Europos Komisija > ETIT > Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms > Latvija

Naujausia redakcija: 19-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Latvija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kompensacija, gaunama iš kaltininko už padarytą žalą 1.
1.1. Kokiomis sąlygomis teismo procese kaltininkui (baudžiamojoje byloje) galiu pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo? 1.1.
1.2. Kurioje proceso stadijoje turėčiau pateikti ieškinį? 1.2.
1.3. Kaip ir kam turėčiau pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo? 1.3.
1.4. Kaip turėčiau pateikti ieškinį (nurodyti bendrą sumą ir (arba) patikslinti konkrečius nuostolius)? 1.4.
1.5. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prieš bylos nagrinėjimą ir (arba) ją nagrinėjant? 1.5.
1.6. Kokius įrodymus turėsiu pateikti, norėdamas pagrįsti savo ieškinį? 1.6.
1.7. Jeigu teismas man priteisia žalos atlyginimą, ar aš, kaip nukentėjęs nuo nusikaltimo, galiu naudotis kokia nors specialia pagalba, vykdant kaltininko atžvilgiu priimtą teismo sprendimą? 1.7.
2. Kompensacija iš valstybės arba valstybinės institucijos 2.
2.1. Ar yra galimybė gauti kompensaciją iš valstybės arba valstybinės institucijos? 2.1.
2.2. Ar ši galimybė numatyta tik asmenims, nukentėjusiems nuo tam tikros rūšies nusikaltimo? 2.2.
2.3. Ar ši galimybė numatyta tik asmenims, patyrusiems tam tikro pobūdžio sužalojimus? 2.3.
2.4. Ar gali nusikaltimų aukų, žuvusių dėl padaryto nusikaltimo, giminaičiai arba išlaikytiniai gauti kompensaciją? 2.4.
2.5. Ar galimybė gauti kompensaciją numatyta tik tam tikrą pilietybę turintiems arba tam tikroje valstybėje gyvenantiems asmenims? 2.5.
2.6. Ar galiu reikalauti kompensacijos Latvijoje, jeigu nusikaltimas buvo padarytas ne Latvijos teritorijoje? Jeigu taip, kokiomis sąlygomis? 2.6.
2.7. Ar reikia apie nusikaltimą pranešti policijai? 2.7.
2.8. Ar prieš pateikiant prašymą reikia sulaukti policijos tyrimų arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatų? 2.8.
2.9. Jeigu kaltininkas nustatomas, ar reikia visų pirma bandyti kompensaciją gauti iš kaltininko? 2.9.
2.10. Jeigu kaltininkas nebuvo nustatytas ar nuteistas, ar vis dar yra galimybė prašyti kompensacijos? Jeigu taip, kokius įrodymus turiu pateikti norėdamas pagrįsti savo prašymą? 2.10.
2.11. Ar yra nustatyti prašymo išmokėti kompensaciją pateikimo terminai? 2.11.
2.12. Kokia žala atlyginama? 2.12.
2.13. Kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis? 2.13.
2.14. Ar yra nustatytas mažiausias ir (arba) didžiausias priteisiamos sumos dydis? 2.14.
2.15. Ar kompensacijos dalis, kurią už tą pačią žalą gavau arba gausiu iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, iš draudimo), bus išskaičiuota iš valstybės kompensacijos? 2.15.
2.16. Ar yra kitų kriterijų, tokių kaip mano elgesys sužalojimus sukėlusio įvykio metu, kurie gali turėti įtakos mano galimybėms gauti kompensaciją ar jos apskaičiavimui? 2.16.
2.17. Ar galiu gauti kompensacijos avansą? Jeigu taip, kokiomis sąlygomis? 2.17.
2.18. Kur galiu gauti reikalingas formas ir išsamesnę informaciją apie prašymo pateikimą? Ar yra speciali pagalbos linija ar interneto tinklalapis, kuriais galėčiau pasinaudoti? 2.18.
2.19. Ar galiu gauti teisinę pagalbą, jei noriu surašyti prašymą? 2.19.
2.20. Kur turiu siųsti prašymą? 2.20.
2.21. Ar yra organizacijų, remiančių nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis, kurios galėtų suteikti daugiau pagalbos? 2.21.

 

1. Kompensacija, gaunama iš kaltininko už padarytą žalą

1.1. Kokiomis sąlygomis teismo procese kaltininkui (baudžiamojoje byloje) galiu pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo?

Baudžiamojo proceso kodekse yra nustatytos normos, reglamentuojančios nukentėjusiųjų ieškinių dėl žalos atlyginimo pateikimo tvarką. Kompensacija yra procesinis baudžiamosios teisės elementas. Atsakovas ją sumoka savanoriškai arba teismo nurodymu. Jeigu nukentėjusysis mano, kad priteista kompensacija nepadengia visos jo patirtos žalos, jis turi teisę pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Priteisiamos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į baudžiamojo proceso metu išmokėtos kompensacijos sumą. Jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo nepateikiamas arba nenagrinėjamas baudžiamosios bylos metu, tokį ieškinį galima pateikti civilinio proceso tvarka. Šia tvarka ieškinius dėl žalos atlyginimo pateikiantys nukentėję asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio.

Kai žalą patyrė nepilnametis, nukentėjusiajam atstovauja:

  1. jo motina, tėvas arba globėjas;
  2. vienas iš jo senelių arba suaugęs brolis (sesuo), jei nepilnametis gyveno su vienu iš šių giminaičių ir šis giminaitis rūpinosi nepilnamečiu;
  3. vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas;
  4. nevyriausybinės organizacijos (NVO), kurios paskirtis - ginti vaikų teises, atstovas.
1.2. Kurioje proceso stadijoje turėčiau pateikti ieškinį?

Ieškinius dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji turi teisę pateikti bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje iki teisminio tyrimo pradžios.

viršųviršų

Jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo nepateikiamas arba nenagrinėjamas baudžiamojo proceso metu, tokį ieškinį galima pareikšti pateikiant teismui rašytinį prašymą.

1.3. Kaip ir kam turėčiau pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo?

Ieškinius dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji turi teisę pateikti bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje iki teisminio tyrimo pradžios. Prašymus galima pateikti raštu arba žodžiu už bylos eigą atsakingai institucijai – valstybės institucijai (pareigūnui), atsakingai (-am) už bylos iškėlimą ir vedimą, sprendimų dėl bylos eigos priėmimą ir už bendrą bylos eigą bei baigtį (teismas, teisėjas, prokuroras arba tyrimo institucija). Žodžiu pateiktus prašymus bylą vedantis pareigūnas įrašo į bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktus prašymus, kartu su prašomos kompensacijos suma, prokuroras įrašo į dokumentą, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas.

Jeigu ieškinys dėl žalos atlyginimo nepateikiamas arba nenagrinėjamas baudžiamosios bylos metu, tokį ieškinį galima pareikšti civilinio proceso tvarka teismui pateikiant rašytinį prašymą. Prašymai turi atitikti bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias ieškinių pateikimą.

1.4. Kaip turėčiau pateikti ieškinį (nurodyti bendrą sumą ir (arba) patikslinti konkrečius nuostolius)?

Prašyme atlyginti žalą nukentėjusysis turi nurodyti bendrą prašomos atlyginti žalos dydį ir jį pagrįsti (žr. 1.3 klausimą).

viršųviršų

1.5. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prieš bylos nagrinėjimą ir (arba) ją nagrinėjant?

Valstybė užtikrina teisinę pagalbą, kai nukentėjusiam nuo nusikaltimo asmeniui jos reikia savo teisėms ir pareigoms nustatyti, ieškiniui surašyti ir kreiptis dėl žalos atlyginimo bylos nagrinėjimo metu.

Valstybė taip pat suteikia teisinę pagalbą asmenims, pateikiantiems ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (žr. temą Teisinė pagalba).

(žr. 2 skiltį).

1.6. Kokius įrodymus turėsiu pateikti, norėdamas pagrįsti savo ieškinį?

Nukentėjusiojo prašyme atlyginti žalą arba ieškinyje dėl žalos atlyginimo civilinio proceso metu turi būti pateikiami visi ieškinį pagrindžiantys įrodymai.

1.7. Jeigu teismas man priteisia žalos atlyginimą, ar aš, kaip nukentėjęs nuo nusikaltimo, galiu naudotis kokia nors specialia pagalba, vykdant kaltininko atžvilgiu priimtą teismo sprendimą?

Šalis, siekianti, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, atleidžiama nuo pareigos sumokėti antstolio išlaidas, jeigu reikalavimas yra susijęs su neįgalumu arba kitokia žala fizinei savijautai, kuri atsiranda sužalojus asmenį arba kai atitinkamas asmuo miršta. Tokiu atveju valstybė apmoka teismo sprendimo vykdymo išlaidas.

Civilinėse bylose nukentėjusieji gali prašyti suteikti teisinę pagalbą iki teismo sprendimo įvykdymo.

viršųviršų

2. Kompensacija iš valstybės arba valstybinės institucijos

2.1. Ar yra galimybė gauti kompensaciją iš valstybės arba valstybinės institucijos?

Valstybės kompensacijos nukentėjusiesiems įstatyme numatyta galimybė gauti kompensaciją iš valstybės. Pagal šį įstatymą fiziniai asmenys, kurie pagal Baudžiamojo proceso kodeksą buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, turi teisę iš valstybės gauti kompensaciją už moralinę žalą, atsiradusią dėl tyčinių nusikaltimų, už fizines kančias arba materialinius nuostolius, kai buvo padarytas nusikaltimas asmens gyvybei arba sveikatai arba tai buvo seksualinis nusikaltimas.

Visi asmenys, kurie pripažįstami nepasiturinčiais arba neturtingais arba kurie, atsižvelgiant į jų asmenines aplinkybes, turtinę padėtį arba gaunamų pajamų dydį, negali skirti lėšų savo gynybai, turi teisę gauti valstybės suteikiamą teisinę pagalbą.

Norėdamas gauti valstybės kompensaciją, nukentėjusysis turi pateikti Teisinės pagalbos administracijai prašymą dėl valstybės kompensacijos, užpildydamas Ministrų Kabineto patvirtintą valstybės kompensacijos prašymo formą.

Jeigu prašymas dėl valstybės kompensacijos pateikiamas nagrinėjant baudžiamąją bylą, prie valstybės kompensacijos prašymo formos nukentėjusysis turi pridėti bylą vedančio pareigūno pranešimą, kuriame nurodoma:

  1. smurtinio nusikaltimo padarymo laikas ir vieta;
  2. smurtinio nusikaltimo rūšis, baudžiamosios bylos iškėlimo data ir bylos numeris;
  3. informacija apie asmenį, kuris byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju (vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, informacija susisiekimui);
  4. dėl smurtinio nusikaltimo patirtų sužalojimų aprašymas (fizinio sužalojimo laipsnis arba požymiai, patvirtinantys seksualinio nusikaltimo padarymą);
  5. specialisto išvados data, numeris bei apžiūrą atlikusio specialisto vardas ir pavardė;
  6. informacija apie įtariamąjį arba atsakovą baudžiamojoje byloje, jeigu tokios informacijos atskleidimas netrukdo nustatyti bylos faktų.
2.2. Ar ši galimybė numatyta tik asmenims, nukentėjusiems nuo tam tikros rūšies nusikaltimo?

Valstybės kompensacija mokama asmenims, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, jeigu:

viršųviršų

  • buvo padarytas nusikaltimas asmens gyvybei arba sveikatai ir atitinkamas asmuo mirė;
  • buvo padarytas nusikaltimas asmens gyvybei arba sveikatai ir nukentėjusysis patyrė didelius fizinius sužalojimus;
  • buvo padarytas nusikaltimas asmens gyvybei arba sveikatai ir nukentėjusysis patyrė vidutinius fizinius sužalojimus (taikoma asmenims, pripažintiems nukentėjusiais nuo 2007 m. liepos 1 d.);
  • nusikaltimas buvo seksualinio pobūdžio.
2.3. Ar ši galimybė numatyta tik asmenims, patyrusiems tam tikro pobūdžio sužalojimus?

Teise į valstybės kompensaciją gali pasinaudoti fiziniai asmenys, kurie yra nusikaltimo aukos (sprendimą, kuriuo asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, turi priimti bylą vedantis pareigūnas) ir kurie dėl tyčinio nusikaltimo patyrė žalos. Žala – tai fizinės kančios, materialiniai nuostoliai, taip pat moralinė žala.

2.4. Ar gali nusikaltimų aukų, žuvusių dėl padaryto nusikaltimo, giminaičiai arba išlaikytiniai gauti kompensaciją?

Jeigu buvo padarytas nusikaltimas asmens gyvybei arba sveikatai ir atitinkamas asmuo mirė, likęs gyvas sutuoktinis, netiesioginės aukštutinės arba žemutinės linijos giminaitis, įtėvis (įmotė) arba pirmojo laipsnio netiesioginis giminaitis gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais baudžiamojoje byloje.

2.5. Ar galimybė gauti kompensaciją numatyta tik tam tikrą pilietybę turintiems arba tam tikroje valstybėje gyvenantiems asmenims?

Visi asmenys, bylą vedančio pareigūno sprendimu pripažinti nukentėjusiaisiais, gali gauti valstybės kompensaciją.

viršųviršų

Apie reikalavimus atlyginti žalą tarpvalstybinėse bylose, žr. 2.6 klausimą.

2.6. Ar galiu reikalauti kompensacijos Latvijoje, jeigu nusikaltimas buvo padarytas ne Latvijos teritorijoje? Jeigu taip, kokiomis sąlygomis?

Kitoje ES valstybėje narėje nuolat gyvenantys asmenys gali prašyti atlyginti žalą tik jeigu ji atsirado dėl Latvijos teritorijoje padaryto smurtinio nusikaltimo. Latvijoje nuolat gyvenantis nukentėjusysis, kuris patyrė sužalojimus dėl kitoje valstybėje narėje padaryto nusikaltimo, turi teisę gauti valstybės kompensaciją, tiesiogiai pateikęs prašymą atitinkamos ES valstybės narės kompetentingai institucijai arba tarpininkaujant Teisinės pagalbos administracijai.

2.7. Ar reikia apie nusikaltimą pranešti policijai?

Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju bylą vedančio pareigūno arba tyrimą atliekančios komandos nario sprendimu.

Norint gauti valstybės kompensaciją prie prašymo formos turi būti pridėti šie dokumentai:

  1. bylą vedančio pareigūno pranešimas, jeigu pateikiant prašymą baudžiamoji byla nėra užbaigta,
  2. bylą vedančio pareigūno galutinis sprendimas, jeigu pateikiant prašymą dėl kompensacijos baudžiamoji byla buvo užbaigta arba buvo įsigaliojęs bylą vedančio pareigūno sprendimas dėl baudžiamosios bylos užbaigimo remiantis pagrindais, kurie atitinkamo asmens neatleidžia nuo atsakomybės.

Dėl to norėdami gauti valstybės kompensaciją apie nusikaltimą turite pranešti policijai.

2.8. Ar prieš pateikiant prašymą reikia sulaukti policijos tyrimų arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatų?

Ne. Smurtinio nusikaltimo auka turi teisę gauti valstybės kompensaciją net jeigu kaltininkas arba jo bendrininkas nebuvo nustatyti arba jie nebuvo patraukti atsakomybėn pagal Baudžiamąjį kodeksą. Valstybės kompensaciją taip pat galima gauti nagrinėjant baudžiamąją bylą.

viršųviršų

2.9. Jeigu kaltininkas nustatomas, ar reikia visų pirma bandyti kompensaciją gauti iš kaltininko?

Ne. Valstybės kompensaciją galima gauti nepaisant to, ar nukentėjęs asmuo gavo kompensaciją iš kaltininko arba jo bendrininko. Kai nuo nusikaltimo nukentėjęs asmuo gauna kompensaciją iš kaltininko arba jo bendrininko ir tai yra įrodoma mokėjimą patvirtinančiu dokumentu, išmokamos valstybės kompensacijos dydis sumažinamas jau gauta suma.

2.10. Jeigu kaltininkas nebuvo nustatytas ar nuteistas, ar vis dar yra galimybė prašyti kompensacijos? Jeigu taip, kokius įrodymus turiu pateikti norėdamas pagrįsti savo prašymą?

Taip. Smurtinio nusikaltimo auka turi teisę gauti valstybės kompensaciją, jeigu kaltininkas arba jo bendrininkas nebuvo nustatyti arba jie nebuvo patraukti atsakomybėn pagal Baudžiamąjį kodeksą. Tokiais atvejais prie valstybės kompensacijos prašymo reikia pridėti bylą vedančio pareigūno pranešimą arba teismo sprendimą, pagal kurį asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.11. Ar yra nustatyti prašymo išmokėti kompensaciją pateikimo terminai?

Prašymai išmokėti valstybės kompensaciją turi būti pateikiami Teisinės pagalbos administracijai per vienerius metus nuo to laiko, kai atitinkamas asmuo buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Jei buvo padarytas nusikaltimas asmens sveikatai ir nukentėjusysis patyrė vidutinius fizinius sužalojimus, teisę kreiptis į Teisinės pagalbos administraciją dėl valstybės kompensacijos turi tik tie asmenys, kurie tokių nusikaltimų aukomis buvo pripažinti nuo 2007 m. liepos 1 d.

viršųviršų

2.12. Kokia žala atlyginama?

Valstybės kompensacija išmokama, kai buvo padarytas nusikaltimas asmens gyvybei arba sveikatai ir atitinkamas asmuo mirė, patyrė sunkius arba vidutinius fizinius sužalojimus arba tai buvo seksualinis nusikaltimas.

2.13. Kaip apskaičiuojamas kompensacijos dydis?

Kompensacija išmokama:

  1. 100 % dydžio, kai atitinkamas asmuo mirė;
  2. 70 % dydžio, kai nukentėjusysis patyrė sunkius fizinius sužalojimus arba prieš jį buvo įvykdytas seksualinis nusikaltimas;
  3. 50 % dydžio, kai nukentėjusysis patyrė vidutinius fizinius sužalojimus.

Asmeniui, pripažintam nukentėjusiuoju, išmokama 50 % nurodyto valstybės kompensacijos dydžio, numatyto Valstybės kompensacijos nukentėjusiesiems įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje.

Jei smurtinio nusikaltimo auka gavo kompensaciją iš kaltininko arba jo bendrininko ir tai įrodoma pateikus mokėjimo dokumentą, išmokamos valstybės kompensacijos dydis sumažinamas jau išmokėta suma.

2.14. Ar yra nustatytas mažiausias ir (arba) didžiausias priteisiamos sumos dydis?

Iki 2008 m. sausio 1 d. didžiausias valstybės kompensacijos, išmokamos vienai smurtinio nusikaltimo aukai, dydis lygus penkiems minimaliems mėnesiniams atlyginimams. Nuo 2008 m. sausio 1 d. didžiausias valstybės kompensacijos, išmokamos vienai smurtinio nusikaltimo aukai, dydis bus lygus dešimčiai Latvijos Respublikoje nustatytų minimalių mėnesinių atlyginimų.

2.15. Ar kompensacijos dalis, kurią už tą pačią žalą gavau arba gausiu iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, iš draudimo), bus išskaičiuota iš valstybės kompensacijos?

Valstybės kompensacija nukentėjusiesiems mokama pagal teisės aktuose nustatytus tikslus; visos draudimo išmokos, kurias asmuo gavo iš draudimo įmonės, neturi įtakos valstybės mokamos kompensacijos dydžiui.

viršųviršų

2.16. Ar yra kitų kriterijų, tokių kaip mano elgesys sužalojimus sukėlusio įvykio metu, kurie gali turėti įtakos mano galimybėms gauti kompensaciją ar jos apskaičiavimui?

2.13 klausime nurodytos mokamos valstybės kompensacijos dydis sumažinamas 50 %, kai asmuo pripažįstamas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, jei:

  • nužudymas buvo įvykdytas staiga labai susijaudinus dėl smurtinio aukos veiksmo arba didelio įžeidimo;
  • nužudymas buvo įvykdytas viršijus būtinosios ginties ribas;
  • nužudymas buvo įvykdytas peržengus laisvės apribojimo sąlygas;
  • sunkūs arba vidutiniai sužalojimai buvo padaryti tyčia, staiga labai susijaudinus dėl smurtinio aukos veiksmo arba didelio įžeidimo;
  • sunkūs arba vidutiniai sužalojimai buvo padaryti tyčia peržengus būtinosios ginties ribas, kai toks sužalojimas atsirado ne dėl būtinosios ginties veiksmų, kuriais buvo siekiama užkirsti kelią pavojų aukos gyvybei arba išžaginimui;
  • fizinis sužalojimas buvo sukeltas tyčia peržengus laisvės apribojimo sąlygas.
2.17. Ar galiu gauti kompensacijos avansą? Jeigu taip, kokiomis sąlygomis?

Ne, Latvijoje negalima gauti valstybės kompensacijos avanso.

2.18. Kur galiu gauti reikalingas formas ir išsamesnę informaciją apie prašymo pateikimą? Ar yra speciali pagalbos linija ar interneto tinklalapis, kuriais galėčiau pasinaudoti?

Prašymų formas ir informaciją apie tai, kaip jas užpildyti, galite gauti nemokamai:

viršųviršų

  • Teisinės pagalbos administracijoje;
  • Administracinio rajono, kuriame suinteresuotas asmuo gyvena arba teisėtai būna, vietos valdžios institucija;
  • Teisinės pagalbos administracijos interneto tinklalapyje (Juridiskās palīdzības administrācija) www.jpa.gov.lv latviešu valoda. Nemokamas gyventojų telefono numeris 8001801.
2.19. Ar galiu gauti teisinę pagalbą, jei noriu surašyti prašymą?

Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos prašymo forma yra pritaikyta asmenims, neturintiems teisinių žinių, teisinė pagalba pildant prašymą nėra suteikiama.

Praktinę pagalbą (informaciją) pildant formą galima gauti paskambinus nemokamu gyventojų telefonu 8001801 arba asmeniškai Teisinės pagalbos administracijoje.

2.20. Kur turiu siųsti prašymą?

Užpildytas prašymo formas ir pridedamus dokumentus galima siųsti paštu Teisinės pagalbos administracijai arba įteikti asmeniškai.

Teisinės pagalbos administracijos adresas: Brīvības gatve 214, Riga LV 1039.

Asmeniškai skambinantys asmenys gali pateikti prašymus darbo dienomis nuo 9 iki 17 valandos.

2.21. Ar yra organizacijų, remiančių nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis, kurios galėtų suteikti daugiau pagalbos?

Nevyriausybinės organizacijos:

  • Aukų paramos centras;
  • moterų paramos centras „Marta“.

« Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 19-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė