensacijos, jeigu tikslas, kurio siekiama, gali būti tenkinamas tokiu būdu.

viršųviršų

Kai Baudžiamojo kodekso 46 straipsnis nėra taikomas, o prokuroras pateikė prašymą priimti nuosprendį sumarinio proceso tvarka, teismas gali nustatyti, kad prašymo priimtinumas priklausys nuo visos arba dalies žalos atlyginimo (plg. Baudžiamojo proceso kodekso 335 straipsnį).

Kaip žinoma, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 299 straipsnį auka yra ikiteisminio tyrimo procedūros šalis. Šia nuostata sukeliama keletas svarbių pasekmių, susijusių su prašymu pateikti asmeninius įrodymus, dalyvavimu pateikiant įrodymus ir pateikiant įstatyme numatytus bet kokius aukai naudingus prašymus. Tai yra labai svarbu tinkamam bylos nagrinėjimui vėlesniais etapais.

Auka gali prisiimti pagalbinio prokuroro vaidmenį (Baudžiamojo proceso kodekso 53–58 straipsniai) kartu su valstybės prokuroru (prisijungiantis pagalbinis prokuroras) arba vietoje valstybės prokuroro (papildomas pagalbinis prokuroras). Atsižvelgiant į privataus kaltinimo bylas, auka gali veikti kaip privataus kaltinimo prokuroras (Baudžiamojo proceso kodekso 59–61 straipsniai). Norėdama pateikti piniginius reikalavimus auka gali baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pateikti civilinį ieškinį.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 12 straipsnį dėl nusikaltimo atsiradę reikalavimai gali būti patenkinami civilinėje byloje arba įstatyme (t. y. Baudžiamojo proceso kodekse) numatytais atvejais – baudžiamojoje byloje. Sutarimo procedūra, atitinkanti Prancūzijos partie civile procedūrą, yra priemonė, taikoma baudžiamojoje byloje pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, tačiau šios procedūros tikslas – priimti sprendimą dėl civilinio ieškovo civilinės teisės reikalavimų, pareikštų kaltinamam asmeniui. Baudžiamojoje byloje pareiškus civilinį ieškinį sukuriama situacija, kai byla yra neišspręsta (lis pendens), ir tai yra sąlyga, užkertanti kelią civiliniam procesui. Priešingai – neišspręsta byla civiliniame teisme užkerta kelią nagrinėti civilinį ieškinį baudžiamajame procese ir dėl to byla nebus nagrinėjama arba bus atmesta.

viršųviršų

Taip pat galiojantis teismo sprendimas dėl aukos reikalavimų baudžiamojoje byloje sukuria res judicata situaciją, kuri negali būti pakartotinai nagrinėjama, ir tai yra sąlyga, panaikinanti galimybę pakartotinai nagrinėti bylą civiline tvarka. Tačiau kai priteista žala nepadengia visų nuostolių arba nepakankamai kompensuoja dėl nusikaltimo patirtą žalą, auka civiliniame procese gali pareikšti ieškinį dėl papildomos žalos atlyginimo (Baudžiamojo proceso kodekso 415 straipsnis).

1.3. Kada turėčiau pateikti ieškinį?

Prašymą kompensuoti žalą pagal Baudžiamojo kodekso 46 straipsnį auka gali pateikti kartu su pranešimu apie nusikaltimą ikiteisminio tyrimo metu arba prokurorui pateikus oficialius kaltinimus. Nustačius nusikaltimo auką, ji tokį prašymą gali pateikti teisme; bylą nagrinėjančios institucijos turi aukai pranešti apie tokią galimybę.

Kalbant apie civilinio ieškinio pareiškimą baudžiamojoje byloje, auka civilinį ieškinį kaltinamam asmeniui, siekdama pateikti piniginius reikalavimus, tiesiogiai atsiradusius dėl nusikaltimo, gali pareikšti iki teismo proceso pradžios pagrindinėje byloje. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad teismo procesas prasideda perskaičius kaltinamąjį aktą.

Ieškinys turi būti pareikštas teisme, turinčiame jurisdikciją nagrinėti baudžiamąsias bylas. Civilinį ieškinį jau galima pareikšti ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu atveju institucija, atsakinga už bylos parengimą nagrinėti teisme, prideda ieškinį prie bylos medžiagos ir teismas nusprendžia dėl jo priimtinumo. Reikalavimo pareiškimo data tokiu atveju yra laikoma ieškinio pateikimo data. Pareiškusi ieškinį ikiteisminio tyrimo metu, auka taip pat gali prašyti užtikrinti reikalavimą. Šį klausimą išsprendžia prokuroras, o jo sprendimą galima apskųsti teisme.

viršųviršų

Iki teismo proceso pradžios artimiausi giminaičiai aukos mirties atveju gali pareikšti ieškinį. Jeigu auka miršta po to, kai buvo pareikštas ieškinys (taigi civilinis ieškovas taip pat miršta), artimiausi giminaičiai gali prisiimti mirusiojo teises ir patenkinti reikalavimus, kurie priklausė mirusiajam (plg. Baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnis).

Jeigu baudžiamasis teismas atsisako priimti ieškinį, auka gali per 30 dienų nuo atsisakymo datos prašyti, kad ieškinys būtų perduotas civiliniam teismui.

Tik nuteisdamas arba sąlyginai nutraukdamas bylą teismas privalo priimti sprendimą dėl civiliniame ieškinyje pateiktų reikalavimų pagrįstumo. Teismas tai daro priimdamas arba atmesdamas visą ieškinį arba jo dalį. Kitokio sprendimo atveju teismas privalo palikti ieškinį nenagrinėtą. Šiuo atveju auka gali pareikšti civilinį ieškinį civiliniuose teismuose.

Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl pareigos atlyginti žalą. Tokiu atveju užstatas yra panaikinamas, tačiau auka per privalomąjį trijų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo gali pateikti ieškinį civiliniame teisme. Pateikus prašymą atlyginti žalą, užstatas toliau galioja, išskyrus atvejus, kai teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, nusprendžia kitaip (Baudžiamojo proceso kodekso 294 straipsnis).

Atlikdama pagalbinio prokuroro vaidmenį auka taip pat gali ginti savo teises (įskaitant pinigines ir kompensavimo) padėdama valstybės prokurorui, kuris, kaip jau sako pats pavadinimas, visų pirma atstovauja viešajam interesui.

Jeigu kaltinimą pareiškė valstybės prokuroras, auka gali pareikšti (rašytine forma arba žodžiu, įrašant į protokolą), kad ji, iki teismo proceso pradžios pagrindinėje byloje, prisiima pagalbinio prokuroro vaidmenį. Kitos to paties nusikaltimo aukos gali būti įtrauktos į ikiteisminio tyrimo procedūrą iki teismo proceso pradžios pagrindinėje byloje (taigi per tą patį terminą).

viršųviršų

Jeigu valstybės prokuroras nusprendžia neatlikti baudžiamojo persekiojimo, pagalbinis prokuroras dėl tokio sprendimo nepraranda savo teisių.

Pagalbinio prokuroro mirtis nesustabdo tolesnės bylos eigos. Artimiausi asmenys bet kuriuo bylos etapu gali įstoti į bylos nagrinėjimą kaip prisijungiantys pagalbiniai prokurorai. Kalbant apie papildomą pagalbinį prokurorą, artimiausias asmuo gali prisijungti per tris mėnesius.

Auka gali ginti savo teises pareikšdama privatų kaltinimą tais atvejais, kai už nusikaltimus persekiojama privataus kaltinimo tvarka. Kitos to paties nusikaltimo aukos gali įstoti į teisminio nagrinėjimo laukiančią bylą iki teismo proceso pradžios. Atsižvelgdamas į viešąjį interesą, prokuroras gali pradėti bylą arba būti įtrauktas į teisminio nagrinėjimo laukiančią bylą. Praktiškai tai reiškia situacijas, kuriose iš pat pradžių nėra žinoma, ar už nusikaltimą turi būti persekiojama įprasta, ar privataus kaltinimo tvarka (pvz., ar veiksmas laikomas nusikaltimu, kuriam taikomas Baudžiamojo kodekso 156 straipsnis, ar kito asmens neliečiamumo pažeidimu).

Žalos atlyginimas gali būti glaudžiai susijęs su Baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis prevencinėmis priemonėmis, jeigu kaltinamasis arba kitas asmuo pateikia nustatytą piniginį užstatą grynaisiais pinigais, vertybiniais popieriais, obligacijomis arba hipoteka (turto užstatas yra numatytas kaip prevencinė priemonė, kuri taikoma siekiant užtikrinti tinkamą proceso eigą). Konfiskuotas arba surinktas užstatas, kurį sudaro turtas arba pinigai, yra perduodamas arba sumokamas valstybės iždui. Jeigu žala negali būti kompensuojama kitomis priemonėmis, auka turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimus, kylančius iš nusikaltimo.

viršųviršų

Kai auka prašo kompensuoti žalą, sukeltą neteisėtu veiksmu, ankstesnis turto užstatas, siekiant užtikrinti būsimosios pareigos kompensuoti žalą vykdymą, yra toks pat svarbus kaip ir ieškinio atlyginti žalą pateikimas pagal Baudžiamojo kodekso 46 straipsnį.

1.4. Ar galiu gauti teisinę pagalbą iki bylos nagrinėjimo teisme ir (arba) bylos nagrinėjimo teisme metu?

Civilinio ieškovo advokatas gali būti paskirtas remiantis civilinio proceso taisyklėmis. Pagalbinio prokuroro ir privataus kaltinimo prokuroro advokatas gali dalyvauti procese.

Kai už nusikaltimo padarymą skiriama bauda arba konfiskuojamas materialus turtas, arba skiriama pareiga atlyginti žalą, arba sumokėti papildomą išmoką, šios bausmės gali būti užtikrinamos ex officio nustačius kaltinamojo turtui mokestį (Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnis). Užstatas yra gaunamas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Galima areštuoti kilnojamąjį turtą arba kitas turtines teises ir nustatyti draudimą parduoti nekilnojamąjį turtą arba suvaržyti teises į jį. Apie šį draudimą reikia pranešti žemės ir hipotekos registrui arba, jeigu tokio registro nėra, tai turi būti nurodoma dokumentų rinkinyje. Kiek įmanoma, kaltinamo asmens nekilnojamajam turtui arba įmonei gali būti paskirtas administravimas.

Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl pareigos atlyginti žalą. Tokiu atveju užstatas yra atšaukiamas, tačiau auka per privalomąjį trijų mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali pareikšti ieškinį civiliniame teisme. Pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo, užstatas galioja, išskyrus atvejus, kai civilinėje byloje teismas nusprendžia kitaip (Baudžiamojo proceso kodekso 294 straipsnis).

viršųviršų

Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta galimybė aukos materialinius reikalavimus, atsiradusius dėl nusikaltimo, užtikrinti net ankstesniu bylos nagrinėjimo etapu (295 straipsnis). Dėl to policija gali įtariamajam priklausantį kilnojamąjį turtą laikinai areštuoti, jeigu yra pagrįsta baimė, kad jis gali turtą nusikaltimo aukai perleisti nuostolingu būdu. Laikinąjį areštą turi patvirtinti valstybės prokuroras, per penkias dienas priimdamas nutartį.

1.5. Kaip turėčiau pateikti ieškinį? Kokius įrodymus turėsiu pateikti savo ieškiniui pagrįsti?

Atsižvelgiant į nutartį dėl nusikaltimo žalos (Baudžiamojo kodekso 46 straipsnis), auka turėtų pateikti prašymą atlyginti žalą ir teismas turėtų išnagrinėti prašymą bei padaryti išvadas, susijusias su aukos patirtos žalos vertinimu; tačiau tai nereiškia, kad auka neturi jokios įtakos; aukos pareiškimai šiuo atžvilgiu gali būti naudingi.

Pateikus civilinį ieškinį, ginčo dalyko vertė turėtų būti vertinama pagal Civilinio proceso kodeksą. Teismas privalo priimti sprendimą sustabdyti bylos dėl civilinio ieškinio, pareikšto baudžiamojoje byloje, nagrinėjimą, jeigu nagrinėjimo metu nustatyti įrodymai nėra pakankami teismo sprendimui dėl ieškinio priimti, o papildomų įrodymų rinkimas gerokai pailgins bylos nagrinėjimo trukmę. Civilinėje byloje auka turi atlikti svarbesnį vaidmenį.

1.6. Ar yra kitų galimybių gauti žalos atlyginimą iš nusikaltėlio (nutartis dėl kompensacijos)?

Tais atvejais, kai nusikaltimai turi būti nagrinėjami sumarinio proceso tvarka (Baudžiamojo proceso kodekso 469 straipsnis), trumpai tariant, esant nereikšmingiems pažeidimams, teismas, remdamasis atliekant ikiteisminį tyrimą surinkta medžiaga, gali priimti baudžiamąją nutartį (Baudžiamojo proceso kodekso 500 ir kiti straipsniai). Priimdamas baudžiamąją nutartį teismas turi priimti sprendimą dėl viso civilinėje byloje pareikšto ieškinio arba dėl žalos pagal Baudžiamojo proceso kodekso 415 straipsnio 5 dalį.

viršųviršų

1.7. Jeigu teismas priteisė atlyginti man žalą, ar man, kaip nukentėjusiajam, gali būti suteikta kokia nors speciali pagalba, kaip pasiekti, kad kaltininkas vykdytų teismo sprendimą?

Teismas, išnagrinėjęs ieškinį dėl turtinės žalos ir priėmęs sprendimą, teisę turinčio asmens prašymu turi pridėti prie vykdytino sprendimo vykdymo sąlygą (Baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis). Sprendimas, kuriuo nustatoma pareiga atlyginti žalą, kaip ir sprendimas dėl turtinės žalos reikalavimų, yra apsvarstomas, jeigu jį būtų galima vykdyti pagal Civilinio proceso kodeksą. Vykdymo sąlyga taip pat gali būti pridedama prie teisme sudaryto susitarimo.

2. Iš valstybės gaunama kompensacija

2005 m. rugsėjo 21 d. įsigaliojo valstybės kompensacijos tam tikrų tyčinių nusikaltimų aukoms įstatymas. Kompensacija yra iš valstybės biudžeto mokama piniginė išmoka kai kurių tyčinių nusikaltimų aukoms arba jų artimiausiems giminaičiams. Auka – tai fizinis asmuo (Lenkijos Respublikos ir bet kurios kitos valstybės narės pilietis), kuris dėl padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo mirė arba kuriam buvo sutrikdytas jo kūno organo funkcionavimas arba sutrikdyta sveikata, kaip nustatyta Baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 1 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje.

Įstatymas taikomas tik tyčiniams nusikaltimams, padarytiems Lenkijos Respublikos teritorijoje. Įstatyme yra įtvirtintas valstybės kompensacijos subsidiarumo principas, pagal kurį kompensacija išmokama tik tuomet, kai teisę į kompensaciją turintis asmuo jos negali gauti iš kokio nors kito šaltinio.

viršųviršų

Kompensacija gali būti priteista nepaisant to, ar buvo nustatyta nusikaltėlių tapatybė, ar jie buvo apkaltinti ir (arba) nuteisti.

Valstybei išmokėjus kompensaciją nusikaltėlis nėra atleidžiamas nuo jam priklausančios pareigos atlyginti žalą ir nėra ribojamos aukos teisės teismo procese prašyti nusikaltėlį atlyginti žalą.

Įstatymo 3 straipsnyje yra griežtai nustatytas atlyginamų išlaidų sąrašas: tai gali būti tik prarastas uždarbis arba kitos pragyvenimo lėšos, gydymo arba laidojimo išlaidos. Esminių interesų nuostoliai nėra atlyginami ir kompensacija už moralinę žalą nėra mokama. Didžiausias galimas kompensacijos dydis – 12 000 PLN (Lenkijos zlotų).

Kompensacijos prašymai turi būti pateikti per dvejus metus nuo nusikaltimo padarymo.

Kita kompensacijos gavimo sąlyga – baudžiamosios bylos iškėlimas. Atvejai, kai baudžiamoji byla nebuvo iškelta dėl įvykio, sukliudžiusio iškelti baudžiamąją bylą, pvz., nusikaltėlio mirtis, yra nagrinėjami išimties tvarka. Tačiau kompensacija nepriklauso, jeigu iškelta baudžiamoji byla nutraukiama dėl šių priežasčių:

  • nusikaltimas nebuvo padarytas arba nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nusikaltimas buvo padarytas;
  • atitinkamas veiksmas nesudaro nusikaltimo sudėties arba atsakingas asmuo pagal įstatymą nepadarė nusikaltimo;
  • atitinkamo veiksmo poveikis visuomenei yra nedidelis;
  • baudžiamoji byla dėl to paties nusikaltimo, kurį padarė tas pats asmuo, buvo teisėtai nutraukta, arba anksčiau iškelta byla laukia teisminio nagrinėjimo;
  • įgaliotas prokuroras nepateikė jokio skundo;

arba jeigu iškėlus bylą teismas, nustatęs Baudžiamojo proceso kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas aplinkybes, išteisina kaltinamąjį.

viršųviršų

Jeigu išsiaiškinama, kad kompensacija išmokėta nepagrįstai, nutraukus baudžiamąją bylą arba išteisinus kaltinamąjį, pagal įstatymo 13 straipsnio 1 dalį privaloma grąžinti išmokėtą kompensaciją.

Institucija, priimanti sprendimą dėl kompensacijos išmokos, taip pat ir išmokanti lėšas iš valstybės biudžeto, yra apygardos teismas.

Pareiškėjo patogumui nustatytos kompensacijos prašymų formos.

Lenkijos teritorijoje esanti padedančioji institucija yra apygardos prokuroras.

Nusikaltimo auka gali reikalauti atlyginti žalą, kurią atlikdamas savo pareigas sukėlė valstybės arba vietos valdžios pareigūnas (Civilinio kodekso 415–421 straipsniai). Kai kuriais atvejais, jeigu nusikaltimas buvo padarytas atliekant centrinės valdžios perduotas pareigas, atsakomybė paskirstoma tarp Valstybės iždo ir vietos valdžios įstaigos. Konstitucinis Teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nustatė, kad Civilinio kodekso 418 straipsnis, kuriuo akivaizdžiai buvo ribojama galimybė reikalauti iš valstybės atlyginti žalą, negalioja, nes prieštarauja Konstitucijai.

Lenkijos bausmių vykdymo kodekse (43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse) nustatyta galimybė nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms suteikti paramą iš Asmenų, paleistų iš pataisos namų, paramos fondo, kurį administruoja teisingumo ministras. Tai yra negrąžintina sui generis valstybės skiriama parama, kuri neįskaičiuojama į būsimąsias kompensacijas. Tokią paramą tiesiogiai suteikia kompetentingo teismo pirmininkas arba įgalioti teisėjai ir profesionalūs lygtinio nuteisimo ir priežiūros pareigūnai. Netiesiogiai tokią paramą gali suteikti nevyriausybinė organizacija, gavusi lėšų iš paramos nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms fondo. Parama visų pirma yra grynųjų pinigų išmokos, padengiančios maisto, gydymo, aprangos išlaidas, nuomos mokesčius arba padengiančios specializuotos teisinės arba psichologinės konsultacijos išlaidas.

« Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Bendro pobūdžio informacija | Lenkija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 28-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė