Europos Komisija > ETIT > Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms > Prancūzija

Naujausia redakcija: 09-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Prancūzija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kompensacija, gaunama iš kaltininko už padarytą žalą 1.
1.1. Kokiomis sąlygomis galiu pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo teisminiame kaltininko bylos nagrinėjime (baudžiamajame procese)? 1.1.
1.2. Kuriame proceso etape turiu tai padaryti? 1.2.
1.3. Kaip ir kam turiu pateikti prašymą? 1.3.
1.4. Koks turėtų būti prašymas (ar reikia nurodyti bendrą sumą ir (arba) tiksliai nurodyti konkrečius nuostolius)? 1.4.
1.5. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prieš procesą ir (arba) jo metu? 1.5.
1.6. Kokius įrodymus turėčiau pateikti, kad pagrįsčiau savo prašymą? 1.6.
1.7. Jei teismas priteisė atlyginti žalą, ar man kaip nukentėjusiajam gali būti suteikta kokia nors speciali pagalba, kuri padėtų pasiekti, kad kaltininkas vykdytų teismo sprendimą? 1.7.
2. Valstybės arba valdžios įstaigos atlyginama žala 2.
2.1. Ar gali žalą atlyginti valstybė arba valdžios įstaiga? 2.1.
2.2. Ar galimybę gauti šią kompensaciją turi tik nukentėjusieji nuo tam tikrų rūšių nusikaltimų? 2.2.
2.3. Ar galimybę turi tik nukentėjusieji, patyrę tam tikrų rūšių žalą? 2.3.
2.4. Ar artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai gali gauti kompensaciją, jei nukentėjusysis yra miręs? 2.4.
2.5. Ar galimybę gauti kompensaciją turi tik tam tikrą pilietybę turintys arba tam tikroje šalyje nuolat gyvenantys asmenys? 2.5.
2.6. Ar galiu prašyti žalos atlyginimo Prancūzijoje, jei nusikaltimas buvo padarytas kitoje šalyje? Jei taip, kokiomis sąlygomis? 2.6.
2.7. Ar buvo būtina apie pažeidimą pranešti policijai? 2.7.
2.8. Ar būtina laukti policijos tyrimo arba baudžiamosios bylos pabaigos, kad būtų galima pateikti prašymą? 2.8.
2.9. Jei buvo nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, ar būtina visų pirma bandyti gauti žalos atlyginimą iš šio asmens? 2.9.
2.10. Jei pažeidimą padaręs asmuo nebuvo nustatytas arba nuteistas, ar vis dėlto yra galimybė gauti kompensaciją? Jei taip, kokius įrodymus turiu pateikti, kad pagrįsčiau savo prašymą? 2.10.
2.11. Ar yra terminas, per kurį reikia pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo? 2.11.
2.12. Kokia žala gali būti atlyginta? 2.12.
2.13. Kaip bus skaičiuojama kompensacija? 2.13.
2.14. Ar yra mažiausia ir (arba) didžiausia suma, kuri gali būti skirta? 2.14.
2.15. Ar kompensacija, kurią gavau arba galiu gauti už tą pačią žalą, bet iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, draudimas), bus išskaičiuota iš valstybės kompensacijos? 2.15.
2.16. Ar yra kitų kriterijų, galinčių turėti įtakos galimybei gauti kompensaciją arba kompensacijos sumos skaičiavimui, pavyzdžiui, mano elgesys įvykio, dėl kurio padaryta žala, metu? 2.16.
2.17. Ar galiu gauti dalį kompensacijos avansu? Jei taip, kokiomis sąlygomis? 2.17.
2.18. Kur galiu gauti reikiamas formas ir papildomos informacijos prašymui pateikti? Ar yra speciali telefono linija ar interneto tinklavietė, kuriais galiu pasinaudoti? 2.18.
2.19. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prašymui pateikti? 2.19.
2.20. Kur turiu siųsti prašymą? 2.20.
2.21. Ar yra pagalbos nukentėjusiesiems asociacijų, kurios gali papildomai padėti? 2.21.

 

1. Kompensacija, gaunama iš kaltininko už padarytą žalą

1.1. Kokiomis sąlygomis galiu pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo teisminiame kaltininko bylos nagrinėjime (baudžiamajame procese)?

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnį pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos, kurios priežastis yra nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas ar kitas teisės pažeidimas, atlyginimo gali visi, asmeniškai patyrę žalą, kurios tiesioginė priežastis yra teisės pažeidimas.

Pakanka įrodyti, kad žala patirta dėl teisės pažeidimo, ir galima prašyti kompensacijos, kuriai didžiausia galima suma nėra nustatyta (Baudžiamojo proceso kodekso 420-1 straipsnis).

1.2. Kuriame proceso etape turiu tai padaryti?

Prašyti žalos atlyginimo galima nuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio persekiojimo pradžios. Baudžiamojo proceso kodekso 53-1 ir 75 straipsniuose numatyta, kad ikiteisminį tyrimą atliekančios policijos vadovai turi bet kuriuo įmanomu būdu informuoti nukentėjusiuosius apie jų teises, ypač apie jų teisę gauti patirtos žalos atlyginimą. Tačiau pateikti šį prašymą galima ikiteisminio tyrimo metu, netgi teismo sprendimo dieną.

1.3. Kaip ir kam turiu pateikti prašymą?

Generaliniam prokurorui sutikus, nukentėjusysis gali pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo policijos tyrimo metu policijos pareigūnui ar įgaliotiniui, kuris surašo protokolą. Be to, tai gali būti paprastas faksas arba registruotas laiškas su raštišku pašto patvirtinimu, kad laiškas gautas, kuris pasiektų teismą likus mažiausiai 24 valandoms iki teismo posėdžio. Tačiau nukentėjusysis dar gali pareikšti civilinį ieškinį asmeniškai atvykdamas į teismo posėdį.

viršųviršų

1.4. Koks turėtų būti prašymas (ar reikia nurodyti bendrą sumą ir (arba) tiksliai nurodyti konkrečius nuostolius)?

Prašyme gali būti papunkčiui surašytas kiekvienas patirtas nuostolis arba žala, jei jie susiję su kūno sužalojimu, materialine ir moraline žala, arba išdėstyta apibendrintai, jei patirta moralinė žala. Tačiau prie prašymo turi būti pridėti visi dokumentai, kurie pateikiami kaip įrodymai.

1.5. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prieš procesą ir (arba) jo metu?

2002 m. rugsėjo 9 d. įstatymas numato, kad teisinė pagalba nukentėjusiesiems nuo pačių sunkiausių nusikaltimų suteikiama neatsižvelgiant į materialinę padėtį. Kitais atvejais atliekamas materialinės padėties patikrinimas. Ši pagalba teikiama nuo proceso pradžios, nes tyrimą atliekanti policija nuo ikiteisminio tyrimo ir teisminio persekiojimo pradžios turi nukentėjusįjį informuoti apie galimybę būti atstovaujamam advokato, kurį tam tikrais atvejais gali skirti teismų advokatūros pirmininkas.

1.6. Kokius įrodymus turėčiau pateikti, kad pagrįsčiau savo prašymą?

Nukentėjusysis turi pateikti prašymą pagrindžiančius įrodymus: medicininę pažymą, oficialų atleidimą nuo darbo dėl nedarbingumo, pajamų netekimo įrodymą, sąskaitas, sąmatas…

Jei nukentėjusysis buvo sužeistas, teismas gali savo sprendimu arba nukentėjusiojo prašymu nurodyti atlikti ekspertizę, kad būtų įvertintas sužeidimo rimtumas. Kol laukiama ekspertizės rezultatų, nukentėjusysis gali gauti negalutinę išmoką (dalį kompensacijos avansu).

viršųviršų

1.7. Jei teismas priteisė atlyginti žalą, ar man kaip nukentėjusiajam gali būti suteikta kokia nors speciali pagalba, kuri padėtų pasiekti, kad kaltininkas vykdytų teismo sprendimą?

Pagalbos nukentėjusiesiems asociacijos dažniausiai užtikrina pagalbą nukentėjusiajam po to, kai buvo paskelbta sankcija, ir gali informuoti nukentėjusįjį apie tolesnius jo veiksmus bei padėti jam juos atlikti.

Be to, jei į kaltininkui skirtą bausmę įeina įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajam žalą, lygtinai nuteistąjį prižiūrinčios įstaigos atstovas susisieks su nukentėjusiuoju, kad aptartų žalos atlyginimo tvarką.

2. Valstybės arba valdžios įstaigos atlyginama žala

2.1. Ar gali žalą atlyginti valstybė arba valdžios įstaiga?

1990 m. liepos 6 d. įstatymas nustatė savarankišką žalos atlyginimo nukentėjusiesiems tvarką, pagrįstą nacionaliniu solidarumu. Ja remiantis įvedamas asmeniui padarytos žalos visiško atlyginimo principas. Prašytojas turi kreiptis į arčiausiai jo gyvenamosios vietos arba vietos, kur buvo padarytas pažeidimas, esančio pirmosios instancijos teismo žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisiją, ir jam Nukentėjusiųjų nuo terorizmo ar kitokių teisės pažeidimų garantinis fondas , kuris yra šio proceso dalyvis ir gali pareikšti kaltininkui atgręžtinio reikalavimo ieškinį .

Prašomos atlyginti žalos priežastimi turi būti veiksmas, atliktas tyčia arba ne, kuris yra laikomas teisės pažeidimu. Tačiau terorizmo aktai, nelaimingi eismo, medžioklės įvykiai, kenkiančių gyvūnų naikinimo veiksmai 1990 m. liepos 6 d. įstatyme nėra numatyti, jiems yra taikoma kita žalos atlyginimo tvarka.

viršųviršų

2.2. Ar galimybę gauti šią kompensaciją turi tik nukentėjusieji nuo tam tikrų rūšių nusikaltimų?

Visa patirta žala atlyginima tik nukentėjusiesiems nuo sunkaus nusikaltimo ir seksualinės prievartos; nukentėjusieji nuo lengvesnių nusikaltimų ir patyrę tam tikrą nuosavybės žalą gali gauti solidarumo pagalbą, kuri negali viršyti didžiausios nustatytos sumos.

2.3. Ar galimybę turi tik nukentėjusieji, patyrę tam tikrų rūšių žalą?

Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisija (CIVI) gali skirti kompensaciją už dviejų rūšių žalą:

  • dėl sunkių nusikaltimų asmeniui, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 706-3 straipsnyje. Veika, kuria remiasi materialinis nusikaltimo pobūdis, turi būti mirties, nuolatinio neveiksnumo, visiško nedarbingumo vieną mėnesį ar ilgiau priežastimi arba įeiti į seksualinio nusikaltimo sudėtį.
  • dėl lengvesnių nusikaltimų asmeniui ir dėl nusikaltimų nuosavybei, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 706-14 straipsnyje. Taigi nukentėjusieji nuo vagystės, sukčiavimo, piktnaudžiavimo pasitikėjimu, turto prievartavimo arba nuosavybės naikinimo, griovimo ar gadinimo, taip pat nukentėjusieji nuo nusikaltimo asmeniui ir dėl to tapę mažiau kaip mėnesį visiškai nedarbingi, tam tikromis sąlygomis gali gauti kompensaciją: jie turi įrodyti, kad tuo pačiu metu negali gauti pakankamos ir veiksmingos kompensacijos už žalą kitu būdu (draudimas…), kad žala yra sunkios materialinės ir psichologinės padėties priežastimi ir kad jų mėnesiniai ištekliai 2003 m. yra mažesni nei 1223 eurai.
2.4. Ar artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai gali gauti kompensaciją, jei nukentėjusysis yra miręs?

Teisę į žalos atlyginimą turi tiesiogiai nukentėjęs asmuo ir jo išlaikytiniai.

viršųviršų

2.5. Ar galimybę gauti kompensaciją turi tik tam tikrą pilietybę turintys arba tam tikroje šalyje nuolat gyvenantys asmenys?

Nukentėjusysis turi atitikti tam tikras sąlygas, susijusias su pilietybe. Taigi kompensacijos gali reikalauti:

  • Prancūzijos pilietybę turintys nukentėjusieji, neatsižvelgiant į tai ar pažeidimai buvo padaryti Prancūzijoje, ar užsienyje
  • nukentėjusieji Europos Bendrijos valstybės narės arba valstybės, su Prancūzija pasirašiusios abipusį susitarimą, piliečiai (valstybių, pasirašiusių Europos konvenciją dėl kompensacijos smurtinių nusikaltimų aukoms, piliečiai), kai pažeidimai padaryti Prancūzijos teritorijoje.
  • nukentėjusieji užsienio valstybės, nesančios Europos Bendrijos valstybe nare, piliečiai, legaliai buvę Prancūzijoje teisės pažeidimo arba prašymo pateikimo dieną, jei su ta valstybe sudarytos tarptautinės sutartys, kai pažeidimai padaryti Prancūzijos teritorijoje.
2.6. Ar galiu prašyti žalos atlyginimo Prancūzijoje, jei nusikaltimas buvo padarytas kitoje šalyje? Jei taip, kokiomis sąlygomis?

Kaip nurodyta 2.5 punkte, nukentėjusieji Prancūzijos piliečiai dėl kompensacijos gali kreiptis į Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisiją; net jei nusikaltimas buvo padarytas užsienyje, jiems galioja tos pačios sąlygos.

2.7. Ar buvo būtina apie pažeidimą pranešti policijai?

Prie prašymo Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisijai turi būti pridėtas raštiškas paduoto skundo patvirtinimas ir visi baudžiamojo proceso dokumentai, kuriais disponuoja prašytojas.

viršųviršų

2.8. Ar būtina laukti policijos tyrimo arba baudžiamosios bylos pabaigos, kad būtų galima pateikti prašymą?

Ne, Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisija tam ir buvo sukurta, kad nukentėjusiesiems nereikėtų laukti baudžiamosios bylos rezultatų.

2.9. Jei buvo nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, ar būtina visų pirma bandyti gauti žalos atlyginimą iš šio asmens?

Ne, veiksmai yra nepriklausomi, ir Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisija neatsižvelgia į žalos atlyginimo sumą, galėjusią būti anksčiau skirtą teismo.

2.10. Jei pažeidimą padaręs asmuo nebuvo nustatytas arba nuteistas, ar vis dėlto yra galimybė gauti kompensaciją? Jei taip, kokius įrodymus turiu pateikti, kad pagrįsčiau savo prašymą?

Net jei kaltininkas nebuvo nubaustas, Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisija gali atlyginti žalą. Kad būtų pradėta procedūra, pakanka vien tik  patirti žalą, atitinkančią Baudžiamojo proceso kodekso 706-3 arba 706-14 straipsnius.

2.11. Ar yra terminas, per kurį reikia pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo?

Kad prašymas galiotų, jis turi būti pateiktas per trejus metus nuo pažeidimo padarymo datos arba per metus nuo paskutinio teismo sprendimo išnagrinėjus bylą baudžiamąja tvarka.

Tačiau Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisija gali nuspręsti, kad šis reikalavimas prašytojui netaikomas, jei jis negalėjo apginti savo teisių per reikalaujamą terminą arba jei jo žala padidėjo, arba remdamasi bet kuriuo kitu teisėtu motyvu.

viršųviršų

2.12. Kokia žala gali būti atlyginta?

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 706-3 straipsnį visi nusikaltimo asmeniui, kuriuo  padaryta žala, punktai gali būti atlyginti, nesvarbu, ar jie susiję su nuosavybe, ar ne. Tai taikoma turtinei žalai, atsiradusiai dėl darbo užmokesčio sumažėjimo po to, kai asmuo buvo užpultas, žalai dėl nerimo ir kančių, kurias patyrė tėvai, kurių vaikas buvo pagrobtas ir išžagintas, žalai, dėl dalinio arba visiško mirusiojo dėl nusikaltimo išlaikytinių nedarbingumo, arba turtinei žalai, kurią patiria nepilnametis, kurio motina, mirusi dėl nusikaltimo, užtikrindavo jo išlaikymą ir auklėjimą.

Tačiau jei turtinė žala, atsiradusi dėl darbo užmokesčio sumažėjimo po padaryto teisės pažeidimo gali būti atlyginta, tai grynai materialinio pobūdžio žalos atlyginimo Baudžiamojo proceso 706-3 straipsnis nenumato. Taigi prašymai kompensuoti nuostolius, susijusius su drabužiais arba brangenybių praradimu ar sugadinimu, yra atmetami.

2.13. Kaip bus skaičiuojama kompensacija?

Nustatydama sumas, kurios turi būti paskirtos nukentėjusiesiems, Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisija visų pirma turi, laikydamasi bendrosios teisės atsakomybės taisyklių, apskaičiuoti bendrą prašytojo patirtą žalą. Taip kompensacija gali būti sumažinta arba visai neskiriama, jei nukentėjusysis negali nurodyti tiesioginio ir konkretaus priežastinio ryšio su žala. Tada Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisija turi išskaičiuoti socialinio draudimo sumokėtas išmokas.

viršųviršų

2.14. Ar yra mažiausia ir (arba) didžiausia suma, kuri gali būti skirta?

Ne, galioja visiško žalos atlyginimo principas, bet laikantis 2.2 ir 2.3. punktuose minimų nuostatų dėl didžiausios sumos.

2.15. Ar kompensacija, kurią gavau arba galiu gauti už tą pačią žalą, bet iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, draudimas), bus išskaičiuota iš valstybės kompensacijos?

Kaip nurodyta 2.13 punkte, Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisija iš bendros sumos, kuria įvertinta prašytojo žala, išskaičiuoja išmokas, sumokėtas socialinių įstaigų, ir kompensacijas, kurias asmuo gavo arba gaus už tą pačią žalą (draudimas…).

2.16. Ar yra kitų kriterijų, galinčių turėti įtakos galimybei gauti kompensaciją arba kompensacijos sumos skaičiavimui, pavyzdžiui, mano elgesys įvykio, dėl kurio padaryta žala, metu?

Kaip nurodyta 2.13 punkte, kompensacija gali būti sumažinta arba visai neskiriama, jei nukentėjusysis negali nurodyti priežastinio ryšio su žala.

2.17. Ar galiu gauti dalį kompensacijos avansu? Jei taip, kokiomis sąlygomis?

Prašytojui gali būti sumokėta negalutinė išmoka. Tokiu atveju pirmininkaujantis teisėjas per mėnesį nuo prašymo priima sprendimą.

2.18. Kur galiu gauti reikiamas formas ir papildomos informacijos prašymui pateikti? Ar yra speciali telefono linija ar interneto tinklavietė, kuriais galiu pasinaudoti?

Informaciją šia tema teikia Teisingumo ministerijos patvirtintos pagalbos nukentėjusiesiems asociacijos, kurių sąrašą galite rasti Teisingumo ministerijos français interneto tinklavietėje, nuolat budintys advokatai, įgiję specializaciją teikti pagalbą nukentėjusiesiems, pirmosios instancijos teismų žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisijos.

viršųviršų

Nukentėjusieji taip pat gali skambinti INAVEM (tinklo, jungiančio pagalbos nukentėjusiesiems asociacijas) nacionaline pagalbos nukentėjusiesiems linija numeriu 0 810 09 86 09.

2.19. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prašymui pateikti?

2002 m. rugsėjo 9 d. įstatymas numato, kad teisinė pagalba nukentėjusiesiems nuo pačių sunkiausių nusikaltimų suteikiama neatsižvelgiant į materialinę padėtį. Kitais atvejais teisinei pagalbai gauti keliamos dvi sąlygos: materialinės padėties patikrinimas ir ieškinio leistinumas.

2.20. Kur turiu siųsti prašymą?

Prašymas dėl žalos atlyginimo turi būti pateiktas arčiausiai prašytojo gyvenamosios arba vietos, kur buvo padarytas teisės pažeidimas, esančio pirmosios instancijos teismo Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems nuo teisės pažeidimų komisijai.

2.21. Ar yra pagalbos nukentėjusiesiems asociacijų, kurios gali papildomai padėti?

Kai kurios pagalbos nukentėjusiesiems asociacijos yra susibūrusios į INAVEM français tinklą (nacionalinės pagalbos nukentėjusiesiems telefono linijos numeris yra 0 810 09 86 09). Žemėlapį, kuriame galite rasti arčiausiai prašytojo gyvenamosios vietos esančias asociacijas, galima rasti Teisingumo ministerijos français interneto tinklavietėje.

Papildoma informacija

  • Ar yra kitų būdų žalos atlyginimui iš nusikaltėlio gauti(„compensation  orders“)?
    Galima kreiptis į teismo antstolį, kuris imsis priverstinių išieškojimo priemonių (išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio arba jo sąskaitos), kartais paprašęs bendradarbiauti Generalinį prokurorą (skolininko gyvenamosios vietos nustatymas, prieiga prie banko sąskaitų sąrašo (FICOBA), kad būtų galima nustatyti skolininko banko sąskaitas…).

« Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Bendro pobūdžio informacija | Prancūzija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 09-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė